Lietuvos verslas

Patvirtinta nauja valstybės valdomo Lietuvos pašto valdyba, kurioje yra trys nepriklausomi nariai ir du Susisiekimo ministerijos atstovai, pranešė ministerija.  Nepriklausomi nariai yra Saulė Balčiūnienė, Tomas Jackevičius ir Mindaugas Kyguolis. Ministerijai valdyboje atstovaus Teisės ir personalo skyriaus patarėjas Povilas Drižas ir Biudžeto ir investicijų departamento direktorius Saulius Kerza.

„Lietuvos geležinkeliai“ nuo kitos savaitės vėl grąžina dalį dėl karantino sumažintų vietinių traukinių reisų Anot grupės keleivių vežimo bendrovės „LG Keleiviams“ vadovo Lino Baužio, Vyriausybei ėmus švelninti karantino sąlygas, keleivių augimas tesiekė kelis procentus, bet dabar situacija keičiasi. „Lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, fiksuojame, jog sugrįžo trečdalis mūsų keleivių.

Karantino metu Lietuvos komercinių bankų teikiamų naujų paskolų srautas yra pastebimai sumažėjęs, teigia Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas. Vitas Vasiliauskas sako, kad tam įtakos turi ir smukusi paskolų paklausa. „Mūsų duomenys rodo, kad paskolų srautas yra sumažėjęs (...) Kalbant apie būsto paskolas, naujai išduotų paskolų sumažėjimas yra apie 30 proc., fiziniams asmenis naujai išduotų kitų paskolų skaičius – apie 50 proc.

Kai kuriems Seimo nariams, premjerui bei valdančiųjų lyderiui prakalbus, kad Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininko atlyginimas yra neadekvačiai didelis ir galbūt vertėtų jį sumažinti, centrinio banko vadovas sako, kad politikai gali keisti jo algą nustatantį įstatymą, tačiau perspėja, kad jo sutartis remiasi dabartiniu reglamentavimu.  „Atlyginimas yra labai aiškiai numatytas įstatyme, jei įstatymų leidėjas mano, kad atlyginimas turėtų būti kitoks, tegul keičia įstatymus.

Netylant diskusijoms dėl galimybės išmokėti vienkartinę 200 eurų išmoką pensininkams ir kitiems pašalpų gavėjams anksčiau nei rugpjūtį, „Sodros“ vadovė sako, jog tai padaryti būtų galima tik atsisakius kai kurių kitų įstatymais nustatytų išmokų mokėjimo.  Pasak Jolitos Varanauskienės, papildomam darbui dabar neužtenka resursų, todėl prioritetus turėtų sudėlioti politikai.  „Šį kartą ne pinigų klausimas, turime žmogaus darbo valandų klausimą. Turime tiek valandų ir tiek darbų.

Nedarbui šalyje per karantiną perkopus 11 proc., „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad šis rodiklis yra arti piko. Anot jo, vartotojų išlaidų dugnas jau buvo pasiektas. N. Mačiulis sako, kad nedarbo lygis dar gali šiek tiek didėti, nes vis yra pažeidžiamų sektorių.

Pirmosiomis gegužės dienomis Lietuvoje įdarbinamų asmenų skaičius pralenkė atleidžiamų asmenų skaičių, ketvirtadienį Vyriausybėje pranešė Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas Lukas Savickas. Tuo metu nedarbo lygis šalyje išliko stabilus. „Įprasta, kad pirmosiomis mėnesio dienomis yra daug daugiau įdarbinimų nei atleidimų. Tačiau gegužės 5 d. jau stebime keturių dienų seriją, kai įdarbinimai viršija atleidimus.

Ketvirtadienio rytą Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis savo „Facebook“ paskyroje pažėrė kritikos buvusiam premjerui, konservatorių partijos ir Europos parlamento nariui Andriui Kubiliui dėl jo pasisakymų. Anot jo, kai kurios replikos prieštarauja logikai. „Skaitau Andriaus Kubiliaus pasisakymus ir galvoju, ar buvęs Ministras Pirmininkas Lietuvos žmonių nekenčia, ar tiesiog laiko kvailiais.

Prezidentūra teigia, kad jos neįtikina valdančiųjų argumentai, jog vienkartinės 200 eurų išmokos pensininkams ir kai kurioms kitoms socialinėms grupėms negalima išmokėti anksčiau nei rugpjūtį dėl techninių priežasčių. „Natūralu, kad kyla klausimas dėl išmokėjiimo laiko. Šokas ekonomikoje vyksta šiuo metu, karantino laikotarpiu, ir būtent to pozityvo ir lėšų ekonomikai įpūsti labiausiai reikia šuo metu.

Lietuvos ekonomika po koronaviruso krizės atsigaus greičiau nei kitų Europos Sąjungos šalių ūkis, teigia finansų ministras Vilius Šapoka.  Pasak jo, tai lems verslo lankstumas, mažas šalies įsiskolinimas ir iki krizės vykdyta atsakinga fiskalinė politika.

Ketvirtadienį ypatingos skubos tvarka Seime priimti įstatymų projektai, kuriuos įgyvendinus, šimtams tūkstančių šalies gyventojų būtų skirtos didesnės ar mažesnės išmokos dėl šiuo metu susidariusios padėties. Naujas išmokas gaus ir darbuotojai, ir studentai, dirbantys savarankiškai, taip pat pensininkai.

Dėl karantino prastovas paskelbusios įmonės skaičiuojamos tūkstančiais, o jose esančių darbuotojų – jau per 100 tūkst. Iš mokesčių mokėtojų surinktų lėšų jų atlyginimams dengti subsidijos jau išmokėtos ir gerai žinomoms bendrovėms. Užimtumo tarnybos duomenimis, kol kas didžiausia suma darbuotojų algoms dengti skirta parduotuvių tinklą „Eurokos“ valdančiai bendrovei „Kosmelita“. Ji priklauso verslininkui Kęstučiui Sprogiui, kurio turtas neoficialiai vertinamas 14 mln. eurų.

Vyriausybė pratęsė karantiną. Kokius naujus karantino atlaisvinimus ir nuo kada patvirtino, o ir kaip gyvensim artimiausius dvejus metus kalbame su premjero patarėju Luku Savicku. Vyriausybė ką tik nusprendė, kad karantinas bus pratęstas iki vasaros – gegužės 31 dienos. Tai kas ir kada laisvės? Tikriausiai daug niuansų, bet ar dar ilgai turėsim būt su apsauginėm kaukėm? Vyriausybė šiandien priėmė sprendimą tokių kelių skirtingų etapų.

Lietuviško kapitalo Medicinos banko 100 proc. akcijų ketina įsigyti verslininkas iš Jungtinių Arabų Emyratų Nitinas Shelke, valdantis investicijų ir finansinių paslaugų grupę „Growmore Group“. Sandoriui, kurio vertė neskelbiama, dar turi pritarti Lietuvos bankas ir Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisija, pranešė Medicinos bankas. Šiuo metu 89,91 proc. banko akcijų priklauso Konstantinui Karosui, 9,87 proc.

Lietuvoje dėl koronaviruso epidemijos galiojant karantinui, Vyriausybė trečiadienį pritarė 99 užsieniečių specialistų atvykimui į šalį, dauguma jų dirbs su geležinkelio projektais.  Susisiekimo ministerija prašė leidimo leisti atvykti 67 Estijos kompanijos „Leonhard Weiss“ darbuotojams.

Vilniaus viešojo transporto parką papildys 15 naujų troleibusų. Vilniaus savivaldybės taryba šiandien pritarė tolimesniam viešojo transporto atnaujinimo etapui. UAB „Vilniaus viešasis transportas“ planuoja skelbti troleibusų pirkimo konkursą.  Naujosios transporto priemonės miesto gatvėmis važinės kitų metų pradžioje.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Lietuva griežtai reikalaus Baltarusijos įgyvendinti visus saugumo reikalavimus iki Astravo atominės elektrinės paleidimo.  Tai šalies vadovas pareiškė per interviu BNS po to, kai Baltarusijos vyriausybė trečiadienį pranešė apie branduolinio kuro atvežimą į jėgainę. G. Nausėda sakė tikįs, kad Baltarusija nepasiduos projektą įgyvendinančios Rusijos korporacijos „Rosatom“ spaudimui spartinti darbų tempą saugumo sąskaita.

Vyriausybė kol kas nepriims sprendimo leisti visiškai atidaryti restoranus ir kavines, nors Ekonomikos ir inovacijų ministerija siūlė leisti joms veikti patalpose, griežtai laikantis saugumo reikalavimų, sako laikinai ministerijai vadovaujantis Žygimantas Vaičiūnas. „Dėl kavinių ir restoranų buvo siūlymas leisti, laikantis atstumo ir kitų reikalavimų, kad būtų galima ir restorano viduje veiklą vykdyti“, – po Vyriausybės COVID-19 komiteto posėdžio trečiadienį BNS sakė Ž. Vaičiūnas.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas pritarė Vyriausybės siūlymui išmokėti vienkartines 200 eurų išmokas pensininkams, kitų socialinių pašalpų gavėjams bei ieškantiems darbo žmonėms, nepriklausomai nuo jų pajamų. Komitetas trečiadienį nepritarė Seimo narių siūlymui išmoką padidinti ir diferencijuoti bei ankstinti lėšų išmokėjimą.   Seimo komitetas pritarė tik socialdemokrato Algirdo Syso pataisai, kad vienkartinę išmoką gautų tik Lietuvos gyventojai.

Dėl koronaviruso krizės netekę dalies ar visų pajamų žmonės, turintys didesnės vertės turto, tris mėnesius galėtų gauti socialinę pašalpą.    Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas trečiadienį svarstydamas Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pataisas, pritarė tokiai dviejų valstiečių Valiaus Ąžuolo ir Tomo Tomilino siūlymui.

Vyriausybė siūlo leisti į Lietuvą darbo, verslo ar mokslo reikalais atvykti Europos Sąjungos šalių piliečiams, o atvykstantiems iš Lenkijos, Latvijos ir Estijos – netaikyti dviejų savaičių saviizoliacijos. Karantiną siūloma tęsti iki  gegužės 31 dienos.  Pagal projektą, sienas ES piliečiams siūloma atverti nuo gegužės 11 dienos, tačiau jiems galiotų dviejų savaičių saviizoliacijos reikalavimas.

Lietuvos ekonomika dėl koronaviruso  COVID-19 pandemijos šiemet, daugiausia dėl neigiamo poveikio vidaus paklausai, susitrauks 7,9 proc, tačiau kitąmet šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) išaugs 7,4 proc., prognozuoja Europos Komisija (EK). EK prognozuoja, kad Lietuvos ekonomika didžiausią žalą patirs antrąjį ketvirtį, o trečiąjį ketvirtį laukiamas spartus atsigavimas. Vidaus paklausą šiemet neigiamai veiks sumažėjusios namų ūkių pajamos ir ribotos skolinimosi galimybės.

Maždaug 55 tūkst. nuo koronaviruso nukentėjusių įmonių pasinaudojo valstybės suteikta teise atidėti mokesčius vėlesniam laikui – bendra jų suma siekia apie 300 mln. eurų, pranešė Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). Daugiau kaip 227 mln. eurų atidėta po karantino paskelbimo kovo 16 dieną, o didžiausią jų dalį (192,9 mln. eurų) sudaro pridėtinės vertės mokestis. „Apie 55 tūkst.

Savarankiškai dirbantiems gyventojams 257 eurų valstybės subsidiją siūloma mokėti ne tik per karantiną, bet ir du mėnesius po jo. Tokį sprendimą trečiadienį priėmė Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Tam pritarė ir opozicija, ir valdantieji. Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė informavo, kad tam reikės 50 mln. eurų. Tačiau komitetas nesutiko sušvelninti reikalavimų į išmoką pretenduojantiems žmonėms.

Vidutinė valstybės parama vienam šalies gyventojui, kad jis koronaviruso krizės metu galėtų išsilaikytų darbo rinkoje, šiemet sieks 1,8 tūkst. eurų, tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras. Lino Kukuraičio teigimu, dabar Lietuvoje yra apie  0,5 mln. potencialių bedarbių. „1,8 tūkst. eurų sieks valstybės parama išsilaikyti rinkoje (...) 0,5 mln. (žmonių - BNS) potencialiame nedarbe šiuo metu yra.

