Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota

Finansų ministerija siūlo ilgainiui gerokai padidinti akcizus visiems degalams, o daugiausia brangtų dyzelinas. Degalinių atstovai baiminasi, kad dėl to praras klientus – įmonės ir gyventojai vyks degalų į kaimynines šalis. Tai patvirtina ir vežėjai, jie sako turėsiantys pigesnių degalų ieškoti kitur arba bankrutuoti. Todėl kai kurie ekonomistai pataria Lietuvai neišsišokti su akcizų degalams didinimu ir pirmiausia susitarti dėl to susitarti kaimynėmis.

Jeigu Finansų ministerijos oficialiai registruoti siūlymai keisti akcizus degalams bus priimti, jie kasmet palaipsniui didės jau nuo 2023 metų iki pat 2030 metų.

Dyzelino pastovus akcizas didės nuo dabartinių 372 eurų už 1000 litrų iki 500 eurų ir prie jo dar bus pridėta kintama CO2 dedamoji, kuri galiausiai turėtų pasiekti 157,2 euro. Ministerija skaičiuoja, kad pirkėjams litras dyzelino dėl to pabrangs apie 0,35 euro už litrą, palyginti su dabartine kaina.

Tuo metu benzino akcizas ilgainiui didės nuo 466 eurų už 1000 litrų iki 600 eurų (kartu su CO2 dedamąja). Dėl to, palyginti su dabartine, mažmeninė benzino kaina išaugs 0,17 euro.

Valdžia taip pat planuoja gerokai padidinti akcizą ir naftos dujas, šildymui naudojamą mazutą, anglį, durpes.

Degalų vyks į Lenkiją?

Paprašytas pakomentuoti ministerijos planus, Lietuviškų degalinių sąjungos vykdantysis direktorius Vidas Šukys sakė, kad padidinus akcizus, lietuviams neišeitų pakonkuruoti su Lenkija, jei ten degalai būtų pigesni.

„Šiuo metu dar balansuojame ant konkurencingų kainų ribos. Tranzitu vykstantys vairuotojai užsuka į mūsų degalines ne tik dėl degalų kainos, bet ir kokybės.

REKLAMA
REKLAMA

Be to, Lenkija neturi euro valiutos, o zloto kursas svyruoja, tad dėl to kartais ten ne tik kuras, bet ir kitos prekės yra pigesnės“, – teigė V. Šukys.

Anot jo, Lietuva stengiasi vykdyti visus Europos Sąjungos (ES) žaliojo kurso reikalavimus, tuo metu Lenkija žiūri savo šalies interesų, o ne ES.

„Pavyzdžiui, Lietuvoje degalų kainą didina biologinis kuro priedas RRME. Šis priedas kurą pabrangina 0,10 euro. Pagal ES direktyvas yra numatytas biologinio priedo kiekis, kiek jo turi būti įmaišyta į degalus. Maksimalus kiekis siekia 7 proc., tačiau kitos šalys deda jo mažiau, pavyzdžiui, 2–5 proc.

Tačiau nėra tikslaus atsakymo, ar tikrai dėl šio priedo išskiriama į aplinką mažiau teršalų. Matome netgi priešingą situaciją, šiam priedui sudegus vidaus degimo variklyje išsiskiria azoto junginiai, kurie yra kenksmingi“, – sakė degalinių sąjungos vykdantysis direktorius.

Siūlo būdus mažinti kuro kainas

V. Šukys pažymėjo, kad biologinis priedas pabrangina kurą 0,10 euro.

„Šiuo metu kuro kainos vis kyla. Tad norėtųsi protingos ir palaikančios valdžios pozicijos, juk sumažinę priedo RRME kiekį sumažintume ir kuro kainą. Tačiau atrodo, kad valdžiai svarbiau šimtu procentų vykdyti ES direktyvas, o ne padėti šalies žmonėms. Juk ES nedraudžia sumažinti biologinio priedo kiekio, tačiau valdžia vis tiek to nesiima“, – teigė degalinių sąjungos atstovas.

Anot jo, visa tai veda link Lietuvos automobilių elektrifikacijos.

„Tačiau infrastruktūra elektromobiliams tam nėra pritaikyta. Nėra pakankamai įkrovimo stotelių ir nežinia, ar iki 2023 metų jų bus pakankami įrengta. Be to, nėra antrinės naudotų elektromobilių rinkos. Galima nusipirkti tik naujus ir brangius elektromobilius, ne visi tai gali sau leisti.

REKLAMA
REKLAMA

Taip pat, nors kalbama apie transporto elektrifikaciją, miestų autobusų parkai atsinaujina pirkdami dar dyzelinius autobusus. Be to, ir valdžios atstovai važinėja su prabangiais automobiliais, kurie ryja dyzelį kibirais, o pirštu rodo į gyventojus, kuriems liepia pirkti elektromobilį“, – piktinosi Lietuviškų degalinių sąjungos vykdantysis direktorius.

Brangs ne tik kelionės, bet ir šildymas?

Be kita ko, V. Šukys atkreipė dėmesį, kad kuras ir ypač dyzelinas naudojamas ne tik transportui, bet ir šildymui.

„Dalis žmonių turi skysto kuro šildymo katilus ir šildosi dyzelinu. Jam šiuo metu yra taikomas pats mažiausias akcizas. 21 euras 1000 litrų. Labai daug žmonių keitė senas krosnis į skysto kuro katilus. Ypač vyresni žmonės džiaugiasi patogumu, nes nebereikia rūpintis malkomis. Be to, kuras gana kaloringas, t. y. užtenka ir nedidelio kiekio visam šildymo sezonui.

Tačiau dabar ketinama didinti akcizą, tad ką daryti žmonėms, kurie šiemet nusipirko naują šildymo katilą? Negi 2023 metais tą katilą reiktų mesti lauk, nes dyzelinas pabrangs“, – stebėjosi V. Šukys.

Anot jo, žmonės vėl bus priversti šildytis malkomis.

„Ko gero, kiti šildysis ir automobilių padangomis. Tad norimo efekto akcizų didinimas neatneš. Aplinka bus tik dar labiau teršiama. Juk žmonės tikrai nesirinks brangesnio šildymo, jie ieškos būdų sutaupyti“, – įsitikinęs lietuviškų degalinių sąjungos vykdantysis direktorius.

Piktinasi mokesčiais ir grasina bankrotais

Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ generalinis sekretorius Zenono Buivydas sakė, kad didesni akcizai degalams neigiamai paveiktų transporto sektorių, kuris pastaruosius metus išgyvena vis sudėtingesnius laikotarpius ir patiria vis daugiau iššūkių.

REKLAMA
REKLAMA

„Bet kokie mokesčių didėjimai visuomet neigiamai paveikia ir verslą, ir žmones – galutinius vartotojus, mokesčių mokėtojus.

Jei tokiam siūlymui būtų pritarta, tai taptų dar vienu didžiuliu iššūkiu transporto ir logistikos sektoriui. Ypač ši mokestinė našta skaudžiausiai paliestų mažąsias įmones, kur dirba iki 49 darbuotojų, ir smulkiąsias, kur dirba iki 9 darbuotojų. Būtent mažiausieji sektoriaus dalyviai ir dabar išgyvena sudėtingus laikus, o jų patiriami ekonominiai sunkumai veda į bankrotus, daugelis mažųjų įmonių balansuoja ties žlugimo riba“, – komentavo asociacijos vadovas.

Anot Z. Buivydo, didesni akcizai labiausiai palies vidaus rinkoje dirbančius vežėjus ir keleivius vežantį transportą. Gali augti paslaugų ir prekių kainos, o su tarptautiniais pervežimais dirbančios įmonės degalus vis dažniau pils ne Lietuvoje.

„Tikėtina, kad nuo 2023 m. Lietuvoje kylant degalų kainoms, ir žmonės ieškos galimybių kuro įsipilti pigiau ir vyks į kaimynines šalis, ypač tie, kurie gyvena netoli pasienio.

Dalis vežėjų balansuos ties išlikimo riba, o kiti, kurie turi galimybių išgyventi, bus priversti didinti paslaugų, pervežimų kainas. Tai reiškia, kad dėl to labiausiai nukentės žmonės – vartotojai, kurie perka logistikos grandinėmis keliaujančias prekes iš užsienio ir Lietuvos viduje. Maža to, logistikos grandinės jau stringa, nes trūksta tolimųjų reisų vairuotojų ir negali vežėjai įgyvendinti užsakymų“, – teigė Z. Buivydas.

