Kaip teigė Vilniaus meras Remigijus Šimašius, daugiabučių rajonų atnaujinimo programa galėtų būti įgyvendinta per devynerius metus – Lietuvai švenčiant nepriklausomybės atgavimo 40-metį. Taip pat yra ir trumpesni tikslai, kuriuos planuojama pasiekti per dvejus metus.
Rajonus pavers „mielais ir draugiškais“
Spaudos konferencijoje Vilniaus meras dalijosi, kad atnaujinti miegamuosius rajonus ir „paversti juos mielais ir draugiškais“ yra koalicijos programos viena iš ambicijų. Tam pradedama speciali programa „Miestas+“.
„Mūsų sistema paremta keturiais principais: mes suprantame, kad ten būtų gerai, turi būti geras namas, geras kiemas, gera gatvė ir geras rajonas. Tai namas, kuriame atitinkami šiuolaikiniai reikalavimai: butas, terasos, kiemas, kuris apskritai egzistuoja kaip kiemas, o ne kaip parkavimo aikštelė, gatvė, kuri yra gyva, kur pamatome skirtumą, kad išėjome į gatvę (...), ir kad patys rajonai turėtų savo veidą, o tas veidas susidėtų ir iš traukos centrų, ko norėtų kiti atvažiuoti pamatyti, iš želdynų ir kitų dalykų“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį kalbėjo meras.
Pasak jo, pagrindinis rodiklis, kurio būtų siekiama – daugiau jaunų žmonių šiuose rajonuose, taip pat daugiau vaikus auginančių šeimų, taip pat – kad augtų gyventojų pasitenkinimo lygis ir nekilnojamojo turto vertė.
Sostinės kiemų atnaujinimo programos vadovas prideda, kad reikėtų mokytis iš kitų šalių.
„Turime daugybę pavyzdžių iš kitų šalių, kaip galima spręsti sovietinių kiemų problemas. Tinkamiausius siūlysime ir vilniečiams – tam reikės ne tik savivaldybės, bet ir pačių gyventojų pastangų, kad kiemai nebūtų tik parkavimui skirta ir gyvybės neturinti miesto erdvė“, – teigė Vilniaus vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis.
Keis ir gatves
Be kita ko, sostinės savivaldybė planuoja pertvarkyti kai kurias gatves labiau pritaikant jas pėstiesiems, o kaip jau nuveiktų darbų pavyzdį R. Šimašius pateikia Naugarduko, Islandijos gatves, Didlaukio gatvės ir Konstitucijos prospekto transformacijas.
„Po dviejų metų norime, kad tokių gatvių – humaniškų, transformuotų – būtų bent dvidešimt, kad iš tikrųjų žmonės galėtų pamatyti, kaip tai realiai atrodo, visame mieste – ne tik centrinėje dalyje, bet ir priemiesčiuose, sovietinės statybos rajonuose.
Įmanoma turėti tokį miestą ir sovietiniuose rajonuose, o galiausiai po devynerių metų yra tikslas, kad tokios gatvės ir tokie kiemai dominuotų mieste“, – sakė R. Šimašius.
Jis sako, kad sovietmečiu statyti gyvenamieji rajonai turi ir nemažai privalumų t.y. puikiai išvystyta socialinė infrastruktūra – mokyklos, darželiai, parduotuvės, poliklinikos, geras susisiekimas viešuoju transportu, daug brandžių medžių, bet jie yra „be veido“, juose trūksta daugybės dalykų, taip pat ir kiemų.
„Mūsų tikslas yra kad atsirastų įėjimas į kiemą, kur gali įeiti ir saugiai būti.
(...) Norime sutelkti ir pakviesti miestiečius ir bendruomenes tvarkytis, norime pasiūlyti jiems pagalbą – ir organizacinę, ir teisinę, o kai kur – ir finansinę, kad jie tvarkytųsi, norime sutelkti verslus ir profesionalus, kad jie geresnį miestą statytų ir, be abejo, norime, kad ir valstybės reguliavimas ir finansai būtų pakeisti“, – kalbėjo R. Šimašius.
Atnaujinimo projektai ruošiami ir butams bei laiptinėms
Vicemeras Valdas Benkunskas pabrėžė, kad renovuojant pastatus didžiausias dėmesys iki šiol skiriamas tik energetiniams dalykams, bet ne pastatų funkcionalumui. Anot jo, savivaldybė, dėdama viltis, jog bus pakeisti ir reikalingi nacionaliniai teisės aktai, sieks be standartinės Europos Sąjungos paramos pastatų apšiltinimui, langų ir šildymo sistemų keitimui, skirti lėšų ir kitiems dalykams.
„Daugelis butų yra nepatogūs, virtuvytės – mažos, tualetai, vonios atskirti mūrinėmis sienomis, taip pat nepatogūs, daugelis gyventojų savarankiškai išgriauna tas sienas, daro tai dažnai pažeisdami galiojančius teisės aktus, kartais net sukeldami pavojų namo inžinerinėms konstrukcijoms (...).
Norime paruošti tipinius vidaus pertvarkų projektus, tai leistų viduje esančių butų šeimininkams pasidaryti savo remontus, susitvarkant erdves, kad jos iš tikrųjų būtų patogios, atlieptų šiuolaikinius poreikius ir nekeltų grėsmės inžinerinėms struktūroms“, – tvirtino V. Benkunskas.
Anot jo, taip pat būtų siūloma pagal miesto patvirtintą tipinį standartą atnaujinti laiptines, liftus, balkonus ir tai leistų susitvarkyti erdves „be didelių biurokratijų“.
Kartu jis žada, jog miestas reikliau vertins daugiabučių renovacijos projektus, sieks estetinio bendrumo, pavyzdžiui, kad nebūtų skirtingai įstiklinti balkonai, išsikišę kondicionieriai ar palydovinės televizijos lėkštės.
