Lietuvos verslas

Veiklą pradedantis Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centras prevenciją stiprins nacionaliniu lygmeniu, taip pat bus siekiama ugdyti aukšto lygio pinigų prevencijos specialistus bei stiprinti regioninį ir tarptautinį bendravimą, sako centro vadovas. Anot Eimanto Vytuvio, prevenciją bus siekiama stiprinti į procesą įtraukiant tiek viešąjį, tiek privatų sektorių. „Svarbiausias, mano nuomone, žodis yra nacionaliniu lygmeniu.

Nuo karantino suvaržymų nukentėjusiam verslui iki pirmadienio jau patvirtinta 122,7 mln. eurų paramos. Subsidijoms skirta 86 mln. eurų, lengvatinėms paskoloms – 29,4 mln. eurų, turgavietės mokesčio kompensacijoms – 2,01 mln. eurų, o savarankiška veikla besiverčiantiems asmenims skirta 5,25 mln. eurų subsidijų, pranešė Ekonomikos ir inovacijų ministerija.  Daugiausiai subsidijų (31 proc.) skirta prekybos sektoriaus įmonėms, kurioms paskirstyta 26,7 mln. eurų. Antroje vietoje (26 proc.

Lietuvoje registruota fintech įmonė „Finolita Unio“ įtariama dalyvavusi praėjusiais metais žlugusios Vokietijos kompanijos „Wirecard“ pinigų plovimo skandale. Apie tai pirmasis pranešė leidinys „Financial Times“ (FT). Anot jo, per „Finolita Unio“ atlikta daugiau nei 100 mln. eurų vertės mokėjimų, kurie atsidūrė Vokietijos prokurorų akiratyje. Lietuvos bankas „Finolita Unio“ elektroninių pinigų įstaigos licenciją išdavė 2019-ųjų vasarį.

Valstybės valdomų  „Lietuvos geležinkelių“ apsaugos įmonė „Saugos paslaugos“ numato atleisti beveik visus darbuotojus.  „Saugos paslaugos“ Užimtumo tarnybai pranešė apie atleidimą įspėjusi  315 darbuotojų. „Sodros“ duomenimis, šiuo metu įmonėje dirba 342 darbuotojai.

Lietuvoje veiklą pirmadienį pradeda  Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centras. Suvienydamas viešojo ir privačiojo sektorių atstovus, centras panaudos sukauptas žinias kovai su pinigų plovimu visiškai nauju lygmeniu.  Centrui vadovaus ilgametę patirtį turintis teisininkas ir sertifikuotas pinigų plovimo prevencijos ekspertas Eimantas Vytuvis, pranešė Lietuvos bankas ir Finansų ministerija.

Užsimoję uždrausti grynaisiais pinigais mokėti atlyginimus, seimūnai žada priversti Lietuvos bankus pristatyti daugiau bankomatų. Įvairių frakcijų nariai jau po metų reikalaus, kad daugumai gyventojų nuo namų bankomatas būtų ne toliau kaip už 5 kilometrų.  Juodupės kaime netoli sienos su Latvija gyventojai mėgsta grynuosius pinigus, tačiau bankomato nėra, artimiausias bankomatas tik už 16 kilometrų – Rokiškyje. Juodupiečiai skundžiasi, kad tai labai nepatogu.

Gyventojai tikina visą gyvenimą dirbantys ir mokesčius mokantys ne tik tam, kad gerai gyventų šiandien, bet ir užsidirbtų pensijai. Tačiau ankstesnei valdžiai pakeitus įstatymą iki 1994 metų jų mokėti mokesčiai buvo nubraukti ir dėl to pensijos sumažės. „Sodra“ aiškina, kad taip padaryta pačių žmonių labui, kad jiems nereikėtų ieškoti dokumentų. Portalo tv3.lt skaitytoja Violeta pasakojo, kad jai iki pensinio amžiaus liko 5 metai.

Įsivaizduokite, kad negalite keliauti lėktuvu, tiek kartų per metus, kiek norite? Jums skirtas ribotas skaičius skrydžių kiekis. O jeigu jį išnaudosite greičiau nei per metus, už kiekvieną skrydį mokėsite papildomai. Siekiant mažinti taršą ir klimato kaitą, panašūs siūlymai jau rimtai svarstomi užsienyje. Tačiau Lietuvos kelionių organizatoriai kategoriški – gyventojai nepritartų šiems ribojimams. Aviacija viena didžiausių žemės teršėjų.

Savivaldybėms siūloma leisti vietinės rinkliavos įkainius nustatyti konkurso būdu – taip siekiama išspręsti problemą, kai yra daugiau negu vienas pretendentas į paslaugų teikimo leidimą.  Būtų skelbiamas viešasis konkursas pirmumo teisei vykdyti veiklą, o nugalėtojas būtų nustatytas pagal pasiūlytą didžiausią rinkliavos dydį. Tada savivaldybė pakartotinai nustatytų rinkliavos dydį, atsižvelgdama į konkurso rezultatus.

Vasara – nebūtinai atostogų laikas. Bene kasmet dalis moksleivių ir studentų vasaros atostogas stengiasi išnaudoti darbui. Tai daro dėl įvairių priežasčių – siekia užsidirbti, ieško papildomos veiklos ar nori įgyti darbinės patirties, kurios galima pasisemti įvairiose ir labai skirtingose srityse. Šiai vasarai darbų pasiūlymų moksleiviams ir studentams yra visoje Lietuvoje. Labiausiai ieškoma paslaugų, statybų sektorių darbuotojų.

Per pandemiją įgavus pagreitį nekilnojamo turto (NT) pardavimams, taip pat išaugo remontų ir juos atliekančių darbuotojų poreikis. Tiesa, žmonės pasakoja, kad rasti gerą ir patikimą meistrą kartais sunkiau nei įsigyti patį būstą. Tą naujienų portalui tv3.lt patvirtino ir besikreipusi skaitytoja. Karčia patirtimi pasidalijusi vilnietė apgailestavo, kad dėl nesąžiningo meistro darbo buto remontui išleido kone dvigubai daugiau nei buvo planavusi.

Vyriausybė pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM)  siūlymui, kad tėvams, kurių draudžiamosios pajamos dėl prastovų per pandemiją sumažėjo, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokas skaičiuoti palankiau. Minėtos išmokos bus apskaičiuojamos iš laikotarpio, buvusio iki pirmo karantino paskelbimo. Tai galios ir visiems dirbantiems savarankiškai, kurių pajamos karantino metu sumažėjo, skelbiama SADM pranešime žiniasklaidai.

Pandemijai tęsiantis, tačiau karantino apribojimams laisvėjant Socialinė apsaugos ir darbo ministerija (SADM) siūlo taiklesnę paramą savarankiškai dirbantiems asmenims, o veiklą išregistravusiems – galimybę gauti darbo paieškos išmoką. Išmokas dirbantiems savarankiškai ir darbo paieškos išmokas siūloma mokėti iki rugsėjo 30 d. Tokiam siūlymui pritarė ministrų kabinetas, rašoma SADM pranešime spaudai.

Daugelis gyventojų jau planuoja artimiausias atostogas. Kelionių organizatoriai pastebi, kad ne visi ruošiasi vykti į užsienį, nemažai žmonių šią vasarą atostogaus Lietuvoje. Tai rodo ir augantis Lietuvos kurortų viešbučių užimtumas. Tačiau kelionių organizatoriai sako, kad užsienyje atostogos gali būti kelis kartus pigesnės nei Lietuvoje. Kelionių organizatoriaus „Tez Tour“ viešųjų ryšių ir rinkodaros skyriaus vadovė Inga Aukštuolytė pastebėjo, kad gyventojai mėgsta atostogauti Lietuvoje.

Vieno Vilniaus daugiabučio gyventojai spėlioja, kad, ko gero, vieninteliai Lietuvoje turi laiptinės duris, kurios įrengtos ant laiptų, todėl jos kabo tiesiog ore. Be to, durys pavojingos gyvybei: jau ne vienas gyventojas susitrenkė galvą ir susižeidė. Tačiau su namo administratoriumi teko kovoti 4 metus, kol galiausiai buvo pažadėta duris išimti.

Teismas nusprendė, kad prekybos tinklo „Iki“ valdytoja pagrįstai pripažinta pažeidusi įstatymą, tačiau sumažino jai Konkurencijos tarybos skirtą 78 tūkst. eurų baudą iki 51 tūkst. eurų.  Taryba pranešė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) išnagrinėjo bendrovės „Palink“ skundą.

Vyriausybė penktadienį patikslino pagalbos priemones nuo pandemijos nukentėjusiam verslui ir darbuotojams – siūloma ilgiausiai iki rugsėjo pabaigos tęsti subsidijas už prastovas, tačiau keičiamas jų dydis, be to, vėliausiai iki liepos pabaigos subsidijos bus mokamos ir po prastovų. Įstatymo pakeitimams turės pritarti Seimas. Visoms subsidijoms papildomai reikėtų 67 mln. eurų.

Gegužės 15–17 d. „Swedbank“ atliks IT patikrinimo darbus, galimi trumpalaikiai paslaugų trikdžiai, rašoma banko pranešime. „Šį savaitgalį „Swedbank“ ketina atlikti planinius duomenų centrų patikrinimo ir priežiūros darbus, kurie vykdomi kiekvienais metais. Šie darbai bus vykdomi nakties metu, siekiant sukelti kuo mažiau nepatogumų klientams. Atliekant šiuos darbus tikėtini trumpalaikiai banko paslaugų trikdžiai“, – nurodo bankas.

Vyriausybė biudžeto deficitui finansuoti ir kitoms reikmėms šiemet iš viso ketina pasiskolinti 5,7 mlrd. eurų – apie 0,4 mlrd. eurų daugiau nei buvo planuojama priimant 2021 metų biudžetą (5,3 mlrd. eurų).  „Euroobligacijos šiemet turėtų sudaryti 2,75 mlrd. eurų, vidaus rinkoje planuojama pasiskolinti 2,1 mlrd. eurų, paskolos iš tarptautinių finansinių institucijų – 0,869 mlrd. eurų“, – penktadienį spaudos konferencijoje sakė finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Finansų ministerija patikslinto biudžeto projekte nurodė, kad valdžios sektoriaus deficitas šiemet bus gerokai didesnis nei buvo planuota anksčiau ir sieks 8,4 proc. BVP, arba daugiau nei 4 mlrd. Eurų. Ekonomistas pastebi, kad dėl to sulauksime labai rimtų pasekmių. Socialiniame tinkle „Facebook“ „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis rašė, kad pasekmės bus rimtos, tačiau visai ne tokios dėl kurių nerimaujama.

Vyriausybė penktadienį pritarė 2,2 mlrd. eurų vertės ekonomikos gaivinimo nacionaliniam planui „Naujos kartos Lietuva“ ir teikia jį Europos Komisijai.  Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad dar galimos plano korekcijos, bet jos jau būtų labiau techninės nei keičiančios turinį.  „Baigėsi derybos su socialiniais ekonominiais partneriais, įvyko tam tikri pokyčiai.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad tikslinant valstybės biudžetą bandoma pasiruošti popandeminiam laikotarpiui, kuris, jei vakcinavimas klostysis sėkmingai, galėtų prasidėti jau šiemet. „Esminė žinutė, kurią norime formuoti šiame biudžete, tai būtent papildomos lėšos pandemijos pasekmių neutralizavimui ir pasirengimui naujam laikotarpiui po pandemijos, kuris lauks atsižvelgiant į dabartines tendencijas. Matome, kad vakcinavimo tempai yra geri.

Su pandemija kovojančių medikų atlyginimų priedams siūloma šiemet papildomai skirti beveik 75 mln. eurų. Vyriausybė penktadienį pritarė, kad Privalomajam sveikatos draudimo fondui (PSDF) iš valstybės biudžeto papildomai būtų skirta 48,5 mln. eurų, o dar 26,2 mln. eurų – iš sveikatos priežiūros paslaugoms anksčiau numatytų lėšų. Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) teigimu, PSDF biudžete darbo užmokesčiui didinti buvo numatyta 45,6 mln. eurų.

2021 metų „Sodros“ biudžeto pajamas siūloma didinti 60,214 mln. eurų (1,2 proc.), o išlaidas – 61,854 mln. eurų (1,2 proc.). Iš valstybės biudžeto „Sodros“ biudžetui planuojama papildomai skirti 60 mln. eurų ligos išmokoms, padidėjusioms dėl pandemijos, kompensuoti. Patikslintam „Sodros“ biudžeto projektui penktadienį pritarė Vyriausybė. Numatoma, kad „Sodros“ šių metų pajamos turėtų siekti 5,188 mlrd. eurų, išlaidos – 5,053 mlrd. eurų, o perteklius – 134,595 mln. eurų – 1,64 mln.

Penktadienį ministrų kabinetas pritarė patobulintam šių metų valstybės biudžetui ir su juo susijusiems įstatymų projektams. Šiemet ketinama išleisti beveik 732 mln. eurų daugiau, palyginti su praėjusį gruodį patvirtintu biudžetu. „Didžioji dalis lėšų skiriama pandemijos pasekmių suvaldymui.

Teisėjams ir prokurorams nuo COVID-19 skiepijantis prioritetine tvarka, kol kas nevakcinuojamiems advokatams ir advokatų padėjėjams leista atsisakyti vykdyti savo tiesiogines pareigas, jei jie jaučia pavojų sveikatai.  Tokį sprendimą šią savaitę vienbalsiai priėmė Lietuvos advokatų taryba.

Šių metų valstybės biudžeto pajamas Vyriausybė siūlo didinti 572,254 mln. eurų (5,1 proc.), o išlaidas – 731,69 mln. eurų (4,6 proc.). Finansų ministrė Gintarė Skaistė Vyriausybės posėdyje sakė, kad kova su pandemija turi savo kainą, todėl šių metų valdžios sektoriaus deficitas turėtų siekti 8,4 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), arba 1,4 punkto daugiau nei patvirtintame biudžete. Anot ministrės, valstybės skola, praėjusių metų pabaigoje sudariusi 47,3 proc.

Gegužės pabaigoje „Sodra“ ims viešai skelbti vidutinį atlygį šalies įmonėse pagal lytį. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų darbo užmokesčio mūsų šalyje prieš pandemiją vidutiniškai sudarė 14 proc., o pandemijos metu galėjo dar labiau išaugti, jeigu žiūrėtume į skirtingus verslo sektorius. Kaip tai vertinti ir kokių veiksmų galima imtis sprendžiant šią problemą?  Apsibrėžkime – kas yra atlyginimų atotrūkis  Moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkiu (angl.

 Lietuvoje bankams mažinant padalinių ir bankomatų skaičių, kai kurie parlamentarai siūlo sekti Švedijos pavyzdžiu – įpareigoti bankus, kad ne mažiau nei 95 proc. šalies gyventojų turėtų galimybę pasiekti bankomatą 5 km, o 97 proc. gyventojų – 10 km atstumu nuo savo gyvenamosios vietos, rašo portalas 15min.lt. Toks reikalavimas, įtvirtintas įstatymu, būtų taikomas bankams, turintiems 250 tūkst.

Lietuvoje jau daugiau nei 15 metų veikianti daniško kapitalo minkštų baldų gamybos bendrovė „Theca Furniture“ ieško darbuotojų, praneša portalas alytausgidas.lt.  2021 metais įmonė ketina įdarbinti 300 skirtingų profesijų specialistų.  „Tęsiame įmonės plėtrą ir aktyviai ieškome siuvėjų darbui Kauno ir Alytaus padaliniuose“, – sako  „Theca Furniture“ generalinė direktorė Jurgita Mišeniovienė. Įmonės padaliniuose Kaune ir Alytuje dabar dirba apie 750 žmonių.

Vyriausybė penktadienį pritarė siūlymui nuo liepos mokėti 28,63 euro papildomą išmoką skurdžiausiai gyvenantiems vienišiems senjorams ir neįgaliesiems. Pataisos bus teikiamos Seimui.   Išmoka būtų lygi našlių pensijai, o nuo kitų metų siektų jau 32 eurus ir būtų mokama visiems vienišiems senjorams ir neįgaliesiems, nepriklausomai nuo to, ar jie yra našliai, išsiskyrę ar niekada nesukūrę šeimos.

Vyriausybė penktadienį pritarė siūlymui palankiau skaičiuoti motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokas tėvams, kurių pajamos sumažėjo dėl prastovų per pandemiją. Tam dar reikės Seimo pritarimo.  Jei Seimas pritars, šios išmokos bus skaičiuojamos pagal pajamas, gautas nuo 2019 metų vasario pradžios iki 2020 metų sausio pabaigos. „Būtų skiriama išmoka pagal palankesnį laikotarpį.

Kol atšilus orams dažnas galvoja, kokias daržoves sėti, kiti – jau ima pavasarinių smidrų derlių, mat ūkininkų laukuose pumpurus jau leidžia baltieji, žalieji ir violetiniai šparagai. Už egzotiškosios šakninės daržovės ryšulėlį po žiemos išsiilgę lietuviai negaili pakloti ir virš 10 eurų. Lietuvių ūkininkai trina rankomis, nes populiarėja ir kitokios daržovės – į madą vėl grįžta rabarbarai. Šiaulietės Jurgitos Krištopaitienės ūkyje jau stiebiasi pirmieji smidrų ūgliai.

Dėl koronaviruso ir su juo susijusių ribojimų ilgą laiką tūkstančiai darbuotojų buvo priversti išeiti į prastovas. Visgi, ribojimams laisvėjant atsiranda ir naujų darbo vietų. Tad jeigu galvojate keisti darbą ir palikti dabartinį darbdavį, tai dėl prastovų galite reikalauti dviejų mėnesių atlyginimo dydžio išeitinės išmokos. Darbdaviai jau skundžiasi valdžios institucijoms dėl tokios Darbo kodekso nuostatos ir ragina ją kuo greičiau keisti.

Beveik penkerius metus trukusį verslininko Dariaus Nedzinsko bendrovės „Trastas“, Trakų savivaldybės įmonės „Trakų autobusai“ ir prokurorų ginčą dėl miesto autobusų stoties rekonstrukcijos baigus taikos sutartimi, rajono savivaldybė ir Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija turės iš naujo nagrinėti „Trasto“ prašymą išduoti statybos leidimą.

Bilietas į laisvesnes pramogas ar paslaugas galios tik persirgusiems, pasiskiepijusiems ar turintiems neigiamą testo rezultatą, kuris galios tik vieną parą. Merai panikuoja, kad jei gyventojų masinis skiepijimas užstrigs, visiems norintiems testų atlikti niekaip negalės, mat jų bus tūkstančiai. Paskutinėmis savaitėmis prieš vasarą šalies kurortuose netyla skambučiai. Poilsiautojai rezervuoja datas vasarai, laukia atostogų.

Bendrovei Vakarų Baltijos laivų statykla laimėjus ginčą dėl beveik 40 mln. eurų vertės Lietuvos kariuomenės skelbto jūrinio gelbėjimo laivo pirkimo konkurso ir teismui nurodžius kariuomenei iš naujo vertinti konkurso dalyvių pasiūlymus, Krašto apsaugos ministerija (KAM) teigia apgailestaujanti, kad laivui skirtos europinės lėšos gali būti prarastos.

Labai patogeniško paukščių gripo (H5N8) židiniai per paskutinę savaitę patvirtinti dar penkiose šalies savivaldybėse – Šiaulių, Prienų, Marijampolės, Vilniaus ir Raseinių rajonuose, rašoma pranešime spaudai. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) informuoja, kad nauji viruso protrūkiai pasireiškė smulkiuose ūkiuose, juose naminiai paukščiai auginti savo reikmėms.

Nuo 2022 m. pradžios senatvės, netekto darbingumo pensijos turėtų būti padidintos labiau, negu tą numato dabar galiojantis įstatymas ir tam yra planuojamos lėšos, ketvirtadienį sakė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė. „Nesustosime ir jau dabar galiu 2022 m. pensijos bus indeksuojamos sparčiau negu yra numatyta dabartiniame įstatyme ir jos kils ženkliau nei buvo prognozuota.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė žada, kad kitąmet visos pensijos augs labiau nei numatyta įstatyme. Monika Navickienė kol kas neatskleidžia konkrečių skaičių.  „Nesustosime ir 2022 metais, jau dabar galiu pasakyti, kad pensijos bus indeksuojamos sparčiau, negu yra numatyta dabartiniame įstatyme ir jos kils ženkliau, negu buvo prognozuota.

Konstituciniam Teismui (KT) paskelbus, kad kai kurių kartu su biudžetu priimamų mokesčių įsigaliojimas greičiau nei po šešių mėnesių prieštarauja Konstitucijai, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas teigia, kad sprendimas turėtų užtikrinti atsakingesnį požiūrį į mokesčių politiką.  „Mano akimis, sprendimas yra teisingas. (...) Kai įstatymai įsigalioja per kelias dienas nuo jų priėmimo, na, jie iš tiesų pažeisdavo teisėtus lūkesčius tiek žmonių, tiek verslo subjektų.

Kai kurios šalies institucijos, prieš daugiau nei dvejus metus perspėtos apie naudojamą nesaugią rusišką programinę įrangą, tai daro ir toliau ir artimiausiu metu neketina jos atsisakyti, teigia Nacionalinis kibernetinio saugumo centras (NKSC). Kaip BNS sakė Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Mykolas Majauskas, NKSC daugiau nei prieš dvejus metus įspėjo svarbiausias valstybės finansines institucijas – Valstybinę mokesčių inspekciją (VMI), „Sodrą“, Statistikos departamentą ir L...

Nacionalinė tabako gamintojų asociacija pasirašė bendradarbiavimo susitarimą su Švedijos gamintoja „Swedish Match“. Abi šalys sutarė kartu atstovauti gamintojų interesams, kiek tai liečia tabako gaminių, su tabako gaminiais susijusių gaminių bei ypatingai naujos kartos nikotino produktų, tokių kaip nikotino pagalvėlių, gamybą, importą bei prekybą ir su tuo susijusius klausimus.

Seimas priėmė Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo pataisas, kuriomis nutarta nuo lapkričio 1 d. taikyti griežtesnius reikalavimus ne tik tabako gaminiams, bet ir su jais susijusiems gaminiams bei įrenginiams, skirtiems šiems gaminiams vartoti. Pagal priimtas naujas nuostatas jiems bus praplėsti tie draudimai, kurie mažina tabako gaminių ir susijusių gaminių įsigijimą ir vartojimą (pvz.

Vilniaus savivaldybė iki 2030-ųjų sieks atnaujinti sovietmečiu statytus rajonus juos labiau pritaikant šiuolaikinei gyvensenai, dalį gatvių žadama labiau pritaikyti pėstiesiems per artimiausius dvejus metus, pranešė naujienų agentūra BNS. Kaip teigė Vilniaus meras Remigijus Šimašius, daugiabučių rajonų atnaujinimo programa galėtų būti įgyvendinta per devynerius metus – Lietuvai švenčiant nepriklausomybės atgavimo 40-metį.

Ketvirtadienį Seime vykusioje spaudos konferencijoje socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė oficialiai pristatė naują vienišų asmenų išmoką. Tikimasi, kad jos įvedimas padės sumažinti pagyvenusių asmenų skurdą. Be kita ko, ministrė pabrėžė, kad kitais metais gerokai didės ir kitos pensijos. Įteisinti naują išmoką dabartiniai valdantieji žadėjo prieš praėjusių metų Seimo rinkimus. Ji numatyta ir Vyriausybės programoje.

Vilniaus miesto tarybos narys, buvęs jos meras Artūras Zuokas portalui tv3.lt patvirtino, kad namas, kuriame jis gyveno su šeima, yra parduotas. „Taip, bendrovė „BNA grupė“, kuriai priklausė adresu Užupio g. 30 esantis pastatų ir patalpų kompleksas buvo parduotas”, – ketvirtadienį telefonu sakė politikas.

Sovietiniais metais statytų Vilniaus rajonų laukia dideli pokyčiai - Vilniaus miesto savivaldybė šiandien pristatė gyvenamųjų rajonų gyvybingumo programą MIESTAS+. Šios programos, kuri turėtų trukti bent dešimtmetį, tikslas – atnaujinti senųjų miesto rajonų butus, namus, kiemus, gatves ir sukurti atskirų rajonų traukos centrus bei identitetą.

Seimui siekiant paankstinti išmaniųjų kasos aparatų diegimą didelėse įmonėse, premjerė abejoja, kad tai bus didelė našta verslui.   Ingrida Šimonytė sako, kad dėl kasos aparatų naudojimo verslas skundžiasi, todėl išmaniųjų kasos aparatų ankstesnis įdiegimas taupys žmonių laiką ir mažins kaštus.   „Kiek žinau, tas sprendimas pakankamai seniai priimtas, dabar tik terminai šiek tiek pakoreguoti.