Verslas

Gamtinės dujos iš Rusijos į Latviją vėl teka vamzdynais nuo rugsėjo 3-osios, skelbia Latvijos magistralinių dujotiekių ir Inčukalno požeminės saugyklos operatorė „Conexus Baltic Grid". Jos duomenys rodo, jog rugsėjo 3-ąją ir rugsėjo 4-ąją iš Rusijos į Latviją perpumpuota 3 gigavatvalandžių (GWh), rugsėjo 5-ąją – 4 GWh, o rugsėjo 6, 7 ir 8 dienomis – 11 GWh dujų.

Veiklą šiemet antrą kartą stabdančios sankcionuotos Kėdainių fosforo trąšų gamintojos „Lifosa“ administracija neieško amoniako pirkimo alternatyvų Vakaruose, o bendrauja tik su Rusijos tiekėju ir neįvardijama sankcionuota Latvijos įmone, sako įmonės administratoriaus atstovas. Tai Rimvydas Vaštakas teigė konfidencialiame laiške, kurio kopiją gavo portalas 15min.lt.

Suomija ketvirtadienį turėjo įjungti dvi rezervines naftos produktais kūrenamas jėgaines, kad išvengtų elektros trūkumo, pranešė tinklo operatorė, perspėjusi apie elektros energijos tiekimo trikdžius šią žiemą.  Rezervinės gamyklos, kurias valdo valstybinė įmonė „Fingrid“, veikė tris valandas.  Šios gamyklos paprastai paleidžiamos kartą ar du per metus, dažniausiai dėl staigaus ir netikėto gamybos sumažėjimo, o ne dėl trūkumo pavojaus, pažymėjo bendrovės atstovė.

Vidutinė metinė infliacija Lietuvoje, apskaičiuota pagal su kitomis Europos Sąjungos šalimis suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI), rugpjūčio mėnesį buvo 14,6 procento. Statistikos departamento duomenimis, pagal SVKI apskaičiuota vidutinė metinė infliacija buvo 0,2 punkto mažesnė, nei apskaičiuota pagal vartotojų kainų indeksą (VKI). Suderinta metinė – rugpjūtį, palyginti su 2021 metų rugpjūčiu – infliacija siekė 21,1 proc., pagal VKI – 22,4 procento.

Valstybės valdomų „Lietuvos geležinkelių“ grupės krovinių vežimo bendrovės „LTG Cargo“ inicijavo Baltarusijoje turimos įmonės „Rail Lab“ likvidavimo procedūras. Šios bendrovės akcininke „LTG Cargo“ tapo pernai balandį, kai įsigijo Vilniaus lokomotyvų remonto depo verslą. Pasak „LTG Cargo“ atstovės Kotrynos Dzikaraitės, toks sprendimas priimtas reaguojant į Baltarusijos paramą Rusijos karinei invazijai Ukrainoje.

Energetikos ministras Dainius Kreivys penktadienį Briuselyje vykstančiame neeiliniame Europos Sąjungos (ES) transporto, telekomunikacijų ir energetikos ministrų tarybos posėdyje kartu su kitais už energetiką atsakingais Bendrijos ministrais aptars skubias priemones mažinti sparčiai augančios energijos kainas.  Europos Komisija trečiadienį pasiūlė virtinę priemonių, kuriomis siekiama kontroliuoti elektros ir dujų kainas Europoje. Viena jų – viršutinė riba rusiškų dujų kainai.

Verslas kritikuoja valdžios sprendimą išaugusias dujų, elektros kainas kompensuoti tik gyventojams. Anot jų, jeigu valdžia nieko nesiims, netrukus pinigų gyventojams iš valstybės reikės dar daugiau, nes įmonės sustabdys veiklą, o darbuotojai praras darbus. Ekonomistas taip pat atkreipė dėmesį, kad Europos rinkose vysta nesąžininga verslų kova, nes vienos valstybės remia savo verslus, o kitos, kaip Lietuva – ne.

Europos centrinis bankas padidino palūkanų normas – ir dabar jau rekordiškai. Jas pakėlė 75 baziniais punktais. Dėl to vėl brangsta paskolos – tiek naujos, tiek ir tos, kurias žmonės ar verslai paėmė gerokai anksčiau. Vidutinė šeimos paskola tik dėl šio sprendimo per metus pabrangs 600-tais eurų. Centrinis bankas tikisi, kad tai padės suvaldyti infliaciją euro zonoje. Bet tai reiškia, kad daliai gyventojų ir verslų teks dar labiau taupyti.

Ketvirtadienį posėdžiavusi Ukrainos nacionalinio banko valdyba nusprendė nekeisti  25 proc. dydžio bazinių palūkanų, taip pateisindama rinkos dalyvių lūkesčius. „Atsižvelgus į prognozuojamą infliacijos dinamiką bei infliacijos rizikų balansą, nuspręsta palikti galioti 25 proc. dydžio bazinių palūkanų normą“, – teigiama banko pranešime. Bazinių palūkanų išlaikymą 25 proc.

Per pastarąją savaitę mažėjo nepriklausomų elektros tiekėjų „Elektrum Lietuva“ ir „Ignitis“ siūlomos kainos, tuo metu „Enefit“ kaina nesikeitė, rodo Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenys. „Elektrum Lietuvos“ prognozuojama mėnesio sąskaita pasirinkus vienos laiko zonos planą su fiksuota kaina antradienį, palyginti su praėjusiu antradieniu, mažėjo 15,3 euro iki 82,25 euro, „Igničio“ – 11,85 euro iki 88,5 euro. Tuo metu „Enefit“ kaina nesikeitė ir liko 101,61 euro.

  Ketvirtadienį vykusiame Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje daugelį žemės ūkio bendrovių valdančios ir šimtus milijonų eurų pajamų gaunančios „Linas Agro“ grupės vadovas Darius Zubas guodėsi, kad be mokesčių mokėtojų pagalbos, Lietuvos verslas susidurs su didelėmis problemomis. D. Zubas tikino, kad jo vadovaujamos grupės valdomos įmonės itin priklauso nuo energetikos išteklių, kurie šiuo metu labai pabrangę. „Ypatingai kritinė situacija yra susidariusi paukštininkystėje.

Stambusis verslas ant stalo valdžiai deda prašymus, kokių nori kompensacijų už į bankrotą varančias elektros ir dujų kainas. Vieni iš biudžeto prašo konkrečia suma padengti dalį elektros kainos, kiti – netgi deginti daugiau mazuto, kad tik būsimos sąskaitos būtų mažesnės. Dalis valdančiųjų artėjantį šildymo sezoną verslui jau lygina su cunamio banga, tačiau dalyti subsidijų ir toliau nežada. O šalies ekonomikos kreivė antrąjį ketvirtį jau pakrypo žemyn.

Jeigu šitaip išaugus elektros ir dujų kainoms Vyriausybė nepasiskolins ir neduos mokesčių mokėtojų pinigų verslui, tuomet jis stabdys veiklą ir atleis darbuotojus. Dėl to valstybės biudžetas turės dar daugiau problemų. Taip yra įsitikinęs SBA grupės prezidentas Arūnas Martinkevičius. Ketvirtadienį vykusiame Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje jis sakė nematantis kitos išeities, kaip tik paremti verslą dėl pabrangusių energetikos išteklių.

Estijos energetikos holdingo „Eesti energia“ valdoma elektros gamintoja „Enefit Green“ Akmenės rajone stato 75 megavatų (MW) galios vėjo jėgainių parką. Investicijos į jį sieks apie  85 mln. eurų. Parko galia siekia apie 10 proc. visų Lietuvos sausumos vėjo parkų galios, rašo portalas vz.lt. Ketvirtadienį į vieną iš 14 naujų turbinų pamatų įmūrytas kertinis akmuo. Vienos turbinos galia sieks 5,3–5,5 MW.

Europos Centriniam Bankui (ECB) ketvirtadienį bazines palūkanų normas padidinus 75 baziniais punktais, ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė sako, kad toks žingsnis rinkos dalyvių nenustebimo – esant dabartiniam infliacijos lygiui akivaizdu, jog reikia ambicingų sprendimų. „ECB pagrindinis tikslas yra kainų stabilumas ir šiuo metu euro zonoje infliacija yra gerokai atitrūkusi nuo pagrindinio tikslo.

Kauno apygardos teismas ketvirtadienį iškėlė restruktūrizavimo bylą milijoninių skolų slegiamai Rusijos grupės „Polair“ netiesiogiai valdomai vienintelei Baltijos šalyse šaldytuvų gamybos bendrovei „Snaigė“. Teismas nustatė, kad egzistuoja visos sąlygos restruktūrizavimo bylai iškelti ir nėra sąlygų, draudžiančių tą padaryti, pranešė teismas.

Naujoji Jungtinės Karalystės ministrė pirmininkė Liz Truss ketvirtadienį pareiškė, kad gyventojų sąskaitos už energiją įšaldomos dvejiems metams, taip pažymėdama pirmąją savo darbo savaitę daug kainuosiančiu planu įveikti politiškai pavojingą pragyvenimo išlaidų krizę.

Metų (12-os mėnesių) infliacija Lietuvoje ir Estijoje rugpjūtį toliau augo, o Latvijoje – išliko liepą pasiektame lygyje, rodo nacionalinių statistikos tarnybų paskelbti duomenys. Šis infliacijos rodiklis Lietuvoje padidėjo nuo 21,6 proc. liepą iki 22,4 proc., Estijoje – nuo 22,8 proc. iki 24,8 procento. Latvijoje metų infliacija per mėnesį nepakito – 21,5 procento. Mėnesio infliacija rugpjūtį Lietuvoje sudarė 1,0 proc. (liepą – 1,2 proc.), Latvijoje – 0,4 proc. (2,2 proc.

Šių metų rugpjūčio mėnesį Lietuvos oro uostuose aptarnauta daugiau nei 573 tūkst. keleivių –  54 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu, įvyko beveik 5 tūkst. skrydžių – 25 proc. daugiau, skelbia tris šalies oro uostus valdanti bendrovė.  Be to, pergabenta apie 1,8 tūkst. tonų krovinių – 20 proc. daugiau nei pernai rugpjūtį.  Lietuvos oro uostų laikinasis vadovas Aurimas Stikliūnas teigė, jog vasarą pavyko atstatyti 92 proc. priešpandeminio keleivių srauto ir 86 proc.

Europos Centrinio Banko (ECB) Valdančioji taryba ketvirtadienio posėdyje visas tris ECB pagrindines palūkanų normas padidino 75 baziniais punktais, skelbiama banko pranešime spaudai. Remiantis pranešimu, pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų norma ir palūkanų normos naudojantis ribinio skolinimosi ir indėlių galimybėmis didėja atitinkamai iki 1,25, 1,50 ir 0,75 proc., o pokyčiai įsigalios nuo 2022 metų rugsėjo 14 dienos.

Valstybės paskirto administratoriaus prižiūrimai Kėdainių fosforo trąšų gamintojai „Lifosa“ vėl ketinant stabdyti veiklą, įmonės profesinės sąjungos pirmininkas teigia vadovų buvęs patikintas, jog darbuotojų atleisti neplanuojama.  „Apie atleidimus tikrai kalbos tokios nebuvo. Kiek kalbėjau (su vadovais – BNS), tikrai nėra tokių planų“, – BNS ketvirtadienį sakė „Lifosos“ darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Kęstas Šlama.

Eurokomisaras Virginijus Sinkevičius ketvirtadienį paragino Lietuvą didinti aplinkosaugos mokesčius, tačiau tuo pačiu mažinti darbo jėgos apmokestinimą. Taip jis kalbėjo Europos Komisijai (EK) pristačius naująją aplinkosaugos nuostatų įgyvendinimo apžvalgą. Lietuvos deleguoto eurokomisaro teigimu, aplinkosaugos mokesčiai šalyje, lyginant su šalies bendruoju vidaus produktu (BVP), yra vieni mažiausių Bendrijoje.

Kiek išaugusios elektros kainos pakenks verslui ir darbuotojams? Ar valstybė yra pasirengusi mesti verslui gelbėjimo ratą? Jei taip, kokių priemonių ketina imtis valdžia? Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis ir Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, konservatorius Mykolas Majauskas. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Susisiekimo ministerijai planuojant švelninti sudėties reikalavimus nacionalinės įgulos laivuose, Lietuvos jūrininkų sąjunga sako, jog šalies laivuose gali nebelikti dirbančių lietuvių, kai tuo metu kai kuriose Europos šalyse įgula šimtu procentų privalo būti nacionalinė.  „Jūrininkų sąjunga turi baimės, jog iškils grėsmė, kad lietuviškuose laivuose gali nelikti lietuvių jūrininkų“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje žurnalistams sakė Jūrininkų sąjungos pirmininkas Aleksandras Kaupas.

Seimo opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos atstovai siūlo naikinti 25 proc. priemoką už garantinį elektros tiekimą arba apskritai jo atsisakyti. Valstiečiai taip pat siūlo didinti reikalavimus nepriklausomiems elektros tiekėjams, taikyti nulinį pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą šilumos ir elektros gamybos įrenginiuose naudojamam kurui bei leisti visiems vartotojams sugrįžti į visuomeninį tiekimą.

Vokietija sieks suteikti pilietybę užsieniečiams, kurie yra ypač gerai integruoti į šalies gyvenimą, vos per trejus metus, mėgindama užpildyti maždaug ketvirtadalio milijono darbuotojų spragą iki 2026 metų. Pagal planą, kurį trečiadienį pristatė Užimtumo ministerija, didžiausia Europos ekonomika taip pat siekia, kad darbuotojai būtų labiau suinterestuoti persikvalifikuoti arba įgyti tolesnį išsilavinimą.  Maždaug 80 mln.

Iš visų trijų Baltijos valstybių sostinių skraidinanti Latvijos nacionalinė aviakompanija „Air Baltic“ pranešė praėjusį mėnesį pritraukusi 386,5 tūkst. keleivių – 37,6 proc. daugiau nei pernai rugpjūtį. Skrydžių skaičius augo 20,2 proc. iki 3,69 tūkstančio. Per mėnesį (rugpjūtį, palyginti su liepa) keleivių sumažėjo 6,8 proc., o skrydžių padaugėjo 0,5 procento. Oro vežėjos vadovas Martinas Gaussas pabrėžė, kad šių metų vasara aviakompanijai buvo sėkminga.

Veiklą rugpjūtį po kelių mėnesių pertraukos atnaujinusiai Kėdainių fosforo trąšų gamintojai „Lifosa“ vėl stabdant veiklą, įmonės atstovas sako, kad dalis darbuotojų liks dirbti ir atliks remontus, o kai kuriuos planuojama išleisti į prastovas.

  Lietuvos verslui prašant Vyriausybės pagalbos elektros ir dujų kainoms pakilus į rekordines aukštumas ir įmonėms patiriant didelių nuostolių, energetikos viceministrė sako, jog valstybė gali reguliuoti tik mažmenines elektros kainas, tuo metu subsidijuojant elektros gamintojus pinigai atitektų ne tik vietos, bet ir kitų Baltijos šalių gamintojams.

Estijos viešbučiai ir kitos viešojo apgyvendinimo įstaigos liepą sulaukė 479 tūkst. klientų, neskaičiuojant Ukrainos karo pabėgėlių – 26 proc. daugiau nei tą patį praėjusių metų mėnesį, ketvirtadienį pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Per mėnesį (liepą, palyginti su birželiu) jų padaugėjo 42 procentais. Vien tik užsieniečių skaičius per mėnesį augo 53 proc., per metus – 2,7 karto iki 229 tūkstančių. Kita vertus, jų sulaukta 30 proc. mažiau nei ikipandeminių 2019-ųjų liepą.

Registruotas nedarbas Lietuvoje rugpjūtį siekė 8,6 proc. – 0,5 proc. punkto mažiau nei liepą, skelbia Užimtumo tarnyba.  Jos duomenimis, 57 iš 60 savivaldybių nedarbas sumažėjo, o dviejose – nekito. Rugsėjo 1 dieną iš viso registruota 150 tūkst. darbo neturinčių asmenų. Darbdaviai rugpjūtį įregistravo 27,4 tūkst. laisvų darbo vietų šalyje – 9 tūkst. daugiau nei liepą. Darbo ieškantys asmenys galėjo rinktis  iš 36 tūkst. darbo pasiūlymų.

Kėdainiuose įsikūrusi viena didžiausių trąšų gamintojų „Lifosa“ vėl planuoja stabdyti veiklą. Ji esą stabdoma dėl išaugusios dujų kainos ir amoniako, iš kurio gaminamos trąšos, trūkumo. Portalui tv3.lt tai patvirtino gamyklos laikinojo administratoriaus bendrovės „Finance Guru“ atstovas Rimvydas Vaštakas. „Gavome iš „Lifosos“ administracijos vakar apie 15 val. oficialų raštą, kad įmonės gamyba gali būti stabdoma rugsėjo 13, 14 arba 15 d.“ – pasakojo R. Vaštakas.

Susisiekimo ministerija inicijuoja lankstesnį laivų įgulų sudėties reguliavimą – tai svarbu šalies jūrų laivų registre siekiant įregistruoti Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo laivą–saugyklą „Independence“. Ministerija siūlo Lietuvos laivuose sumažinti arba atsisakyti privalomos Lietuvos, Europos Sąjungos (ES) ar kitų Europos ekonominės erdvės valstybių piliečių dalies.

Vokietijos pramonės gamybos apimtys liepos mėnesį sumenko, rodo paskelbti oficialūs duomenys, o staigesnis kritimas fiksuotas daug energijos naudojančiuose sektoriuose, susidūrusiuose su smarkiai išaugusiomis gamybos sąnaudomis.  Gamybos sektorius – Vokietijos ekonomikos ramstis – liepą pagamino 0,3 proc. mažiau, palyginti su ankstesniu mėnesiu, nors birželį buvo fiksuotas 0,8 proc. prieaugis, sakoma federalinės statistikos agentūros „Destatis“ pranešime.

Jeigu Vyriausybė nesiims jokių priemonių dėl augančių energetikos išteklių kainų, Lietuvos verslas susidurs su rimtomis problemomis. Dėl išaugusių sąnaudų sustabdžius įmones ir atleidus darbuotojus, šalis gali susidurti su didelėmis problemomis. Be to, kad padaugės bedarbių, dar daugiau gali išaugti maisto produktų kainos, o kai kurių produktų gali iš viso nelikti lentynose. Ketvirtadienį verslo atstovai apie tai diskutavo Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje.

Infliacija pasiekė piką, o rugsėjo mėnesį ji turėtų mažėti, sako ekonomistai. Vis dėlto banko „Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas mano, jog kitą mėnesį metinė infliacija dar gali siekti arba viršyti 20 proc.  „Tikėtina, kad jau yra pikas, nes praėjusiais metais rugsėjo mėnesį infliacija šoktelėjo labai ženkliai. Tai dėl palyginamosios bazės tiesiog ji bus mažesnė, bet dar gali viršyti 20 procentų ir rugsėjo mėnesį“, – BNS teigė Ž. Mauricas.

Europos Centrinio Banko (ECB) politikos formuotojai šio ketvirtadienio susitikime gali apsispręsti dėl istoriškai didelio palūkanų normos padidinimo, siekdami sutramdyti sparčiai augančią infliaciją.  Staigus energijos kainų šuolis po Rusijos invazijos į Ukrainą padidino spaudimą namų ūkiams ir įmonėms.  Rugpjūčio mėnesį metų infliacija euro zonoje pasiekė 9,1 procento. Tai yra rekordinė infliacija euro zonoje, daugiau nei keturis kartus viršijanti 2 proc. lygį, kurio siekia ECB.

Metinė infliacija rugpjūtį siekė 22,4 proc., o per mėnesį prekių ir paslaugų kainos padidėjo 1 proc., ketvirtadienį pranešė Statistikos departamentas. Tuo metu vidutinė metinė infliacija (dvylika paskutinių mėnesių, palyginti su atitinkamų ankstesnių dvylikos mėnesių vidutiniu kainų lygiu) rugpjūtį buvo 14,8 procento.

Prezidentas ragina Vyriausybę padėti verslui amortizuoti drastiškai išaugusias energijos išteklių kainas, sako prezidento patarėjas. „Prezidento įsitikinimu, nereikia taškyti pinigų į kairę ir į dešinę, tačiau valstybė yra pajėgi kompensuoti išaugusias energetinių išteklių kainas tiek žmonėms, tiek verslui“, – ketvirtadienį interviu LRT radijui sakė vyriausiasis prezidento patarėjas Povilas Mačiulis.  „Šiuo atveju negalime verslo palikti užribyje“, – pabrėžė prezidento patarėjas.

Kanados centrinis bankas, siekdamas sutramdyti sparčiai augančią infliaciją, kilstelėjo bazinių palūkanų normą 0,75 procentinio punkto iki 3,25 proc. – iki aukščiausio lygio per pastaruosius 14 metų. Sprendimas sutapo su analitikų prognozėmis, o šalies centrinis bankas savo pareiškimu leido suprasti, kad yra pasirengęs artimiausiais mėnesiais dar padidinti skolinimosi išlaidas, jei infliacija neslūgs.

Telekomunikacijų bendrovės „Telia Lietuva“, „Tele2“ ir „Bitė Lietuva“ praėjusią savaitę užbaigė aukcionų maratoną ir valstybei sumokėjusios per 43 mln.

Elektros perdavimo bendrovės „Litgrid“ tarifas kitąmet bus sumažintas, jei įmonei liks laisvų perkrovų pajamų jas skyrus investicijoms į infrastruktūrą ir sinchronizavimo projektus, sako Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkas. Pasak Renato Pociaus, sprendimą dėl šių pajamų panaudojimo tarifui mažinti rinkos reguliuotojas priims iki rugsėjo pabaigos, kai bus patvirtinta elektros perdavimo kainų viršutinė riba.

Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) ketvirtadienį aptars, kaip valstybė gali padėti Lietuvos pramonei ir verslui, patiriančiam itin didelių išlaidų dėl aukštų energijos kainų. „Esame karo stovyje, todėl turėtume ginti ne tik piliečius, bet ir verslus, pastariesiems suteikdami lengvatines paskolas kaip įmanoma greičiau“, – BNS posėdžio išvakarėse sakė BFK pirmininkas konservatorius Mykolas Majauskas.

Prezidentūroje ketvirtadienį vyks tradicinis Regionų forumas, pranešimą jame skaitys šalies vadovas Gitanas Nausėda. Forumo metu bus aptarti glaudesnės centrinės ir vietos valdžios partnerystės siekiai, investicijų svarba esamo ekonominio ciklo fazėje, tvarus savivaldybių skolos bei investicijų valdymas, vizijos dėl vietos ekonomikos proveržio.

Nuo birželio pradžios 12 butų sostinėje gyveno be karšto vandens – atsakingi asmenys esą juos ignoravo, nors pastarieji tikina, kad negavo pranešimų, o problema buvo taip sudėtingai sprendžiama, kad prireikė net 3 mėnesių. Vienos iš nukentėjusių teigimu, savivaldybė nesiteikė spręsti problemos, o už namą atsakinga bendrovė gyventojus ignoravo. Visą vasarą gyventojai vandenį turėjo šildytis virduliais, kad galėtų išsiprausti ar išsiskalbti.

Vyriausybė siūlo lengvinti vaikus globojančių šeimynų steigimą, plėsti šeimynos dalyviais tapti galinčių asmenų sąrašą, palaipsniui didinti finansavimą. Ministrų kabinetas trečiadienį pritarė tokiam naujos redakcijos Šeimynų įstatymo projektui su lydinčiaisiais teisės aktais, paketas toliau bus teikiamas Seimui, kuris ir priims galutinį sprendimą.

Baimei dėl recesijos slegiant rinką, etaloninės „Brent“ rūšies naftos kaina trečiadienį nukrito žemiau 90 JAV dolerių už barelį. Toks kainų lygis neregėtas nuo tada, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą. Maždaug 16.20 val. Lietuvos laiku „Brent“ nafta buvo atpigusi daugiau nei 3 proc. iki 89,88 JAV dolerio už barelį. Tuo metu JAV naftos WTI kaina pirmą kartą nuo sausio nukrito žemiau 85 JAV dolerių už barelį ribos.

Vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina Lietuvoje rugsėjį siekia 11,02 cento (be PVM) už kilovatvalandę (kWh) – 33,6 proc. daugiau nei rugpjūtį ir 2,4 karto daugiau nei pernai rugsėjį. Šilumos kainos pokyčius per mėnesį iš esmės lėmė kuro ir superkamos šilumos kainos, trečiadienį pranešė Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT). Anot jos, tarp penkių didžiųjų miestų rugsėjį už šilumą mažiausiai moka Kauno, daugiausiai – Vilniaus gyventojai.

Naujoji Jungtinės Karalystės ministrė pirmininkė Liz Truss trečiadienį pažadėjo nutraukti po „Brexito“ kilusius karštus nesutarimus dėl prekybos Šiaurės Airijoje, pabloginusius Londono ir Briuselio santykius. L. Truss pareiškė britų parlamentui, kad yra pasiryžusi išspręsti ginčą dėl vadinamojo Šiaurės Airijos protokolo, dėl kurio nutrūko Belfasto administracijos, formuojamos dalijimosi valdžia principu, darbas.