„Nesustosime ir jau dabar galiu 2022 m. pensijos bus indeksuojamos sparčiau negu yra numatyta dabartiniame įstatyme ir jos kils ženkliau nei buvo prognozuota.
Konkrečių skaičių šiandieną įvardyti dar nenorėčiau, nes dirbame ties modeliu, kaip tas indeksavimas bus įgyvendintas, tačiau 2022 m. kils visos senatvės (ir netekto darbingumo) pensijos“, – žurnalistams sakė M. Navickienė.
Kaip indeksuojamos kitos pensijos
Ketvirtadienį ji pristatė Vienišų asmenų išmokų įstatymo projektą. Jį priėmus panašios į našlių pensijas išmokos būtų mokamos ir tiems asmenims, kurie nėra palaidoję sutuoktinio, bet taip pat gyvena vieni.
Šios išmokos dydis turėtų būti 28,63 euro šiais metais ir 32 eurai nuo kitų metų pradžios. Pasak ministrės tiek pat – tai yra 11,77 proc., arba 3,37 euro – turėtų padidėti ir našlių pensijos.
Į klausimą, ar daugiau kaip 11 proc. didės senatvės ir netekto darbingumo pensijos, ministrė M. Navickienė neatsakė.
Pagal galiojantį įstatymą bazinė pensija, apskaitos vieneto vertė (nuo jų priklauso senatvės pensija) ir našlių pensijos turėtų būti didinamos vienodu dydžiu – patvirtintu indeksavimo koeficientu (IK).
IK apskaičiuojamas kaip septynerių paeiliui einančių metų darbo užmokesčio fondo augimo metinių tempų aritmetinis vidurkis: 3 buvusių metų, einamųjų metų ir 3 prognozuojamų metų.
Skaičiuojant pagal dabar Finansų ministerijos skelbiamus duomenis ir prognozes, kitais metais pensijos turėtų didėti 6,72 proc. Taip vidutinė senatvės pensija didėtų 27,8 euro – nuo dabartinių 413,8 euro iki 441,6 euro.
Tiesa, pačiame įstatyme numatyta nuostata, kad pensijos gali būti didinamos ir sparčiau, nei jos būtų didinamos apskaičiavus IK.
Taigi, jeigu Vyriausybė laikysis ministrės duoto pažado ir ras lėšų kitų metų biudžetuose, pensijos veikiausiai didės tarp 6 ir 11 proc.
Pensijų santykis su atlyginimu
Senatvės pensijos daugelyje šalių gretinamos ir siejamos su darbo užmokesčio pokyčiais. Taip yra nes pačios pensijos mokamos iš pinigų, surenkamų iš dirbančiųjų draudimo įmokų, kurios skaičiuojamos nuo darbo užmokesčio ant popieriaus.
Kuo per karjerą žmogus mokėjo didesnes įmokas, tuo jo pensija turėtų būti didesnė. Tačiau pensininkai gyvena ne iš ilgai mokėtų savo įmokų, o iš dabar dirbančių asmenų sumokamų pinigų.
Dėl to dažnai lyginama, koks šalyje yra vidutinio darbo užmokesčio ir vidutinės senatvės pensijos santykis.
Paprastai siekiama, kad vidutinė pensija siektų bent 50 proc. vidutinio atlyginimo. Jeigu šie auga greičiau nei pensijos, laikoma, kad pensininkų padėtis, palyginti su dirbančiais žmonėmis, blogėja.
Praėjusių metų pabaigoje vidutinis atlyginimas į rankas Lietuvoje buvo 967,3 eurai, o vidutinė senatvės pensija gruodį – 376,2 euro. Taigi ji sudarė tik apie 39 proc. vidutinės algos.
Kadangi jos pastaruoju metu kyla bent apie 10 proc., tikėtina, kad ir pensijos nuo kitų metų gali išaugti kur kas daugiau nei paaugo nuo šių metų pradžios.