Pasak jo, nereikėtų pamiršti ir to, kad nuo 2022 m. Lietuvoje didėja ir kelių mokestis, kuris kai kurioms transporto priemonėms jis išaugs net 20 kartų.

REKLAMA
REKLAMA

„Kol kas transporto sektorius nemato jokio dialogo iš valstybės pusės ar noro kalbėtis. Derybos imituojamos. Nėra ir palengvinimų verslui, tik apsunkinimai.

Tad nereikėtų stebėtis, kad vis daugiau transporto įmonių veiklas perkelia už Lietuvos ribų, norėdamos išgyventi ir pabėgti nuo bankrotų. Įmonės kuriasi ten, kur verslui palankesnės sąlygos. Tai reiškia, kad mokesčius valstybė turės surinkti iš Lietuvoje likusių žmonių ir verslų, tad juos, tikėtina, vėl didins. Taip galime tapti ir mokesčiais turtingiausia valstybė Europoje, o gal ir pasaulyje“, – komentavo vežėjų atstovas.

Dėl akcizų siūlo tartis su kaimynėmis

„Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas teigė, kad jei Lietuva didina akcizus degalams tą patį turėtų daryti ir kaimyninės šalys.

„Lietuva yra labai maža ir jeigu kainų skirtumas bus didesnis, palyginti su Latvija ar Lenkija, tada kuro gyventojai vyks piltis kitur. Todėl ne tik kad nesumažinsime taršos, bet dar ir prarasime daug biudžeto pajamų. Dėl to akcizas dyzelinui Lietuvoje ir yra mažesnis nei benzinui. Tik taip galime konkuruoti su kitų šalių dyzelino kainomis.

Dar vienas svarbus aspektas ir įmonių konkurencingumas. Padidinę akcizus jį galime prarasti“, – įspėjo ekonomistas.

Anot Ž. Maurico, kitos šalys kitaip sprendžia šią problemą.

„Jos pritaiko didelį akcizą, bet įmonėms grąžina dalį dyzelino akcizo. Tad įmonės moka didesnę kainą, bet vėliau dalį pinigų susigrąžina. Taip išlaikomas įmonių konkurencingumas. Bet gyventojams dyzelinas tampa brangus.

Tačiau šitas kelias biurokratiškai sunkesnis, tad, kaip minėjau, reikėtų susitarti su kaimyninėmis šalimis dėl panašaus dydžio akcizų“, – siūlė ekonomistas.

REKLAMA
REKLAMA

Jo teigimu, jeigu norima sumažinti dyzelinių automobilių skaičių, reikėtų ne didinti akcizus, bet įvesti automobilio mokestį.

„Šis mokestis priverstų žmones susimąstyti, ar tikrai jiems reikia pirkti dyzelinį automobilį. Nes kitaip Lietuva tikrai rizikuoja tapti dyzelinių automobilių realizavimo aikštele. Dalis valstybių kelia mokesčius dyzeliniams automobiliams. Tad jie tampa nebereikalingi ir keliauja į Lietuvą. Taip neturėtų būti ir tokių automobilių skaičių reikėtų mažinti“, – teigė Ž. Mauricas.

Gairės:

Rašyti komentarą...
G
Gedas
2021-10-18 08:34:43
Pranešti apie netinkamą komentarą
Ir uz kokias nuodemes mums atsiunte koncervatorius
Atsakyti
-1

T
Temidė
2021-10-18 08:32:27
Pranešti apie netinkamą komentarą
Kiek dar liaudis kentės?
Atsakyti
-2

T
Teisibe
2021-10-18 09:15:50
Pranešti apie netinkamą komentarą
Ka isirinkote ta turite siknavaldzia su supuvuseis konservais:-)
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (26)
G Gedas 2021-10-18 08:34:43
Ir uz kokias nuodemes mums atsiunte koncervatorius
Atsakyti
-1
T Temidė 2021-10-18 08:32:27
Kiek dar liaudis kentės?
Atsakyti
-2
T Teisibe 2021-10-18 09:15:50
Ka isirinkote ta turite siknavaldzia su supuvuseis konservais:-)
Atsakyti
0
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
toliau skaitykite
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų