Verslas

Finansų ministerija išlaiko birželį skelbtą Lietuvos ekonomikos augimo prognozę ir teigia, jog nepaisant lėtesnio augimo antroje metų pusėje, metinis bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas šiemet sieks 1,6 procento.  Kitąmet numatomas 1,4 proc. BVP augimas, pirmadienį naujausias makroekonomikos prognozes pranešė ministerija. Birželį prognozuota, jog ekonomika 2023 metais augs 2,1 procento.

Metų (12-os mėnesių) infliacija Ukrainoje rugpjūtį padidėjo iki 23,8 proc. nuo 22,2 proc. liepą, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Mėnesio infliacija rugpjūtį pakilo nuo 0,7 proc. liepą iki 1,1 proc. rugpjūtį. Per aštuonis šių metų mėnesius vartojimas Ukrainoje pabrango 19,5 procento. Bazinė infliacija, į kurią neįtraukiama kainų dinamika dėl sezoniškumo ir administracinio reguliavimo, rugpjūtį sudarė 2,1 per mėnesį, 15,1 proc. nuo šių metų pradžios ir 19,1 proc. per metus.

Su recesijos grėsme susidurianti Jungtinės Karalystės (JK) ekonomika liepos mėnesį atsigavo po stipraus nuosmukio ankstesnį mėnesį, parodė pirmadienį paskelbti oficialūs duomenys.  Didžiosios Britanijos bendrasis vidaus produktas (BVP) ūgtelėjo 0,2 proc., po birželį fiksuoto 0,6 proc. susitraukimo (ONS), sakoma Nacionalinio statistikos biuro pranešime.

Baltarusijos prekių ir paslaugų eksportas sausio-liepos mėnesiais, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, galiojusiomis kainomis sumenko 4,2 proc. iki 25,175 mlrd. JAV dolerių, importas – 7,4 proc. iki 22,363 mlrd. dolerių, pranešė Baltarusijos centrinis bankas. Užsienio prekybos apyvarta susitraukė 5,7 proc. iki 47,537 mlrd. dolerių, perviršis paaugo 24 proc. iki 2,811 mlrd. dolerių.

Grynųjų pinigų perlaidų bendrovės „Western Union“ valdomai įmonei „Western Union Processing Lithuania“ vadovaus Sergėjus Sidorovas. Jis pakeis įmonei nuo pernai birželio vadovavusią Jūratę Stanišauskienę. Kartu su komanda sieksiu, kad per efektyvią veiklą, finansinį lankstumą, skaitmeninius sprendimus ir inovacijas „Western Union“ finansinių paslaugų ekosistema kokybiškai atlieptų mūsų klientų visame pasaulyje poreikius“, – pranešime sakė S. Sidorovas.

Didmeninė elektros kaina per savaitę sumažėjo 29 proc., o tai lėmė sumažęs jos suvartojimas, didesnė atsinaujinančios energijos gamyba ir greitesnis dujų saugyklų pildymas Europoje, teigia „Litgrid“. „Litgrid“ Strategijos departamento direktorius Liutauras Varanavičius sako, jog svarbiausia kainų mažėjimo priežatis – nukritusi dujų kaina.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena, kad mažesnes pajamas gaunantys šalies gyventojai gali gauti paramą būstui išsinuomoti, t. y. pasinaudoti būsto nuomos mokesčio dalies kompensacija. Dėl jos reikėtų kreiptis į savivaldybę, kurioje žmogus yra išsinuomojęs būstą ir deklaravęs savo gyvenamąją vietą arba yra įtrauktas į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą.

Siekdamas sudaryti palankiausių kainų pasiūlymus prekybos tinklas „Iki“ pristato antiinfliacinę kampaniją. Kiekvieną savaitę „Iki“ fizinėse ir elektroninėje parduotuvėje bus užtikrinami nuolaidų pasiūlymai už ypač mažą kainą populiariausiems maisto produktams ir kitoms būtiniausioms prekėms.

