Neapsigaukite: dar galite gauti dvigubą išeitinę, kol nepakeitė įstatymo

Dėl koronaviruso ir su juo susijusių ribojimų ilgą laiką tūkstančiai darbuotojų buvo priversti išeiti į prastovas. Visgi, ribojimams laisvėjant atsiranda ir naujų darbo vietų. Tad jeigu galvojate keisti darbą ir palikti dabartinį darbdavį, tai dėl prastovų galite reikalauti dviejų mėnesių atlyginimo dydžio išeitinės išmokos.

Darbdaviai jau skundžiasi valdžios institucijoms dėl tokios Darbo kodekso nuostatos ir ragina ją kuo greičiau keisti. Šios pripažįsta problemą ir yra nusiteikusios ją kuo greičiau spręsti.

Neaišku, kuo vadovavosi anksčiau

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) pripažįsta: suderinusi su Valstybine darbo inspekcija kovo pabaigoje ji buvo viešai paskelbusi paaiškinimą, kaip taikyti Darbo kodekso nuostatas, susijusias su darbo sutarties nutraukimu darbuotojo iniciatyva dėl svarbių priežasčių.

Pasak to paaiškinimo, 2 mėnesių vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoka darbuotojui esą nepriklausytų, jeigu jis išeina iš darbo dėl prastovų, susijusių su Vyriausybės paskelbta ekstremalia situacija ar karantinu.

„Toks paaiškinimas buvo paskelbtas dėl to, kad valstybė skyrė subsidijas darbuotojų darbo užmokesčiui prastovų metu kompensuoti, nes buvo siekiama išlaikyti darbuotojams darbo vietas, o darbdaviams – darbuotojus.

Taip pat siekiant, kad pasibaigus karantino apribojimams, darbas galėtų tęstis toliau su kuo mažesniais nuostoliais“, – ankstesnį sprendimą paaiškino ministerija.

Pakeitė nuomonę po bylos teisme

Vis dėlto dabar SADM turi kitokią poziciją, kurią grindžia kovo mėnesį Vilniaus apygardos teismo priimta nutartimi.

„Ji išaiškino, kad nepaisant ekstremalios situacijos (karantino) paskelbimo, darbdaviams išlieka prievolė mokėti išeitines kompensacijas ir atostoginius išeinantiems darbuotojams“, – pripažino ministerija.

Kaip teigiama jos atsiųstame komentare, numatydamas problemas dar sausio pradžioje viceministras Vytautas Šilinskas Trišalėje taryboje siūlė keisti atitinkamą Darbo kodekso normą.

REKLAMA

„Joje dalyvavę darbdavių atstovai atsisakė pakeitimo ir nurodė, kad laikosi susitarimo su profesinių sąjungų atstovais, kad Darbo kodekso nekeis. Todėl ši nuostata liko nepakeista“, – paaiškino ministerija.

Tačiau dabar socialiniams partneriams pateiktame svarstyti Darbo kodekso pakeitimų pakete, šis pakeitimas jau yra siūlomas.

„Antradienį Trišalės tarybos posėdyje buvo svarstoma ši problema. Nutarta gegužės pabaigoje rengti neeilinį jos posėdį šiuo klausimu, siekiant skubos tvarka sutarti dėl pateikto pasiūlymo“, – informavo ministerija.

Taigi, kol kodeksas nepakeistas, prastovose esantys ir darbo sutartis nutraukiantys darbuotojai turi teisę į 2 mėnesių vidutinių atlyginimų išeitinę išmoką (1 mėnesio, kai pradirbta mažiau nei metus). Vis dėlto darbdaviai tam priešinasi.

Darbuotojai naudojasi susidariusia situacija

Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija (LPPARA) pranešė kreipusis į premjerę, ministres Moniką Navickienę ir Aušrinę Armonaitę, taip pat Trišalę tarybą, siūlydama koreguoti minėtą taisyklę dėl išeitinių išmokų.

„Šį kreipimąsi paskatino dėl ekstremalios situacijos ir karantino susidaręs teisinis paradoksas, kuriuo pradedama piktnaudžiauti, ypač paslaugų sektoriuje“, – rašoma asociacijos pranešime.

LPPARA vertinimu, susidarė paradoksali situacija, kai darbdaviai, išleidę darbuotojus į prastovas ne dėl savo kaltės, o dėl su pandemija, karantinu ir ekstremaliąja situacija susijusių ekonominės veiklos ribojimų, tapo minėtų Darbo kodekso nuostatų ir reikalavimų įkaitais.

„Darbuotojai, ypač paslaugų sektoriuje, naudojasi susidariusia situacija – mažėjant verslui taikomiems suvaržymams ir augant darbo rinkos aktyvumui, prašoma nutraukti darbo sutartis, nors darbuotojai ir yra reikalingi darbo vietoje.

Gavę išmoką iš vieno darbdavio, tokie darbuotojai tuoj pat siekia vėl įsidarbinti pas kitą, o kartais net tą patį darbdavį. Savo ruožtu nuo pandemijos nukentėjusios įmonės dažnai yra sunkioje ekonominėje padėtyje, turi atstatyti prarastą apyvartą ir mokėti tokių išeitinių išmokų negali“, – situaciją komentuoja asociacija.

Ji siūlo atsisakyti nuostatos, įpareigojančios darbdavius mokėti išeitines išmokas, jei prastova darbuotojui skelbiama ne dėl jų kaltės, bet dėl ekstremaliosios situacijos ar karantino, o darbuotojas darbo vietą palieka savo iniciatyva.


Rašyti komentarą...
S
Saulė
2021-05-14 08:11:13
Pranešti apie netinkamą komentarą
Negalima pasitikėti tokia valstybė, kuri tyčiojasi. Verslą norisi kurti patikimoje aplinkoje, kur esi vertinamas.
Atsakyti
-1

J
Jolanta
2021-05-14 19:54:05
Pranešti apie netinkamą komentarą
Ačiū už labai vertingą informaciją.
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (2)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų