Lietuvos verslas

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis žada, kad jei Seimas pritars skubiam krizės laikotarpio finansinės valstybės pagalbos darbuotojams bei darbdaviams planui, vėliau bus sprendžiama dėl naujų priemonių 2021 metams. Pasak ministro, dėl naujų priemonių būtų sprendžiama priimant kitų metų biudžetą.

Centrinė projektų valdymo agentūra (CPVA) teigia, kad suplanuoti viešojo sektoriaus projektai įgyvendinami nepaisant koronaviruso krizės, be to, siekiama juos dar labiau paspartinti. Anot CPVA vadovės Lidijos Kašubienės, ieškoma būdų, kaip palengvinti projektų įgyvendinimą.

Atsižvelgiant į sudėtingą šalies kūrėjų situaciją, prekybos centrai „Akropolis“ Vilniuje, Klaipėdoje ir Šiauliuose pusę metų, iki lapkričio mėnesio pabaigos, leisti tik Lietuvos autorių sukurtą ir atliekamą muziką. Kaip rašoma pranešime žiniasklaidai, ši iniciatyva prisidės prie pagalbos kultūros sektoriui suteikiant paramą vietos muzikantams. „Šiuo sudėtingu metu norime pagelbėti Lietuvos muzikantams prekybos centruose pusę metų grodami vien tik jų sukurtą muziką įvairiomis kalbomis.

Siekiant atsigauti po koronaviruso sukeltos krizės, prezidentas Gitanas Nausėda siūlys laikinai mažinti gyventojų pajamų mokestį, sako jo patarėjas Simonas Krėpšta. Anot jo, šią galimą ekonomikos skatinimo priemonę G. Nausėda aptarė diskusijoje su ekonomistais praėjusią savaitę.

Nors pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvos ekonomika augo, antrąjį ketvirtį numatomas dviženklis smukimas, prognozuoja Finansų ministerija. Taip pat ministerija praneša, kad balandį, kaip rodo preliminarūs duomenys, į valstybės biudžetą surinko trečdaliu mažiau pajamų, nei planavo. „Lietuvos ekonomika pirmąjį šių metų ketvirtį vis dar augo 2,6 proc. Taigi situacija yra tikrai geresnė negu vidutiniškai Europos Sąjungoje. Tačiau tikrai neturėkime iliuzijų.

Gegužę pirmosios nedarbo išmokos pasieks tuos bedarbius, kurie dėl epideminės situacijos buvo atleisti ir Užimtumo tarnyboje registravosi balandį. Nedarbo išmokos bus pradėtos mokėti nuo gegužės 20 dienos ir visus jų gavėjus pasieks iki mėnesio pabaigos, rašoma pranešime spaudai. Kitos – ligos, motinystės socialinio draudimo išmokos bei pensijos gyventojams gegužę taip pat mokamos pagal nustatytą grafiką.

Lietuvoje paskelbus karantiną, „Sodros“ išmokos išaugo, tuo metu pajamos yra mažesnės nei buvo planuota, todėl ketinama panaudoti sukauptą lėšų rezervą, teigia „Sodros“ vadovė Julita Varanauskienė. „Darbdaviai išleidžia žmones į prastovas arba naudojasi galimybe atidėti „Sodros“ įmokas, todėl mes nesurenkame planuotų pajamų. Balandžio mėnesio rezultatai rodo, kad mes nesurinkome maždaug 55 mln. eurų, kuriuos planavome surinkti“, – LRT radijui sakė J. Varanauskienė.

Seimui teikiamas siūlymas uždrausti į Lietuvą tiekti elektronines cigaretes ir jų pildykles, taip pat įvairius naujoviškus tabako gaminius, apie tai nepranešus Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui. Taip siekiama užtikrinti tokių gaminių saugumą ir kokybę.  Šiais produktais būtų galima prekiauti ne anksčiau kaip po pusmečio nuo pranešimo. Už tvarkos pažeidimą prekybos įmonėms grės nuo 289 eurų iki 1448 eurų baudos.

Vilniaus oro uosto aerodromą už 34 mln. eurų atnaujins kelių ir tiltų statybos bendrovė „Kauno tiltai“. Darbai turėtų būti baigti iki kitų metų pabaigos, neuždarant oro uosto. Tai numato Lietuvos oro uostų ir konkursą laimėjusių „Kauno tiltų“ sutartis – ji bus pasirašyta netrukus.  „Pagal sutartį bus rekonstruojama dauguma Vilniaus oro uoste esančių riedėjimo takų, peronas, įrengiamas naujas riedėjimo takas“, – BNS sakė Lietuvos oro uostų Komunikacijos skyriaus vadovas Marius Zelenius.

Antradienį ypatingos skubos tvarka Seimas ėmėsi spręsti, ar įteisinti vienkartines išmokas pensininkams, papildomas subsidijas darbuotojams, kurie prastovose, taip pat padidinti kai kurias kitas išmokas. Po to, kai socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis Seimo posėdyje pateikė tai numatančias įstatymų pataisas, daugelis parlamentarų joms beveik vienbalsiai pritarė. Dabar jas svarstys ir prireikus tobulins Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija rengia planą, kaip padėti nuo koronaviruso itin skaudžiai nukentėjusiam turizmo verslui. Ekonomikos ir inovacijų viceministras Elijus Čivilis sako, kad planas numatys ne tik priemones, kaip sumažinti žalą šiam sektoriui, bet ir kaip paskatinti jį persitvarkyti.  „Priemonės bus suskirstytos į tris grupes – pirma, tai yra nuo COVID-19 sukeltos žalos mažinimas. Antras – turizmo sektoriaus skatinimas.

Dėl koronaviruso krizės pasaulyje o kartu ir Lietuvoje labai sumažėjus skrydžių, jų valdymo bendrovės „Oro navigacija“ laikinasis vadovas sako jau pastebintis nedidelį augimą. „Šiuo metu pastebimas mažas mažas augimas. Pagal praeitos savaitės duomenis, pakilome iki antros karantino savaitės rodiklių. Pirmąją savaitę viskas pradėjo leistis, tai dabar sugrįžome į antrąją, skrydžiai po truputį atsigauna“, – BNS sakė Marius Beliūnas.

Besitęsiant Covid-19 pandemijai ir dėl to gilėjant neapibrėžtumui dėl ekonominės ateities, Finansų ministerija skaičiuoja, kad šiųmečiame valstybės biudžete atsivers didesnė skylė nei per prieš dešimtmetį išgyventą krizę. Dėl to gyventojai atsargiai žiūri į savo ir šalies finansinę padėtį ateityje bei skuba taupyti.

Birštonas ir Druskininkai ruošiasi panaikinti draudimą teikti apgyvendinimo paslaugas. Miestų atstovai sako, kad gyventi jų viešbučiuose bei privačiuose apartamentuose bus galima nuo gegužės 8 dienos.   „Mes planuojame leisti apsispręsti pačioms įstaigoms nuo gegužės 8 dienos. Leidžiame verslui pasirinkti ir tiesiog jie spręs, ar atsidaryti, ar ne“, – BNS pirmadienį sakė Birštono merė Nijolė Dirginčienė.

„Lietuvos geležinkelių“ grupė atliko keleivinių traukinių ir geležinkelių infrastruktūros individualiųjų poreikių turintiems žmonėms prieinamumo vertinimą ir nustatė pagrindines kryptis, kurioms nori važinėti žmonės.  „Viso buvo įvertinti 68 keleiviniai traukiniai ir 192 geležinkelio stotys bei stotelės visoje Lietuvoje su jose esančia infrastruktūra. Analizuota, ar individualiųjų poreikių turintys žmonės turi galimybes patekti iš miesto į stotį ar traukinį.

Vyriausybė ruošia ir šią savaitę ketina svarstyti papildomos paramos paketą nuo krizės ypač nukentėjusiam turizmo verslui, pirmadienį pranešė laikinai ekonomikos ir inovacijų ministro pareigas einantis energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.   „Dėl paramos turizmo sektoriui toks veiksmų planas rengiamas, tikiuosi, kad tos priemonės bus aptartos jau šią savaitę Vyriausybėje tam, kad galėtume numatyti konkrečias priemones.

Nuo pirmadienio verslai gali teikti paraiškas gauti kompensaciją patalpų nuomai, pirmadienį Vyriausybėje pranešė laikinasis ekonomikos ir inovacijų ministras Žygimantas Vaičiūnas. „Nuo šiandien 15 val. bus galima teikti paraiškas daliniam nuomos mokesčio kompensavimui. Pirmiausia tai yra svarbu toms įmonėms, kurių veikla buvo uždrausta dėl karantino. Tai tos įmonės galės pasinaudoti 50 proc. nuomos mokesčio kompensacija. Taip pat yra sąlyga, kad bent 30 proc.

Nekilnojamuoju turtu karantino metu susidomėję ir su paskola jį pirkti norintys gyventojai suglumo – dalis bankų prašo didesnio nei 15 proc. pradinio įnašo. Vis dėlto patys bankai teigia skolinimo politikos karantino metu nekeitę, tik bandantys užtikrinti, kad paskolų prašantys gyventojai ekonominės įtampos metu bus pajėgūs grąžinti savo skolas. Tiesa, karantino metu bankai praneša sulaukiantys kur kas mažesnio susidomėjimo būsto paskolomis.

Dėl koronaviruso uždarytos šalių sienos ir paskelbti karantinai jau smukdo pasaulio ekonomiką. Ligos protrūkiui persikėlus į Europą ir JAV, buvo stebimas staigus akcijų kainų kritimas ir atsirado norinčių pasinaudoti šia proga nusiperkant akcijų. Tačiau ekspertai atkreipia dėmesį – pradedantys investuotojai neišvengia klaidų.

Kinijos valdžia pasiūlė ilginti savaitgalį, kad žmonės daugiau laiko pramogautų ir pirktų taip skatindami verslo atsigavimą po koronaviruso pandemijos. Panašių siūlymų pasigirdo ir Lietuvos viešojoje erdvėje. Tačiau darbuotojų ir darbdavių atstovai šį juos vertina skirtingai. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė teigia, kad visuomenė jau pribrendo arba trumpesnei darbo dienai, arba trumpesnei darbo savaitei.

Lietuvoje sekmadienį švenčiant Motinos dieną, dėl koronaviruso grėsmės mamas norintys pasveikinti lietuviai gerokai dažniau prašo pristatyti gėles į namus, teigia verslininkai. „Skambučių pagausėjimas yra tris kartus didesnis nei įprastai“, – BNS sekmadienį sakė į namus gėles pristatančios įmonės „Floravitas“ vadybininkas Justas Jasenka.

Karantinui tęsiantis, daliai tautiečių vis dar tenka aiškintis su kelionių organizatoriais dėl pinigų grąžinimo arba kelionės datos pakeitimo. Štai į Turkiją turėjusi vykti šeima atsidūrė akligatvyje. Tautiečiai, sumokėję pradinę įmoką, nori nutraukti su kelionių organizatoriumi sutartį ir susigrąžinti pinigus. Tačiau šis nesutinka ir siūlo vykti į kelionę vėliau.

Latvijos oro bendrovė „Air Baltic“ pranešė, kad skrydžius iš Vilniaus į Rygą ketina atnaujinti gegužės 13 dieną. „Planuojama atnaujinti skrydžius iš Vilniaus į Rygą gegužės 13 dieną ir pasiūlyti keleiviams vieną jungtį per dieną“, – BNS nurodė įmonė. Latvijos bendrovė skrydžius pirmajame etape ketina atnaujinti penkiais „Airbus A220-300“ lėktuvais ir pradėti nuo 13 maršrutų. Keleiviai bus aprūpinti apsaugos priemonėmis – kauke ir dezinfekcine servetėle.

Telekomunikacijų bendrovė „Telia“ šeštadienį pranešė, kad sulaukė stiprių kibernetinių atakų, kurios gali sutrikdyti kai kurių interneto svetainių veiklą. „Telia“ patiria į „Hostex“ infrastruktūrą nukreiptas sudėtingas DDoS atakas, kurias valdo įmonės kibernetinės saugos komandos“, – rašoma bendrovės pranešime žiniasklaidai. Anot įmonės, nusikaltėliai taikosi į vieną konkretų įmonės klientą, iš kurio reikalauja išpirkos, tačiau atakuojami visi „Hostex“ klientų IP adresai.

Netrukus jau galėsime vėl keliauti lėktuvais. Pirmieji skrydžiai iš Lietuvos numatomi gegužės 10–15 dienomis. O Užsienio reikalų ministerija patvirtino, kad gavo oro linijų „Lufthansa“ prašymą atnaujinti skrydžius maršrutu Vilnius-Frankfurtas-Vilnius. Ko tikėtis iš pirmo skrydžio po karantino ir kiek kainuos lėktuvo bilietas? Premjeras Saulius Skvernelis šią savaitę pranešė, kad daug skrydžių maršrutų Vyriausybė dar nepasiruošusi atnaujinti.

Smulkieji Lietuvos verslininkai jaučiasi užspausti didžiųjų prekybininkų ir skundžiasi, kad dabartinėmis rinkos sąlygomis jiems sunku konkuruoti. Tuo metu finansų analitikai pastebi, kad, jei smulkusis verslas nepakeis savo požiūrio ir neieškos, kaip užpildyti nišas rinkoje, jam gresia išnykimas.

Prieš porą savaičių duris atvėrė sodo, daržo ir remonto prekių prekybos tinklai. O nuo balandžio 29 dienos prekiauti ne tik maisto produktais leista ir turgavietėms. Tačiau prieš ilgąjį savaitgalį pirkėjai plūdo į turgų ne drabužių, prekių buičiai ar remontui, bet gėlių sodinukų. Juos žmonės ketina savaitgalį sodinti kapinėse. Po to, kai dar kartą buvo palengvintos karantino sąlygos ir leista kone visa prekyba, portalo tv3.lt žurnalistė apsilankė Vilniaus Kalvarijų turguje.

Ant prekystalių jau atsiranda pirmosios lietuviškos braškės. Kai kurie pirkėjai nuogąstauja, kad dėl uždarytų sienų ir sauso pavasario braškių kaina išaugs. Visgi uogų augintojai sako, kad jeigu derliui nepakenks šalnos, jų kaina neturėtų didėti ir sieks apie 4–5 eurus. Šių metų pavasaris išsiskiria itin sausu oru. Ūkininkai pastebi, kad dėl lietaus trūkumo derlius gali būti prastesnis.

Kelionių kainos po koronaviruso krizės turėtų kilti sparčiau nei įprastai dėl skrydžių ir infrastruktūros brangimo, prognozuoja didžiausias šalies kelionių organizatorius „Novaturas“. „Paslaugų kainos auga kasmet ir ypač dabartinėje situacijoje, kuomet yra labai daug nežinomybės, niekas negali prognozuoti tolesnių turizmo ir aviacijos sektoriaus tendencijų“, – internetiniame seminare šią savaitę sakė bendrovės vadovė Audronė Keinytė.

Didžiosios Britanijos ūkininkai vis garsiau skundžiasi darbuotojų trūkumu. Lietuviai važiuotų ten dirbti, tačiau šiuo metu nėra kaip tai padaryti. Vis dėlto susivilioję uždarbiu svetur tautiečiai randa būtų kaip ištrūkti iš karantino Lietuvoje. Didžiosios Britanijos ūkiams reikia daugiau negu 90 tūkst. darbuotojų. Jeigu ūkininkai greitu metu jų nesulauks, gali tekti derlių palikti tiesiog laukuose. Šiuo metu dera šparagai ir agurkai, artėja braškių sezonas.

Šią savaitę premjeras Saulius Skvernelis pasiūlė pradėti diskusijas dėl dviejų su puse dienos savaitgalį, taip siekiant efektyvinti darbą ir paskatinti vartojimą. Įrašu apie tai asmeninėje „Facebook“ paskyroje pasidalijo „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Artėjant Motinos dienai, vis dažniau susimąstome, kaip jas pradžiuginti. Nors sakoma, kad geriausia dovana tokia proga yra vaikų dėmesys, ne paslaptis, kad daugelis mamas nori palepinti įteikdami bent simbolinę dovaną. Mamos diena jau šį sekmadienį, tad portalas tv3.lt nusprendė pasidairyti internete ir pasidomėti, ką būtų galima nupirkti mamai už sumą iki 10 eurų.

Palengvinus karantino sąlygas, veiklą atnaujino daugelis prekybos įmonių ir turgaviečių. Jose daugiausia atsiskaitoma grynaisiais pinigais. Gyventojai raminami, kad užsikrėsti liečiant banknotus daug sunkiau nei, pvz., durų rankeną, tačiau apie rizikas liečiant monetas daugiau informacijos nepateikiama.

Minint Tarptautinę darbo dieną, Lietuvos profesinių sąjungų atstovai sako, kad koronaviruso sukelta krizė išryškino darbuotojų patiriamas problemas. „Darbuotojai šiandien yra silpnoji šalis, o karantinas tik apnuogino šitą tiesą“, – BNS sakė Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija Inga Ruginienė. Dėl viruso plitimo grėsmės Lietuvoje šiemet nebus tradicinių eitynių ir planuoto šeimų pikniko prie Katedros aikštės.

Vyriausybė pritarė beveik 1 mlrd. eurų vertės socialinių priemonių paketui, kuris turėtų padėti gyventojams ir darbdaviams greičiau atsitiesti po karantino. Ką išgelbės šios priemonės – šalies ekonomiką ir gyventojus ar valdančiuosius, kurie dalins pinigus prieš pat rinkimus? Kalbėjome su ekonomistu profesoriumi Romu Lazutka. Laba diena. Kaip jūs vertinat Vyriausybės pažadėtas subsidijas ir 200 eurų išmokas darbo netekusiems žmonėms ir pensininkams.

Europos Komisija (EK) pagal valstybės pagalbos taisykles patvirtino Lietuvos parengtą 101,5 mln. eurų vertės nekilnojamojo turto (NT) nuomos kompensavimo schemą, skirtą nuo koronaviruso protrūkio nukentėjusiems sektoriams paremti, pranešė EK.  Vykdomoji ES institucija teigia nustačiusi, kad Lietuvos schema atitinka laikinojoje sistemoje nustatytas sąlygas.

Baltijos šalių elektros perdavimo operatoriai sutarė, kad šalims prisijungus prie Europos elektros tinklų, jie kartu valdys energetikos sistemos dažnį Baltijos šalių galios ir dažnio valdymo bloke. Sinchronizavimo projektui svarbus memorandumas pasirašytas antradienį, skelbia bendrovė „Litgrid“.  „Dirbame išvien, kad sinchronizacijos projektai sklandžiai vyktų net ir karantino sąlygomis.

Kai kurie ekonomistai sako, kad Vyriausybės planą skirti papildomas išmokas koronaviruso krizės metu gali veikti politiniai interesai artėjant Seimo rinkimams. Taip analitikai komentuoja Vyriausybės sprendimą senyvo amžiaus gyventojams, neįgaliesiems, našliams, našlaičiams rugpjūtį skirti vienkartinę 200 eurų dydžio išmoką.

Dėl karantino laikinai nedirbantiems žmonėms iki trečiadienio išmokėta apie 20,5 mln. eurų subsidijų, skelbia Užimtumo tarnyba.  Jos duomenimis, dėl išmokų kreipėsi 66,3 tūkst. dirbančiųjų savarankiškai, iš jų 54,9 tūkst. „Sodra“ išmokėjo 7,3 mln. eurų. Kas trečias jų dirbo grožio ir kosmetikos salonuose, soliariumuose, 14 proc. – prekyboje. 14,7 tūkst. darbdavių prašė subsidijų 95,1 tūkst. į prastovas išleistiems darbuotojams – subsidijas gavo 12,1 tūkst. darbdavių 80,6 tūkst.

Nuo gegužės 4 d. atnaujinant dalį skrydžių, kurių atnaujinimui pritaria Vyriausybė užsienio reikalų ministro siūlymu, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) parengė rekomendacijas ir įpareigojimus tarptautinių skrydžių organizatoriams ir vežėjams, oro uostams, antžeminėms tarnyboms, darbuotojams ir keleiviams, rašoma pranešime spaudai.

