Prekybos tinkluose – šimtai laisvų darbo vietų: verslas per mažai moka ar darbuotojai per daug nori?

Dar vienų COVID-19 pandemijos metų akivaizdoje didieji prekybos tinklai skaičiuoja ženklų darbuotojų trūkumą. Vien didžiausias Lietuvoje prekybos tinklas „Maxima“ į savo gretas priimtų daugiau nei 400 darbuotojų, o „Iki“ kolektyvas – 350. Norėdamos pritraukti daugiau žmonių įmonės žada kelti ne tik atlyginimus, bet ir investuoti „į bendros atmosferos kūrimą“. 

Prekybininkai skundžiasi nerandantys darbuotojų, kritikuoja dabartinę išmokų bedarbiams sistemą ir ragina valdžią imtis sprendimų, kaip pritraukti darbuotojų iš užsienio.

Tuo metu premjerė Ingrida Šimonyte neigia, kad darbuotojų trūksta dėl išmokų. Anot jos, ir patys darbdaviai kalti, kad nepritraukia darbuotojų.

„Maxima“  – daugiau nei 400 laisvų darbo vietų

Nors šių metų rugpjūtis, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, „Maxima LT“ darbuotojų kišenes papildė papildomais 100 eurų, net 348 darbuotojai dėl įvairių priežasčių apleido minimo prekybos tinklo gretas, rodo „Sodros“ duomenys. 

Įmonės Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė nurodo, kad minimas darbuotojų trūkumas yra kiek didesnis – per visą prekybos tinklą „Maxima“ įvairiuose Lietuvos miestuose ieškoma daugiau nei 400 darbuotojų.

Daugiausia jų – tiesioginiam darbui parduotuvėse: kasininkų-pardavėjų, taromato operatorių-krovėjų, salės darbuotojų, pardavėjų.

„Šis poreikis yra išaugęs dėl planuojamų naujai atidaryti „Maxima“ parduotuvių. Taip pat ieškome darbuotojų maisto gamybos padalinyje – mėsininkų, kepėjų, virėjų fasuotojų, cecho darbuotojų, o sandėliuose – užsakymų komplektuotojų, priėmimo rampos darbuotojų“, – vardija  „Maxima“ atstovė.

Neženkliai darbuotojų skaičių „Maximoje“ koregavo ir rugsėjo 13 dieną Vyriausybės nutarimu įsigalioję ribojimai nesitestuojantiems ir neturintiems galimybių paso asmenims. Pusšimtis žmonių, atsisakę pateikti imunizaciją įrodančius dokumentus, buvo priversti palikti savo darbo vietas.

„Laikantis Vyriausybės nurodymų, jau nuo rugpjūčio pradžios mūsų sektoriuje galėjo dirbti tik pasiskiepiję arba besitestuojantys žmones. Darbuotojų, kurie nesutiko skiepytis ar testuotis ir dėl to išėjo iš darbo, buvo apie 50“, – skaičiuoja E. Dapkienė. 

„Kaip ir daugelis didžiųjų Lietuvos verslo įmonių nuolatos susiduriame su darbuotojų trūkumo problema. Jausdami darbuotojų stygių rinkoje, stengiamės jį kompensuoti nuolat investuodami į įvairius veiklos efektyvinimo sprendimus: peržiūrime ir automatizuojame procesus tiek „Maximos“ parduotuvėse, tiek logistikos ir gamybos grandyse“, – priduria įmonės atstovė.

REKLAMA

„Maximoje“ darbo užmokestis vidutiniškai pernai kas mėnesį augo daugiau nei 10 proc.   

„Pavyzdžiui, vidutiniškai 2020 metais „Maximos“ prekybos tinkle dirbo 12 751 darbuotojas, t. y. 957 mažiau nei 2019 metais, tačiau darbo užmokesčio fondas išliko toks pat kaip 2019-aisiais“, – taip situaciją aiškina E. Dapkienė. 

„Sodros“ duomenimis, įmonės „Maxima LT“ visų darbuotojų vidutinis atlyginimas rugpjūtį, palyginti su liepa, sumažėjo 54 eurais – iki 1 036 eurų neatskaičius mokesčių.

„Iki“ atstovė pastebi sisteminių klaidų 

Nors „Iki“ parduotuvių tinklo darbuotojų skaičiaus pakitimo tarp šių ir praėjusių metų rugpjūčio mėnesių beveik nematyti, prekybos tinklas į savo gretas priimtų apie 350 naujų kolektyvo narių.   

Įmonės komunikacijos vadovė Vaida Budrienė pastebi bendrų prekybos rinką apimančių sisteminių klaidų, kurios pastaruoju metu esą tik didina naujų darbuotojų stygių.

Kaip pavyzdį ji pateikia pašalpų mokėjimų tvarkas, komplikuotą migrantų įdarbinimą.

„Šiuo metu rinkoje itin įtempta situacija. Tokios ilgai nesame turėję. Su darbuotojų trūkumu susiduriame ne tik mes, bet ir kiti prekybininkai, gamybininkai, todėl, akivaizdu, kad yra tam tikros sisteminės priežastys, kurios lemia tokią situaciją“, – teigia ji.

Rugsėjo mėnesį įvestos naujos COVID-19 pandemijos suvaldymo priemonės įtakos darbuotojų skaičiui „Iki“ prekybos tinkle esą neturėjo – jo nepaliko nė vienas darbuotojas. 

Tai, pasak V. Budrienė, galėjo lemti aktyvus darbuotojų skatinimas vakcinuotis pačioje įmonėje. Pasitelkusi savo medicinos ekspertų pagalbą įmonė sukūrė specialų puslapį darbuotojams, kuriame jiems pateikiama informacija apie skiepijimo naudą bei kiekvienos vakcinos šalutinius poveikius.

„Samdėme medikus, kurie vedė paskaitas apie vakcinaciją, taip pat itin aktyviai bendradarbiavome su savivaldybėmis, kurios mūsų „Iki“ parduotuvių aikštelėse rengė ir rengia mobiliuosius vakcinacijos punktus. 

REKLAMA

<…> Šiuo metu savo tinkle, Statistikos departamento duomenimis, turime 80–89 proc. imunizuotų savo darbuotojų. Kiti darbuotojai, kurie dėl tam tikrų priežasčių nesivakcinuoja ar nėra persirgę – testuojasi“, – paaiškina ji. 

V. Budrienės pastebėjimu, pastarieji metai darbuotojams buvo sunkūs ne tik fiziškai, bet ir emociškai, todėl norima daugiau dėmesio skirti ir įdarbintų asmenų psichologinei savijautai.

Birželio mėnesį COVID-19 persirgusiems prekybos tinklo darbuotojams buvo suteikta galimybė atlikti išsamų sveikatos patikrinimą, kurio tikslas –padėti išsklaidyti jų nerimą ir nuogąstavimus dėl galimų ligos pasekmių. Visas sveikatos patikrinimas apmokamas prekybos tinklo lėšomis, nurodo įmonės atstovė.

„Praėjusių metų rudenį „Iki“ pirmasis iš prekybos tinklų pasiūlė emocinės paramos liniją „Kaip jautiesi?“ Tai – nemokamų profesionalaus psichologo konsultacijų linija, į kurią besikreipiantys darbuotojai gali pasidalinti savo emocijomis“, – priduria ji. 

Kaip naujienų portalą informuoja V. Budrienė, nuo spalio 1 d. „IKI“ prekybos centre apie 5000 darbuotojų buvo pakelti atlyginimai, o kiek anksčiau, liepos mėnesį –  visiems „Iki“ darbuotojams suteiktas papildomas sveikatos draudimas, „leidžiantis kokybiškai pasirūpinti savo sveikata ir gauti kvalifikuotą konsultaciją ar gydymą“.

Bendrovėje „Palink“, kuri valdo „Iki“ parduotuvių tinklą, vidutinis visų darbuotojų atlyginimas 2021 m. rugpjūčio mėnesį siekė 1 083,46 EUR neatskaičius mokesčių. Palyginti su 2021 m. liepos mėnesio vidutiniu atlyginimu, jis sumažėjo 14,68 eurų.

„Rimi“ planuoja pritraukti darbuotojus „organizacijos kultūra“

„Rimi“ prekybos tinkle paskutinįjį vasaros mėnesį dirbo 261 darbuotoju daugiau nei pernai rugpjūtį – 3282.

Tačiau prekybos tinklo viešųjų ryšių specialistė Gabrielė Šerėnienė patikino, kad ir „Rimi“ turi apie 200 atvirų pozicijų, kurioms ieškoma darbuotojų. 

REKLAMA

„Lygindami situaciją su praėjusiais metais, o taip pat turėdami omenyje bendrą padėtį darbo rinkoje, galime teigti, kad mūsų darbuotojų kaita yra mažesnė nei vidutinė. Nors norėtume, kad ji būtų mažesnė, vis dėlto, galime pasidžiaugti, kad mūsų bendrovėje darbuotojai linkę dirbti ilgai, turime daugelį ir dešimt, ir dvidešimt metų dirbančių kolegų“, – komentavo G. Šerėnienė.  

Kaip „Iki“, taip ir „Rimi“ – darbuotojų skaičiaus įtakai įvesti ribojimai esą neturėjo. „Apsisprendusių palikti mūsų bendrovę nebuvo“, – pridūrė specialistė.  

Pritraukti daugiau darbuotojų įmonė tikisi informuodama apie darbo „Rimi“ privalumus, pavyzdžiui, organizacijos kultūrą, „kurioje pagrindinis principas –  pagarba žmonių įvairovei ir kiekvieno iš jų pasirinkimams, galimybės nuolat mokytis ir augti savo profesijoje, netgi keisti ją, išliekant toje pačioje bendrovėje“. 

Rugpjūčio mėnesį vidutinis atlyginimas „Rimi“ neatskaičius mokesčių siekė 997,17 eurus ir tai 93,39 eurais mažiau nei liepą. 

„Lidl“ ieško 100 darbuotojų

Kaip rodo „Sodros“ duomenys, rugpjūčio mėnesį „Lidl“ dirbo 2487 darbuotojai ir tai 201 daugiau nei pernai metų tokiu pačiu laikotarpiu.

„Lidl Lietuva“ atstovė ryšiams su visuomene Lina Skersytė informuoja, kad vykstant sparčiai tinklo plėtrai šalyje, į savo komandą prekybos tinklas priimtų apie 100 naujų parduotuvių darbuotojų 9 Lietuvos miestuose.

„Mūsų darbuotojų darbas – išties dinamiškas, jame nėra rutinos ir kasdien yra atliekami skirtingi darbai. „Lidl“ parduotuvėse procesai organizuojami kiek kitaip, mūsų darbuotojai yra mobilūs ir vykdo skirtingas užduotis, įskaitant darbą kasoje ir klientų aptarnavimą, prekių lentynose papildymą, darbą kepykloje, maisto prekių šviežumo ir kokybės užtikrinimą, tvarkos palaikymą“, – komentuoja ji. 

Nuo „Lidl“ starto 2017 metais Lietuvoje prekybos tinklo parduotuvių darbuotojų atlyginimas kilo 19 proc. Tačiau, kaip aiškina „Lidl“ atstovė, „jeigu parduotuvės darbuotojas įmonėje įsidarbino dar 2017 m., šiandien jis jau yra ketvirtoje pakopoje, tad jo atlyginimas yra pakilęs apie 40 proc., lyginant su karjeros pradžia“. 

REKLAMA

„Rinkoje konkurencingą atlygį ir reguliarų atlyginimų augimą garantuoja kiekvienoje „Lidl Lietuva“ pareigybių kategorijoje numatomos keturios darbo užmokesčio pakopos, kuriomis iš anksto numatytas atlyginimo kilimas ketveriems metams į priekį. <…> Nuo pat prekybos tinklo starto šalyje, savo darbuotojams siekiame užtikrinti konkurencingiausią atlyginimų mažmeninės prekybos sektoriuje.

Atsižvelgiame į augantį pragyvenimo lygį ir stengiamės savo darbuotojams pasiūlyti patrauklią atlyginimų politiką, kadangi siekiame, kad darbuotojai jaustųsi tinkamai įvertinti“, – teigia „Lidl“ atstovė. 

„Sodros“ duomenimis, įmonės „Lidl Lietuva“ vidutinis visų darbuotojų atlyginimas 2021 m. rugpjūčio mėnesį siekė 1 579 eurus neatskaičius mokesčių. Palyginti su 2021 m. liepos mėnesio vidutiniu atlyginimu, jis padidėjo 176 eurais. 

