Lietuvos verslas

Laivas su 80 tūkst. tonų norvegiškos naftos Baltarusijai į trečiadienį dėl blogų oro sąlygų neatplauks į Klaipėdą. Į uostą jis turėtų būti įvestas ketvirtadienio rytą, pranešė Klaipėdos uosto atstovė Dovilė Ringis. „Dėl nepalankių oro sąlygų laivas šį vakarą į Klaipėdos uostą nebus įvestas. Planuojama tai padaryti rytoj, apie 8 valandą ryto“, – pranešime teigė D. Ringis. Portalo marinetraffic.

Per Vilniaus miesto šventes nebebus galima naudoti vienkartinio plastiko gaminių – tokį sprendimą trečiadienį priėmė Vilniaus miesto savivaldybės taryba. Ji galutinai pritarė Prekybos viešosiose vietose taisyklių pataisai, kuria draudžiama „renginių metu vykdant prekybą (paslaugų teikimą) naudoti vienkartinius plastikinius gaminius“. Numatyta, kad šis sprendimas įsigalios nuo šių metų kovo pradžios.

Vengrijos oro bendrovė „WizzAir“ nuo kovo pabaigos  nutraukia skrydžius iš Vilniaus į Islandijos sostinę Reikjaviką ir Graikijos sostinę Atėnus.  Be to, rečiau orlaiviai kils ir į Londono Lutono oro uostą, BNS patvirtino bendrovė.  „Kaip įprasta aviacijos praktikoje, skrydžių dažniai keičiasi atsižvelgiant į keliavimo sezonus ir maršrutų patrauklumą.

Turkijos kompanija „Kayi Insaat“ teismui apskundė Kauno valdžios sprendimą nutraukti S. Dariaus ir S. Girėno stadiono statybų sutartį. Kauno apygardos teismo atstovė Milda Bučnytė BNS pranešė, kad įmonė sausio 20 dieną pateikė teismui ieškinį ir prašo pripažinti vienašališką sutarties nutraukimą neteisėtu ir negaliojančiu. Pasak jos, teismo posėdžio data kol kas nepaskirta, laukiama atsiliepimo į ieškinį.

Vilniuje gruodį augo bendri butų pardavimai, tačiau pirminėje rinkoje jų parduota mažiau nei lapkritį. Kaune bei Klaipėdoje atvirkščiai – mažėjo bendri, tačiau didėjo pardavimai tiesiai iš statytojų. Butų kainos toliau didėjo, tuo metu lūkesčiai dėl jų neprastėja, rodo Registrų centro, skelbimų portalų bei analitikų duomenys. Registrų centro duomenimis, gruodį Lietuvoje parduotų butų skaičius  mažėjo 3 proc. iki maždaug 3 tūkst., o per metus augo 12,9 proc.

Augant ekonomikai augo ir keliautojų skaičius. Lietuviai rinkosi vis ilgesnes, dažnesnes ir tolimesnes keliones. Augo ne tik poilsinių, bet ir verslo kelionių skaičius.  Šį augimą lėmė keletas priežasčių, viena jų – pokyčiai tiesioginių skrydžių geografijoje. Šiandien tapo kur kas paprasčiau pasiekti kai kurias šalis, negu tai buvo galima padaryti prieš keletą metų. O jau paskelbtos naujos šių metų kryptys žada dar didesnį keliautojų skaičių.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) trečiadienį pranešė baigusi ikiteisminį tyrimą, kuriame Palangos centre įsikūrusių trijų populiarių įstaigų vadovė įtariama apgaulingu buhalterinės apskaitos tvarkymu ir neteisingų duomenų apie įmonės turtą pateikimu. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad Vilniuje registruotos mažosios bendrijos, Palangoje valdančios tris naktinius klubus, direktorė 2018 metų vasarą savo darbuotojams mokėjo atlyginimus vokeliuose.

„Norfos“ prekybos centrų darbuotojų, sveriančių greitai gendančius produktus, tvarkančių vitrinas, fasuojančių, kepančių gaminius uždaruose skyriuose algos nuo vasario mėn. 1 d. didės 12 proc., rašoma bendrovės pranešime. Visą ar dalį savo darbo laiko už prekystalių leidžia maždaug trečdalis „Norfos mažmenos“ darbuotojų.  Pvz.

Lietuvoje paskolų palūkanos augo jau kurį laiką – nuo 2017 m. pabaigos. Šiuo metu Lietuvoje paskolų palūkanos, palyginti su vidutiniu Europos Sąjungos (ES) šalių palūkanų dydžiu, yra daug didesnis. Nepaisant to, specialistai teigia, kad palūkanų normų lygis Lietuvoje stabilizavosi ir šiais metais žymiai kilti nebeturėtų. Per 2019 m. paskolų palūkanų normos kito nevienodai.

Pagal įstatymą vilkų medžioklė galėtų trukti iki balandžio, tačiau išnaudojus 120 sumedžiotų gyvūnų limitą, ji jau sustabdyta. Beveik tuo pačiu metu paskelbta nauja priemonė apsisaugoti nuo jų daromos žalos. Žemės ūkio ministerija registravo ministro įsakymo projektą, kuriame teigiama, kad priemonės tikslas – prevencinių priemonių taikymas siekiant sumažinti visuomeninio konflikto lygį išsaugant rūšių ir buveinių biologinę įvairovę.

Svarstomas Europos Sąjungos finansavimo mažinimas kelia rizikų Lietuvos ekonomikai, teigia finansų ministras Vilius Šapoka.  Europos Komisija siūlo Sanglaudos politikos lėšas Lietuvai 2021-2027 metais mažinti 24 proc., o Suomija – 27 proc. Tokie pasiūlymai, Lietuvos manymu, yra „neteisingi ir nepriimtini“, pirniausia atsižvelgiant į regionų išsivystymo skirtumus šalyje, pranešė Finansų ministerija.

Bendrovė „Vilniaus vandenys“ antradienį užblokavo nuotekų patekimą iš sostinės įmonės „Ecso“ į miesto nuotekų valymo sistemą, nes įtariama, kad bendrovė toliau teršia ją plastiko dalelėmis – plastiko  nepavyksta iki galo išvalyti ir jis patenka į Nerį. Ši Vilniaus savivaldybės įmonė bei aplinkosaugininkai, siekdami atsekti pirminį taršos šaltinį, pirmadienį lankėsi Sandėlių gatvėje įsikūrusios „Ecso“ įmonių grupės teritorijoje, čia paėmė mėginius iš trijų įmonių.

Praėjusiame dešimtmetyje Lietuva susidūrė su ekonomikos iššūkiais, tačiau neblogai su jais susidorojo. O praėjusieji metai daugelyje ekonomikos sričių apskritai laikomi ko gero geriausiais.   Nepaisant pirmųjų paliaubų tarp JAV ir Kinijos bei euforijos finansų rinkose, „Swedbank“ ekonomistai neskuba didinti daugelio šalių ekonomikos augimo prognozių ir mano, kad pasaulio BVP augimas išliks vienas lėčiausių per pastarąjį dešimtmetį.

Pragyvenimo lygio atotrūkį nuo Europos Sąjungos (ES) vidurkio Lietuva per pastaruosius du dešimtmečius sumažino  daugiau nei perpus. Lietuvos banko analizė rodo, kad tai geriausias rezultatas tarp visų naujųjų ES narių. Visgi ekspertai teigia, kad norint pasivyti ES ekonominės gerovės vidurkį, Lietuvai reikės įveikti dar nemažai iššūkių. Bendrasis vidaus produktas (BVP) vienam gyventojui pagal perkamosios galios standartus Lietuvoje 1995 m. siekė tik 33 proc. ES vidurkio.

Iš visų Europos Sąjungos šalių būsto nuomos kainos nuo 2007 metų labiausiai augo Lietuvoje. Ekonomistai ir nekilnojamojo turto (NT) ekspertai tokį reikšmingą kainų augimą aiškina daugeliu priežasčių, tačiau svarbiausios jų – sparčiai augęs gyventojų skaičius Vilniuje ir didėjusi kokybiško būsto nuomai pasiūla. Būsto nuomos kaina per daugiau nei dešimtmetį Lietuvoje šoktelėjo 101,1 proc., taip pat didelis augimas fiksuotas Čekijoje (78,6 proc.) ir Vengrijoje (67,8 proc.

Lietuvos ekonomikos augimas šiemet, palyginti su 2019 metais, pastebimai sulėtės, tačiau bus spartesnis nei Latvijoje ir Estijoje, prognozuoja Skandinavijos SEB finansų grupės ekonomistai. SEB antradienį paskelbtame leidinyje „Nordic Outlook“ teigiama, kad pernai Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) augo 3,6 proc., tačiau šiemet ekonomikos plėtros tempai sulėtės iki 2,5 procento. Latvijos ir Estijos BVP šiemet turėtų augti po 2 proc. (pernai – atitinkamai 2,4 proc. ir 3,8 proc.

Baltarusija importuos naftos iš Norvegijos per Klaipėdos uostą ir „Lietuvos geležinkelius“, tęsiantis Minsko ir Maskvos ginčui dėl žaliavos tiekimo, pirmadienį pranešė įmonių atstovai. „Šį krovinį iš Klaipėdos uosto perveš „Lietuvos geležinkeliai“. Nuolat stebime situaciją rinkoje ir siekiame pasiūlyti klientams konkurencingus sprendimus“, – BNS sakė „Lietuvos geležinkelių“ atstovas Mantas Dubauskas.

Lietuvai nuo šių metų apmokestinus į užsienį verslą iškeliančias įmones, naujas mokestinis netaps rimta kliūtimi tokių planų turintiems verslininkams, teigia finansų analitikas. Apie verslo iškėlimą į užsienį kalbančių vežėjų atstovai tvirtina, kad šis procesas jau prasidėjo, o vien dėl vilkikų registravimo Lenkijoje šalies biudžetas neteks apie 24 mln. eurų pajamų. Į užsienį verslą iškeliančios įmonės nuo šių metų turi sumokėti pelno mokestį nuo Lietuvoje sukurtos turto vertės.

Vilniaus miesto savivaldybei užsimojus gyventojus skatinti noriau rūšiuoti buitines atliekas, buvo nuspręsta šalia daugiabučių įrenginėti požemines arba pusiau požemines konteinerių aikšteles su įkastais šiukšlių maišais. Tokių konteinerių jau įrengta 1825, tačiau su naujienų portalu tv3.lt susisiekę vilniečiai teigė matę, kaip naujuosiuose konteineriuose plyšusius maišus keitė naujais ir domėjosi, kas už tai sumoka.

Per milijoną lietuvių pensiją kaupia antrosios pakopos fonduose, o dalis jų numiršta taip ir nesulaukę išmokų. Jų sukauptas turtas po mirties gali būti paveldėtas, tačiau keli milijonai eurų ir toliau tyliai guli pensijų fondų valdytojų užantyje. Norėdami prisivilioti naujų klientų bankai ar fondus valdančios bendrovės, regis, nesunkiai suranda kiekvieną. Tačiau jeigu klientas miršta, niekas neskuba rūpintis jo turtu.

Lenkijoje užfiksuotas paukščių gripas plinta ne tik pačioje Lenkijoje – židiniai taip pat užfiksuoti Slovakijoje, Rumunijoje ir Vengrijoje. Nors ūkiai praranda daug paukščių, specialistai teigia, kad lietuvių perkamos paukštienos kainai tai didelės įtakos nedaro. Visgi baiminamasi, kad rinką gali užplūsti lenkiškos produkcijos perteklius, o židinio užfiksavimo Lietuvoje atveju, gamintojo kaina galėtų šiek tiek padidėti.

Šių metų rudenį vyksiantys parlamento rinkimai valstybės biudžetui kainuos per 12 mln. eurų. Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) patvirtino jų sąmatą – 12,395 mln. eurų. Prieš ketverius metų Seimo rinkimų biudžetas siekė apie 7,5 mln. eurų. VRK pirmininkės Lauros Matjošaitytės teigimu, rinkimai pabrango daugiausia dėl pasikeitusios mokesčių skaičiavimo tvarkos ir padidinto atlygio rinkimų komisijų nariams.

Šiais intensyvaus gyvenimo laikais esame priversti būti mobilūs: tikslą norime pasiekti kuo greičiau, o asmeniniai automobiliai, kurių šiemet „Regitroje“ užregistruota beveik 2 milijonai, jau seniai nebėra vienintelė ir geriausia priemonė tai padaryti. Be to, specialistai pastebi, kad mūsų šalyje automobilių parkas gana senas ir vidutiniškai transporto priemonės yra 15 metų senumo. Tai rodo, kad lietuviai linkę taupyti, dažniau renkasi senesnius, o ne naujus automobilius.

Įtarimai dėl galimos taršos į Kuršių marias pareikšti įmonei „Grigeo Klaipėda“ ir trims jos darbuotojams, vienas jų – buvęs įmonės direktorius.  „Šiai dienai pareikšti įtarimai keturiems asmenims, tarp jų yra juridinis asmuo (...) Manome, kad įtariamųjų ratas tikrai plėsis ir manome, kad jų turėtų būti daugiau“, – penktadienį spaudos konferencijoje sakė Klaipėdos prokurorė Gina Skersinskytė.

Siekiant į Lietuvą pritraukti didelių investicijų, siūloma atleisti nuo pelno mokesčio įmones, investavusias ne mažiau kaip 30 mln. eurų ir sukūrusias mažausiai 200 darbo vietų.  Ekonomikos ir inovacijų ministerijos parengtos Pelno mokesčio įstatyto pataisos numato, kad tokia lengvata ilgiausiai 20 metų būtų taikoma įmonėms, su valstybe pasirašiusioms stambaus projekto investicijų sutartį ir ne mažiau kaip 75 proc.

Lietuvos ekonomikoje pernelyg ilgai leista klostytis Laukinių Vakarų sąlygoms, sako prezidentas Gitanas Nausėda. „Atėjo metas pasakyti, kad padarėme klaidą pernelyg ilgai ekonomikoje leidę klostytis Laukinių Vakarų principams ir sąlygoms. Ten, kur viešpatauja geriau ginkluoti ir turintys daugiau pažinčių, nelieka vietos mažesniems, silpnesniems ir mąstantiems apie bendrąjį gėrį“, – penktadienį Kaune kalbėjo prezidentas.

Į Kuršių marias „Grigeo“ nuotekos buvo pilamos visai ne per avarinį, o slaptą, būtent šiam tikslui skirtą, vamzdį. Tokias pareigūnų operacijos uostamiesčio bendrovėje detales atskleidžia pats tuo metu patalpose buvęs aplinkos ministerijos specialistas. Jis atskleidžia, kad nors teisėsauga veikė itin slaptai ir žaibiškai, prireikė ir sėkmės – į „Grigeo“ teritoriją įeiti niekas netrukdė, mat ją saugojęs sargas buvo užmigęs.

Europos Komisija pradėjo oficialias konsultacijas dėl minimalios algos nustatymo visose bendrijos šalyse. Ko galima tikėtis iš tokios priemonės, kaip ją vertina mūsų šalies darbuotojų ir darbdavių atstovai? Sausio 14 d. Europos Komisija oficialiai paskelbė pirmą etapą socialinių partnerių konsultacijų dėl galimų veiksmų sprendžiant iššūkius, susijusius su sąžininga minimalia mėnesine alga.

Vidinį tyrimą atlikusi nevalytas nuotekas į Kuršių marias leidusi kartono gamybos įmonė „Grigeo Klaipėda“ sako, kad visos nuotekos buvo apskaitomos, net ir leistos avariniu vamzdžiu, todėl slapta leisti nuotekas tiesiai į marias neįmanoma. Anot „Grigeo Klaipėdos“ vadovo Tomo Eikino, atskiro tiesioginio vamzdžio iš įmonės teritorijos į Kuršių marias nėra, o avarinis vamzdis biologinio valymo įrenginiuose privalo būti.

Jau daugiau kaip dešimtmetį JAV akcijų rinkoje fiksuojamas augimas pernai nesustojo. Teigiamas pokytis fiksuotas ir daugelyje kitų pagrindinių pasaulio akcijų biržų. Vis dėlto vargiai įmanoma, kad toks augimas tęstųsi be pabaigos. Ypač kai pasaulyje vis daugiau karštų taškų ir netikrumo.

Šiais metais išaugo dirbančiųjų savarankiškai skaičius. Valstybinė mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, šiemet individualią veiklą (IDV) su verslo liudijimu pradėjo per 36 tūkst. gyventojų, o IDV pagal pažymą yra įregistravę apie 145,7 tūkst. gyventojų. Pastebima, kad sparčiai populiarėja veikla pagal pažymą. Gyventojų, vykdančių IDV pagal pažymą, skaičius lyginant šių ir praėjusių metų pradžią išaugo 17,5 tūkst. (14 proc.

Į pensijų kaupimą šiemet naujai įtraukiami 43,5 tūkst. gyventojų, kuriems „Sodra“ atsitiktine tvarka priskyrė kaupimo bendroves ir išsiuntė pranešimus į asmenines paskyras. Jie turės galimybę rinktis – bet kada patys sudaryti kaupimo sutartį su pasirinkta kaupimo bendrove arba iki birželio 30 dienos atsisakyti dalyvauti kaupime. Dalyvauti pensijų kaupime siūloma gyventojams, kurie niekada kaupime nedalyvavo ir nebuvo įtraukti į kaupimą pernai.

Prognozuojama ekonominė krizė kelia nemažai sumaišties verslo pasaulyje. Tačiau būtent ji skatina ieškoti vis naujesnių ir perspektyvesnių būdų užtikrinti verslo finansavimo modelius, kurie verslininkus skatintų žvalgytis tolesnių ateities perspektyvų. Vis dėlto kai kurių verslų rizikingumas išlieka gana didelis. „Creditinfo Lietuva“ ir Lietuvos bankų asociacijos atlikta verslo sektorių analizė parodė, kad Lietuvos verslininkai krizės pamokas jau išmoko.

Pirmąjį žaliosios energetikos aukcioną laimėjus valstybės paramos neprašančiam investuotojui, naudos turės Lietuvos vartotojai, įsitikinęs energetikos ministras.  „Tai lūžio momentas Lietuvos atsinaujinančioje energetikoje, kadangi pirmą kartą į vėjo jėgainių parkus yra investuojama be valstybės paramos. Akivaizdu, kad Lietuvoje pavyko sukurti ypač patrauklią aplinką energetikos investicijoms”, – pranešime sako Žygimantas Vaičiūnas.

Apytiksliai prieš 30 metų pasaulyje pasirodę pirmieji miesto visureigiai pavergė amerikiečių širdis. Palaipsniui ši tendencija pasiekė ir Europą, tad šiandien miesto visureigiai yra beprotiškai populiarūs visame pasaulyje. Šios transporto priemonės puikiai atrodo, turi šiek tiek padidintą pravažumą ir, dėka aukštos keleivių pozicijos, dažniausiai yra kiek saugesnės nei įprasti automobiliai.

Ketvirtadienį Berlyne prasideda tarptautinė žemės ūkio, maisto produktų ir sodininkystės paroda „Žalioji savaitė 2020“, kurioje dalyvauja ir savo produktus pristato 12 Lietuvos gamintojų.  Šiais metais Lietuva akcentuoja tautinį paveldą, pristato kaimo turizmo ir poilsio kaime galimybes, BNS nurodė Žemės ūkio ministerija.

Lietuvą stebina neįprastai šilta žiema. Kol meteorologai prognozuoja šilumos rekordus, ūkininkai ir daržovių augintojai baiminasi, kas laukia jų produkcijos. Ir nors dalis gyventojų džiaugiasi šiltesniu oru, pasėliams ir daržovėms jis pragaištingas, nes derlių kamuoja drėgmė ir kenkėjai. Gerų produkcijos saugyklų neturintys daržovių augintojai šią žiemą priversti sukti galvą, kaip atvėsinti savo daržoves, kad šioms nebūtų per šilta.

Antradienį Europos Komisija paskelbė oficialias konsultacijas dėl kai kurių minimalių socialinių garantijų ir būtinų pokyčių visose bendrijos šalyse. Tą pačią dieną, be kita ko, pradėtos ir derybos su socialiniais partneriais, t.y. profesinėmis sąjungomis ir darbdavių atstovais, dėl sąžiningos minimalios algos darbuotojams visoje ES.

Išduodant taršos leidimus, tinkamai neužtikrinamas paraiškų derinimas su atsakingomis institucijomis, prieš taršos leidimo išdavimą ne visada atliekami patikrinimai, praneša Specialiųjų tyrimų tarnyba. „Tinkamai neužtikrinamas paraiškų dėl taršos leidimo išdavimo ar keitimo derinimas ne tik su atsakingomis institucijomis ir savivaldybe, kurios teritorijoje numatoma ūkinė veikla, bet ir su visuomene“, – teigiama STT pranešime.

Informacija apie nevalytų „Grigeo“ nuotekų leidimą į Kuršių marias Klaipėdoje privertė žmones prisiminti anksčiau matytus galimai leidžiamų teršalų atvejus. Vienas tokių užfiksuotas Vilniaus pramoniniame rajone šalia Neries dar 2018 m. 2018 m. rugsėjo 26 d. bendruoju pagalbos telefonu buvo pranešta apie galimai į Nerį leidžiamus teršalus Savanorių pr. Šioje vietoje įsikūrę įvairūs autoservisai, Vilniaus termofikacinė elektrinė.

Kiaulienos supirkimo kainos Lietuvoje per metus išaugo labiausiai Baltijos valstybėse, rodo Latvijos žemės ūkio ministerijos paskelbti duomenys. Anot jų, pernai lapkritį kiaulienos supirkimo vidutinė kaina Lietuvoje buvo 180,4 euro už 100 kilogramų – 39,1 proc. didesnė nei tą patį 2018 metų mėnesį. Kiaulienos supirkimo vidutinė kaina Lietuvoje pernai lapkritį buvo 3,2 proc. mažesnė už vidutinę Europos Sąjungoje (186,4 euro). Latvijoje kiauliena per metus pabrango 33,7 proc.

Praėjusiais metais Lietuvoje buvo atnaujinta daugiau nei 300 daugiabučių, o labiausiai išsiskyrė mažosios savivaldybės. Renovacijos tempą šalyje palaikyti skatina ne tik gyventojų noras pajusti būstų modernizavimo naudą, bet ir būtinybė laikytis jau šiemet įsigaliosiančios Europos Sąjungos (ES) direktyvos, numatančios, kad iki 2050 m. visi ES pastatai privalės būti pertvarkyti į beveik energijos nevartojančius pastatus.

Prekybos tinklų reklamose matome išdailintus produktus, laimingus pirkėjus ir girdime pažadus apie parduodamo maisto gerumą ir šviežumą. Tačiau realybė dažnai yra ne tokia graži ir skani. Vilnietis Tomas (tikras vardas ir pavardė redakcijai žinoma) prieš kelias dienas Vilniaus Ukmergės gatvėje esančioje „Lidl“ parduotuvėje nusipirko 0,5 kg 45 proc. riebumo pjaustyto „Edamo“ sūrio.

Nuo praėjusio lapkričio galioja tvarka, kai priduodant seną taršų automobilį ir įsigyjant mažau taršų galima gauti 1 tūkst. eurų subsidiją. Jau artimiausiu metu planuojama ją išplėsti. Žmonės subsidiją gautų ir pirkdami elektrinius paspirtukus, dviračius ar viešojo transporto bilietus. O perkantys elektromobilius galėtų gauti ir 5 tūkst. eurų vertės paskatą. Neseniai viešėdamas portalo tv3.lt studijoje apie tai kalėjo aplinkos ministras Kęstutis Mažeika.

Prokurorai areštavo dalį į Kuršių marias nevalytas atliekas leidusios kartono gamybos bendrovės „Grigeo Klaipėda“ nekilnojamojo turto. Tai BNS patvirtino įmonės vadovas Tomas Eikinas. Pasak jo, turto areštas reiškia, kad įmonė gali toliau veikti, tačiau ji negalės išvalyti iš dumblo saugojimo aikštelių surenkamo lietaus vandens. „Aš tik žinau, kad daliai turto yra (įregistruotas areštas – BNS)“, – BNS sakė T. Eikinas.

Šią savaitę prekybos tinkle „Iki“ vyksta prekės ženklo „Grite“ produkcijos išpardavimas. Šis išpardavimas buvo suplanuotas iš anksto, dar prieš paskelbiant įtarimus dėl „Grigeo Klaipėda“ gamyklos veiksmų. „Išpardavimas nėra niekaip susijęs su AB „Grigeo Klaipėda“ situacija ir buvo suplanuotas dar iki nutraukiant gamintojo produkcijos pirkimus. Išpardavę turimus prekės ženklo „Grite“ produktus, kurį laiką ir toliau neketiname įsigyti naujų prekių.

Daugiausia darbuotojų Lietuvoje turinti įmonė „Maxima“ per praėjusius metus savo darbuotojams išmokėjo 10,3 mln. eurų skatinamųjų premijų. Tai yra maždaug 3 kartus daugiau nei 2018 metais, kuomet premijų biudžetas siekė 3,8 mln. eurų, rašoma pranešime žiniasklaidai. Prekybos tinklo vadovės Kristinos Meidės teigimu, šiemet atlygio ir darbuotojų motyvacinės sistemos bus toliau plečiamos, o premijų bus išmokama panašiai kaip ir pernai. Tiesa, „Sodros“ duomenimis, „Maximos“ visų 13,7 tūkst.

Ne vienerius metus į Kuršių marias tekėjusias nuotekas, kurios padarė žalos už milijonus eurų, būtų buvę galima sustabdyti kur kas anksčiau, jei aplinkosaugininkai ir Aplinkos ministerija būtų tinkamai atlikę savo darbą, mano Klaipėdos politikai ir visuomenininkai. Įtarimų dėl nelegaliai atsikratomų įmonės „Grigeo Klaipėda“ nuotekų jiems kilo jau prieš kelerius metus, tačiau specialistai į signalus neįsiklausė.

Pirmomis sausio savaitėmis kai kurie „Bitė Lietuva“ vartotojai sulaukė perspėjančių žinučių apie paslaptingų numerių skambučius, į kuriuos atsiliepus nusikaltėliai neva gali nuskaityti telefono kontaktus ar banko kortelės duomenis. „Bitė“ ramina klientus ir ragina šias žinutes tiesiog ignoruoti – skambučiu privačios informacijos iš telefono išgauti neįmanoma.