OPEN Agency partnerio ir verslo vystymo vadovo D. Budzinausko ekspertinė nuomonė  Visi verslo savininkai, vadovai nuolat siekia formuoti savo prekės ženklo įvaizdį, auginti žinomumą, užsitarnauti tikslinių auditorijų lojalumą. Kartais susigrąžinti prarastus klientus, atrodyti jaunatviškesni, inovatyvūs, socialiai atsakingi ar parodyti didesnę vertę. Ir lyg iš giedro dangaus nusileidęs COVID-19 sumaišė visas kortas. Dalis rinkos sustingo.

Seimas po pateikimo pritarė Vyriausybės parengtiems įstatymų projektams, kurie numato papildomas išmokas pensininkams, bedarbiams, ar tiems, kas buvo prastovose. Tačiau savarankiškai dirbantiems asmenims tolesnė parama nenumatyta, vis dėlto Seime bręsta naujas pasiūlymas, aktualus daugeliui. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM), rengusi naujus įstatymų projektus, pripažino, kad tokia tikslinė parama šiems gyventojams iš tiesų nebuvo numatyta.

Valstybės valdomų „Lietuvos geležinkelių“ grupės bendrovė „Lietuvos geležinkelių infrastruktūra“ pervedė 1,039 mln. eurų avansą bendrai trijų Baltijos šalių europinės vėžės „Rail Baltica“ projekto įmonei „RB Rail“.  „Mūsų bendrovės pervesti pinigai užtikrins stabilų „RB Rail“ mokumą, kol projekto partneriai pasirengs ilgalaikiam įmonės finansavimui“, – pranešime sakė įmonės generalinis direktorius Karolis Sankovskis.

Bankrutuojanti Tauragės konditerijos gamybos bendrovė „Molupis ir ko“ atleidžia visus 108 darbuotojus. Apie tai bendrovė antradienį pranešė Užimtumo tarnybai. „Sodros“ duomenimis, „Molupis ir ko“ šiuo metu dirba 108 žmonės, o dar prieš kelerius metus bendrovė samdė daugiau nei 400 darbuotojų. „Molupis ir ko“ jau kurį laiką turi finansinių bėdų – 2017 metais skelbta, kad įmonė uždaro kai kurias savo parduotuves, be to, sparčiai mažėjo jos darbuotojų skaičius.

Vyriausybė trečiadienį svarstys Ekonomikos ir inovacijų ministerijos siūlymą skirti tiesiogines valstybės subsidijas labai mažoms įmonėms, turinčioms iki devynių darbuotojų, ir taip padėti joms sušvelninti koronaviruso krizės pasekmes,  Vienas siūlymų yra įmonei išmokėti 25 proc. 2019 metais jos sumokėtų mokesčių dydžio subsidiją, o valstybės lėšų poreikis tam siektų apie 70 mln. eurų.

Vyriausybė, norėdama paskatinti koronaviruso pandemijos paveiktą ekonomiką, savivaldybių projektams ketina skirti papildomus 105 mln. eurų. Tačiau kai kurios savivaldybės piktinasi, kad joms iš šio projekto neskirta nė vieno euro, rašo portalas 15min.lt. Anot portalo, į sąrašą pateko skverų, parkų rekonstrukcijos, gimnazijų ir sporto aikštynų remontai. Šis paketas turėtų būti svarstomas trečiadienio Vyriausybės pasitarime. Pagal projektą, Vilniui papildomai skirta per 14 mln.

Vilniaus statybų bendrovė „Eikos statyba“ prognozuoja, kad koronaviruso pandemijos sukeltos problemos statybų sektoriui tęsis iki šių metų pabaigos arba net persikels į kitus metus, rašo „Verslo žinios“. „Eikos statyba“ šiemet užsakymų portfelį suplanavo apie 70 proc., o įmonės vadovas Almantas Čebanauskas blogiausią scenarijų prognozuoja spalio-gruodžio mėnesiais arba kitais metais.

Vyriausybė siūlo lengvinti mokesčių naštą verslui, per karantiną atleidžiant lošimų organizatorius nuo mokesčio už nenaudojamus lošimų įrenginius. Valstybė dėl to į biudžetą nesurinktų apie 820 tūkst. eurų per mėnesį. Ministrų kabinetas trečiadienį posėdyje pritarė atitinkamiems įstatymo pakeitimams.

Vilniaus miesto savivaldybė vėl spręs, ar uždrausti automobilių įvažiavimą į senamiestį ir kitas centrines miesto dalis. Įgyvendinti tranzitinio eismo draudimą planuota pradėti kitąmet, tačiau dėl koronaviruso ir karantino draudimai gali būti įvesti jau šiemet. Dar 2018 m. pabaigoje Vilniaus miesto savivaldybės taryba patvirtino Darnaus judumo planą, kuriame numatė ilgainiui iki 0 sumažinti transporto priemonių tranzitą senamiesčio branduolio teritorijoje.

Koronavirusas – išbandymas ir Europos Sąjungos ekonomikai, ir valstybių narių solidarumui. Kaip Europa planuoja spręsti ir sprendžia mus visus užgriuvusias problemas? Apie tai TV3 studijoje kalbėjosi žurnalistas Vladimiras Laučius ir Lietuvos ambasadorė Europos Sąjungoje Jovita Neliupšienė.

Lietuva ir toliau gynybai skirs 2 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) bei tęs kitus savo įsipareigojimus Šiaurės Atlanto organizacijai, kalbėdamas su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu pabrėžė prezidentas Gitanas Nausėda. „Pandemijos padariniai bus jaučiami tiek socialiniame, tiek ekonominiame šalies gyvenime, tačiau tai nekeis principinės Lietuvos nuostatos tarptautinių įsipareigojimų atžvilgiu – Lietuva skirs gynybai 2 proc.

Kirpyklų bei nagų priežiūros salonų darbuotojai nuo šiol galės klientus aptarnauti dėvėdami tik apsaugines veido kaukes. Siekiant užtikrinti saugų klientų aptarnavimą, jas privaloma keisti po kiekvieno kliento, rašoma pranešime spaudai.

Valdžiai žadant išmokėti vienkartines 200 eurų išmokas pensininkams, kitų socialinių pašalpų gavėjams bei ieškantiems darbo žmonėms siekiama ne tik  spręsti skurdo problemą, bet ir paskatinti vartojimą, sako socialinės apsaugos ir darbo ministras.   „Ir siekiame spręsti ilgalaikio skurdo problematiką, ir skatinti vartojimą“, – antradienį Seimui pristatydamas Vienkartinės išmokos socialinio draudimo pensijų ir šalpos išmokų gavėjams įstatymo projektą sakė Linas Kukuraitis.

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis žada, kad jei Seimas pritars skubiam krizės laikotarpio finansinės valstybės pagalbos darbuotojams bei darbdaviams planui, vėliau bus sprendžiama dėl naujų priemonių 2021 metams. Pasak ministro, dėl naujų priemonių būtų sprendžiama priimant kitų metų biudžetą.

Centrinė projektų valdymo agentūra (CPVA) teigia, kad suplanuoti viešojo sektoriaus projektai įgyvendinami nepaisant koronaviruso krizės, be to, siekiama juos dar labiau paspartinti. Anot CPVA vadovės Lidijos Kašubienės, ieškoma būdų, kaip palengvinti projektų įgyvendinimą.

Atsižvelgiant į sudėtingą šalies kūrėjų situaciją, prekybos centrai „Akropolis“ Vilniuje, Klaipėdoje ir Šiauliuose pusę metų, iki lapkričio mėnesio pabaigos, leisti tik Lietuvos autorių sukurtą ir atliekamą muziką. Kaip rašoma pranešime žiniasklaidai, ši iniciatyva prisidės prie pagalbos kultūros sektoriui suteikiant paramą vietos muzikantams. „Šiuo sudėtingu metu norime pagelbėti Lietuvos muzikantams prekybos centruose pusę metų grodami vien tik jų sukurtą muziką įvairiomis kalbomis.

Siekiant atsigauti po koronaviruso sukeltos krizės, prezidentas Gitanas Nausėda siūlys laikinai mažinti gyventojų pajamų mokestį, sako jo patarėjas Simonas Krėpšta. Anot jo, šią galimą ekonomikos skatinimo priemonę G. Nausėda aptarė diskusijoje su ekonomistais praėjusią savaitę.

Nors pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvos ekonomika augo, antrąjį ketvirtį numatomas dviženklis smukimas, prognozuoja Finansų ministerija. Taip pat ministerija praneša, kad balandį, kaip rodo preliminarūs duomenys, į valstybės biudžetą surinko trečdaliu mažiau pajamų, nei planavo. „Lietuvos ekonomika pirmąjį šių metų ketvirtį vis dar augo 2,6 proc. Taigi situacija yra tikrai geresnė negu vidutiniškai Europos Sąjungoje. Tačiau tikrai neturėkime iliuzijų.

Gegužę pirmosios nedarbo išmokos pasieks tuos bedarbius, kurie dėl epideminės situacijos buvo atleisti ir Užimtumo tarnyboje registravosi balandį. Nedarbo išmokos bus pradėtos mokėti nuo gegužės 20 dienos ir visus jų gavėjus pasieks iki mėnesio pabaigos, rašoma pranešime spaudai. Kitos – ligos, motinystės socialinio draudimo išmokos bei pensijos gyventojams gegužę taip pat mokamos pagal nustatytą grafiką.

Lietuvoje paskelbus karantiną, „Sodros“ išmokos išaugo, tuo metu pajamos yra mažesnės nei buvo planuota, todėl ketinama panaudoti sukauptą lėšų rezervą, teigia „Sodros“ vadovė Julita Varanauskienė. „Darbdaviai išleidžia žmones į prastovas arba naudojasi galimybe atidėti „Sodros“ įmokas, todėl mes nesurenkame planuotų pajamų. Balandžio mėnesio rezultatai rodo, kad mes nesurinkome maždaug 55 mln. eurų, kuriuos planavome surinkti“, – LRT radijui sakė J. Varanauskienė.

Seimui teikiamas siūlymas uždrausti į Lietuvą tiekti elektronines cigaretes ir jų pildykles, taip pat įvairius naujoviškus tabako gaminius, apie tai nepranešus Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui. Taip siekiama užtikrinti tokių gaminių saugumą ir kokybę.  Šiais produktais būtų galima prekiauti ne anksčiau kaip po pusmečio nuo pranešimo. Už tvarkos pažeidimą prekybos įmonėms grės nuo 289 eurų iki 1448 eurų baudos.

Vilniaus oro uosto aerodromą už 34 mln. eurų atnaujins kelių ir tiltų statybos bendrovė „Kauno tiltai“. Darbai turėtų būti baigti iki kitų metų pabaigos, neuždarant oro uosto. Tai numato Lietuvos oro uostų ir konkursą laimėjusių „Kauno tiltų“ sutartis – ji bus pasirašyta netrukus.  „Pagal sutartį bus rekonstruojama dauguma Vilniaus oro uoste esančių riedėjimo takų, peronas, įrengiamas naujas riedėjimo takas“, – BNS sakė Lietuvos oro uostų Komunikacijos skyriaus vadovas Marius Zelenius.

Antradienį ypatingos skubos tvarka Seimas ėmėsi spręsti, ar įteisinti vienkartines išmokas pensininkams, papildomas subsidijas darbuotojams, kurie prastovose, taip pat padidinti kai kurias kitas išmokas. Po to, kai socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis Seimo posėdyje pateikė tai numatančias įstatymų pataisas, daugelis parlamentarų joms beveik vienbalsiai pritarė. Dabar jas svarstys ir prireikus tobulins Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija rengia planą, kaip padėti nuo koronaviruso itin skaudžiai nukentėjusiam turizmo verslui. Ekonomikos ir inovacijų viceministras Elijus Čivilis sako, kad planas numatys ne tik priemones, kaip sumažinti žalą šiam sektoriui, bet ir kaip paskatinti jį persitvarkyti.  „Priemonės bus suskirstytos į tris grupes – pirma, tai yra nuo COVID-19 sukeltos žalos mažinimas. Antras – turizmo sektoriaus skatinimas.