Šiuo metu visoje Lietuvoje Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) vykdo kontrolės priemones, susijusias su Užimtumo tarnybos teikiamomis subsidijomis dėl prastovų.

Nedarbas kovą Lietuvoje buvo didesnis nei Europos Sąjungos (ES) vidurkis, skelbia Eurostatas. Per metus nedarbas Lietuvoje padidėjo 1,1 punkto, o per mėnesį – 0,5 punkto ir kovą buvo 7,1 procento. Visoje ES jis per metus sumažėjo 0,3 punkto iki 6,6 proc., o per mėnesį augo 0,1 proc., rodo ES statistikos tarnybos duomenys. Jaunimo iki 25 metų nedarbas Lietuvoje per metus didėjo 5,5 punkto iki 15,7 proc., visoje ES šis rodiklis siekė 15,2 proc., arba 0,2 punkto mažiau nei prieš metus.

Banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas sako, kad pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvos ekonominiai rodikliai dar nebuvo gąsdinantys, tačiau žvelgiant į ateitį, kyla klausimų, kokio gylio bus dėl Covid-19 atsiradusi duobė ir ar vis dar galima tikėtis greito ekonomikos atsigavimo. Vis dėlto Nerijus Mačiulis mano, kad ši krizė tikėtina bus trumpalaikė.   Statistikos departamentas paskelbė, kad šalies BVP sausį-kovą, palyginti su tuo pačiu laiku pernai, išaugo 2,5 proc.

Du trečdaliai Lietuvos gyventojų gyvena daugiabučiuose, dauguma jų – nerenovuotose, neefektyviai šildomuose, statytuose dar pagal iki 1993 m. galiojusius statybos techninius normatyvus. 2016 m. Registrų centro duomenimis, Lietuvoje yra apie 35 tūkst. tokių daugiabučių, kuriems reikalinga renovacija. Šiuo metu šalyje yra vykdoma 420 daugiabučių atnaujinimo projektų, kuriuos įgyvendina apie 130 statybų sektoriaus bendrovių.

Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) šių metų pirmąjį ketvirtį, palyginti su atitinkamu 2019-ųjų laikotarpiu, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką padidėjo 2,5 proc. ir to meto kainomis siekė 11,289 mlrd. eurų. Palyginti su 2019 metų ketvirtuoju  ketvirčiu, realus ekonomikos pokytis, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, buvo neigiamas  - minus 0,2 proc. , BVP pirmąjį įvertį pranešė Statistikos departamentas.

Vyriausybė nusprendė skirti papildomas išmokas visiems senatvės pensijų ir kitų išmokų gavėjams. Net tiems, kurių pensijos didesnės nei subsidijos prastovose esantiems darbuotojams. Ar teisinga visų mokesčių mokėtojų lėšomis labiau remti tuos, kurie ir taip pinigų dabar gauna daugiau? Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skelbia, kad senyvo amžiaus gyventojams, neįgaliesiems, našliams, našlaičiams ketinama skirti vienkartinę 200 eurų dydžio išmoką.

Lauko kavinėms Klaipėdoje vietinės rinkliavos nereikės mokėti visus 2020 metus, pranešė savivaldybė. Nuo rinkliavos atleistos ir paplūdimio kavinės, veikiančios Giruliuose, Melnragėje ir Smiltynėje. Tokį sprendimą uostamiesčio savivaldybės taryba priėmė trečiadienį. „Siekiame padėti verslui išgyventi šį nelengvą laikotarpį.

Valstybė ir Neringos savivaldybė Juodkrantės poilsio namams „Ąžuolynas“ turi atlyginti 9,43 tūkst. eurų žalos už du jachtininkų viešbučius, kuriuos teismas yra nurodęs nugriauti, tačiau jie iki šiol stovi.   Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) trečiadienį padėjo tašką ginče dėl žalos už  statinius Neringoje. „Byloje nustatyti pažeidimai laikytini valdžios institucijų neteisėtais veiksmais.

Šalies galvijų augintojams bus išmokėta 11 mln. eurų ar daugiau tikslinės paramos, sako Žemės ūkio ministerijos atstovas. Ji būtų skirta paremti galvijų augintojus, nukentėjusius nuo koronaviruso krizės.