Premjerė: darbo našumui padidinti reikėtų ir tinkamų verslo investicijų

Vyriausybės vadovė Ingrida Šimonytė skeptiškai vertina siūlymus trumpinti nedarbo išmokų terminą. Anot jos, išmokų tvarkos pakeitimai nepaskatintų žmonių eiti į tas darbo vietas, kurias siūlo darbdaviai.

„Tai viena iš didesnių iliuzijų, kad nedarbo išmokų mokėjimas yra ta priežastis, dėl kurios žmonės nesirenka dirbti“, –  teigė premjerė. 

Anot jos, iš daugiau nei 200 tūkst. žmonių, kurie registruoti Užimtumo tarnyboje, kokias nors pašalpas gauna apie 40 procentų.

„Vadinasi, likusi dalis žmonių ten registruota dėl kitų priežasčių, veikiausiai žmonės turi pragyvenimo šaltinį,  galbūt susijusį su nedeklaruota veikla, šešėline veikla kuri nėra registruota ir nėra mokami mokesčiai, bet registracija Užimtumo tarnyboje suteikia galimybę gauti sveikatos draudimą“, – sakė I. Šimonytė.

Praėjusių metų sprendimas mokėti darbo paieškos išmokas, jos teigimu, taip pat paskatino dalį žmonių užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje. 

REKLAMA

Premjerė taip pat pabrėžė, kad darbdaviai neretai skundžiasi žemu darbo našumu, tačiau, pasak premjerės, jį padidinti reikėtų ir tinkamų verslo investicijų.

„Darbo valandų skaičiumi Lietuva tikrai nėra ES lentelės pabaigoje, žmonės Lietuvoje dirba daug. Klausimas yra kitas, ar yra pakankami įrankiai, technologijos ir procesai, kad žmonės per tą savo darbo laiką sukurtų daugiau produkto. Akivaizdu, kad ir investicijų stokoja, ir stokoja ypač per tą laikotarpį, kuris buvo neapibrėžta ir čia yra dalis atsakymo, nes galima pasamdyti tris žmones su kastuvu arba vieną su ekskavatoriumi, tiesa tam riekia pirkti ekskavatorių. Tokia turbūt ir yra pasirinkimo kaina“, – sakė I. Šimonytė. 

„Vyriausybė yra pasirengusi ieškoti racionalių sprendimų, bet tai nebus tokie sprendimai, kurie leis palaikyti žemą darbo užmokesčio lygį, nes kažkam nesinori investuoti į technologijas“, – pridūrė ji.

Oficialus nedarbas rugsėjo pradžioje Lietuvoje siekė 12,2 proc., šalyje buvo 211,2 tūkst. registruotų bedarbių. Laisvų darbo vietų skaičius rugpjūtį perkopė 64,8 tūkst. – 5,9 proc. daugiau nei liepą.

Intensyviausiai darbuotojų ieškojo transporto ir saugojimo (8,5 tūkst. pasiūlymų), gamybos (7,2 tūkst.), administracinės ir aptarnavimo (5,6 tūkst.), prekybos įmonės (5,1 tūkst.).


Rašyti komentarą...
R
Raimis
2021-10-09 15:43:15
Pranešti apie netinkamą komentarą
Mokėkit kaip Vokietijoje , pasidalinkit pelnu kaip normalioje visuomenėje , o dabar mūsų atlyginimai mažesni už vokiškas pašalpas , ilgiausios darbo valandos , nepriemokos už viršvalandžius ir t.t. ne veltui rašo kad mes antri po Bulgarijos kur yra mažiausiai mokama , pagal valandinį darbo užmokestį , tai turi daryti išvadas ir vyriausybė ir verslas , nes ir toliau važiuosim dirbti Europos verslininkams , na jeigu valdžioje verslininkai , ir masto kaip bolševikai , tai prošvaisčių nematyti .
Atsakyti
-4

D
Darbuotoja
2021-10-09 16:19:28
Pranešti apie netinkamą komentarą
Moka minimumą ir dar stebisi kad žmonių neranda....na tiesa nuo 10.01 iki tinklas pakėlė algas net 15 EUR. Po mokesčių....vaje kiek daug....
Atsakyti
-2

I
Ireland
2021-10-09 16:29:41
Pranešti apie netinkamą komentarą
Jei aš dirbciau kasininku tai dvesciau badu arba gyvenčiau po eglisakiu palapinėje.
Atsakyti
-1

SKAITYTI KOMENTARUS (45)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų