Lietuvos verslas

Valstybės valdomos naftos ir suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalų operatorės „Klaipėdos nafta“ (KN) finansų direktoriumi pradeda dirbti Mindaugas Kvekšas. Šiose pareigose jis pakeitė nuo gegužės „Klaipėdos naftą“ palikusį Joną Lenkšą, pranešė bendrovė.

Kylant ketvirtajai COVID-19 bangai ir į ligonines patenkant vis jaunesniems žmonėms, gyvybės draudimo bendrovės sulaukia nemažai klientų, norinčių apsidrausti nuo COVID-19 ligos. Dauguma mirusiųjų nuo COVID-19 buvo vyresnio amžiaus žmonės, neturėję gyvybės draudimo sutarčių. Draudikai pastebi, kad situacija po truputį keičiasi.

Koncerno „Achemos grupė“ valdomai trąšų prekybos ir agroverslo grupei „Agrochema“ nuo pirmadienio laikinai vadovauja finansų direktorė Audronė Kuskytė, pranešė „Agrochema“.  Nuo 2020 metų įmonėje A. Kuskytė pakeitė nuo pernai liepos bendrovei vadovavusį Mindaugą Liaukonį.

Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovė „Newsec advisers LT“ rugsėjį rengia aukcioną, kuriame už 2 mln. eurų (be PVM) pradinę kainą pardavinės bendrovei „A.C. Property partners" priklausantį šalia Katedros Vilniuje esantį „Tilto“ viešbutį. Pasak viešbučio savininko, verslas parduodamas, nes nuspręsta susikoncentruoti į veiklą Airijoje.

Artėjant rugsėjui vasaros prekes parduotuvių lentynose keičia mokslo metams skirti reikmenys. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, teigia, kad parduotuvėse suformuotas gausus mokyklos prekių asortimentas, o prasidėjus antrai rugpjūčio savaitei jaučiamas mokslo metams skirtų reikmenų pardavimų didėjimas.

Statistikos departamentas skelbia, kad 2021 m. birželio mėn. šalyje atlikta statybos darbų už 322,1 mln. eurų to meto kainomis, tai, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, 2,8 proc. palyginamosiomis kainomis mažiau nei gegužės mėn. (nepašalinus – 4,5 proc. daugiau). O per mėnesį pastatų statybos darbų atlikta 4,6 proc. mažiau, inžinerinių statinių statybos darbų – 0,3 proc. mažiau (nepašalinus – atitinkamai 1 proc. ir 8,4 proc. daugiau). 2021 m. birželio mėn.

Eksportuotų prekių kainos 2021 m. birželį ir toliau augo, palyginti su geguže, jos padidėjo 1,4 proc., o importuotų prekių – 2,8 proc. Iš viso metus (2021 m. birželį, palyginti su 2020 m. birželiu) eksportuotų prekių kainos padidėjo 7,2 proc., importuotų prekių – 12,7 proc. Per metus iš euro zonos importuotų prekių kainos padidėjo 4,3 proc., ne iš euro zonos – 20,5 proc. Iš eksportuotų prekių daugiausiai – 41,2 proc. – brango elektra.

Po pirmųjų pandemijos metų, verslui atnešusių daug nežinomybės, šią vasarą nusistovėjo elektroninės maisto prekybos tendencijos. Tačiau už kampo jau laukia nauji iššūkiai. Vienas jų  – būsimos paklausos prognozė. Jeigu augs prekybos mastai, reikės ir daugiau darbuotojų. Elektroninės maisto pristatymo platformos „Barbora“ vadovas Andrius Jurgelevičius teigė, kad jau vasarą verslas dėliojosi rudens ir žiemos scenarijus.

Verslininkui Benui Gudeliui priklausanti parfumerijos parduotuvių tinklą Lietuvoje ir Latvijoje valdanti bendrovė „Kristiana“ pernai gavo 15,68 mln. eurų konsoliduotų pajamų – 19,8 proc. mažiau nei 2019 metais (19,378 mln. eurų).  Konsoliduotas grynasis pelnas per metus mažėjo 35,8 proc. iki 1,834 mln. eurų (2,854 mln. eurų), rašoma Registrų centrui pateiktoje ataskaitoje.  „2021 metais planuojama ir toliau plėtoti verslą, atidarant naujas parduotuves Lietuvoje ir Latvijoje.

Kauno statybos bendrovė „Verslo“ viešosios įstaigos „Soboro projektai“ prašymu įtraukta į Viešųjų pirkimų tarnybos administruojamą nepatikimų tiekėjų sąrašą. Anot „Soboro projektų“ direktorės Renatos Bagdonienės, su „Verslo“ 2019 metų birželį pasirašyta beveik 2 mln. eurų sutartis dėl Šv. Arkangelo Mykolo – Įgulos bažnyčios remonto, tačiau visi darbai laiku nebuvo atlikti, todėl sutartis buvo nutraukta.

Verslas nuo pirmadienio gali pradėti veiklą įleidžiant lankytojus tik su galimybių pasu, be jo galios griežtesni apribojimai. Vyriausybės sprendimu, nuo rugsėjo 13 dienos dauguma paslaugų galės būti teikiamos tik paskiepytiems nuo koronaviruso, persirgusiems arba neigiamą ne senesnį kaip 48 valandų PGR testą turintiems žmonėms. Tačiau verslas galimybių pasą gali taikyti ir prieš įsigaliojant naujiems ribojimams.

Nors oficialiai ribojimai nuo COVID-19 nepasiskiepijusiems žmonėms įsigalioja rugsėjo 13 dieną, verslai savo nuožiūra gali pradėti juos taikyti mėnesiu anksčiau – nuo rugpjūčio 16 dienos. Tokiu atveju kavinės, barai, grožio salonai ir kiti verslai galėtų dirbti be apribojimų – atstumų, kaukių. Ribojimų išvengs nuo COVID-19 pilnai pasiskiepiję asmenys, taip pat tie, kurie įgijo imunitetą persirgę koronavirusu arba turintys per pastarąsias 48 val. atliktą neigiamą PGR testą.

Vyriausybei nusprendus, kad be galimybių paso būtinų prekių bus galima nusipirkti tik mažesnėse nei 1500 kv. metrų ploto parduotuvėse, gyventojai ėmė skaičiuoti ir matuoti netoliese esančių parduotuvių plotus. Didieji prekybos tinklai vardija, kad mažų parduotuvių tikrai turi, o vienas iš jų svarsto, kad ir didesnėse parduotuvėse nereikės galimybių paso, jei pirkėjai naudosis savitarnos kasomis.

Artėjant rudeniui nemažai gyventojų planuoja atostogas šiltuose kraštuose. Vis tik darbdaviai prašo savo darbuotojų labai atidžiai sekti informaciją dėl saviizoliacijos. Specialistai įspėja, kad neatvykę į darbą darbuotojai gali būti atleisti už pravaikštas. Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė teigė, kad prieš vykdamas atostogauti į užsienį darbuotojas turi susitarti su darbdavių dėl galimos saviizoliacijos.

Užsidegus netoli Palangos esančios transformatorių pastotės „Vėjas-1“ įtampos transformatoriui, nuo elektros tinklo atsijungė Vydmantų ir Liepynės vėjų parkai, sekmadienį pranešė Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“. Kaip nurodoma pranešime, šiuose parkuose elektros energijos gamyba buvo sustabdyta, per incidentą žmonės nenukentėjo. „Elektros energijos tiekimas gyventojams ir kitiems vartotojams pajūrio regione vyksta sklandžiai“, – nurodoma pranešime.

Šalies ūkininkai dėl sausros ir kaitros šiemet sako bulvių prikasiantys mažiau nei pernai, be to, jos bus smulkesnės.  Ankstyvųjų bulvių derlius jau aiškus – jis perpus mažesnis, o vėlyvosios mažesnės nei turėtų būti tokiu metu, nors lietus jas dar gali kiek paauginti. Be kita ko, bulvių šiemet pasodinta maždaug tūkstančiu hektarų mažau nei anstesniais metais.

Iki rugsėjo 1-osios likus kiek daugiau nei dviem savaitėms prekybos tinkluose jau prasidėjo prekyba mokyklinėmis prekėmis. Tačiau prekybininkai didžiausio pirkėjų antplūdžio laukia paskutinėmis rugpjūčio dienomis. Vis tik finansų specialistė pastebi, kad žmonės kol kas nesiruošia išlaidauti mokyklinėms prekėms, nes abejoja, ar tikrai vaikai rudenį grįš į mokyklas.

Įprasta manyti, kad regionuose sunku susirasti darbą, o algos ten kur kas mažesnės nei didmiesčiuose. Tačiau kai kurios žemės ūkio bendrovės rodo priešingą pavyzdį – vienoje jų atlyginimai perkopia ir 2 tūkst. eurų ribą. Specialistai pastebi, kad sezono metu darbuotojų žemės ūkyje reikia čia ir dabar, todėl juos bandoma prisivilioti įvairiais būdais – didele alga ar gyvenamuoju plotu.

Paprastai didžiuosiuose Lietuvos miestuose dienos pietūs gyventojams atsieina iki 10 eurų, o prabangesniuose restoranuose dar daugiau. Tačiau mažesnių miestų gyventojai gyventojai pietums išleidžia dvigubai, o kartais net trigubai mažiau. Portalo tv3.lt skaitytoja Lina pasakojo, kad jai pietūs Vilniaus senamiestyje atsieidavo apie 7 eurus. „Paprastai sriuba kainuoja apie 2 eurus ir antras patiekalas dar 4 ar 5 eurus.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) paskelbė, kokie pokyčiai įsigalios nuo pirmadienio, siekiant suvaldyti COVID-19 plitimą. Jau nuo ateinančio pirmadienio įsigalios Vyriausybės nutarimas – nauji reikalavimai palies asmenis, neturinčius galimybių paso, taip pat nurodoma, kokie reikalavimai galios tiems, kurie yra pasiskiepiję ir turi galimybių pasą.

Darbo praradimas ne savo noru gali kelti nemažai streso, o jei taip nutinka vaikus auginančioje šeimoje ir dar abiem tėvams, šeimos išlaikymas gali gerokai patampyti nervus. Vis dėlto tokioms šeimoms dažniausiai yra galimybė kreiptis į tam tikras institucijas ir gauti reikalingą pagalbą. Tačiau ką daryti tokioms, kurios, nors ir lieka be nieko, vis vien netelpa į socialinės paramos „rėmus“? Panašia istorija pasidalijo naujienų portalo tv3.lt skaitytoja.

Pasieniečiai ieško galinčiųjų išnuomoti konteinerinius namelius migrantams, penktadienį pranešė Vidaus reikalų ministerija (VRM). Jos teigimu, dėl to Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) paskelbė tarptautinį konkursą migrantų apgyvendinimo paslaugoms. Planuojama nuomotis konteinerinius namelius ir įsigyti visas su jų transportavimu, komunikacijų infrastruktūra, sanitarinės ir virtuvės įrangos, baldų, vėdinimo bei šildymo sistemų įrengimu bei aptarnavimu susijusias paslaugas.

Koncerno „Achemos grupė“ generaline direktore paskirta koncerno finansų direktorė Irmantė Kimienė, pranešė bendrovė.  Dar gegužės pabaigoje „Achemos grupė“ paskelbė, kad jai laikinai vadovaus I. Kimienė, o nuo rugpjūčio 16 dienos generaliniu direktoriumi skiriamas Mindaugas Liaukonis, vadovaujantis grupės trąšų ir agroverslo prekybos bendrovei „Agrochema“.  „Achemos grupė“ nurodė, kad iki gegužės pabaigos jai vadovavęs Nerius Jasinavičius dirbo laikinai.

„Lidl“, „Maxima“, „Iki“ ir „Rimi Lietuva“ – prisijungia prie iniciatyvos suteikti gyventojams dar daugiau galimybių vakcinuotis arčiau namų, be išankstinės registracijos, praneša Sveikatos apsaugos ministerija. Ateinančias dvi savaites prie dalies prekybos centrų vyks mobilios skiepijimo komandos, kurios visus norinčiuosius galės paskiepyti nuo COVID-19. Viskas, ką reikia padaryti prieš atvykstant, nepamiršti pasiimti asmens dokumento – paso arba asmens tapatybės kortelės.

Pandemija pakeitė draudimo rinką: mažiau judesio – mažiau žalos

Hamburge įsikūrusi turto valdymo bendrovė „nordIX“ AG balandį įsteigė fondą, skirtą investuoti į vartojimo paskolas visoje Europoje, praneša „Chestnut“. „NordIX“ įsipareigojo investuoti mažiausiai 3 mln. Eur į Lietuvos fintech startuolio AB „NEO Finance“ suformuotą vartojimo paskolų portfelį, kurį Liuksemburge įsikūrusi išvestinių finansinių priemonių bendrovė „Chartered Opus“ pavers vertybiniais popieriais. Vokietijos fondas planuoja investuoti mažiausiai 3 mln.

Lietuvoje, Lenkijoje bei Estijoje veikianti Lietuvos energetikos grupė „Ignitis grupė“ žengia į Latvijos rinką – ji planuoja įsigyti tris Latvijoje vystomus apie 160 megavatų (MW) bendros galios vėjo parkus.   „Latvija yra viena iš mums strategiškai svarbių rinkų, o šių projektų įsigijimas yra grupės strategijos rezultatas.

Įmonės galės sužinoti, ar Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) jas laiko rizikingomis – jau šių metų pabaigoje bendrovės galės sužinoti savo rizikingumo profilį, Dalis informacijos apie įmones bus vieša, su ja galės susipažinti partneriai ar klientai, rašo portalas vz.lt. Šios rizikos gali būti VMI stebėsenos ar kontrolės procedūrų inicijavimo priežastimi. „Rizikingumo profilį sudarysime kiekvienai šalies įmonei.

Lazerių gamybos įmonė „Light Conversion“ 2020 metais uždirbo 22,1 mln. eurų konsoliduoto grynojo pelno – 5,3 proc. daugiau nei užpernai (beveik 21 mln. eurų). Bendrovės pajamos per metus augo 13,4 proc. iki 68,6 mln. eurų, nurodoma Registrų centrui pateiktoje ataskaitoje. „Light Conversion“ nurodo, kad nepaisant pandemijos sukeltų pasekmių, įmonės pajamos šiemet išsilaikys panašios, kaip pernai.

Nuo rugsėjo 13 dienos gyventojai be galimybių paso negalės naudotis daugeliu paslaugų – valgyti kavinėse ir restoranuose, ilsėtis viešbučiuose, lankytis grožio salonuose ir kirpyklose. Vieni paslaugų teikėjai jau dabar klientų prašo parodyti galimybių pasus, kiti dar tikisi, kad Vyriausybės sprendimas bus atšauktas. Yra ir tokių, kurie piktinasi šiuo sprendimu ir žada iš viso nutraukti savo veiklą.

Sprendimą leisti Kinijos įmonei „Nuctech“ įrengti rentgeną pasienyje su Baltarusija Seimo opozicijos lyderis vadina keistu, o parlamentinio Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas – mažesne blogybe. „Man nesuprantama, kodėl toks sprendimas“, – ketvirtadienį BNS sakė opozicijos lyderis, ekspremjeras Saulius Skvernelis.

Kinijos bendrovės „Nuctech“ padalinys Varšuvoje galės įrengti rentgeno aparatą Kenos muitinėje pasienyje su Baltarusija.   Vyriausybinė komisija, tikrinanti nacionaliniam saugumui svarbius sandorius, ketvirtadienį pateikė teigiamą išvadą dėl Muitinės departamento ir konkurso laimėtojos „Nuctech Warsaw“ sandorio, LRT radijui patvirtino premjerės patarėjas Kęstutis Lančinskas.

Vyriausybei leidus maitinimo, apgyvendinimo, pramogų verslui pačiam spręsti, ar jau nuo kitos savaitės aptarnauti tik klientus su galimybių pasu, dalis verslo atstovų pasisako už tam tikrus veiklos apribojimus viduje, o ne galimybių pasą.  „Blogiausias dalykas yra galimybių pasas“, – BNS pareiškė vienos didžiausių maisto tiekimo bendrovių „Amber Food“, valdančios apie keturias dešimtis restoranų, vadovas, Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos viceprezidentas Gediminas Balnis.

Susisiekimo ministras Marius Skuodis teigia turintis indikacijų, kad dėl kylančios įtampos tarp Vilniaus ir Pekino gali sumažėti prekių gabenimas traukiniais iš Kinijos. Tuo pačiu jis pabrėžia, jog Lietuvos ir Kinijos ekonominiai ryšiai yra pakankamai menki. „Turime indikacijų dėl galimo poveikio prekių gabenimui traukiniais, bet nenorėčiau plėtotis.

Nuo liepos panaikinus pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą mažos vertės siuntoms iš trečiųjų šalių, tokių siuntų liepą sumažėjo apie penkis-šešis kartus. Bendras importo siuntų srautas sumažėjo keturis kartus, teigia Lietuvos paštas.  Lietuvos pašto vadovė Asta Sungailienė teigia, jog sumažėjęs siuntų srautas buvo prognozuotas – klientai buvo iš anksto įspėti susilaikyti nuo nebūtinų pirkimų.

Bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ vadovas sako, kad netekus baltarusiškų kalio trąšų bei kitų baltarusiškų krovinių, grupei gali prireikti apie 60 mln. eurų valstybės subsidijų infrastruktūros išlaikymui. Mantas Bartuška tvirtina, kad maždaug tiek pajamų „Lietuvos geležinkeliai“ neteks dėl prarastų „Belaruskalij“ trąšų bei kitų krovinių iš Baltarusijos, o visos Lietuvos logistikos grandinė neteks per 100 mln. eurų.

Gyvulininkystės ūkiai kenčia nuo išalkusių miško plėšrūnų, kurie gudriausiais būdais geba įsibrauti į privačias ūkininkų valdas. Kol vilkai darosi vis drąsesni ir įžūlesni, gyvulių augintojai ieško šios problemos sprendimo būdų. Vienas iš jų – pasinaudoti Lietuvos kaimo plėtros programos (KPP) priemone, skirta įsigyti priemonėms, padėsiančioms apsaugoti ūkinius gyvūnus nuo vilkų puolimo.

Vienos didžiausių pasaulyje kalio trąšų gamintojų Baltarusijos „Belaruskalij“ produkcija per Lietuvą nebebus pervežama nuo gruodžio, sako susisiekimo ministras Marius Skuodis. Anot jo, tam įtakos turės Jungtinių Valstijų pirmadienį paskelbtos sankcijos Baltarusijai, apimančios ir  „Belaruskalij“. Ministro teigimu, maždaug trečdalis krovinių, kurie keliauja „Lietuvos geležinkeliais“ ir per Klaipėdos uostą, yra trąšos, kurioms taikomos sankcijos.

Kaune veikiančios krovinių pervežimo įmonės „Transport Solutions Group” savininkas ir direktorius Andrius Velička migrantams siūlo Vokietiją pasiekti už 3 tūkst. eurų. Tai paskelbęs LRT rašo, kad ši įmonė užsiima krovinių vežimu tarptautiniais maršrutais, turi tik vieną darbuotoją ir yra registruota privačiame name, Kaune. A. Velička, kaip rodo surinkti duomenys, bendradarbiauja su Irako piliečiais, tačiau pats tai neigia.

Bendrovei „Klaipėdos nafta“ kitą savaitę laukiant paraiškų SGD laivo-saugyklos pirkimo konkursui, ekspertai svarsto, kad įmonė gali sulaukti pasiūlymų, tačiau jų nebus daug.  Jie pastebi, kad tokių laivų pasiūlos rinka ribota, o kai kurie jų mano, kad Klaipėdoje ir toliau liks dabartinis laivas „Independence“. Nei pastarojo laivo nuomotoja Norvegijos „Hoegh LNG“, nei BNS apklausti kiti galimi konkurso dalyviai savo planų nekomentavo.

Muitinės rentgeno aparato Kenos pasienio punkte konkursą laimėjo Kinijos bendrovės „Nuctech“ padalinys Varšuvoje, šiemet jau eliminuotas iš Lietuvos oro uostų konkurso dėl grėsmės nacionaliniam saugumui, sako Muitinės departamento vadovas. Tačiau Darius Žvironas tvirtina, kad Vyriausybinės komisijos, tikrinančios nacionaliniam saugumui svarbius sandorius, išvada greičiausiai bus neigiama ir sutartis su „Nuctech Warsaw“ nebus pasirašyta, todėl teks skelbti naują konkursą.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vadovas siūlo keisti sporto ir Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) finansavimo modelį – konservatorius Mykolas Majauskas siūlo, kad loterijų organizatoriai pervestų lėšas į valstybės biudžetą, o šis finansuotų LTOK.  Siūlymus ketvirtadienį svarstys komitetas.   „Norime, kad visą paramą loterijų organizatoriai pervestų į biudžetą ir iš jo būtų skiriamos lėšos LTOK ir visam sportui“, – BNS sakė M. Majauskas.

Jau po mėnesio turėtų įsigalioti griežtesni ribojimai tiems, kurie nėra persirgę koronavirusu arba nuo jo pasiskiepiję. Be to, Vyriausybė planuoja įvesti privalomus skiepus ir tam tikroms grupėms darbuotojų. Tačiau ką daryti, jeigu darbo metu vakcinai neišleidžia, o kitu metu jos neįmanoma gauti? Darbuotojų ir darbdavių atstovai nesutaria, kad turėtų pasirūpinti žmonių skiepijimu. Darbdaviai pasigenda valdžios pagalbos, kad ši padėtų valdyti skiepijimo procesus.

Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė Vyriausybės sprendimą nuo rugsėjo vidurio nepasiskiepijusiems žmonėms leisti apsipirkti tik nedidelėse parduotuvėse vadina šiokia tokia parama smulkiam verslui.  „Mažose parduotuvėlėse nėra jokios galimybės užsikrėsti“, – BNS teigė Dalia Matukienė.  „Mums naudinga. Žmonės atsigręš į sveikesnę produkciją ir į kitą aptarnavimą. Nėra tos kainos (mažose parduotuvėse – BNS) didesnės.

Įteisinta ne ilgesnė nei 36 valandų darbo savaitė visiems švietimo pagalbos specialistams, pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM). Vyriausybė trečiadienį pritarė ministerijos siūlymui nuo rugsėjo nustatyti 36 valandų darbo laiko normą per savaitę tiems švietimo pagalbos specialistams, kuriems iki šiol sutrumpinto darbo laiko norma nebuvo taikoma.

Kilus skandalui  ir paaiškėjus, kad naujoji Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus žmona architektė Gilma Teodora Gylytė laimėjo ne vieną savivaldybės konkursą, meras nutraukė atostogas ir grįžo aiškintis dėl galimo interesų konflikto. Meras tokius kaltinimus neigia ir sako net nežinojęs, kiek jo dabartinė žmona yra laimėjusi savivaldybės architektūrinių konkursų.

Vyriausybei nusprendus apriboti dalį veiklų neturintiems galimybių paso, sporto klubų tinklo „GymPlius“ vadovas sako tikėjęsis, jog Vyriausybė atkreips dėmesį į sporto klubus kaip mažiau rizikingą verslą ir priims individualius sprendimus. Manto Badikonio teigimu, per pandemiją nuo praėjusių metų kovo tinklo klubuose buvo beveik 1 mln. unikalių apsilankymų, o užsikrėtė iki 30 žmonių. „Galime teigti, kad savo sporto klubuose užtikriname maksimalų saugumą lankytojams.

Trečiadienį Vyriausybė nusprendė, kad nuo rugsėjo 13 d. bus apribota daugelis veiklų gyventojams, kurie neturi galimybių paso – nėra pasiskiepiję arba neturi imuniteto. Tačiau jau nuo šio pirmadienio iki minėtos dienos galios ir sveikatos apsaugos ministro įsakymai, kuriais bus apribojamos kai kurios veiklos.

Vyriausybė iš rezervo trečiadienį paskirstė dar 42,8 mln. eurų. Didžioji dalis lėšų skirta prastovose buvusiems darbuotojams ir kitoms su pandemija susijusioms išmokoms .  „Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai – 42,4 mln. eurų, tai yra įmonių darbuotojų, kuriems paskelbtos prastovos, darbo užmokesčio subsidijoms, darbo paieškos išmokoms ir išmokoms savarankiškai dirbantiems asmenims finansuoti“, – posėdyje sakė finansų viceministras Gediminas Norkūnas. Dar apie 392 tūkst.