Lietuvos verslas

Energetikos ministerija svarstys galimybę leisti gyventojams už šildymą mokėti visus metus, o Aplinkos ministerija ieškos išeičių, kaip šilumos gamintojams patiekti daugiau medienos. Premjerės patarėjas Dalius Krinickas sako, kad Valstybinė miškų urėdija valdo apie pusę Lietuvos miškų ir gali rinkai patiekti iki milijono tonų biokuro – tai, pasak jo, kiek sumažintų jo kainą biržoje. Pasak jo, svarstoma galimybė leisti gyventojams už šildymą mokėti visus metus.

Lietuvoje palaipsniui atsisakant monopolinių elektros tiekimo buitiniams vartotojams sąlygų, jau šią vasarą visi nepriklausomo tiekėjo nepasirinkę gyventojai gaus pranešimus apie tai, kad jų turimos visuomeninio elektros tiekimo sutartys baigs galioti. Pasitikslinti į kurį liberalizacijos etapą patenka ir gauti tiekėjų pasiūlymus paprastai ir greitai gyventojai gali projekto „Pasirinkite tiekėją“ internetinėje svetainėje.

Žvelgiant į kainas elektros biržoje galima pastebėti, kad pasirinkusieji tiekėją pirmame rinkos liberalizavimo etape ir užfiksavusieji kainą 24 mėn. gyventojai šiandieną moka mažiau. Pasak „INVL Asset Management“ vyr.

Kylančios šilumos kainos yra pasaulinė tendencija, kurios Lietuva sustabdyti negali, tačiau Vyriausybė gali imtis sprendimų ir kai kurioms gyventojų grupėms kompensuoti dalį šilumos sąskaitų, sako premjerė. Pasak Ingridos Šimonytės, šilumos kainų augimą lėmė padėtis tarptautinėse rinkose, sudėtinga žiema Europoje ir ekonomikos atsigavimas bei dėl to padidėjusi energijos išteklių paklausa.

Pasaulinė finansų platforma „Revolut“  įvertino, kur lietuviai leidžia savo pinigus vasarą ir įvardijo populiariausias atostogų kryptis bei išlaidų kategorijas, rašoma pranešime spaudai. Į priešpandeminį lygį dar negrįžo  Atostogas užsienyje besirenkančių gyventojų daugėja, bet į priešpandeminį lygį dar negrįžome. Birželio–liepos mėnesiais į užsienio šalis buvo išvykę beveik 30 tūkst. „Revolut“ vartotojų iš Lietuvos, 31 proc. daugiau lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai.

Palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, antrą šių metų ketvirtį SEB bankas šalies gyventojams suteikė beveik trimis ketvirtadaliais (72 proc.) daugiau vartojimo paskolų. SEB banko duomenys rodo, kad vidutinis paskolos dydis buvo 5,3 tūkst. eurų. Lyginant tris Baltijos šalis, matyti, kad lietuviai vartojimo reikmėms skolinosi didžiausias sumas, kas mėnesį paskolai grąžinti skyrė beveik 190 eurų.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija 14-kai šalies savivaldybių paskirstė beveik 25 mln. eurų 22 infrastruktūros projektams. Už šias lėšas Laisvosiose ekonominėse zonose (LEZ), pramonės parkuose ir kitose pramonės teritorijose bus įrengta infrastruktūra, pranešė ministerija.

Sausra ir rekordiniai karščiai pateikė siurprizų šiųmetiniam kviečių derliui – iki šiol plačiausiai auginami minkštieji kviečiai savo kokybe vietą užleido kietagrūdžiams. „Malsenos“ agronomai tikina, kad daugelis kviečių kultūrų šiemet „iškepė“, o šiltesniam klimatui būdingi kietagrūdžiai užderėjo puikiai – jų prikulta 50 tonų. Prognozuojama, kad klimato sąlygoms sparčiai besikeičiant, Lietuvos ūkininkams gali tekti prisijaukinti šią kultūrą, rašoma pranešime spaudai.

Valstybės valdomų „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupės bendrovė „LTG Digital“ kuria kibernetinės saugos operatyvinį centrą. Jis rūpinsis IT saugos priemonėmis, imsis prevencinių veiksmų apsaugant geležinkelių veiklą nuo kibernetinių išpuolių, pranešė grupė.  „IT sprendimai diegiami visur, kur įmanoma, tad privalome pasirūpinti, jog ši infrastruktūra būtų saugi ir atspari“, – pranešime sakė „LTG Digital“ vadovas Elijus Čivilis.

Senatvės pensijai papildomai finansiškai ruošiasi ar turi konkrečių planų tai daryti 2 iš 3 darbingo amžiaus šalies gyventojų, parodė „Swedbank“ užsakymu atliktas tyrimas. Pagrindiniai finansinio pasirengimo būdai senatvei – kaupti II pakopos pensijų fonduose, taupyti lėšas banko sąskaitoje ir investuoti į nekilnojamąjį turtą, rašoma pranešime spaudai. Apklausos rezultatai taip pat rodo, kad moterys, palyginti su vyrais, renkasi konservatyvesnius pasirengimo pensijai būdus.

5G ryšys toliau sunkiai skinasi kelią Lietuvoje. Pernai planuotas 700 MHz dažnių juostos (vienos iš trijų šiam ryšiui skirtų) aukcionas taip ir nepaskelbtas, nenumatyta net konkreti data, rašo „Verslo žinios“.  Pasak jo, siūlomi reikalavimai potencialiems pirkėjams yra tokie, kad verčia pagalvoti, ar apskritai verta jame dalyvauti.  Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) sako, kad aukcioną skelbs, kai bus patvirtinti 5G plėtros plano pakeitimai ir aukciono sąlygos.

Profesinės mokyklos kviečiamos teikti paraiškas pameistrystės finansavimui, ketvirtadienį pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Paraiškas galima teikti nuo rugsėjo 1 dienos, projektų finansavimui numatyta skirti daugiau nei 900 tūkst. eurų. Paraiškas Europos socialinio fondo agentūrai bus galima teikti iki rugsėjo 30 dienos. „Pameistrystė leidžia užtikrinti, kad profesinio mokymo pasiūla atitiktų darbo rinkos paklausą.

Finansų ministrė ketvirtadienį turėtų pasirašyti susitarimą su Europos Komisija (EK) dėl 2,225 mlrd. eurų Lietuvos ekonomikos gaivinimo plano finansavimo. Gintarė Skaistė sako, kad pasirašius dokumentą Lietuvą vasaros pabaigoje ar rudens pradžioje pasieks 289 mln. eurų avansas – 13 proc. nuo 2,225 mlrd. eurų vertės plano.  Pasak jos, nuo kitų metų likusios numatytos lėšos Lietuvą pasieks etapais tik įgyvendinus susiplanuotus rodiklius – tai yra vienas pagrindinių šio plano išskirtinumų.

Vyriausybė užsimojo netrukus gerokai apriboti paslaugų teikimą tiems gyventojams, kurie nėra pasiskiepiję ar neturi galimybių paso. Tačiau ką daryti tiems, kurie dėl įvairių priežasčių negali jo gauti? Trečiadienį ministrų kabinetas priėmė protokolinį nutarimą, kuriuo visuomenei pasiuntė aiškią žinią: neatitinkant galimybių paso kriterijų, po pereinamojo laikotarpio po rugsėjo 13 d. nebebus įmanoma gauti kontaktinių paslaugų ir vykdyti ūkinę veiklą daugelyje sričių.

Lietuva finansiškai yra visiškai pajėgi nutraukti baltarusiškų trąšų gabenimą per Klaipėdos uostą, sako premjerė, tačiau  Ingrida Šimonytė pabrėžia, kad tokiam sprendimui turėtų pritarti visos Europos Sąjungos (ES) šalys.

Darbdaviai norėtų, kad jiems būtų suteikta teisė prašyti darbuotojų patvirtinti, jog jie yra pasiskiepiję arba neserga koronavirusu ar kita infekcine liga bei nuolat testuojasi. Tuo metu profesinių sąjungų atstovė abejoja, ar reikia aiškintis tokius darbuotojus.  Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Andrius Romanovskis sako, kad pasiūlymas keisti Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymą jau pateiktas Vyriausybei.   „Kalbėjausi su įmone, kuri turi 6 tūkst.

Vyriausybė trečiadienį pateikė siūlymus, kuriais ribos paslaugų pasiekiamumą gyventojams, neturintiems galimybių paso. Ribojimai bus taikomi ir viešajam transportui. Tačiau tam priešinasi vežėjai, kurie tikina, kad visų keleivių patikrinti tiesiog nebus neįmanoma. Lietuvos keleivių vežimo asociacijos prezidentas Gintaras Nakutis teigė, kad neįmanoma tikrinti keleivių ypač miesto viešajame transporte.

Europos lyčių lygybės instituto statistikos duomenimis, informacinių technologijų (IT) ir apskritai technologijų sektoriuje Lietuvoje dirba tik apie 17 proc. moterų. Nors šiandien visuomenėje moterys vis dažniau raginamos netikėti stereotipais, kad IT sritis – išskirtinai vyriška, ir nevengti karjeros technologijų srityje, KTU Dirbtinio intelekto centro vadovės Agnės Paulauskaitės-Tarasevičienės teigimu, ženkliai didesnio merginų susidomėjimo kol kas nepastebima.

Vyriausybei planuojant ribojimus neturintiems galimybių paso žmonėms, renginių verslo atstovas teigia pasigedęs diskusijų su verslininkais. Be to, Valdas Petreikis sako, kad ribojant veiklas turėtų būti mokamos kompensacijos verslui.  „Yra gerai, jog Vyriausybė svarsto visokias išeitis, jog nereikėtų pilno karantino ir pilno uždarymo.

Jeigu keliausite Lietuvoje ir kur nors apsistosite dviem naktims, tai už trečią nakvynę jums mokėti nereikės, o paslaugų tiekėjams ji bus apmokėta iš valstybės lėšų. Tokį naują pasiūlymą oficialiai registravo Ekonomikos ir inovacijų ministerija. Kaip teigiama dokumento lydraštyje, įgyvendinus minėtą pasiūlymą būtų įgyvendinamos turizmo atgaivinimo priemonės ir įstaigos „Keliauk Lietuvoje“ veiklos planas.

Išplėtus sankcijas Baltarusijai, jos trąšų eksportas per Lietuvą galėtų būti visiškai nutrauktas, sako užsienio reikalų ministras. Anot Gabrieliaus Landsbergio, Lietuva jau yra formaliai pateikusi siūlymus Briuseliui plėsti sektorines sankcijas, apimant daugiau per Klaipėdą eksportuojamų įmonės „Belaruskalij“ trąšų. Paklaustas, ar eksportas galėtų būti nutrauktas, G. Landsbergis atsakė, kad toks variantas yra įmanomas. „Įmanoma visai nutraukti. Sakyčiau, kad taip, realu.

Lietuvos bankas (LB) siūlo keisti neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) skaičiavimo formulę, kad mažiausiai uždirbantieji gautų didesnes pajamas. Daliai uždirbančių daugiau atlyginimų augimas dėl to laikinai sumažėtų. Finansų ministerija teigia, kad mokesčių darbo grupė rudenį svarstys šį siūlymą.

Vyriausybės siūlomi ribojimai žmonėms be galimybių paso yra logiški, mano Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos viceprezidentas, verslininkas Gediminas Balnis.  Jis teigiamai vertino tai, kad ribojimai, tikėtina, apims platų verslo spektrą – ne tik kavines, barus, bet ir prekybos centrus, grožio ir kitas paslaugas.  „Jau dabar 60 proc. suaugusių yra pasiskiepiję.

Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovė Rūta Vainienė sako, kad didieji prekybos tinklai būtų nepajėgūs tikrinti, ar pirkėjai turi galimybių pasus, be to, baiminamasi  konfliktų. „Pagrindinis nuogąstavimas yra dėl to, kad neįmanoma atlaikyti tokios patikros ir apgulties nei techniškai, nei iš prekybininkų pusės, nei iš Registrų centro, kuris teikia galimybių paso patikros funkcionalumą“, – BNS sakė R. Vainienė.

Trečiadienį Vyriausybė planuoja priimti sprendimus, kuriems įsigaliojus atsiras naujų ribojimų žmonėms, neturintiems galimybių paso. Be kitų ribojimų, numatytas ir draudimas didžiuosiuose prekybos centruose aptarnauti galimybių paso neturinčius klientus.

Viena svarbiausių užduočių perkant naudotą automobilį yra nustatyti, ar jis kada nors dalyvavo eismo įvykyje. Į avariją patekusio automobilio kėbulas dažniausiai praranda originalų tvirtumą. Tai kelia grėsmę keleivių sveikatai ir net gyvybėms, kadangi kito eismo įvykio metu smūgis gali sukelti blogesnius padarinius. Pavyzdžiui, automobilio kėbulą po avarijos galima tinkamai suremontuoti, bet tai yra brangu.

Išaugus susirgimų koronavirusu skaičiui Vyriausybė rengia naujus veiklų ribojimus, kurie įsigalios rugpjūčio 10 ir rugsėjo 13 d. Esminis pakeitimas tas, kad apsipirkti parduotuvėse, apsilankyti grožio salonuose ar viešojo maitinimo įstaigose bus galima tik su galimybių pasu. Išmaniuosius telefonus turi ir internetu naudojasi toli gražu ne visi Lietuvos gyventojai.

Vyriausybė siūlo, kad nepasiskiepiję ar koronavirusu nepersirgę žmonės galėtų apsipirkti tik nedidelėse parduotuvėse, jiems užsivertų renginiai uždarose patalpose, viešojo maitinimo įstaigos. Vyriausybės nutarimo projekte numatyta, kad pagrindiniai pakeitimai dėl apribotų paslaugų ir veiklų žmonėms, neturintiems galimybių paso, įsigaliotų nuo rugsėjo 13 dienos.

Trečiadienį Vyriausybė planuoja priimti nutarimą, kuriuo nustatys sąrašą veiklų, kuriomis bus galima naudotis tik tiems gyventojams kurie turi galimybių pasą. Tarp tokių paslaugų – ir grožio salonų paslaugos.

Vyriausybė trečiadienį turėtų suteikti įgaliojimus finansų ministrei pasirašyti  Lietuvos ir Europos Komisijos (EK) Ekonomikos gaivinimo plano finansavimo susitarimą.  Europos Sąjungos (ES) finansų ministrams praėjusį pirmadienį galutinai pritarus daugiau nei 2 mlrd. eurų vertės Lietuvos ekonomikos gaivinimo planui „Naujos kartos Lietuva“, ministrė Gintarė Skaistė sakė, kad šiais metais į ekonomiką turėtų būti įlieta 149 mln. eurų plano lėšų.

Per 2021 m. pirmąjį pusmetį Lietuvos banke buvo ištirti ir iš apyvartos išimti 459 vienetai padirbtų eurų (428 vnt. banknotų ir 31 vnt. monetų). Tai 28 proc. mažiau nei per 2020 m. antrąjį pusmetį, kai buvo rasta 638 vnt. padirbtų eurų, ir 34 proc. mažiau, palyginti su analogišku laikotarpiu pernai, rašoma pranešime spaudai. „Padirbtų pinigų sumažėjimas apyvartoje stebimas ne tik Lietuvoje, bet ir visoje euro zonoje.

Vyriausybė trečiadienį turėtų nuspręsti, kokie nauji ribojimai, kokioms veikloms ir kokiems darbuotojams bus įvesti po to, kai pandeminė situacija pasieks nustatytą ribą. Specialistai tikisi, kad tokio karantino, koks buvo pavasarį, nereikės, tačiau naujų ribojimų ir kontrolės bus. Trečiadienį Vyriausybė planuoja nuspręsti, kaip ir kada toliau blogėjant situacijai dėl koronaviruso, bus ribojamos įvairios veiklos, ko negalės daryti nepasiskiepiję ar nesitestuojantys gyventojai ir verslas.

Vis dažniau kalbant apie kylančius koronaviruso skaičius, Ekonimikos ir inovacijų ministrė primena, kad Galimybių paso, net jei kiltų trečioji banga, reikėtų ne visoms veikloms ir išskyrė kelias sritis. „Plačiai žiniasklaidoje aprašomas Galimybių pasas nėra savaime tikslas. Sparčiai plintant naujai COVID atmainai matau 3 pagrindinius tikslus: 1. Švietimas turi veikti ir vaikai turi eiti į mokyklas, susitikti su savo draugais, bendraamžiais, mokytojais. 2. Ekonominės veiklos turi veikti.

Pirmosios šių metų Lietuvos grūdų derliaus partijos jau kraunamos į laivus ir netrukus bus išplukdytos. Grūdai jau keletą savaičių vežami į Klaipėdos uostą, kur jie kaupiami terminalų sandėliuose.   Antroje rugpjūčio pusėje laukiama „Panamax“ tipo laivų, pranešė Klaipėdos uosto direkcija.  „Uosto terminalų sandėliai yra sparčiai užpildomi grūdais. Dabar daugiausiai per uostą vežami rapsai, dalis kitų kultūrų, kurios kraunamos į mažesnius laivus.

Paaiškėjus, kad R. Šimašiaus žmonos įmonė yra laimėjusi daug pelningų savivaldybės konkursų, socialdemokratai ketina išplėsti jau anksčiau inicijuotą tyrimą dėl galimo nepotizmo ir korupcijos Vilniaus savivaldybėje, kuri, jų vertinimu, „genda nuo galvos“, rašoma partijos pranešime spaudai.

Pigiausių maisto produktų vidutinis krepšelis Lietuvos parduotuvėse liepą šiek tiek pabrango, rodo kainas stebinčio portalo pricer.lt analizė. Liepą, palyginti su birželiu, krepšelis pabrango 0,04 euro, bet buvo 4,39 euro (7,6 proc.) pigesnis nei praeitų metų liepos mėnesį. Tinklu su pigiausiu krepšeliu buvo „Maxima“, jo kainą sumažinusi 3,46 euro iki 48,51 euro, antroje vietoje – „Lidl“, kur kaina augo 0,23 euro iki 51,98 euro.

Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) skelbia kviečianti tapti pasieniečiais per keturias savaites ir prisidėti prie kovos su neteisėta migracija. Tarnybos atstovas Rokas Pukinskas informavo BNS, kad būsimieji pareigūnai, neturintys stažo, gali tikėtis vidutiniškai 810 eurų algos „į rankas“. VSAT, atsižvelgusi į ekstremaliąją situaciją, paskelbtą dėl išaugusių neteisėtos migracijos srautų, praneša patvirtinusi specializuotą įvadinio mokymo programą „Sienos stebėjimas“. Anot tarnybos, greit...

Neteisėtai sieną kertančių migrantų išlaikymas reikalauja vis daugiau pinigų. Jau šią savaitę Medininkuose turėtų būti įkurtas gyvenamųjų konteinerių miestelis, kuriame bus apgyvendinti nekviesti atvykėliai. Vieno namelio nuoma bus didesnė už neblogo buto nuomą Vilniuje. Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) su transporto bendrove „Arijus“ sudarė modulinių kilnojamų statinių miestelio nuomos viešojo pirkimo-pardavimo sutartį.

Didžioji dalis verslo naujokų pandeminiais 2020 metais dirbo pelningai, didino darbuotojų skaičių ir augino pajamas, pranešė Registrų centras. Jo analitikai atliko 2019 metais įregistruotų įmonių finansinių ataskaitų už 2020 metus analizę.

Iki šiol galimybių pasas veikdavo savaitę, o jai praėjus, tekdavo jo prašyti iš naujo. Tačiau nuo šiol jis galios 1 mėnesį. Ekonomikos ir inovacijų ministerija, taip pat Registrų centras portalui tv3.lt patvirtino šią informaciją. Į klausimą, kodėl pakeistas galimybių paso galiojimo laikas ir kokie numatomi su tuo susiję pakeitimai, Ekonomikos ir inovacijų ministerija atsakė taip: „Nuo šiandien Galimybių pasas galioja nebe vieną savaitę, bet vieną mėnesį.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, kad šiais metais rekordiškai didelei daliai gyventoju, daugiau nei 1 mln., kurie laiku ir teisingai pateikė pajamų deklaracijas, iki liepos 31 d. pervedė 270,2 mln. eurų gyventojų pajamų mokesčio (GPM) permokų, rašoma pranešime spaudai. Dar 35 tūkst. gyventojų patikslinę savo pajamų mokesčio deklaracijas susigrąžintų apie 10 mln. eurų GPM permokų.

Vokietijos mokėjimų įmonė „Volt“ kuriasi Lietuvoje – čia ji įsteigė bendrovę „Volt Technologies“.  Registrų centro duomenimis, įmonė įregistruota liepos 28 dieną, jai vadovauja Vokietijos „Volt“ technologijų vadovas, vienas jos įkūrėjų Steffenas Vollertas. Nurodoma, jog įmonė teiks finansines paslaugas. Jos įstatinis kapitalas siekia 500 tūkst. eurų.  Įmonė siūlo mokėjimų realiuoju laiku paslaugas, plečiant prekybininkų ir mokėjimo paslaugų teikėjų mastą.

Nuo rugpjūčio 9 d. visam laikui duris užvers ne vienerius metus Vilniuje, M.K. Čiurlionio g. 82, veikusi parduotuvė „Maxima X“, rašoma pranešime spaudai.  Paskutinė parduotuvės darbo diena – rugpjūčio 8. „Sprendimą uždaryti šią parduotuvę nulėmė pasibaigusi patalpų nuomos sutartis, kuriai pratęsti nepavyko susitarti dėl abi puses tenkinančių tolimesnių nuomos sąlygų. Nuolat ieškome sprendimų kaip dirbti efektyviau.

Siekiant veiklos efektyvumo ir geresnio pareigūnų darbo bei poilsio režimo derinimo – eksperimentinis projektas  Teisingumo ministerija inicijuoja eksperimentinį projektą Vilniaus pataisos namuose, kuriuo siekiama efektyvinti veiklos procesus, užtikrinti optimalų pareigūnų darbo ir poilsio režimą, taip pat sudaryti geresnes sveikatos bei šeimos ir darbo santykių derinimo sąlygas.

Didžiausio darbdavio vietą prekybos sektorius šiemet užleido gamybos įmonėms – jose sausį-liepą įdarbinta daugiausiai – 45,5 tūkst. žmonių. Pasak Užimtumo tarnybos Stebėsenos ir analizės skyriaus vedėjos Jurgitos Zemblytės, pokytį lėmė dalies paslaugų suvaržymas per karantiną. „Antrąjį ketvirtį sumažinus ar panaikinus ribojimus didmeninės ir mažmeninės prekybos sektoriuje, čia augo įdarbinimas – prekybos įmonėse padėta įsidarbinti daugiau klientų nei apdirbamosios gamybos įmonėse.

Rugpjūčio mėnesį nepasiturinčius šalies gyventojus pasieks šiais metais ketvirtoji pagalba maisto produktais, pranešė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM). Sunkiau besiverčiantiems gyventojams bus dalinamas devynių maisto produktų krepšelis, kurį sudarys grikių kruopos, greito paruošimo avižų košė su džiovintomis uogomis, kiaulienos ir vištienos konservai, konservuota raugintų agurkų sriuba, saldintas sutirštintas pienas, keptos pupelės pomidorų padaže, rapsų aliejus ir avižiniai sau...

Viena didžiausių šalyje transporto ir logistikos bendrovių „Girteka logistics“ praėjusiais metais gavo 996,993 mln. eurų pajamų – 5,5 proc. daugiau nei 2019 metais (945,324 mln. eurų). Tai didžiausia bendrovės apyvarta iki šiol.  Jos grynasis pelnas augo 157,4 proc. iki 23,6 mln. eurų (9,169 mln. eurų), skelbiama Registrų centrui pateiktoje ataskaitoje.  Dokumente nurodoma, kad įmonė pernai išmokėjo 4,5 mln. eurų dividendų.

Valstybės sienos apsaugos tarnyba už 5,4 mln. eurų išsinuomojo konteinerius apgyvendinti neteisėtus migrantus – jie bus statomi Medininkuose. Trejų metų trukmės sutartis po neskelbtų derybų praėjusią savaitę pasirašyta su krovinių gabenimo ir ekspedijavimo bendrove „Arijus“, nurodoma pirkimo ataskaitoje.  Pasak VSAT atstovo Giedriaus Mišučio, apie 200 konteinerinių namelių Pasieniečių mokykloje, Medininkuose turėtų būti pastatyta rugpjūčio pradžioje, juose apsigyvens iki 900 migrantų.

Siekiant stabdyti neteisėtos migracijos per Baltarusijos sieną srautus vien techninės priemonės – fizinio barjero statyba, stebėjimo įranga –  gali atsieiti pusę milijardo eurų, sako vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.  Sekmadienio vakarą susitikusi su į Lietuvą atvykusia Europos Komisijos vidaus reikalų komisare Ylva Johansson, ministrė teigė, jog patikslinus migracijos srautų prognozes Lietuvai reikalinga dešimteriopai didesnė parama, nei yra skirta šiuo metu.