Lietuvos verslas

Apytiksliai prieš 30 metų pasaulyje pasirodę pirmieji miesto visureigiai pavergė amerikiečių širdis. Palaipsniui ši tendencija pasiekė ir Europą, tad šiandien miesto visureigiai yra beprotiškai populiarūs visame pasaulyje. Šios transporto priemonės puikiai atrodo, turi šiek tiek padidintą pravažumą ir, dėka aukštos keleivių pozicijos, dažniausiai yra kiek saugesnės nei įprasti automobiliai.

Ketvirtadienį Berlyne prasideda tarptautinė žemės ūkio, maisto produktų ir sodininkystės paroda „Žalioji savaitė 2020“, kurioje dalyvauja ir savo produktus pristato 12 Lietuvos gamintojų.  Šiais metais Lietuva akcentuoja tautinį paveldą, pristato kaimo turizmo ir poilsio kaime galimybes, BNS nurodė Žemės ūkio ministerija.

Lietuvą stebina neįprastai šilta žiema. Kol meteorologai prognozuoja šilumos rekordus, ūkininkai ir daržovių augintojai baiminasi, kas laukia jų produkcijos. Ir nors dalis gyventojų džiaugiasi šiltesniu oru, pasėliams ir daržovėms jis pragaištingas, nes derlių kamuoja drėgmė ir kenkėjai. Gerų produkcijos saugyklų neturintys daržovių augintojai šią žiemą priversti sukti galvą, kaip atvėsinti savo daržoves, kad šioms nebūtų per šilta.

Antradienį Europos Komisija paskelbė oficialias konsultacijas dėl kai kurių minimalių socialinių garantijų ir būtinų pokyčių visose bendrijos šalyse. Tą pačią dieną, be kita ko, pradėtos ir derybos su socialiniais partneriais, t.y. profesinėmis sąjungomis ir darbdavių atstovais, dėl sąžiningos minimalios algos darbuotojams visoje ES.

Išduodant taršos leidimus, tinkamai neužtikrinamas paraiškų derinimas su atsakingomis institucijomis, prieš taršos leidimo išdavimą ne visada atliekami patikrinimai, praneša Specialiųjų tyrimų tarnyba. „Tinkamai neužtikrinamas paraiškų dėl taršos leidimo išdavimo ar keitimo derinimas ne tik su atsakingomis institucijomis ir savivaldybe, kurios teritorijoje numatoma ūkinė veikla, bet ir su visuomene“, – teigiama STT pranešime.

Informacija apie nevalytų „Grigeo“ nuotekų leidimą į Kuršių marias Klaipėdoje privertė žmones prisiminti anksčiau matytus galimai leidžiamų teršalų atvejus. Vienas tokių užfiksuotas Vilniaus pramoniniame rajone šalia Neries dar 2018 m. 2018 m. rugsėjo 26 d. bendruoju pagalbos telefonu buvo pranešta apie galimai į Nerį leidžiamus teršalus Savanorių pr. Šioje vietoje įsikūrę įvairūs autoservisai, Vilniaus termofikacinė elektrinė.

Kiaulienos supirkimo kainos Lietuvoje per metus išaugo labiausiai Baltijos valstybėse, rodo Latvijos žemės ūkio ministerijos paskelbti duomenys. Anot jų, pernai lapkritį kiaulienos supirkimo vidutinė kaina Lietuvoje buvo 180,4 euro už 100 kilogramų – 39,1 proc. didesnė nei tą patį 2018 metų mėnesį. Kiaulienos supirkimo vidutinė kaina Lietuvoje pernai lapkritį buvo 3,2 proc. mažesnė už vidutinę Europos Sąjungoje (186,4 euro). Latvijoje kiauliena per metus pabrango 33,7 proc.

Praėjusiais metais Lietuvoje buvo atnaujinta daugiau nei 300 daugiabučių, o labiausiai išsiskyrė mažosios savivaldybės. Renovacijos tempą šalyje palaikyti skatina ne tik gyventojų noras pajusti būstų modernizavimo naudą, bet ir būtinybė laikytis jau šiemet įsigaliosiančios Europos Sąjungos (ES) direktyvos, numatančios, kad iki 2050 m. visi ES pastatai privalės būti pertvarkyti į beveik energijos nevartojančius pastatus.

Prekybos tinklų reklamose matome išdailintus produktus, laimingus pirkėjus ir girdime pažadus apie parduodamo maisto gerumą ir šviežumą. Tačiau realybė dažnai yra ne tokia graži ir skani. Vilnietis Tomas (tikras vardas ir pavardė redakcijai žinoma) prieš kelias dienas Vilniaus Ukmergės gatvėje esančioje „Lidl“ parduotuvėje nusipirko 0,5 kg 45 proc. riebumo pjaustyto „Edamo“ sūrio.

Nuo praėjusio lapkričio galioja tvarka, kai priduodant seną taršų automobilį ir įsigyjant mažau taršų galima gauti 1 tūkst. eurų subsidiją. Jau artimiausiu metu planuojama ją išplėsti. Žmonės subsidiją gautų ir pirkdami elektrinius paspirtukus, dviračius ar viešojo transporto bilietus. O perkantys elektromobilius galėtų gauti ir 5 tūkst. eurų vertės paskatą. Neseniai viešėdamas portalo tv3.lt studijoje apie tai kalėjo aplinkos ministras Kęstutis Mažeika.

Prokurorai areštavo dalį į Kuršių marias nevalytas atliekas leidusios kartono gamybos bendrovės „Grigeo Klaipėda“ nekilnojamojo turto. Tai BNS patvirtino įmonės vadovas Tomas Eikinas. Pasak jo, turto areštas reiškia, kad įmonė gali toliau veikti, tačiau ji negalės išvalyti iš dumblo saugojimo aikštelių surenkamo lietaus vandens. „Aš tik žinau, kad daliai turto yra (įregistruotas areštas – BNS)“, – BNS sakė T. Eikinas.

Šią savaitę prekybos tinkle „Iki“ vyksta prekės ženklo „Grite“ produkcijos išpardavimas. Šis išpardavimas buvo suplanuotas iš anksto, dar prieš paskelbiant įtarimus dėl „Grigeo Klaipėda“ gamyklos veiksmų. „Išpardavimas nėra niekaip susijęs su AB „Grigeo Klaipėda“ situacija ir buvo suplanuotas dar iki nutraukiant gamintojo produkcijos pirkimus. Išpardavę turimus prekės ženklo „Grite“ produktus, kurį laiką ir toliau neketiname įsigyti naujų prekių.

Daugiausia darbuotojų Lietuvoje turinti įmonė „Maxima“ per praėjusius metus savo darbuotojams išmokėjo 10,3 mln. eurų skatinamųjų premijų. Tai yra maždaug 3 kartus daugiau nei 2018 metais, kuomet premijų biudžetas siekė 3,8 mln. eurų, rašoma pranešime žiniasklaidai. Prekybos tinklo vadovės Kristinos Meidės teigimu, šiemet atlygio ir darbuotojų motyvacinės sistemos bus toliau plečiamos, o premijų bus išmokama panašiai kaip ir pernai. Tiesa, „Sodros“ duomenimis, „Maximos“ visų 13,7 tūkst.

Ne vienerius metus į Kuršių marias tekėjusias nuotekas, kurios padarė žalos už milijonus eurų, būtų buvę galima sustabdyti kur kas anksčiau, jei aplinkosaugininkai ir Aplinkos ministerija būtų tinkamai atlikę savo darbą, mano Klaipėdos politikai ir visuomenininkai. Įtarimų dėl nelegaliai atsikratomų įmonės „Grigeo Klaipėda“ nuotekų jiems kilo jau prieš kelerius metus, tačiau specialistai į signalus neįsiklausė.

Pirmomis sausio savaitėmis kai kurie „Bitė Lietuva“ vartotojai sulaukė perspėjančių žinučių apie paslaptingų numerių skambučius, į kuriuos atsiliepus nusikaltėliai neva gali nuskaityti telefono kontaktus ar banko kortelės duomenis. „Bitė“ ramina klientus ir ragina šias žinutes tiesiog ignoruoti – skambučiu privačios informacijos iš telefono išgauti neįmanoma.

Antroje šių metų pusėje Lietuvoje pradės veikti nauja traukinių bilietų pardavimo sistema – bilietus žmonės galės pirkti mobiliojoje programėlėje, naujame tinklalapyje ar automatuose. „Sparčiai artėjame prie laiko, kai mūsų klientai galės greičiau ir patogiau įsigyti bilietus į traukinius.

Dar praeitą savaitę Lietuvą supurtė verslo skandalas. Išaiškėjo, kad įmonė „Grigeo Klaipėda“ nevalytas arba menkai valytas nuotekas vamzdžiais leido į Kuršių marias. Atsakomybė dėl įvykio krenta ne tik ant įmonės, tačiau ir ant aplinkosaugininkų pečių, kurie kaltinami aplaidumu ir situacijos nevaldymu. Apie kilusį skandalą TV3 studijoje kalba žurnalistė Jolanta Svirnelytė ir pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis.

Incidentas Klaipėdoje, kai į Kuršių marias buvo leistos nevalytos nuotekos, sujudino ir Vilnių. Pirmadienį bendrovę „Grigeo“, esančią Grigiškėse, aplankė aplinkosaugininkai, Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas ir „Vilniaus vandenų“ generalinis direktorius Marius Šveikauskas. „Grigeo“ generalinis direktorius Tomas Jozonis aprodė valymo įrenginius, taip pat teritorijoje esančius devynis vamzdžius, kurie išvesti į Nerį.

Kaip skelbia centralizuotai miestui šilumą tiekianti bendrovė „Kauno energija“, dėl mažesnio šilumos suvartojimo ir kritusios šilumos kauniečiams šildymas turėtų atsieiti beveik penktadaliu mažiau. Įmonės skaičiavimu, vidutinės sąskaitos už 2019 m. gruodį šildymui suvartotą šilumą bus apie 18,6 proc. žemesnės, nei 2018 m. gruodį. Pagal iš vartotojų surinktus faktinius duomenis, Kaune vidutinės sąskaitos už 2019 m. gruodį šildymui suvartotą šilumą bus apie 18,6 proc.

Remdamasi Lietuvos teisėsaugos institucijų ir pačios „Grigeo“ patvirtinta informacija apie neteisėtus veiksmus, leidžiant nevalytas nuotekas į Kuršių marias, „Rimi Baltic“ stabdo „Grigeo“ produkcijos pirkimą Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje iki kol įsitikins, jog buvo imtasi visų veiksmų stabdant bet kokią galimą žalą aplinkai. „Rimi“ tvirtai laikosi korporatyvinės atsakomybės įsipareigojimų, tarp kurių aplinkosauga užima vieną kertinių vietų.

Nesaugių ne maisto prekių pernai į Lietuvą dažniausiai įvežė bei jais prekiavo žaislų pardavėjai, teigia Vartotojų teisių apsaugos tarnyba. Iš 50 Lietuvoje per metus nustatytų pavojingų prekių atvejų 24 pažeidimus padarė žaislų importuotojai bei platintojai, didžioji dalis tokių žaislų buvo skirta vaikams iki 3 metų.

Siekiant apsisaugoti nuo Lenkijoje siaučiančio paukščių gripo, Lietuvos ūkiai galės gauti apie 6 mln. eurų paramos biosaugos priemonėms. Anot Žemės ūkio ministerijos, paukštininkystės ūkiai paraiškas paramai galės teikti nuo kovo 2 dienos.  „Tai nauja priemonė, pagal ją didžiausias prioritetas skiriamas sektoriams, kuriems taikomi papildomi reikalavimai dėl užkrečiamų ligų prevencijos.

Aplinkos ministerija siūlo, kad pirmenybę įsigyti valstybinės  medienos turėtų įmonės, perdirbančios didžiąją dalį įsigytos medienos, veikiančios Lietuvoje ir neturinčios skolų. Siūlymą, kuris galėtų apriboti konkurenciją, kritikuoja Teisingumo ministerija, Valstybinių miškų urėdija, Konkurencijos taryba ir Medienos prekybos asociacija. Ministerijos siūlymą trečiadienį svarstys Vyriausybė.

2020 metais smulkiųjų verslininkų laukia permainos. Finansų ministerijos siekis patobulinti verslo liudijimų išdavimo tvarką sukėlė diskusijas visuomenėje. Priimtoje redakcijoje išbrauktos kone populiariausios verslo liudijimų rūšys, tarp kurių automobilių remontininkai, auklės ir statybininkai. Tiesa, išvardinti smulkieji verslininkai ne vieninteliai, kuriems keisis tvarka.

Turbūt daugelis girdėjote įvairių kalbų apie tai, neva didelėse fermose auginamos vištos gali būti prišeriamos antibiotikų ar augimą skatinančių hormonų. Arba, kad antibiotikais nuolat gausiai šeriamos ir Norvegijos fermose auginamos lašišos, kurias vėliau perkame.

Į Klaipėdą šeštadienį atplaukė naujas nedidelis Rusijos dujų bendrovės „Novatek“ suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) krovinys – pirmasis šio tiekėjo krovinys šiemet ir keturioliktas spalį prasidėjusiais naujais dujų metais.  Portalų marinetraffic.com, myshiptracking.com ir vesselfinder.com duomenimis, dujovežis „Coral Favia“ vėlai vakare prisišvartavo prie laivo-saugyklos „Independence“. Jis atvyko iš Vysocko, kur yra „Novatek“ SGD gamykla.

Lietuvoje iki liepos pabaigos planuojama paskaičiuoti, kiek lėšų reikėtų pasirengti galimai avarijai Astravo atominėje elektrinėje (AE). Preliminariu vertinimu, tam gali prireikti šimtų milijonų eurų.  Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) informavo, kad šiuo metu konsultuojamasi su rinka, o po to bus skelbiamas studijos rengėjų konkursas.   „Preliminariai manome, kad bendra lėšų suma sieks apie 1 mlrd. (eurų – BNS), ji taps politinių derybų klausimu.

Laidos „Svajonių ūkis“ kūrybinė grupė apsilankė jauno kauniečio bitininko Kęstučio Garalevičiaus namuose. Vos septyniolikos sulaukęs vaikinas bitininkyste užsiima kartu su tėčiu ir jau turi 20 šeimų. K. Garalevičius sako, kad bitininkystės verslą galima susikurti ir mieste. Bityną jie su tėčiu įkūrė Kaune, Šančiuose. „Dvylikto gimtadienio proga paprašiau poros avilių taip viskas ir prasidėjo, neturėjau absoliučiai jokių žinių“, – savo sėkmės istoriją laidos metu papasakos veiklus vaikinas.

Sausio mėnesį prasidėjusiuose išpardavimuose siaučiantys lietuviai rodo, kad pinigų užtenka ne tik šventėms, bet ir pošventiniams pirkiniams, ypač jeigu jiems taikoma nuolaida. Tačiau asmeninių finansų specialistas pataria nepasiduoti masiniam pirkimo bumui. Geriausia, kai visi pirkiniai būna apgalvoti, tiek švenčių, tiek išpardavimų metu. Prekybos tinklo „Panorama“ rinkodaros vadovė Vilma Banienė sako, kad žiemos išpardavimai prasidėję prieš Kalėdas tęsiasi iki vasario mėnesio vidurio.

Tarptautinė kreditų reitingų agentūra „DBRS Morningstar“ pagerino Lietuvos ilgalaikio skolinimosi reitingo perspektyvą iš stabilios į teigiamą. Lietuvai suteiktas A reitingas kol kas liko nepakeistas, pranešė Finansų ministerija. Savo sprendimą „DBRS Morningstar“ grindė patikima Lietuvos fiskaline politika, padidėjusiu ekonomikos atsparumu bei nedideliu skolos ir bendrojo vidaus produkto (BVP) santykiu.

Kaip lietuviai savaitgaliais ar prieš šventes vyksta apsipirkti į kaimyninę Lenkiją, taip arčiau sienos gyvenantys latviai važiuoja į mūsų parduotuves. Šiauriniuose šalies regionuose braliukai latviai suka ir į lietuviškas maisto, statybinių medžiagų ir buitinės technikos parduotuves. Kaimynai tikina, kad Lietuvoje daug kas pigiau nei jų tėvynėje, o kai kurios prekės net perpus. Prie vieno iš prekybos centrų Šiauliuose savaitgalį gausu automobilių latviškais numeriais.

Daugelio darbuotojų svajonė mažiau dirbti – daugiau ilsėtis gali tapti realybe. Vis daugiau valstybių svarsto apie galimybę trumpinti ir darbo savaitę, ir darbo valandas. Štai daugelyje pasaulio žiniasklaidos priemonių apskriejo žinia, kad Suomijos premjerė Sanna Marin siūlo įvesti 4 dienų darbo savaitę, kurioje kiekvieną dieną būtų dirbama po 6 valandas.

Privatūs pensijų fondai pasidalino praėjusių metų darbo rezultatais. Pasirodo, 2019-ieji buvo rekordiškai dosnūs tiek fondų valdytojams, tiek patiems kaupiantiesiems. 2-joje pakopoje sukauptas gyventojų turtas išaugo ketvirtadaliu, o 3-joje ketvirtadaliu. Tiesa, pensijų fondų klientų atstovai ragina nesidžiaugti šia sėkme. Esą ji gali greitai išsekti.

Gauti Šengeno vizą Lietuvoje kainuos 20-čia eurų brangiau nei iki šiol. Užsienio reikalų ministerija (URM) šią savaitę registravo tokiam sprendimui priimti reikalingus projektus. Pagal juos, asmenims, pateikiantiems prašymą išduoti Šengeno vizą, nustatomas 80 eurų mokestis. Dabar jis siekia 60 eurų. Anot URM, padidinti vizos kainą įpareigoja pasikeitusi Europos Sąjungos (ES) teisė. Be to, projektais siūloma didinti Šengeno vizos mokestį vaikams nuo šešerių iki dvylikos metų.

Finansų ministerija registravo Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisas, kurias priėmus būtų išplečiama viena lengvata. Dėl to didesniam skaičiui gyventojų būtų galima susigrąžinti dalį valstybei sumokėtų pinigų. Šiuo metu deklaravus pajamas ir sumokėjus gyventojų pajamų mokestį dalį pinigų galima susigrąžinti už mokėtas gyvybės draudimo, kai kurias pensijų kaupimo įmokas, apdailos ir remonto darbus, lengvųjų automobilių remonto, nepilnamečių vaikų priežiūros paslaugas.

Kaune S. Dariaus ir S. Girėno stadioną statantiems turkų darbininkams vis dar niekaip neišeina susitarti su darbdaviais. Darbuotojai niekaip nesulaukia žadėto atlygio. O spaudimas iš darbdavių pusės ėmė augti ir vis mažėjančiomis maisto porcijomis. Darbininkus palaikanti Gegužės 1-osios profesinė sąjunga šiandien socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalino darbininkų atsiųsta pusryčių nuotrauka, kurioje beveik tuščia lėkštė – kiaušinis, bandelė, sviestas, kelios alyvuogės ir šiek tiek džemo.

Daugiau nei prieš mėnesį internetiniai įsilaužėliai arba dar kitaip vadinami programišiai buvo nusitaikę į Lietuvos įžymybių „Instagramo“ anketas. Šįkart įsilaužėlių taikinyje – socialinio tinklo „Facebook“ verslo puslapiai. „Facebook“ reklamos specialistas Donatas Talutis teigia, kad šiuo metu kasdien sulaukia klientų prašymų padėti susigrąžinti pavogtą „Facebook“ verslo puslapį bei atgauti prarastus pinigus.

Nuo šių metų sostinėje tekstilė bus surenkama patogiau ir tvarkingiau: statomi nauji konteineriai visame mieste, parinktos patogesnės jų vietos, o tekstilės atliekas surinkinės savivaldybės įmonė „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“, rašoma pranešime spaudai. Šiandien įrengti pirmieji 24 iš 105 konteinerių, kurių visas tinklas įvairiuose Vilniaus rajonuose atsiras iki sausio mėnesio pabaigos.

Pagrindinėms verslo organizacijoms traukiantis iš nacionalinio susitarimo, premjeras atmeta jų kritiką, esą Vyriausybė nesilaikė deklaruotų pažadų. Saulius Skvernelis sukritikavo paties verslo indėlį į susitarimo įgyvendinimą.  „Vyriausybė savo susitarimus, deja, įvykdė visus, ko mes negalime pasakyti apie kitą pusę. Bet turėtume kalbėti konkrečiai.

Klaipėdos prokurorai dėl taršos tiria maždaug dešimt objektų, patvirtino Klaipėdos apygardos vyriausioji prokurorė Dalia Pocienė. „Grigeo“ situacija parodė vieną taršos šaltinį, tačiau prokuratūroje tiriami ir kiti taršos šaltiniai. Mūsų prokurorai tiriamų objektų turi daugmaž dešimt, ir ten situacija irgi neblizga, galbūt apimtys yra kitos“, – sakė D. Pocienė. „Aš kalbu apie taršą įvairiais būdais, ne tik fizinę taršą, bet ir kvapų taršą, kas labai aktualu mūsų bendruomenei.

Pagrindinės verslo organizacijos traukiasi iš prieš dvejus metus pasirašyto nacionalinio susitarimo su valdžia dėl reformų. Jos teigia, kad pastarojo meto mokesčių pakeitimai buvo daromi skubotai, o verslo kvietimas grįžti prie dialogo liko neišgirstas.

 Penkios Lietuvos baldų pramonės įmonės, tiekiančios produkciją Švedijos baldų prekybos koncernui „Ikea“, stabdo Kuršių marias nevalytomis nuotekomis teršusios bendrovės „Grigeo Klaipėda“ produkcijos pirkimą.

Įtarimai tyrime dėl „Grigeo Klaipėdos“ aplinkos taršos bus pateikti kitą savaitę, įtariamųjų bus „ne vienas ir ne du“, sako uostamiesčio prokurorė Gina Skersinskytė. „Įtarimai bus pareikšti kitą savaitę, manau, kad (įtariamųjų – BNS) bus ne vienas ir ne du“, – penktadienį su specialistais apsilankiusi įvykio vietoje vietoje žurnalistams sakė G. Skersinskytė.

Kuršių marių užteršimu nevalytomis nuotekomis įtariamos kartono gamybos bendrovės „Grigeo Klaipėda“ valdytoja „Grigeo“ grupė tvirtina, kad incidentas turės įtakos jos veiklos rezultatams – gali sumažėti pardavimų apimtys bei  pelningumas.  Bendrovė per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė, kad nors incidentas įvyko „Grigeo“ antrinėje bendrovėje „Grigeo Klaipėda“, jis įtaką gali daryti ir „Grigeo“ pardavimams.

Opozicinio Liberalų sąjūdžio narys, parlamentaras Eugenijus Gentvilas teigia, kad tarša Kuršių mariose parodė neveikiančią šalies aplinkosaugos kontrolę.  Pasak jo, dėl incidento Klaipėdoje turėtų griežtai atsakyti ir galbūt nusikaltę verslininkai, ir aplinkosaugininkai.

Nuosavo būsto klausimas kiekvienam lietuviui itin jautri tema. Tuo lietuviai labai skiriasi nuo kitų Europos šalių gyventojų. Dauguma gyvenančiųjų Lietuvoje turi nuosavą būstą ir tik labai nedidelė dalis jį nuomojasi. Nekilnojamojo turto specialistai sako, kad Vakaruose būstą nuomotis ir jį dažnai keisti yra įprasta ir normalu, tačiau pas mus stipriai įsišaknijęs įsitikinimas, kad būtina turėti savo kampą.

Daugiabučių gyventojai vis dar turi laiko pasiryžti kompleksinei savo būsto renovacijai – Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) padaliniuose paraiškų lauks iki sausio 31 d. Be to, iki liepos 1 d. gyventojai gali teikti paraiškas ir mažajai renovacijai ir jos metu modernizuoti daugiabučių namų karšto vandens ir vidaus šildymo sistemas.  Vidutiniškai, pilnai atnaujintas daugiabutis sutaupo apie 50-60 proc.

Dauguma vakariečių, kaip ir lietuviai, įpratę dirbti penkias dienas per savaitę, po aštuonias ar devynias valandas per dieną. Tik nedaugelis mūsų gali pajusti, ką reiškia šešios darbo valandos per dieną arba keturių dienų darbo savaitė, apie kurią vis garsiau kalba dalis Vakarų šalių. Tuo metu Kinija stebina pasaulį savo darbuotojams siūlydama gerokai ilgesnę – 72 valandų – darbo savaitę ir džiaugiasi, kaip teigiamai tai veikia Rytų milžinės ekonomiką.

Vilniaus miesto savivaldybė ketvirtadienį pareiškė, kad šiemet patvirtintame valstybės biudžete lėšų neformaliajam vaikų švietimui nebuvo nenumatyta. Tačiau Švietimo ministerija teigia, kad lieka galioti ta pati būrelių finansavimo tvarka, tik prioritetą ragina skirti specialiųjų poreikių turinčių vaikų neformaliam švietimui. Sostinės savivaldybė tvirtina, kad esant dabartiniam finansavimui 21 tūkst.