Verslas

Didžiojo dvidešimtuko (G-20) šalių bendrasis vidaus produktas (BVP) šių metų antrąjį ketvirtį, palyginti su ankstesniu laikotarpiu, sumažėjo 0,4 proc. po augimo 0,5 proc. pirmąjį ketvirtį, rodo Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) antradienį paskelbti negalutiniai duomenys. Pažymima, jog bendras G-20 ekonominis nuosmukis kontrastuoja su augimu EBPO narėse 0,4 procento. Ataskaitoje nurodoma, jog nuosmukis atspindi staigų Kinijos ekonomikos kritimą 2,6 proc.

„Volkswagen“ patronuojamoji įmonė, komercinių transporto priemonių gamintoja „Traton“ antradienį pranešė, kad jos prekių ženklų MAN ir „Scania“ „skyrybos“ su pardavimo atstovybėmis Rusijoje įmonei atsieis 550 mln. eurų (560 mln. JAV dolerių).  Dvi patronuojamosios įmonės perleis „savo pardavimų įmones Rusijos Federacijoje vietos partneriams“, o „Scania“ taip pat atsisakys savo „finansavimo verslo“ šioje rinkoje, sakoma „Traton“ pranešime.

Opozicijos narys, buvęs premjeras Saulius Skvernelis dabartine Vyriausybe pavadino „beviltiškai neįgalia“. Kalbėdamas apie elektros liberalizacijos procesą, tikina, kad trečiąjį etapą vertėtų atidėti, taip pat griebtis papildomų veiksmų, siekiant suvaldyti elektros kainų šuolius. Laidos „Dėmesio centre su Edmundu Jakilaičiu“ metu Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas S. Skvernelis teigė, kad sprendimai į iškilusias krizes yra pavėluoti.

Baltijos šalyse veikiančio banko „Luminor“ analitikai prognozuoja, kad Latvijai šiemet dar pavyks išlaikyti ekonomikos augimą, sieksiantį 2,7 proc., tuo tarpu Estija sukurs palyginamosiomis kainomis apytikriai tokio pat dydžio kaip pernai bendrąjį vidaus produktą (BVP). Nulinis ekonomikos augimas Estijai pranašaujamas ir ateinančiais metais, o Latvijai – nuosmukis 0,5 procento. „Luminor“ vertinimais, 2024-aisiais Latvijos BVP didės 4,6 proc., Estijos – 4 procentais.

Lietuvoje Jungtinių Amerikos Valstijų ekspertai dvi savaites tikrins mėsos įmones ir vertins ar įmonės, eksportuojančios mėsą į JAV, ir toliau atitinka JAV reikalavimus ir gali tęsti eksportą.  Amerikiečiai lankysis visose patvirtinimą eksportuoti į JAV turinčiose įmonėse: „Orka food“, „Krekenavos agrofirma“ ir „Biovela-Utenos mėsa“. Pirminės audito išvados bus paskelbtos šio rugsėjo pabaigoje, pranešė Maisto ir veterinarijos tarnyba.

„Lietuvos geležinkelių“ keleivių vežimo traukiniais bendrovė „LTG Link“ vasarą pervežė daugiau kaip 1,3 mln. žmonių – 8,3 proc. daugiau nei tuo pačiu laiku pernai.  Daugiausiai – 0,5 mln. – žmonių traukiniais keliavo rugpjūtį. Didžiausias jų srautų augimas buvo maršrutu Klaipėda–Šilutė, kuriuo vasarą keliavo 43 tūkst. žmonių –  50 proc.

Didžiausio JK konteinerių uosto Filikstou darbuotojai ketina sudengti dar vieną aštuonių dienų streiką, antradienį paskelbė profsąjungų vadovai, šaliai susidūrus su gilia pragyvenimo išlaidų krize.  Streikas vyks nuo rugsėjo 27 iki spalio 5 dienos. Prieš tai aštuonių dienų streikas įvyko vasarą, rytų Anglijoje įsikūrusio Filikstou uosto dokų darbininkams siekiant atlyginimų didinimo, kuris neatsiliktų nuo dešimtmečių aukštumas pasiekusios infliacijos.

Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį telefonu su Prancūzijos vadovu Emmanueliu Macronu aptarė Rusijos karo Ukrainoje eigą, paramą Kyjivui, situaciją Zaporižios atominėje elektrinėje ir galimus Europos Sąjungos (ES) veiksmus didėjančių energijos kainų problemai spręsti. Pokalbyje dalyvavo ir Estijos premjerė Kaja Kallas, apie tai Lietuvos Prezidentūros pranešime neminima.

Energetikos ministras Dainius Kreivys teigia, kad Seimo socialdemokratų jam inicijuota interpeliacija yra pastarąjį dešimtmetį dirbusių dviejų vyriausybių neveikimo vystant elektros gamybos pajėgumus pasekmė.  „Nuo 2010 metų mes nepadarėme nieko, kad pasistatytume reikiamą generaciją. Todėl šiandien ir turime situaciją, kuomet importuojama 80 proc.

Daugelyje Vakarų valstybių inovacijos jau seniai tapo pagrindiniu ekonominio augimo varikliu, leidžiančiu pasiekti aukštą verslo našumo ir pelningumo lygį bei sparčiai gerėjančią piliečių gyvenimo kokybę.

Lietuvos banko (LB) vadovas mano, kad Vyriausybės 2023 metais numatomos mokėti kompensacijos gyventojams už elektrą ir dujas nustatant kainos ribą „žibalo į infliacijos laužą neįpils“, tačiau, anot Gedimino Šimkaus, svarbu, kam ir kaip jos bus mokamos.  „Priemonė dėl lubų (elektros kainų – BNS) svarstytina. Klausimas tik, kur bus tos lubos, biudžetas juk ne guminis“, – antradienį žurnalistams sakė LB valdybos pirmininkas G. Šimkus.

Europos Komisijai (EK) svarstant, kaip vartotojams sumažinti rekordines elektros kainas, ir siūlant perskirstyti pigiai elektrą gaminančių jėgainių viršpelnius, Lietuva derasi dėl išimčių ir kompensacijų, sako energetikos ministras. Dainius Kreivys sako tikintis, kad su Briuseliu pavyks susiderėti.  „Dar viena (EK siūloma – BNS) priemonė – kaip uždėti lubas generatoriams, kurie yra pigesni nei dujos, o gauna kainą kaip už dujas.

Naują Vilniaus oro uosto keleivių išvykimo terminalą už 50,2 mln. eurų (su PVM) statys konkursą laimėjusi bendrovė „Eikos statyba“, pranešė Lietuvos oro uostai. Bendrovė buvo laimėjusi ir anksčiau skelbtą konkursą, tačiau tuomet beveik 46 mln. eurų vertės (su PVM) sutartis nebuvo pasirašyta dėl smarkiai išaugusių kainų. „Eikos statyba“ įsipareigojo iki 2024 metų pabaigos pastatyti  daugiau nei 14 tūkst. kv. metrų ploto terminalą bei pertvarkyti 34 tūkst. kv. metrų oro uosto prieigų.

Antradienį Trišalė taryba nenusprendė, kokia minimalioji mėnesinė alga (MMA) ir valandinis atlygis turės būti mokamas tūkstančiams darbuotojų nuo kitų metų pradžios. Dabartinė lietuviška minimali alga yra tris kartus mažesnė už mokamą Liuksemburge, tačiau dvigubai didesnė nei Bulgarijoje. Lietuvos bankas siūlė, kad kitais MMA sudarytų beveik 888 eurus, tačiau didinimas galėtų susidėti iš dviejų žingsnių.

Seimas svarstys siūlymą leisti mokėjimų ir elektroninių pinigų įstaigoms tvarkyti specialius asmens duomenis. Taip siekiama Lietuvos banko licenciją turinčioms įstaigoms leisti atidaryti klientų lėšų apsaugos sąskaitas Lietuvoje. Finansų ministrė Gintarė Skaistė antradienį Seimui pristatė tai numatančias Mokėjimo įstatymo pataisas.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) atkreipia dėmesį, kad nepaisant kylančių energijos kainų ir didėjančio poreikio taupyti, būtina laikytis maisto saugos reikalavimų bei užtikrinti tinkamus temperatūros režimus visoje maisto produktų tiekimo grandinėje. „Kiekvienais metais fiksuojame apie šešis procentus pažeidimų, kuomet maisto tvarkymo subjektai, pavyzdžiui – kavinės – žaliavas laiko netinkamomis, ne gamintojo nurodytomis sąlygomis.

Lietuvos oro uostai baigė vykdyti viešąjį pirkimą, kurio metu atrinktas rangovas, statysiantis naują Vilniaus oro uosto keleivių išvykimo terminalą. Juo tapo kompanija „Eikos statyba“. Naujasis terminalas bus statomas tarp VIP terminalo su konferencijų centru ir senojo keleivių terminalo. Bendra pirkimo vertė – 41,5 mln.

Vidutinį darbo užmokestį gaunančio ir kitų finansinių įsipareigojimų neturinčio Lietuvos gyventojo lizingu įperkamo automobilio vertė per metus padidėjo 1,7 tūkst. eurų ir pasiekė 16,2 tūkst. eurų, rodo SEB banko apskaičiuotas Lietuvos elektromobilių įperkamumo indeksas. Dviejų asmenų šeima šiemet lizingu galėtų įsigyti 32 tūkst. eurų vertės automobilį – 3 tūkst. eurų daugiau negu prieš metus.

Lietuvos, Latvijos ir Estijos ekonomikoms teks atlaikyti nemažai sunkumų, o energetikos krizė skaudžiausiai smogs Lietuvai, kuri yra itin priklausoma nuo energijos šaltinių importo, naujausioje apžvalgoje teigia „Luminor“ banko ekspertai. Šiemet Lietuvai dar pavyks išlaikyti 1,3 proc. siekiantį ūkio augimą, tačiau jau kitąmet prognozuojamas 1,2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) nuosmukis. Tiesa, krytis bus neilgas – 2024 metais ekonomika turėtų stiebtis net 5,5 proc.

Lietuvoje vidutinė elektros kaina rugpjūčio mėnesį buvo 57 proc. didesnė nei liepą ir siekė 480,4 euro už megavatvalandę (MWh). Baltijos šalyse valandinė elektros kaina svyravo nuo 0,44 euro iki visų laikų aukščiausios 4 tūkst. eurų, pranešė elektros energijos tiekimo bendrovė „Elektrum Lietuva“. Pasak įmonės vadovo Martyno Gigos, tokį kainų augimą lėmė „Nord Pool“ biržos regione per mėnesį 16 proc. sumažėjusi vėjo energijos gamyba, 37 proc.

Pastaruosius dvejus metus Lietuvos nekilnojamo turto rinkoje (NT) sparčiai kilus kainoms  ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad kitąmet reikšmingo kainų sumažėjimo nesitikima. „Kai kuriuose segmentuose gali būti kritimas. Kainų augimo spartaus nebus, bet didelio kritimo irgi neturtų būti, nes fundamentaliai pajamų lygis yra pakilęs pakankamai ženkliai“, – naujausių „Luminor“ ekonomikos prognozių pristatyme antradienį teigė banko ekonomistas.

Energetikos ministerija siūlo trečiąjį mažmeninės elektros rinkos liberalizavimo etapą atidėti trejiems metams – iki 2026 metų sausio. Dabar numatytas terminas – 2023 metų sausis.  Vyriausybė trečiadienį ketina svartyti Elektros energetikos įstatymo pataisas.

Banko „Luminor“ analitikai prognozuoja, kad šiemet Lietuvai dar pavyks išlaikyti 1,3 proc. ūkio augimą, tačiau kitąmet prognozuojamas 1,2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) nuosmukis. Visgi 2024 metais ekonomika turėtų stiebtis 5,5 proc., naujausias prognozes antradienį pristatė bankas.

Seimas po svarstymo pritarė Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) pakeitimams, kuriais siekiama iki 60 darbo dienų sutrumpinti laikotarpį, per kurį gali būti paskiriamos administracinės nuobaudos, kai nusižengimai užfiksuojami stacionariomis ar mobiliosiomis fiksavimo sistemomis. Už šias naujas nuostatas balsavo 115 Seimo narių, prieš – 2, susilaikė 9 parlamentarai. Tam, kad jos būtų priimtos, Seimas turės balsuoti dar kartą.

Remiantis su „Lufthansa“ vadovybe sudarytu susitarimu dėl atlyginimų didinimo, bendrovės pilotai įsipareigojo nestreikuoti mažiausiai iki kitų metų birželio pabaigos, pirmadienį pranešė abi pusės.  Sutartis „apima visapusišką taikos įsipareigojimą iki 2023 metų birželio 30 dienos“, o streikai „šiuo laikotarpiu nevyks“, sakoma „Lufthansa“ pranešime.  Vežėja ir pilotų sąjunga „Cockpit“ rugsėjo pradžioje pasirašė susitarimą, skirtą išvengti planuojamų kolektyvinių veiksmų.

Vidutines pajamas gaunantis asmuo Lietuvoje jau gali įpirkti ne tik naudotą, bet ir naują elektromobilį, o dviejų asmenų šeimai prieinami ir nauji elektriniai miesto visureigiai. Vis dėlto prognozuojama, kad automobiliai tik brangs – jei dabar naują mašiną Lietuvoje galima nusipirkti už vidutiniškai 30 tūkst. eurų, tai už 10 metų bus 60 tūkst. eurų. Tačiau įperkamumas taip pat didės. Tą rodo SEB banko analitikų antrus metus iš eilės apskaičiuotas Lietuvos elektromobilių įperkamumo indeksas.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako tikinti, kad darbdaviai ir darbuotojai antradienį Trišalėje taryboje ras bendrą sutarimą, kiek nuo kitų metų turėtų augti minimali mėnesio alga (MMA). Ji kartojo, kad MMA ir neapmokestinamųjų pajamų dydis (NPD) turėtų augti panašiu tempu.  Darbuotojų atstovams siūlant MMA didinti mažiausiai 19 proc.

Vyriausybei, darbdaviams ir darbuotojams atstovaujanti Trišalė taryba antradienį tarsis dėl minimalios mėnesio algos (MMA) didinimo nuo kitų metų sausio. Finansų ministrė tikisi, kad darbuotojai ras sutarimą, o MMA ir neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD), jos nuomone, turėtų augti panašiu tempu. „Tikimės, kad bendras sutarimas bus rastas. Konkretaus dydžio nenoriu sakyti, tikiuosi, kad darbuotojai ir darbdaviai ras kažkokį sprendimą, kuris tenkins abi puses.

Neapmokestinamųjų pajamų dydis (NPD) kitąmet turėtų augti ne mažiau kaip 100 eurų – iki  640 eurų, teigia prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė.

Vyriausybė elektros kainas buitiniams vartotojams iki kitų metų liepos turėtų įšaldyti ties 24 centų riba, kitaip ji nuo sausio jiems pabrangs 40 proc., o per visus metus – 80 proc., sako prezidento atstovė. „Jeigu mes neužšaldome kainų šiame lygyje (24 centų už kilovatvalandę – BNS), tai reiškia, kad elektrą nuo sausio branginame 40 proc. ir dar 40 proc. – nuo liepos.

Vyriausybei, darbdaviams ir darbuotojams atstovaujanti Trišalė taryba antradienį tarsis dėl minimalios mėnesio algos (MMA) didinimo nuo kitų metų sausio. Profsąjungos ir darbdaviai savo pozicijos kol kas nekeičia: darbuotojų atstovai teigia, jog MMA turi augti mažiausiai 19 proc. iki 871 euro, tuo metu pramonininkai sutiktų ją didinti 70 eurų iki 800 eurų, kaip siūlo ekonomikos ir inovacijų ministrė.

Estijos paslaugų eksportas antrąjį metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, ūgtelėjo 32 proc., tuo tarpu importas sumenko 5 proc., pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Eksportas įvertintas apytikriai 2,5 mlrd. eurų, importas – 1,8 mlrd. eurų. Prekybos paslaugomis perviršis siekė 658 mln. eurų, o teigiamą prekybos balansą nulėmė padidėjęs kelionių, telekomunikacijų, kompiuterinių ir informacinių paslaugų eksportas, pažymima pranešime.

Laivybos kanalo per Aismarių neriją, kuriuo laivai Lenkijos Elblago uostą galės pasiekti išvengdami Rusijos teritorinių vandenų, oficiali atidarymo ceremonija įvyks šį šeštadienį, rugsėjo 17-ąją, skelbia portalas „Euractiv“. Šios naujos laivybos jungties oficialaus atidarymo datą Varšuva pasirinko neatsitiktinai – 1939-ųjų rugsėjo 17-ąją Raudonoji armija įsiveržė į tuometinę Lenkiją, ir šias metines Varšuva siekia panaudoti kaip nepriklausomybės nuo Maskvos simbolį.

Amerikiečių verslininkas Elonas Muskas penktadienį įtraukė socialinio tinklo „Twitter“ pranešėjui sumokėtą išeitinę kompensaciją į sąrašą priežasčių, dėl kurių jis jaučiasi turintis teisę atsisakyti 44 mlrd. JAV dolerių vertės perėmimo sandorio.

Registruotas nedarbas Estijoje per praėjusį mėnesį nepakito – 7,3 proc. ekonomiškai aktyvių nuo 16 metų iki pensinio amžiaus gyventojų, pranešė Draudimo nuo nedarbo fondas. Oficialiai registruotų bedarbių per mėnesį padaugėjo 0,1 proc. iki 47,51 tūkstančio. 20,8 proc. jų sudarė riboto darbingumo žmonės. Rugpjūtį užregistruota 7,98 tūkst. naujų bedarbių – 4,4 proc. daugiau nei liepą. Praėjusį mėnesį buvo siūloma vidutiniškai 13,16 tūkst. laisvų darbo vietų – 5 proc.

Latvijoje kitą pirmadienį neterminuotą streiką pradės net 23 601 švietimo sektoriaus darbuotojas iš 815 švietimo įstaigų, naujienų agentūrai BNS pranešė Latvijos švietimo ir mokslo darbuotojų profesinės sąjungos (LIZDA) pirmininkė Inga Vanaga.  Streiko dalyvių registracija baigėsi pirmadienį prieš pietus.  Taikinimo komisijai nepavyko rasti kompromisinio sprendimo dėl mokytojų atlyginimų didinimo, todėl LIZDA surengs streiką, kuris prasidės rugsėjo 19 dieną.

Veiklą rugpjūtį po kelių mėnesių pertraukos atnaujinusi sankcionuota Kėdainių fosforo trąšų gamintoja „Lifosa“ gamybą vėl stabdys trečiadienį, rugsėjo 14 dieną, BNS informavo įmonės administratoriaus atstovas.

Viena didžiausių šalies pieno perdirbimo bendrovių „Žemaitijos pienas“ praėjusią savaitę supirko 222 tūkst. arba 0,53 proc. savų akcijų.  Bendrovė už akcijas sumokėjo 388,5 tūkst. eurų arba 1,75 euro už vieną akciją, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė „Žemaitijos pienas“. Akcijų supirkimo metu galėjo būti supirkta iki 570 tūkst. akcijų. „Žemaitijos pieno“ akcijos kotiruojamos biržos Papildomajame prekybos sąraše.

Norvegija, aplenkusi Rusiją pagal gamtinių dujų tiekimą Europai, pirmadienį pareiškė „skeptiškai“ žiūrinti į daugumos ES narių pasiūlymą dėl viršutinių dujų kainų ribų. „Esame pasirengę atviroms diskusijoms, tačiau skeptiškai vertiname maksimalios dujų kainos idėją“, – pažymėjo Norvegijos premjeras Jonas Gahras Store pokalbio telefonu su Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen. „Maksimali kaina nekeičia esminės problemos, kad Europoje trūksta dujų“, – sakė jis.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad siekiant amortizuoti išaugusias energijos kainas verslui pagalba galėtų būti teikiama per lengvatines paskolas, mokesčių atidėjimą bei įvairias subsidijas smulkiajam verslui – jos galėtų būti skiriamos ir atsižvelgiant į energetikos išteklių sunaudojimą.  Be to, anot jo, reikėtų įvertinti ir elektros kainos subsidijas verslui.  G. Nausėdos teigimu, bendra parama gyventojams ir verslui galėtų siekti 4,5 proc.

Pirmadienį Finansų ministerija paskelbė naujausią šalies ekonominės raidos scenarijų. Nuo jame numatomų dydžių priklauso, kiek bus indeksuojamos arba didinamos gyventojams mokamos „Sodros“ pensijos.

Finansų ministerijai 2023 metais prognozuojant bendrojo vidaus produkto (BVP) augimą 1,4 proc., jos parengti du rizikos scenarijai, jei padėtis prastėtų, numato, jog šalies ūkis kitąmet galėtų trauktis 0,6-2,8 procento. Pagal pirmąjį scenarijų, remiantis Tarptautinio valiutos fondo prielaida, kad Europos Sąjungos BVP pokytis bus artimas nuliui, prognozuojama, kad Lietuvos BVP susitrauks 0,6 proc.

Taivane pirmadienį lankosi ekonomikos ir inovacijų viceministras Karolis Žemaitis su Lietuvos verslo delegacija, pranešė šios salos užsienio reikalų ministerija. Vizitas vyksta prieš Vilniui atidarant savo atstovybę Taibėjuje. Kaip BNS informavo Lietuvos Inovacijų agentūra, kartu su jos atstovais verslo misijai į Taivaną išvyko 17 įmonių, jos atstovauja lazerių bei biotechnologijų sektorius.

Vyriausybei, darbdaviams ir darbuotojams atstovaujanti Trišalė taryba antradienį tęs diskusijas dėl minimalios mėnesio algos (MMA) didinimo nuo kitų metų sausio. Profsąjungos ir darbdaviai savo pozicijos kol kas nekeičia: darbuotojų atstovai teigia, jog MMA turi augti mažiausiai 19 proc. iki 871 euro, tuo metu pramonininkai  sutiktų ją didinti 70 eurų iki 800 eurų, kaip siūlo ekonomikos ir inovacijų ministrė.

Vyriausybei per daugiau nei vienerius metus planuojant įvairiems privataus ir viešojo sektoriaus projektams verslo, inovacijų, skaitmenizavimo bei žaliosios ekonomikos skatinimo srityse skirti beveik 1 mlrd. eurų paramos, verslo atstovai tikisi, kas lėšos bus paskirstytos greitai.  Tuo metu pramonininkai sako, kad Ekonomikos ir inovacijų ministerijos planą reikia koreguoti, daugiau lėšų skiriant energetiniam efektyvumui didinti, žaliosios energijos gamybai ir gamybos skaitmeninimui.

Užimtumo tarnyba šiemet gavo 52 pranešimus apie numatomus grupės darbuotojų atleidimus – pagal juos numatoma atleisti per 4,4 tūkst. žmonių – beveik dukart daugiau nei pernai (2,3 tūkst.). Pasak tarnybos, tai lėmė įtempta geopolitinė situacija pasaulyje bei energetikos krizė.

Praėjusią savaitę elektros kaina Baltijos šalyse ir toliau mažėjo. Lietuvoje kaina krito 29 proc. ir siekė 351,06 Eur/MWh, Latvijoje elektra pigo 21 proc., pasiekdama 347,78 Eur/MWh lygį. Estijoje mažėjimas buvo nežymus, 2 proc., iki 298,47 Eur/MWh, rašoma pranešime spaudai. „Nord Pool“ biržos kaina praėjusią savaitę taip pat nežymiai mažėjo – 3 proc. iki 307,84 Eur/MWh. „Elektros kainų mažėjimą praėjusią savaitę daugiausia lėmė 15 proc.

Valstybės galimybės mokėti subsidijas verslui dėl aukštų energijos kainų priklausys nuo 2023 metų biudžeto galimybių, tačiau jos tik laikinai pristabdytų krizę ir neišspręstų augančių elektros ir dujų kainų problemos, sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.  „Mums reikia daugiau elektros generacijos. Subsidijomis mes tik laikinai pristabdytume krizinę situaciją ir elektros energijos generavimo mes negautume iš to“, – pirmadienį žurnalistams sakė A. Armonaitė.

Užimtumo tarnybai pranešus apie šiemet beveik dukart išaugusį įspėtų apie atleidimą darbuotojų skaičių, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė teigė nemananti, kad tai yra didelė problema. Vis dėlto ministrė tikisi, kad situacija stabilizuotis.  „Šiuo metu nemanau, kad tai yra reikšminga problema, bet tikimės, kad kažkaip ta situacija stabilizuosis. Nesinorėtų, kad didėtų atleidimų skaičius“, – žurnalistams pirmadienį sakė A. Armonaitė.  „Viskas yra susiję.