REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Pastaruoju metu visame pasaulyje itin išaugo žaliavų ir energetinių išteklių kainos. Todėl daugelis pramonės įmonių – taip pat ir Lietuvos – skaičiuoja išaugusius gamybos kaštus ir dalį jų perkelia ant vartotojų pečių. Todėl daugelis prekių brangsta pirkėjams. Ekonomistai pažymi, kad kainų augimą sustabdytų tik sumažėjusi paklausa. Tačiau, anot jų, pirmo būtinumo prekių atsisakyti negalėsime, tad mokėsime ir už pabrangusį šildymą ar brangstančius maisto produktus.

Pastaruoju metu visame pasaulyje itin išaugo žaliavų ir energetinių išteklių kainos. Todėl daugelis pramonės įmonių – taip pat ir Lietuvos – skaičiuoja išaugusius gamybos kaštus ir dalį jų perkelia ant vartotojų pečių. Todėl daugelis prekių brangsta pirkėjams. Ekonomistai pažymi, kad kainų augimą sustabdytų tik sumažėjusi paklausa. Tačiau, anot jų, pirmo būtinumo prekių atsisakyti negalėsime, tad mokėsime ir už pabrangusį šildymą ar brangstančius maisto produktus.

REKLAMA

Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius sakė, kad verslai apie energetikos kainų krizę išgirdo prieš keletą savaičių.

„Mūsų įmonės iš tam tikrų tiekėjų gavo įspėjimus dėl trikdžių tiekimo grandinėje. Tokius įspėjimus gavo stiklo pramonės įmonės. Tikėtina, kad Lietuvai artimiausiu metu trūks tam tikrų komponentų.

REKLAMA
REKLAMA

Žaliavų ir energijos kainų augimas, sparčiausiai Europos Sąjungoje (ES) kylantis darbo užmokestis atsiremia į galutinius vartotojus. Šiuo metu infliacija yra didžiausia nuo 2009 metų“, – skaičiavo konfederacijos prezidentas.

REKLAMA

V. Janulevičius atkreipė dėmesį, kad eksportuojančios įmonės kainas kėlė ne taip sparčiai, kaip kad įmonės, parduodančios prekes vidaus rinkoje.

„Lietuvos rinkoje parduodama produkcija brango apie 11,5 proc., o užsienio rinkoje – 6 proc. Lietuvos rinkai gaminančios įmonės kol kas išaugusius kaštus perkelia ant vartotojų pečių, o eksportuojančios įmonės, siekdamos išlikti konkurencingos globaliose rinkose, prisiima padidėjusius kaštus savo pelno sąskaita“, – pastebėjo pramonininkų atstovas.

Stabdys gamybą?

V. Janulevičius sakė, kad energijos išteklių krizei gilėjant, kai kurios pramonės įmonės jau planuoja stabdyti gamybą.

REKLAMA
REKLAMA

„Lietuvoje bus ne viena įmonė, kuri dėl dujų kainos bus priversta stabdyti veiklą. Trąšų gamyboje dujų kaina sudaro apie 60–70 proc. produkto kainos ir tai labai jautri dedamoji, kuri nulems ateities gamybos planus.

Augant dujų ir naftos kainoms, brangsta ir elektra. Jos kainų rekordinis augimas darys įtaką dar didesniam skaičiui pramonės įmonių. Gamybinėse įmonėse elektra sudaro 8–18 proc. produkto kainos. Tikėtina, kad tiek pat procentų augs ir įmonių gaminami produktai. Tačiau įmonės, matyt, dalį kainos bandys padengti iš vidinių resursų, gaunamo pelno. Bet kainą vis tiek jos turės pakelti, nes kitaip sustos gamyba“, – komentavo konfederacijos prezidentas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Anot jo, Lietuvos ekonomikos priklausomybė nuo importuojamų energijos produktų yra gana didelė.

„75 proc. Lietuvos energijos yra importuojama, kai ES vidurkis siekia 60 proc. Todėl Lietuva yra itin paveiki tarptautinėse rinkose vykstantiems kainų svyravimams. Augantys energijos kaštai pramonės įmones veikia skirtingai.

Vidutinės pramonės įmonės išlaidos energijai įprastai siekia apie 15 proc. gamybos sąnaudų. Tačiau tradicinėse, sunkiosios pramonės įmonėse, t. y. cemento, metalo, plieno, plastiko ir pan., energijos ištekliai sudaro iki 40 proc. savikainos“, – sakė V. Janulevičius.

Kainų augimo neišvengsime

Bendrovės „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė sakė, kad pramonės įmonės jaučia kainų spaudimą dėl daugelio priežasčių.

REKLAMA

„Auga ne tik žaliavų kainos, bet ir energetikos nešėjų kainos. O energetiniai ištekliai dalyvauja kone visų prekių ir paslaugų gamybos ir tiekimo grandyse.

Tačiau viskas priklauso nuo konkrečios pramonės šakos ir kaip stipriai įmonės susidurs su žaliavų kainų šokais. Pavyzdžiui, trąšų gamybos procese dujų reikšmė yra labai didelė. Tad natūralu, kad didelis kainų pokytis jau paveikė kai kurių įmonių veiklos apimtis ir galimybes. Ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje, pavyzdžiui, Kinijoje stabdoma trąšų gamyba“, – komentavo ekonomistė.

Anot jos, tai kelia nerimą, nes tokie trikdžiai programuoja ribotą pasiūlą ateityje.

„O jeigu pasiūla bus kuklesnė, natūralu, kad kainos augs. Todėl jau susiduriame su infliacija, t. y. didesnėmis kainomis.

REKLAMA

Tačiau kainų augimas priklausys nuo šalių ekonomikų augimo, t .y. ar jos ir toliau taip sparčiai atsigaus po karantinų. Jeigu šis atsigavimas ims lėtėti, natūralu, kad paklausa žaliavoms bus vangesnė. Tad tai padėtų sureguliuoti kainas“, – svarstė I. Genytė-Pikčienė.

Vis tik ekonomistė pridūrė, kad pirmo būtinumo prekių mums nepavyks nepirkti.

„Reikės šildyti būstą, pirkti maistą, degalus. Visiškai išvengti infliacijos gyventojams nepavyks, bet tai galbūt paskatins rinktis tvaresnius sprendimus.

Pavyzdžiui, girdime, kad Kinijoje žada sustoti gaminti ir tiekti drabužius. Tad gal žmonėms tai bus galimybė vietoje greitos mados drabužių rinktis ekologiškesnius“, – sakė I. Genytė-Pikčienė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Trukdžiai ir prekių logistikoje

Tiekimo grandinės ir logistikos ekspertas Aidas Berškys pastebėjo, kad pandemija parodė silpnąsias transporto ir logistikos vietas ir daromas klaidas.

„COVID-19 atskleidė sudėtingų pasaulinių tiekimo grandinių pažeidžiamumą. Pandemijos metu susidūrėme su žaliavų ir prekių pristatymo vėlavimais – neapibrėžtumas, kada jos atvyks, parodė, kad tik nedidelė dalis įmonių stebi, kaip juda ir kur yra jų prekės.

Įmonės neturėjo plano, kaip elgtis, jei sutriktų žaliavų ar prekių tiekimas – visi buvo užtikrinti, kad taip niekada neatsitiks“, – sakė tiekimo grandinės ir logistikos ekspertas.

REKLAMA

A. Berkšys išskiria galimus sprendimus pandemijos sukeltoms problemoms įveikti. Vienas iš jų yra skaitmenizacija – tiekimo stebėjimo rankiniu būdu atsisakymas ir automatizavimas.

„Procesų automatizavimas padidintų operatyvumą ir sumažintų padaromas klaidas dėl pasikartojančių rankinių užduočių ir duomenų įvedimo. Taip pat įmonių pasitraukimas iš Kinijos arba dalies tiekimo grandinių perkėlimas arčiau gamybos vietos leidžia greičiau reaguoti į klientų paklausą, sumažinti logistikos išlaidas, sutrumpinti pristatymo laiką ir greičiau nustatyti galimus produkto defektus“, – vardijo specialistas.

Anot jo, pandemija įmonėms buvo pamoka.

„Pandemija parodė, kad logistika nėra vien tik kaštų eilutė buhalterijos žurnale ir kad neinvestuojant į tiekimo grandinės valdymą susiduriama su dideliais prekių ar žaliavų trūkumais, klientų nepasitenkinimu, o galiausiai ir nuostoliais.

Todėl įmonės ieško sprendimų, kaip suvienyti tiekėjus, gamybą, logistiką ir klientus. Tai leistų greičiau ir teisingiau priimti sprendimus ir valdyti rizikas. COVID-19 pabrėžė būtinybę keisti tradicinius tiekimo grandinės modelius. Jau 2020 m. antroje pusėje tapo aišku, kad kaip anksčiau jau nebebus. Įmonės tampa mažiau orientuotos į žemų kaštų tiekėjus ir didesnį dėmesį skiria tiekimo užtikrinimui ir stabilumui“, – komentavo A. Berškys.

Iskrypeliu Valdzia visose srityse zopoje
organizuoti nepirkimo dienas vakarais 2-3 val sutartinai atsijungti elektra, butu smugis spekuliantams
Dar mažos prekių ir paslaugų kainos Lietuvoje. Nes konservatorių reitingai dar ne nuliniai.
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų