Lietuvos verslas

Nauji Vyriausybės svarstomi ribojimai turėtų įsigaliotų vienu metu – nuo rugsėjo 13 dienos, o ne dalimis, kaip planuota iki šiol, sako sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. „Panašu, kad įsiklausysime į organizacijų ir asociacijų kvietimą, kad jiems reikia laiko pasiruošti, tai labai tikėtina, kad šiandien apsitarsime, jog startas būtų vieningas“, – žurnalistams trečiadienį prieš Vyriausybės posėdį teigė A. Dulkys.

Vyriausybė nusprendė, kad imuniteto nuo COVID-19 neturintiems asmenims bus taikomi ribojimai. Šie asmenys galės apsipirkti tik nedidelėse maisto prekių parduotuvėse, negalės lankytis prekybos ir pramogų centruose, grožio salonuose, viešojo maitinimo įstaigose, jie privalės dėvėti kaukes paslaugų teikimo vietose.

Verslas galimybių pasą galėtų taikyti ir prieš įsigaliojant naujiems ribojimams, jiems tuomet neturėtų galioti epidemiologinės paslaugų teikimo sąlygos, sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė. „Jei iki rugsėjo 13 dienos nėra galimybių paso, bet yra griežtinami operacijų vadovo sprendimai, reikėtų palikti galimybę atsidaryti su galimybių pasu be jokių apribojimų, toks mūsų tikslas“, – žurnalistams prieš Vyriausybės posėdį sakė politikė.

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) kol kas nežino atvejų, kad darbuotojai būtų atleisti iš darbo, nes atsisakė skiepytis nuo koronaviruso arba nuolat nesitestuoja.  „Tokios informacijos neturime, nes apskritai jos nerenkame. Aišku, į darbo ginčų komisijas dėl atleidimų kreipiasi įvairioms aplinkybėms egzistuojant, bet kad dėl šito, išskirti negalime“, – trečiadienį LRT radijui teigė VDI Darbo skyriaus vedėjas Šarūnas Orlavičius.

Jaunimo iki 24 metų registracija Užimtumo tarnyboje padidėjo 20,1 proc. – bedarbių gretas liepą papildė 4,5 tūkst. šio amžiaus žmonių, trečiadienį pranešė Užimtumo tarnyba.  Kiek mažiau nei penktadalį (18,4 proc.) naujų darbo neturinčių jaunų žmonių sudarė universitetų ir kolegijų absolventai. Jaunimo 16-24 amžiaus grupėje dauguma – 40,3 proc. – tik su viduriniu išsilavinimu ir 21,5 proc. –  su viduriniu ir profesine kvalifikacija.

Aplink Vilnių planuojami trys nauji fabrikai: siuvimo mašinomis prekiaujanti įeimos įmonė „Dabalta ir Ko“ projektuoja techninės tekstilės fabriką Avižieniuose, vokiško kapitalo bendrovė „Nokera Sourcing LT“ – ruošinių gamyklą Rudaminoje, o „Balex metal“ – pastatą statybinių medžiagų gamybai, praneša portalas vz.lt.    „Dabalta ir Ko“ planuoja statybas pradėti šiemet, baigti – 2022 metais. Įmonės pardavimo pajamos pastaraisiais metais svyravo tarp 1,5-1,9 mln.

Kol vieni labiausiai nuo pademijos ribojimų nukentėję sporto klubai sako dirbantys nuostolingai ir net bankrutuoja, atsidaro nauji, trečiadienį rašo „Vakarų ekspresas“. Klaipėdoje šią vasarą atsidarė du nauji sporto klubai, o jų atstovai tikina, kad nei karantinas, negu sportų klubams nepalankus vasaros sezonas nebaugina, ir net turi naujų planų ateičiai.

Šiaulių rajono Bijūnėlių kaime bendrovė „Pažangi energija“ keturių hektarų plote ketina statyti galingą biodegalų gamyklą, perdirbsiančią mėšlą, rašo portalas skrastas.lt.  Planuojama, kad per metus gamykla perdirbtų apie 85 tūkst. tonų žemės ūkio atliekų: žaliųjų, bioskaidžių, energetinių augalų, bet didžiąją dalį sudarytų gyvulių mėšlas. Numatyta pagaminti iki 350 kubinių metrų per valandą pažangiųjų biodegalų (biodujų išvalytų iki gamtinių dujų lygio) – apie 3 mln.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija siūlo nuo karantino ribojimų nukentėjusiems individualiai dirbantiems žmonėms kompensuoti dalį jų pastoviųjų išlaidų. Siūlymą trečiadienį svarstys Vyriausybė.  Pasak ministerijos, šie žmonės paskelbus karantiną negalėjo dirbti, o tie, kurie nuomojasi patalpas,  patyrė pastoviųjų išlaidų, todėl dabar turi skolų.  Žiniasklaida skelbė, kad tokie smulkieji prekybininkai piktinosi paramos skirstymu.

Jau netrukus bus parengtas sąrašas darbų ir veiklų, kurias atliekantiems darbuotojams pasiskiepijimas nuo COVID-19 bus privalomas. To nepadarę darbuotojai galės būti nušalinti nuo darbo ir palikti be atlyginimo. Be to, darbdavys turės teisę reikalauti iš darbuotojų parodyti galimybių pasą. Visa tai numato Sveikatos apsaugos ministerijos parengtas Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo projektas, kurį artimiausiu metu turėtų svarstyti Vyriausybė.

Mitingas neatgrasė valdžios nuo planų – valdantieji siūlo nemokėti ligos išmokų asmenims, kurie nepasiskiepijo ir užsikrėtė COVID-19. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija tikina, kad tokiu būdu siekiama paskatinti žmones persigalvoti ir kuo greičiau vakcinuotis. Žmonės dėl to jau pradeda ne juokais pykti. Nors premjerė Ingrida Šimonytė įsiaudrinusius gyventojus ramina, kad prievartinio skiepijimo šalyje nebus, tačiau pripažįsta, kad prabanga nesiskiepyti kirs per gyventojų kišenes.

Jungtinių Amerikos Valstijų pirmadienį paskelbtos sankcijos Baltarusijai, apimančios ir per Lietuvą eksportuojančią kalio trąšų gamintoją „Belaruskalij“, paveiks trąšų pervežimus, teigia susisiekimo ministras Marius Skuodis. „Jei mes žiūrėsime į analogiškus pavyzdžius, tai, tikėtina, tikrai turės didelį poveikį. Praktika rodo, kad mūsų bankai ir visi kiti tiesiog stabdo atsiskaitymus, net ir eurais“, – portalui delfi.lt sakė M. Skuodis.

Žemės ūkio investicijų bendrovei „Linas Agro Group“ užbaigus Tautvydo Barščio kontroliuotos žemės ūkio produktų perdirbimo ir maisto gamybos grupės „KG Group“ įsigijimo sandorį, patvirtinta nauja bendrovės „Kauno grūdai“ valdyba.

Lietuvos ir Baltarusijos „priešprieša“ dėl krovinių vežimo kelių transportu gali pakenkti tranzitui į Kaliningrado sritį ir iš jos, pareiškė visuomeninės tarybos prie Rusijos susisiekimo ministerijos automobilinio transporto darbo grupės pirmininkas ir bendrovės „RusTransServis“ generalinis direktorius Leonidas Stepaniukas. „Dėl tolesnės Lietuvos ir Baltarusijos priešpriešos sunkvežimių praleidimo per bendrą sieną klausimais eilės pasienyje gali dar pailgėti.

Antradienį Vidaus reikalų ministerija registravo Vyriausybės nutarimo projektą, kuriuo iš dalies keičiami anksčiau skelbti būsimi ribojimai, įsigaliosiantys nuo rugsėjo 13 d. Patobulintas nutarimas turėtų būti priimtas trečiadienį vyksiančiame Vyriausybės posėdyje. „Šiuo metu, Lietuvoje esant galimybei vakcinuotis, svarbiausias siekis valdant pandemiją yra užtikrinti, kad su COVID-19 susijusios hospitalizacijos netrikdytų kitų sveikatos priežiūros paslaugų teikimo.

Į nukentėjusių nuo COVID-19 sąrašus įtrauktos įmonės ir individualią veiklą vykdantys gyventojai, taip pat veiklos nevykdantys gyventojai, kurie turi nesumokėtų mokesčių, iki š. m. rugpjūčio 31 d. turėtų pateikti prašymą sudaryti mokestinės paskolos sutartį (MPS) be palūkanų, informuoja Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). Prašymo nepateikus, nuo spalio 31 d. mokesčių nepriemokai, kuri susidarė iki rugpjūčio 31 d., galios įprasta mokesčių mokėjimo, MPS sudarymo tvarka – prašymą reikės pagrįsti...

Siūlymą leisti laisvai naudotis paslaugomis tik turintiesiems galimybių pasą grožio specialistai sako vertinantys neigiamai. Jų teigimu, toks sprendimas maždaug perpus sumažintų klientų srautus, o dalį meistrų paskatintų pereiti į pogrindį, rašo portalas lrt.lt. Kirpėjų ir grožio specialistų asociacijos viceprezidentė Diana Bučinskienė teigia, kad daugelis šio sektoriaus atstovų siūlomiems ribojimams nepritaria, nors yra pasiskiepiję arba persirgę.

Vengrijos pigių skrydžių bendrovė „WizzAir“ antradienį pristatys planus Vilniaus oro uoste. Spaudos konferencijoje įmonės planus pristatys „WizzAir“ prezidentas Robertas Carey, bendrovės Lietuvos oro uostai vadovas Marius Gelžinis bei Aviacinių paslaugų skyriaus vadovas Aurimas Stikliūnas. Viena didžiausių pigių skrydžių bendrovių Europoje gegužę paskelbė, kad 2022 metais pasiūlą Vilniuje išplės iki 28 krypčių ir daugiau nei 60-ies skrydžių per savaitę.

Jeigu darbuotojo atlyginimas ant popieriaus viršija vidutinį, tai į rankas jo gaunamą sumą reikia sumažinti. Taip įsitikinęs yra Lietuvos bankas, kurio pusė darbuotojų į rankas gauna bent 1600 eurų per mėnesį. Finansų ministerija teigia svarstysianti šį centrinio banko pasiūlymą didinti gyventojų pajamų mokestį uždirbantiems daugiau nei vidutinis darbo užmokestis (VDU). Tuo metu specialistai abejoja, ar didesnis darbo pajamų apmokestinimą dabar yra tinkamas žingsnis.

Kviečių supirkimo kaina prasidėjus javapjūtei, liepos antroje pusėje, sumažėjo, skelbia žemės ūkio leidinys „Agrorinka“. Lietuvos grūdų supirkimo įmonėse liepos 19–25 dienomis kviečių supirkimo kaina, palyginti su kaina, buvusia prieš savaite, sumažėjo 13,1 proc. iki 177,8 euro už toną. Palyginti su tuo pačiu metu pernai, kaina buvo 6,7 proc. mažesnė.  Pašarinių miežių vidutinė kaina per savaitę augo 4,4 proc. iki 166,5 euro, o kvietrugiai buvo superkami 3,6 proc.

Maisto kurjeriai Vilniuje surengė protestą ir kelioms minutėms užblokavo eismą. Kurjeriai prie „Wolt“ biuro skandavo „gėda“. Kurjeriai tokiu būdu išreiškė nepasitenkinimą dėl naujo apmokėjimo modelio, pagal kurį darbdaviai nuvažiuotą atstumą pristatant maistą ėmė skaičiuoti ne pagal realiai nuvažiuojamą kelią, o tiesia linija. Įmonė kurjeriams siūlo pakentėti, esą rudenį, kai padaugės užsakymų ir darbo, jų pajamos vėl bus tokios pačios arba net padidės.

Kai kuriems šalies darbdaviams trūko kantrybė – nuo darbo nušalina darbuotojus, kurie privalomai nesitestuoja nuo koronaviruso,  tokie darbuotojai negauna ir atlyginimo. Apie nušalinimus nuo darbo prabyla vis daugiau įmonių – vien „Lietuvos geležinkeliai“ skelbia nušalinę 15 darbuotojų, kurie nesutiko testuotis. O profsąjungos piktinasi – esą kai kurie verslai vadovaujasi botago principu ir užuot ieškoję sprendimų varo žmones iš darbų.

Įmonėms, kuriančioms inovatyvius produktus ar technologijas, mažinančias šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus, šiemet bus skirta 2 mln. eurų paramos. Maksimalus subsidijos dydis vienam projektui negali viršyti 1 mln. eurų, skelbia Aplinkos ministerija.  „Remiami projektai apimtų visą procesą – nuo prototipo sukūrimo, iki galutinio produkto“, – teigiama pranešime.  Bus dengiama 25 proc. projekto išlaidų, tačiau vidutinėms įmonėms finansavimas gali būti didinamas 10 proc.

Kiekvienas darbuotojas privalo mokėti ligos draudimo įmokas. Dėl to susirgęs ar tapęs laikinai nedarbingu jis turi teisę į ligos išmoką, kuri bent iš dalies padengia darbo užmokesčio praradimą. Išmoka nemokama tik nustačius, kad žmogus darė nusikaltimą, melavo arba gėrė. Prie tokių asmenų netrukus bus priskirti ir nesiskiepijantys nuo COVID-19. Socialinės apsaugos ir Darbo ministerija registravo atitinkamą Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pataisas.

Nepaisant neapibrėžtumo, susijusio su pasauliniu žaliavų stygiumi ir jų kainų kilimu bei Europos Sąjungos sankcijų Baltarusijai, Lietuvos eksportas grįžta į ikipandeminį lygį, teigia eksporto plėtros agentūra „Versli Lietuva“. Pasak jos Tyrimų ir analizės skyriaus vadovės Jonės Kalendienės, didžiausios įtakos tam daro chemijos gaminių farmacijos pramonei gamintojai.

Vyriausybei ketinant apriboti keliavimą viešuoju transportu neturintiesiems galimybių paso, keleivių vežėjai teigia negalėsiantys patikrinti visų žmonių, praneša Lietuvos keleivių vežimo asociacija.  Bendrovės „Kautra“ rinkodaros vadovas Gintautas Pakusas sako, kad viena problemų – techninis sprendimo įgyvendinimas. „Toli gražu ne visi vyresnio amžiaus žmonės turi išmaniuosius įrenginius, galimybę prisijungti prie interneto ir parsisiųsti galimybių pasą.

Statistikams paskelbus, kad metinė infliacija liepą siekė 4,7 proc., kai kurie ekonomikos ekspertai sako, kad sparti infliacija rodo, jog Lietuvos ekonomika yra ant perkaitimo ir spartaus augimo ribos. Kiti gi didelės rizikos nemato, nes nemaža kainų augimo dalis susijusi su laikinais veiksniais, kurie turėtų atslūgti.  Pasak komunikacijos agentūros „Brandnomika“ ekonomisto Aleksandro Izgorodino, didelė infliacija atspindi labai spartų atsigavimą ir didelį ekonomikos aktyvumo lygį.

Baltarusijai nutarus nuo rugpjūčio pabaigos navigaciniais įrenginiais stebėti per jos teritoriją keliaujančius vilkikus iš Lietuvos, šalies vežėjai gali patirti milijoninių nuostolių, sako Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ generalinis sekretorius. „Atsižvelgiant į vienos plombos kainą ir į reguliarius vilkikų srautus per Baltarusijos, galima prognozuoti, jog per Lietuvą į rytus krovinius gabenantys vežėjai bendrai patirs apie 600 tūkst.

Į protestą pirmadienį Vilniuje susirinkę maisto bei kitų prekių išvežiojimo bendrovės „Wolt“ kurjeriai reikalavo atšaukti naują apmokėjimo modelį, kuris, jų teigimu, sumažins prekių išvežiotojų pajamas.

Vis daugiau gyventojų skundžiasi, kad darbdaviai verčia juos skiepytis ir testuotis. Darbuotojų atstovė įspėja darbdavius, kad šie gali apskritai likti be darbo jėgos. Tačiau verslo atstovai tikina, kad kuo toliau, tuo labiau jų partneriams ir investuotojams bus svarbu bendradarbiauti su įmonėmis, kurios turi 100 proc. imunizaciją. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė sakė, kad pastarosiomis savaitėmis darbuotojai jaučia didelę įtampą darbo vietoje.

Mėlynių supirkėjai pripažįsta, kad šiemet jų derlius gerokai mažesnis nei pernai, todėl jos kainuoja pusantro karto daugiau nei pernai. Verslą trikdo ir eilės pasienyje bei akyliau bankų tikrinami atsiskaitymai su Baltarusijos tiekėjais.  „Pernai buvo derlingi metai visoje Europoje, pasiūla buvo didesnė. Užtat šiemet kainos didesnės, nes yra uogų trūkumas. Maždaug vos ne pusantro karto pabrangusios mėlynes.

Būstų pardavimai iš rekordinių aukštumų leidžiasi į buvusį lygį. Nekilnojamo turto specialistai (NT) teigia, kad rinkos kainas formuoja paklausos ir pasiūlos santykis. Tačiau vystytojai nesutinka nuleisti kainas, anot jų, brangsta žaliavos, statybų kainos, trūksta darbuotojų. Jie tikina, kad kainos nustos kilti, tačiau tikrai nemažės. Statybų bendrovės „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis teigė, kad būstų pardavimai kol kas nekrito, jie tiesiog sugrįžo į normalų lygį.

Daugelis darbdavių skundžiasi darbuotojų trūkumu, o norintys dirbti dažnai guodžiasi, kad jų į darbą nepriima. Pagrindinė to priežastis – amžius. Vis dėlto darbdaviai turi paaiškinimą, kodėl į vyresnius žmones nesidairo. Į tokią situaciją pateko ir portalo tv3.lt skaitytoja. Ji teigė, kad darbdaviai išgirdę jos amžių nė nebesiteirauja apie jos gebėjimus ar patirtį. Tuo metu darbdavių atstovas pastebi, kad žmonėms trūksta motyvacijos mokytis, persikvalifikuoti, todėl jie ir neranda darbo.

Prie žinomos Palangos kavinės „Rąžė“ teks išardyti dalį terasos  – taip  nutarė teismas, statybų bendrovei „Pajūrio projektas“ nesugebėjus apginti savo pozicijos dėl neteisėto statinio.

Kai kurių prekybos tinklų parduotuvių darbuotojai jau sulaukė pirmųjų užuominų apie atleidimą iš darbo, jei nepasiskiepys. Tačiau tinklų atstovai sako, kad pagrindo tokioms kalboms nėra, nes jokio teisinio įtvirtinimo nepasiskiepijusiems darbuotojams atleisti, nėra.    Savo ruožtu darbuotojų atstovai sako nesuprantantys, kodėl reikia taip gąsdinti žmones. Visgi kai kurie darbdavių atstovai sako palaikantys nenorinčių skiepytis darbuotojų atleidimo idėją.

Perkant net ir ne patį pigiausią dėvėtą automobilį, tam tikra prasme vis vien gaunate katę maiše. Net jei pardavėjas pats jums parodo automobilio defektus, niekaip negalite numatyti, kiek laiko automobilis „ištemps“ iki pirmo apsilankymo servise. Vis dėlto kai kurie specialistai sako, kad yra ir patikimesnių markių automobilių – labiau tikėtina, kad nuolat pinigų į juos kišti nereikės.

Europos Sąjungos miškų strategija paskatino politinę kovą itin miškingoje šalyje. Daugiau nei du trečdaliai Švedijos teritorijos yra padengta miškais ir todėl šalis tampa kovos lauku tarp medkirčių ir klimato aktyvistų.  Kibirkštimi tapo naujoji ES miškų strategija ir ja siekiama paskatinti bioįvairovę, apriboti medžių deginimą energijai išgauti, apsaugoti senus miškus nuo kirtimo ir pasodinti 3 milijardus medžių.

Su namo administratoriumi problemų ar nesutarimų kyla ne vieno daugiabučio bendruomenei visoje Lietuvoje. Kartais gyventojams nepavyksta prisikviesti atsakingos įmonės atlikti reikiamų darbų, kartais jų atliekama per daug, o būna ir taip, kad vienai administruojančiai įmonei pakeitus kitą, kai kurie defektai susitvarkyti lieka patiems gyventojams. Į panašią, kaip pastaroji, situaciją, pateko į naujienų portalą tv3.lt kreipęsis vieno sostinės daugiabučio gyventojas.

Mažiau taršias ar ekologiškas transporto priemones norintys įsigyti gyventojai dar gali pretenduoti į beveik 11 mln. eurų paramą. Pasak Aplinkos ministerijos, šiemet jau 4,5 tūkst. žmonių gavo daugiau nei 4 mln. eurų paramos iš Klimato kaitos programos ir įsigijo elektrinį paspirtuką, dviratį, mažiau taršų automobilį, elektromobilį, viešojo transporto bilietus ar dalijimosi paslaugą, sunaikino taršų automobilį.  Iš viso ministerija šiam tikslui jau skyrė 15 mln. eurų.

Lietuva sieks, kad Europos Sąjunga (ES) įvestų papildomas sankcijas baltarusių oro vežėjai „Belavia“, nes ji dalyvauja migrantų gabenime į Minską, iš kur jie toliau keliauja į Lietuvą, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. „Mūsų žiniomis, būtent „Belavia“ skrydžiais yra skraidinami migrantai per Stambulo oro uostą. (...) Esame apsisprendę prašyti ES – ir institucijų, ir valstybių – prisidėti, išplečiant sankcijas „Belavia“ kompanijai.

Elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ pajamos pirmąjį šių metų pusmetį siekė 112,409 mln. eurų – tai 10,8 proc. daugiau nei pernai sausį-birželį (101,5 mln. eurų).  Bendrovės grynasis pelnas didėjo 27,4 proc. iki 17,375 mln. eurų (13,642 mln.

Pareigūnams bus skirtos priemokos už darbą suvaldant ekstremalią situaciją dėl neteisėtos migracijos, žada vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė. Anot Vidaus reikalų ministerijos (VRM) pranešimo, priedai pareigūnams ir kitiems darbuotojams skiriami už papildomų užduočių atlikimą, padidėjusį darbų mastą, už darbą, nustačius pareigūną veikiančius kenksmingus arba pavojingus veiksnius ar esant nukrypimams nuo normalių sąlygų.

Vyriausybei paskelbus planus, kad nepasiskiepijusiems ar galimybių paso neturintiems gyventojams bus apribotas daugelio paslaugų prieinamumas, viešoje erdvėje kilo nemenkas pasipiktinimas. Išmaniais telefonais ar internetu nesinaudojantys gyventojai – ypač vyresni – nuogąstauja, kad jie gali tapti atstumtieji. Atliepdamas tokias nuotaikas opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis Ramūnas Karbauskis kritikavo valdančiųjų užmojus.

Tris šalies oro uostus valdanti valstybės įmonė Lietuvos oro uostai pirmąjį šių metų pusmetį patyrė 4,677 mln. eurų grynojo nuostolio – 2,4 karto daugiau nei pernai tuo pat metu, kai jie siekė 1,968 mln. eurų. Pasak Lietuvos oro uostų Finansų ir administravimo departamento vadovės Lauros Joffės, dėl pandemijos aviacijos verslas visame pasaulyje vis dar dirba sudėtingomis sąlygomis.  „Šį pavasarį pandemija užsitęsė, todėl pirmąjį pusmetį nepavyko pasiekti suplanuoto keleivių skaičiaus.

Lietuvos paštas ir LR muitinė įspėja, kad įsigyjant prekes iš trečiųjų šalių (ne Europos Sąjungos valstybių) ir PVM apmokant pirkimo metu, siuntai atvykus galimi laikini sutrikimai dėl tokių siuntų duomenų perdavimo, rašoma pranešime spaudai.

1,5 tūkst. šalies bendrovių, gavusių subsidijas nukentėjusioms nuo COVID-19 įmonėms, dar liko maždaug savaitė grąžinti 2,4 mln. eurų, nes jos neatitiko pagrindinio privalomo reikalavimo paramai gauti – jų apyvarta turėjo kristi daugiau kaip 30 proc., penktadienį rašo portalas vz.lt. Daugiau kaip pusės iš turinčių subsidijas grąžinti įmonių (800) apyvarta ne mažėjo, bet augo.

Tiltų statybų bendrovės „Tilsta“ prašymu teismas laikinai sustabdė viaduko ties posūkiu į Tarandę Vilniuje, magistralės Vilnius–Panevėžys pradžioje, statybos konkursą. Jį paskelbusi Lietuvos automobilių kelių direkcija dar svarsto, ar tokį sprendimą skųsti.  Vilniaus apygardos teismas trečiadienį pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdė konkursą.

Dėl koronaviruso apribojimų į Klaipėdos uostą dar neatplaukė nė vienas kruizinis laivas, tačiau, pasak Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro direktorės Romenos Savickienės, pajūris dar turi viltį šiemet sulaukti kruizinių laivų ir didelių grupių turistų iš užsienio, rašo „Vakarų ekspresas“. „Kantriai laukiame rugpjūčio 17 dienos, nes turime viltį, kad atplauks pirmas šių metų kruizinis laivas”, – sako ji.

1989 metais statytas Kauno plaukimo mokyklos baseinas „Šilainiai“ bus atnaujintas – jį planuojama už 7-8 mln. eurų rekonstruoti, savivaldybė jau išrinko baseino projektuotoją, rašo portalas kaunas.kasvyksta.lt.