Užimtumo tarnyba šiemet gavo 52 pranešimus apie numatomus grupės darbuotojų atleidimus – pagal juos numatoma atleisti per 4,4 tūkst. žmonių – beveik dukart daugiau nei pernai (2,3 tūkst.). Pasak tarnybos, tai lėmė įtempta geopolitinė situacija pasaulyje bei energetikos krizė. Užimtumo tarnybos direktoriaus pavaduotojas Gytis Darulis sako, kad jei ekonominė situacija dėl energetikos išteklių krizės nesikeis, pranešimų apie atleidimus skaičius gali augti.

Lietuvos ekonomikos stiprinimui ir pastaraisiais metais kylančių iššūkių įveikimui Ekonomikos ir inovacijų ministerija iki 2023 metų pabaigos planuoja paleisti priemonių, kurių bendra vertė sieks beveik 1 mlrd. eurų. Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė pripažino, kad šiuo atveju iššūkių kyla dėl karo Ukrainoje, išaugusių energetikos kainų ir po pandemijos dar neatsikūrusių tiekimo grandinių. Pasak ministrės, kol kas nenumatoma įmonėms skirti negrąžinamų subsidijų.

Viena didžiausių Lietuvoje pieno perdirbimo grupių „Vilvi Group“ šiemet sausį-rugpjūtį gavo 153,61 mln. eurų pajamų – 65,3 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu.  Vien rugpjūtį konsoliduotos pardavimų pajamos buvo 21,08 mln. eurų – 58,3 proc.

Žemų kaštų airių skrydžių bendrovė praneša iki kito pavasario stabdanti visus skrydžius į populiarų oro uostą Europoje. Bendrovė praneša, kad aukštos degalų kainos šią žiemą, o taip pat nauji oro uosto taikomi skrydžiai privertė atšaukti skrydžius. „Ryanair“ vadovas Michaelas O‘Leary patvirtino, kad skrydžiai į Briuselio Zaventemo oro uostą sustabdomi dėl išaugusių mokesčių. Pranešama, kad skrydžiai bus sustabdyti bent iki kitų metų kovo mėnesio.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas siūlo verslui ir valstybei pasidalinti riziką įmonėms ilgam laikui užfiksuojant dabartinę elektros kainą, jei ji ateityje nukristų. Vidmantas Janulevičius, be to, tikisi, kad valstybė jau netrukus pasiūlys verslui maždaug 700 mln. eurų lengvatinių paskolų savo elektros gamybos šaltiniams įsirengti.

Būsto kainos antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su pirmuoju, padidėjo 5,9 proc., skelbia Statistikos departamentas. Naujos statybos būstai brango 6,8 proc. Iš jų vienbučiai ir dvibučiai – 7,1 proc., daugiabučiuose namuose – 6,6 procento.  Ankstesnės statybos būstai brango 5,5 proc., daugiabučiuose namuose – 6 proc., vienbučiai ir dvibučiai – 4,1 proc. Per metus – antrąjį ketvirtį, palyginti su 2021 metų antruoju ketvirčiu – būsto kainos padidėjo 22,1 procento.

Lietuvos miesteliuose, kur iki šiol nebuvo bankomatų, įrengta 100 naujų pinigų išgryninimo įrenginių. Juos anksčiau žadėta įrengti iki liepos, tačiau procesas užtruko ilgiau dėl vis dar stringančių tiekimo grandinių bei poreikio kai kuriose vietose stiprinti mobilųjį ryšį.  250 tūkst.

Vienos didžiausių šalyje pieno perdirbimo bendrovių Vilkyškių pieninė vadovas sako, kad dėl 4,5 karto šiemet išaugusių išlaidų elektrai įmonė kol kas nemažina gamybos – padidėjusi našta gula ant įmonės ir žaliavos tiekėjų pečių, tačiau ateityje svarstoma dalį elektros gamintis patiems. Anot Gintaro Bertašiaus, šiemet rugpjūtį, palyginti su liepa, „Vilvi group“ sąnaudos už elektrą išaugo 250 tūkst. eurų, o palyginti su praėjusiais metais – apie 4,5 karto, arba 10 mln. eurų daugiau.

Vilniaus kelių ženklinimo bendrovei „Biseris“ nepavyko įrodyti, jog sostinės savivaldybė netinkamai vykdė beveik 40 mln. eurų vertės eismo saugumo priemonių įrengimo konkursą – įmonė liko tik vienos iš kelių konkurso dalių laimėtoja.   Lietuvos apeliacinis teismas rugsėjo 6 dieną panaikino „Biseriui“ palankų Panevėžio apygardos teismo sprendimą ir nusprendė, jog bendrovės pretenzijos savivaldybei dėl netinkamo jos konkurentės įmonės „Gatas“ vertinimo buvo nepagrįsti.

Itin smarkiai augančios energijos kainos geriamojo vandens tiekimą bragins kartais, teigia Lietuvos vandens tiekėjų asociacija (LVTA). Smarkiai didėjančios sąnaudos ir augantys įmonių nuostoliai kelia nerimą, ypač savivaldybių valdomoms įmonėms, nes dėl veiklos specifikos jos negali bankrutuoti, tačiau nuostoliai prislėgs regionus. „Didžiausi vandens kainų šuoliai prognozuojami mažose savivaldybėse, kur nėra daug vartotojų, mažiausi – didmiesčiuose.

Dujų ir elektros kainos yra rekordinėse aukštumose visoje Europoje. Tačiau Lietuva pati pasigamina daug mažiau elektros nei kitos Europos Sąjungos (ES) šalys ir yra priversta didelę dalį jos importuoti. Dėl to priėmus Europos Komisijos siūlomas priemones spręsti bendrijos energetikos problemas, mūsų šalis gali nukentėti labiausiai iš visų.

Vien liepos mėnesį Lietuvoje įvykdytos 666 transporto priemonių vagystės: išdaužti langai, išpjauti žibintai, išlupta multimedija, pavogtas vairas, katalizatorius, veidrodėliai ar net valstybiniai numeriai – populiariausi vagių taikiniai. Vagystėms šalyje išaugus 13 proc., specialistai pataria, kaip apsisaugoti. Jų teigimu, prie paklausiausių automobilių prisijungė dar dvi markės.

Valdantieji jau paskelbė planą, kaip ketina padėti gyventojams susitvarkyti su išaugusiomis elektros ir dujų sąskaitomis, tačiau tame plane vietos verslui – nedaug. Naujienų portalo laidoje „Dienos pjūvis“ apsilankęs Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis teigė, kad pinigų verslui buvo skirta ir šių metų biudžete, tačiau kur jie – neaišku. Kartu su A. Romanovskiu laidoje diskutavo ir Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, konservatorius Mykolas Majauskas.

Kepyklų atstovai pripažįsta, kad šiemet jau kelis kartus kėlę duonos kainą, tikėtina, rudenį ją dar labiau didins. Jie prašo valdžios kompensacijų, subsidijų ar bent jau neleisti į Lietuvą įvežti pigios produkcijos iš Lenkijos ar kitų šalių. Kitu atveju kepyklos esą mažins arba stabdys gamybą, nes vartojimas krenta. Rokiškyje įsikūrusios kepyklos „Lašų duona“ vadovė Iveta Aukštuolienė tikino, kad šiuo metu Lietuvoje visi jaučia iššūkius dėl išaugusių energetikos kainų.

Skirtingų profesijų darbuotojų skiriasi darbo pobūdis, laikas ir žinoma, atlyginimas. Vis tik kenksmingomis sąlygomis dirbantys Ignalinos atominės elektrinės (IAE) darbuotojai skundžiasi, kad jų alga beveik nedidėja. O 130 eurų mėnesinis priedas, už darbą kenksmingomis sąlygomis, pasak jų, yra gerokai per mažas. Tuo metu elektrinės atstovė siūlo patikrinti atlyginimus kitose įmonėse, anot jos, kitur jie dar mažesni.

Rudenį tiek darbdaviai ieško naujų darbuotojų, tiek patys darbuotojai domisi naujomis karjeros perspektyvomis. Artėjant sunkmečiui, gyventojai dairosi geriau apmokamo darbo, o specialistai skaičiuoja, kad jau trečdalis darbuotojų šiemet pakeitė darbą. Tačiau darbdavių situacija prastėja: nors darbo pasiūlymų daugėja, atlyginimai siūlomi mažesni nei prieš mėnesį.

Nedarbo išmoka išduodama vertinant gyventojo užimtumo būklę ir statusą, o ne gaunamas pajamas. Jei žmogus vykdo savarankišką veiklą ar įsteigia juridinį asmenį, bet negauna jokių pajamų – jis nelaikomas bedarbiu ir nebegali pretenduoti į išmoką. Pašnekovai įspėja, kad savarankišką veiklą pradedantis asmuo turi įvertinti visas rizikas ir suprasti, kad verslas taip greitai pajamų neatneš. Todėl tenka rinktis – išmoka ar bandymas užsidirbti savarankiškai.

Aukštos elektros kainos pykdo vartotojus ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europos Sąjungoje (ES). Specialistai paaiškino, kodėl elektros kaina biržoje vartotojams yra nustatoma pagal didžiausią, o ne mažiausią tiekėjo kainą, kokia gali būti maksimali kaina ir kas šiuo metu vyksta elektros rinkoje. Jų teigimu, rekordines elektros kainas lemia daug aspektų, pavyzdžiui, aukštos dujų kainos, pigios elektros trūkumas, mažas Baltijos šalių rinkos dydis ar maža vėjo ir vandens generacija.

600 eurų sąskaitą už elektrą gavęs muzikos prodiuseris Stano liko šokiruotas. Sako, kad jam šiuo metu važinėti su kolekciniu „Cadilac“ pigiau nei elektromobiliu. O prezidentas Gitanas Nausėda pila pažadus Lietuvos gyventojams – esą valdžia bandys suderinti du tikslus: ir kompensuoti dalį elektros kainos, ir nepersistengti su biudžeto deficitu. Pasak ekonomistų, jei Seimas pradės švaistytis pinigais, valstybė gali atsidurti pavojuje.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė pareiškė, kad siūlymai verslui kompensuoti elektros ir dujų kainų augimą būtų nepakeliama našta valstybės biudžetui. Pasak jos, dauguma Europos Sąjungos šalių remia tik gyventojus.

Europos Komisija penktadienį pažadėjo artimiausiomis dienomis parengti paketą precedento neturinčių priemonių, kuriomis siekiama kontroliuoti spartų energijos kainų Europoje kilimą, sukeltą Rusijos karo Ukrainoje, įskaitant prieštaringai vertinamą viršutinės dujų kainų ribos nustatymą, galintį dar labiau supykdyti Kremlių.

Latvijos namų ūkiai elektros vartojimą pirmąjį pusmetį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu metais anksčiau, sumažino 6,1 proc., pranešė elektros skirstymo tinklų operatorė „Sadales tikls“. Visas tiekimas palyginamuoju laikotarpiu sumenko 1 proc. iki 3181 gigavatvalandės. Elektros poreikio augimas 5,5 proc. užfiksuotas nepramoniniuose objektuose, pavyzdžiui, biuruose, kultūros ir sporto įstaigose, viešbučiuose, o 5,3 proc.

Prancūzijos centrinio banko vadovas penktadienį pareiškė, kad Europa kitąmet gali susidurti su „ribota recesija“, įmonėms ir namų ūkiams rengiantis augančios infliacijos poveikiui, kurią paskatino karas Ukrainoje. Prancūzijos banko vadovas Francois Villeroy de Galhau paskelbė įspėjimą praėjus dviem dienoms po to, kai Prancūzijos statistikos tarnyba sumažino savo ekonomikos prognozes, o paskutinius tris šių metų mėnesius prognozuojamas nulinis augimas.

Europiniai sprendimai, kaip skubiai sumažinti sparčiai augančias energijos kainas, gali būti priimti dar rugsėjį, sako energetikos ministras Dainius Kreivys.  Tai jis teigė po penktadienį Briuselyje vykusio neeilinio Europos Sąjungos (ES) transporto, telekomunikacijų ir energetikos ministrų tarybos posėdžio, kur aptartos skubios priemonės mažinti sparčiai augančias elektros ir dujų kainas.

Lietuvos ekonomikos augimas artimuoju laikotarpiu bus lėtesnis, ne taip sparčiai augs darbuotojų atlyginimai, tačiau recesijos nebus, lėtės ir infliacijos tempas, sako premjerė Ingrida Šimonytė.

Nepaisant Klaipėdos uoste šiemet apie 60 proc. išaugusios konteinerių krovos, situacija rinkoje lieka neapibrėžta – pastebimas tokiu būdu gabenamų krovinių mažėjimas, sako bendrovės Klaipėdos konteinerių terminalas (KKT) vadovas Vaidotas Šileika. Tuo metu Klaipėdos uosto vadovas Algis Latakas teigia, jog uostas stengiasi suaktyvinti konteinerių krovą ir ji didėja.  „Konteinerių krova išgyvena tam tikrą neapibrėžtumo laikotarpį.

Europos Sąjungos (ES) finansų ministrams penktadienį pasiekus politinį sutarimą dėl 5 mlrd. eurų paramos Ukrainai, finansų ministrės Gintarės Skaistės teigimu, Lietuva yra pasiruošusi skubiai suteikti garantiją Europos Komisijai siekiant, kad parama Ukrainą pasiektų kuo greičiau. „Turime bendromis pajėgomis užtikrinti, kad tęsiantis karui būtų išlaikytas Ukrainos makroekonominis stabilumas.

Per pastarąją savaitę tiek benzinas, tiek ir dyzelinas atpigo Lietuvoje, Latvijoje benzino kainos sumenko, dyzelino – pakilo, o Estijoje degalų kainos buvo stabilios, rodo agentūros BNS kaupiami duomenys. Vidutinė populiariausio 95 markės benzino litro kaina „Circle K“ degalinėse Vilniuje per savaitę sumažėjo nuo 1,779 iki 1,739 euro, Rygoje – nuo 1,834 iki 1,764 euro, Taline – nepakito – 1,899 euro.

Lietuvos pasienyje su Baltarusija per praėjusią parą dar labiau padidėjo vilkikų eilė Medininkų pasienio kontrolės punkte, didelės eilės išlieka ir Šalčininkų bei Raigardo punktuose. Padidėjo ir įvažiavimo į Rusijos Karaliaučiaus sritį Kybartuose patikros laukiančių vilkikų skaičius. Baltarusijos pusėje eilių beveik nėra. Lietuvos pasienio kontrolės punktų direkcijos duomenimis, Medininkų punkte, kur dėl rekonstrukcijos darbų pentadienį ryte nėra elektros, 9 val.

Kylant infliacijai Lenkijos bankas vėl didina bazines palūkanas – šįkart 0,25 procentinio punkto iki 6,75 proc. metinių palūkanų. Tai – vienuoliktas iš eilės bazinių palūkanų normos Lenkijoje didinimas, o prieš tai jos buvo kilstelėtos prieš du mėnesius – puse punkto, primena Lenkijos radijas. Lenkijos nacionalinio banko prezidentas Adamas Glapinskis pareiškė, kad šiuo metu recesijos šalyje pavojaus nėra. Jis pabrėžė, kad Lenkijoje fiksuojamas ekonomikos augimas, nors jo sparta ir mažėja.

Moldovos nacionalinė oro linijų bendrovė penktadienį paskelbė atnaujinsianti skrydžius į Rusiją, kurie buvo sustabdyti keliems mėnesiams po Maskvos invazijos į kaimyninę Ukrainą pradžios.  „Bendrovė „Air Moldova“ atnaujins 2022 metų vasario mėnesį nutrauktus skrydžius į Maskvą nuo spalio 1 dienos“, – sakoma vežėjos pranešime.

Privataus ir rizikos kapitalo fondų valdytojos „BaltCap“ fondas įsigijo leidyklą „Alma Littera“, knygynų tinklą „Pegasas“ ir logistikos bendrovę „ALG logistika“. Knygų leidybos ir prekybos įmonių grupė „AL Holdingas“ pasirašė sutartį dėl įmonių pardavimo su fondu „BaltCap Private Equity Fund III“, penktadienį pranešė grupė. Tam dar turės pritarti Konkurencijos taryba.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas penktadienį sakė, kad Rusijos karas prieš Ukrainą suteikė Europai progą pagaliau nutraukti savo priklausomybę nuo rusiškos energijos. A. Blinkenas kalbėjo po netikėto vizito Ukrainoje vykdamas į Briuselį, kur aptars energetinį saugumą NATO atstovų susitikime. „Atsirado nuostabi proga.

JAV Federalinio rezervo sistema (FRS) turi ir toliau „ryžtingai“ veikti, kad atvėsintų paklausą ir sumažintų kainų spaudimą, siekiant išvengti pasikartojimo tokių infliacijos šuolių, kuriuos JAV ekonomika patyrė 8-ajame ir 9-ajame dešimtmečiuose, ketvirtadienį pareiškė centrinio banko vadovas Jerome‘as Powellas.

Opozicinės Darbo partijos atstovai Seime teigia, kad valdžia privalo buitiniams vartotojams užtikrinti ne didesnę kaip 24 centų, o verslui – 25 centų (be pridėtinės vertės mokesčio) kainą už elektros kilovatvalandę. „Vyriausybė nepadarė namų darbų ir vėluoja su tinkama reakcija į energetinių išteklių šuolius.

Vokietijos dujų bendrovė VNG penktadienį papildė europiečių įmonių gretas, prašančias savo vyriausybių pagalbos, nes sumažėjęs tiekimas iš Rusijos padidino energijos kainas ir sukėlė įtampą verslui.  VNG, trečia pagal dydį Vokietijos dujų importuotoja ir dujų saugojimo operatorė, paprašė paramos, kad „išvengtų tolesnės žalos“ ir išlaikytų grupės „gebėjimą veikti“, sakoma jos pranešime.

Elektroninių pinigų įstaigai „Paysera LT“ Lietuvos bankas skyrė 100 tūkst. eurų baudą už tai, kad ji nevisiškai ištaisė 2020 metais nustatytus pinigų plovimo prevencijos pažeidimus. Lietuvos bankas įpareigojo bendrovę iki šių metų pabaigos pašalinti pažeidimus.

Ketvirtadienį mirus septynis dešimtmečius karaliavusiai Elžbietai II, Jungtinės Karalystės valiuta svarai sterlingai po daugelio metų bus pakeisti. Popieriniuose banknotuose ir monetose nebeliks visiems įprasto velionės portreto. Oficialiai paskelbus žinią apie karalienės mirtį, Anglijos bankas, kuris vykdo Jungtinės Karalystės centrinio banko funkcijas, paskelbė planus, kas bus su pinigais, kuriuose atvaizduota Elžbieta II. Apie tai praneša Jungtinės Karalystės žiniasklaida.

Bendram Lietuvos eksportui liepą toliau augus, vieni ekonomistai sako, kad eksportas jau spalį pradės stagnuoti ar net trauktis, kiti mano, jog šalies ekonominė sveikata vis dar yra gera, o išsprendus energetinių išteklių problemą vien tik lietuviškų prekių eksporto srautai vėl sugrįš į buvusias apimtis.  Ekonomistas Aleksandras Izgorinas sako, kad liepos duomenys jau nebeatspindi dabartinės situacijos.

Vartojimo kredito davėjai „Esto“ Lietuvos bankas skyrė 15 tūkst. eurų baudą už tai, kad ji netinkamai vertino klientų kreditingumą prieš sudarydama sutartis. Lietuvos banko teigimu, bendrovė pažeidė Vartojimo kredito įstatymą. Be to, kai kuriais atvejais bendrovė nustatydavo vartotojams nepalankią bendrą vartojimo kredito kainą, taip pažeisdama jų interesus. Bendrovė pripažino padarytus teisės aktų pažeidimus ir juos ištaisė.

Jungtinės Valstijos ketvirtadienį paskelbė sankcijas Irano bendrovei, padėjusiai nusiųsti į Rusiją dronų jos karui prieš Ukrainą, ir perspėjo kitų šalių firmas neįsitraukti į tokią prekybą. JAV Iždo departamentas į „juodąjį“ sąrašą įtraukė Teherane įsikūrusią „Safiran Airport Services“, Baltiesiems rūmams prieš du mėnesius atskleidus žvalgybinės informacijos, rodančios, kad Rusija siekė iranietiškų dronų savo karui Ukrainoje.