Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota

„Nuomojamas dviejų kambarių butas su baldais ir buitine technika. Nuomininkų pageidaujama be augintinių ir be vaikų“. Štai tokių būsto nuomos skelbimų galima rasti ne vieną ir ne du. Itin dažnai nuomininkų su vaikais nepageidaujantys būsto savininkai būna pasmerkiami kaip diskriminuojantys šeimas su mažais vaikais. Kur slypi tokio sprendimo šaknys?

„Nuomojamas dviejų kambarių butas su baldais ir buitine technika. Nuomininkų pageidaujama be augintinių ir be vaikų“. Štai tokių būsto nuomos skelbimų galima rasti ne vieną ir ne du. Itin dažnai nuomininkų su vaikais nepageidaujantys būsto savininkai būna pasmerkiami kaip diskriminuojantys šeimas su mažais vaikais. Kur slypi tokio sprendimo šaknys?

Bijo, kad neiškeldins

Iš tiesų faktas kaip blynas – kas nuomoja būstą, tas ir taisykles nustato. Tad iš esmės būsto savininkui niekas negali drausti būstą nuomoti tik senjorui, tik dirbančiam vyrui, tik šeimai be vaikų, tik studentams be augintinių ir pan.

Kita vertus, kai kurie čia pat pajunta diskriminaciją, ypatingai kai kalba pasisuka apie šeimas ar vienišus tėvus su vaikais. Būtent jaunos šeimos su mažais vaikais itin dažnai ieško būsto nuomos, nes dar neturi pakankamai pinigų būsto pirkimui. Neretai nuomos ieško ir vieniši tėvai su vaikais, kurie skyrybų metu ar po skyrybų nori gyventi atskirai nuo buvusio sutuoktinio ir ieškosi laikino prieglobsčio nuomojamame būste.

REKLAMA
REKLAMA

Atrodo, kad kam jau kam, o jaunai šeimai, ar vienišai mamai ar tėčiui turėtų būti sudarytos visos sąlygos nesunkiai rasti gyvenamąją vietą.

Tačiau dažniau atrodo, kad mažo vaiko turėjimas tik kiša pagalius į ratus, nes būsto savininkas šeimos su vaikais dažnai visai nenori.  Ir ne dėl to, kad mažas vaikas gali kažką namuose sugadinti. Dažniausiai yra bijomasi teisinių reikalų, jei šeima pasirodytų esanti nemoki.

Sklando gandai, kad tokios šeimos, kuri turi mažą vaiką, iškeldinti tiesiog… neleidžia įstatymai.

Vaiko teisių užtikrinimas – tėvų reikalas

Visgi panašu, kad bent iš dalies visuomenėje sklandančios baimės nėra pagrįstos. Kaip informavo teisininkas Darius Rušinas, vaiko teisė turėti būstą nepaneigia buto savininko teisės į nuosavybę.

„Teismai laikosi nuomonės, jog vaiko interesų prioritetinės gynybos principas negali būti suabsoliutinamas ir vaiko teisę į būstą bei jo vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas visų pirma privalo užtikrinti vaiko tėvai.

REKLAMA
REKLAMA

Vaiko teisių prioritetinės apsaugos principas, įtvirtintas JTO Vaiko teisių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje, yra lygiavertis privačios nuosavybės neliečiamybės ir savininko teisių gynimo principams. LR nacionalinė teisė, numatanti vaiko teisių apsaugą, neįpareigoja bet kurio gyvenamosios patalpos savininko, kurio patalpoje gyvena vaikas, apriboti savo nuosavybės teises“, – pabrėžė teisininkas.

Kitaip tariant, net jei jūsų būste ir gyvena nepilnametis asmuo, jo poreikis turėti stogą virš galvos nėra aukščiau jūsų, kaip būsto savininko, teisės iškeldinti nepageidaujamus asmenis iš būsto.

Dalyvauja vaiko teisės

Jei jau būsto savininkui nepasisekė su nuomininkais ir pastarieji nesiteikia mokėti nei nuomos, nei komunalinių mokesčių, manydami, kad vaikas yra jų visraktis svetimame būste, be teismo įsikišimo situacijos neišspręsite.

Tiesa, verta atkreipti dėmesį, kad bet kokio asmens iškeldinimas (ar su vaikais, ar be vaikų) vyksta tik įsikišus teisėsaugos institucijoms.

REKLAMA
REKLAMA

Kitaip tariant, lygiai taip pat teismų slenksčius minti gali tekti ir įsileidus į būstą nemokų vienišą vyrą, studentų porelę ar senjorą.

Tačiau kai būste gyvena šeima su vaiku, teisminiame procese dalyvauja ir Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovai.

„To tikslas – pasirūpinti atitinkamu vaikų apgyvendinimu, jei atsakovai (vaiko tėvai, besinuomojantys būstą – red. past.) dėl objektyvių aplinkybių negalėtų aprūpinti savo vaikų gyvenamuoju būstu.

Tačiau teismai kiekvienu atveju vertina realias tėvų pajamas ir galimybes išsinuomoti kitą būstą.

Taip pat sprendimo iškeldinti asmenis vykdymas gali būti atidedamas taip suteikiant laiko nuomininkams susirasti naują būstą.

Tačiau bet kokiu atveju pareigą rūpintis savo vaikais turi tėvai.

Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos padeda tėvams ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą įgyvendinti šią teisę, kai tėvai dėl objektyvių aplinkybių negali šios teisės visiškai įgyvendinti“, – tikino D. Rušinas.

REKLAMA
REKLAMA

Trunka ilgiau

Vienas dalykas, dėl kurio būsto savininkų baimės išties yra pagrįstos, – teisminio proceso trukmė.

Paprastai siekiant iškeldinti nemokią šeimą su vaikais, procesai trunka ilgiau nei bandant iškeldinti asmenį ar asmenis, neturinčius vaikų.

„Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo to, ar išnuomotame bute gyvena nepilnamečiai vaikai, ar ne, iškeldinimas vykdomas teismo tvarka.

Tai reiškia, kad buto savininkas, norėdamas iškeldinti nuomininkus privalo nustatyta tvarka nutraukti nuomos sutartį ir tuomet, nuomininkams atsisakant išsikraustyti, privalo kreiptis į teismą dėl iškeldinimo.

Vykdant teismo sprendimą iškeldinti nuomininkus, priverstiniame iškeldinime dalyvauja antstolis, taip pat gali būti pasitelkiami policijos pareigūnai, jei asmuo piktybiškai atsisako išsikelti.

Atsižvelgiant į tai, kad bylose, kuomet reikia iškeldinti ir nepilnamečius, reikia derinti jau minėtą vaiko teisių prioritetinės apsaugos principą ir savininko teisę į turimą turtą, tokios bylos įprastai yra sudėtingesnės, trunka ilgiau ir kainuoja brangiau.

REKLAMA
REKLAMA

Net CPK nustato ilgesnius pranešimo apie iškeldinimą terminus, jeigu iškeldinamas nepilnametis, – sako D. Rušinas ir priduria, kad tai, ko gero, galėtų būti vienintelė reali priežastis, kodėl nuomotojai nenori įsileisti nuomininkų su nepilnamečiais vaikais. –

Tačiau nepilnamečiai vaikai nuomininkų šeimoje tikrai nėra garantas, kad tokia šeima negalės būti iškeldinta iš nuomojamo būsto“, – dar kartą pabrėžia teisininkas.

Spynos keitimas nepadės

Dažnai sakoma, kad nėra padėties be išeities, o ilgo ir varginančio teisminio proceso žmonės paprastai visomis išgalėmis stengiasi išvengti. Pavyzdžiui, nuomininkams nesant namuose, pakeičia būsto spyną ir tokiu būdu „atsikovoja“ savo nekilnojamąjį turtą.

Vis dėlto teisininkas įspėja, kad būdai, kuriais būsto savininkas gali pamėginti apeiti teismus ir kažkokiu būdu sukelti nepatogumus nemokiems asmenims, dažnu atveju taip pat yra nelegalūs ir gali atsigręžti prieš patį būsto savininką.

REKLAMA
REKLAMA

„Savavališkas spynos pakeitimas galėtų būti vertinamas kaip Konstitucijos 24 str., kuriame nurodyta, kad žmogaus būstas yra neliečiamas, pažeidimas.

Be to, reikia nepamiršti, kad nuomojamame būste greičiausiai yra asmeninių nuomininkų daiktų, taigi tokiu atveju spynos pakeitimas reikštų neteisėtą nuomininkų galimybės naudotis jiems priklausančiu turtu apribojimą“, – perspėja pašnekovas.

Autorius: Eglė KUKTIENĖ

Gairės:

Rašyti komentarą...
a
a
2021-10-16 09:53:40
Pranešti apie netinkamą komentarą
kokie istatymai tokios ir pasekmes. Dabar situacija tokia, kad busto savininkas, noredamas uzsitikrinti savo turto sauguma turi minti teismu slenkscius, laukti metu metus sprendimo o nuomininku sukauptos skolos lieka jo problema. Tuo tarpu seima su vaikais gali naudotis turtu, kaupti skolas ir tam jiems nereikia jokiu teismo leidimu.
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (3)
a a 2021-10-16 09:53:40
kokie istatymai tokios ir pasekmes. Dabar situacija tokia, kad busto savininkas, noredamas uzsitikrinti savo turto sauguma turi minti teismu slenkscius, laukti metu metus sprendimo o nuomininku sukauptos skolos lieka jo problema. Tuo tarpu seima su vaikais gali naudotis turtu, kaupti skolas ir tam jiems nereikia jokiu teismo leidimu.
Atsakyti
0
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
toliau skaitykite
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų