Lietuvos verslas

Prezidentas Gitanas Nausėda parengiamojoje Europos Vadovų Tarybos (EVT) sesijoje aptarė energijos kainas, migraciją ir pandemijos valdymą. Pirmadienį vykusioje nuotolinėje sesijoje su EVT pirmininku Charles‘iu Micheliu taip pat dalyvavo Lenkijos, Slovėnijos, Slovakijos ir Rumunijos atstovai, pranešė Prezidentūra.

Šiuo metu esame ant didelės ekonominės pakilimo bangos – anot ekspertų, geriau nesame gyvenę. Tačiau visa tai neateina be pasekmių – kainos kone kasdien kyla į kosmines aukštumas ir tai, panašu, dar nėra pabaiga. TV3 laida „Karštai su tv3.lt“ aiškinasi, ar dabar išgyvename ekonominę karštinę? O gal jau matome pirmuosius krizės ženklus?  Savo nuomonėmis studijoje dalinasi Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius ir ekonomistas Marius Dubnikovas.

Kasdien fiksuojant tūkstančius naujų užsikrėtimų ir dešimtis mirčių nuo koronaviruso, valdžia ruošia naujus ribojimus, kurie būtų taikomi dalyje parduotuvių. Pasak prekybininkų, svarstoma riboti pirkėjų srautus tose parduotuvėse, kuriose nereikalaujama galimybių paso. Tuo metu prekybininkai siūlo iš viso atsisakyti galimybių paso tikrinimo ir tik reguliuoti pirkėjų srautus visose parduotuvėse.

Darbo rinkos pokyčiai po karantino ir ryškėjantis darbuotojų deficitas skatina gyventojus persikvalifikuoti, teigia Užimtumo tarnyba. Jos duomenimis, rugsėjį, palyginti su rugpjūčiu, 2,2 karto daugiau žmonių dalyvavo persikvalifikavimo programose. Mokytis pradėjo 802 asmenys (prieš metus – 161). Šia galimybe pasinaudojo 42,5 proc. ilgalaikių bedarbių, o populiariausia ji buvo tarp vyresnių nei 45 met žmonių (37,1 proc.

400 kilometrų ilgio tvorą pasienyje su Baltarusija norėtų statyti 12 įmonių, pranešė projektą įgyvendinanti valstybės valdoma energetikos grupė „Epso-G“.  Tiek bendrovių pateikė paraiškas rugsėjo pabaigoje paskelbtam beveik 120 mln. eurų vertės tvoros rangovo konkursui. Šis ruožas suskaidytas į keturias dalis, o kiekvieną jų įrengti pretenduoja nuo 7 iki 10 tiekėjų.

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) informuoja, kad pakeitus Administracinių nusižengimų kodekso nuostatas, numatančias administracinę atsakomybę už darbuotojų saugos ir sveikatos bei darbo įstatymų pažeidimus, nuo šių metų lapkričio 1 d.  didėja įvairios baudos. Nuo kito mėnesio pradžios darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtrauks baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 900 iki 1,4 tūkst.

Nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovė „Hanner“ pradeda statyti „Hilton“ tinklo viešbutį Italijos Venecijos mieste. Į jį planuojama investuoti apie 60 mln. eurų, pranešė „Hanner“. „Viešbučių verslas yra prislopęs, o susidomėjimas investicijomis į šį segmentą yra ženkliai nukritęs, tačiau manome, kad pandemijos poveikis viešbučių verslui yra laikinas ir kad būtent dabar yra geriausias laikas čia investuoti“, – BNS teigė „Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis.

Vidutinė didmeninė elektros rinkos kaina Lietuvoje praėjusią savaitę, palyginti su ankstesniąja, mažėjo 20 proc., praneša perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“. Spalio 11-17 dienomis „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje elektra kainavo 113,2 euro už megavatvalandę (MWh), tokia pati vidutinė savaitės kaina fiksuota ir Latvijoje bei Estijoje.

Vyriausybei siūlant planą, kaip sušvelninti itin didelį dujų kainų augimą buitiniams vartotojams, o prezidentui pasiūlius valstybės valdomai dujų tiekėjai „Ignitis“ teikti ataskaitas, kaip diversifikuojamas portfelis ir valdoma rizika, prezidento vyriausiasis patarėjas sako, kad tokią ataskaitą Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (VERT) ji turėtų pateikti kartą per metus.  „Mūsų įmonės turi kompetencijos, priėjimą prie ekspertinių žinių, prie pasaulinių žaidėjų.

Seime svarstant su Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) finansavimu susijusias įstatymo pataisas, dėl kurių turėtų būti apsispręsta artimiausiomis dienomis, Interneto žiniasklaidos asociacija (IŽA) ragina kuo greičiau spręsti ir kitą problemą – suderinti su Europos Komisija (EK) nacionalinio transliuotojo finansų kontrolės modelį.

Nuo kitų metų liepos darbdaviams gali tekti atlyginti dalį darbuotojų išlaidų bylinėjantis Darbo ginčų komisijoje. Tokias Darbo kodekso pataisas Seime įregistravo aštuoni socialdemokratai.  Jeigu Seimas jas priimtų, darbo ginčus laimėję darbuotojai galės darbdavio reikalauti padengti advokatų, teisininkų, ekspertizių, laboratorinių tyrimų ar vertimų išlaidas.

Valstybės biudžeto pajamos iš pridėtinės vertės, gyventojų pajamų, akcizų ir pelno mokesčių, kitąmet turėtų siekti 10,183 mlrd. eurų, arba  6 proc. daugiau, nei numatoma gauti 2021 metais. Planuojama, kad šių mokesčių pajamos 2022 metais sudarys 91,8 proc. valstybės biudžeto pajamų be Europos Sąjungos (ES) kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų.

Finansų ministerija siūlo ilgainiui gerokai padidinti akcizus visiems degalams, o daugiausia brangtų dyzelinas. Degalinių atstovai baiminasi, kad dėl to praras klientus – įmonės ir gyventojai vyks degalų į kaimynines šalis. Tai patvirtina ir vežėjai, jie sako turėsiantys pigesnių degalų ieškoti kitur arba bankrutuoti. Todėl kai kurie ekonomistai pataria Lietuvai neišsišokti su akcizų degalams didinimu ir pirmiausia susitarti dėl to susitarti kaimynėmis.

Didieji prekybos tinkai ieško šimtų darbuotojų – anot jų, situacija rinkoje itin sudėtinga. Kai kurie prekybininkai darbuotojams siūlo nemažas pinigines premijas už kiekvieną naują priviliotą kolegą, kiti planuoja didinti atlyginimus, dalis norėtų įdarbinti ir teisėtus migrantus, tačiau tam trukdo biurokratinės kliūtys. Ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad darbuotojų trūksta dėl nepalankios demografinės Lietuvos padėties, dėl to ateityje iššūkių tik daugės.

Lietuvos kariuomenė privalo nutraukti priešmininio laivo „Skalvis“ bei paieškos ir gelbėjimo laivo „Šakiai“ remonto konkursą – jo sąlygas teismas pripažino neteisėtomis. Lietuvos apeliacinis teismas spalio 14 dieną patenkino koncerno „Achemos grupė“ bendrovės „Klaipėdos laivų remontas“ (KLR) skundą ir panaikino kariuomenės balandį priimtą sprendimą konkurso laimėtoju paskelbti Lietuvos įmonės „Promar“ ir Latvijos LZK konsorciumą.

Lietuvoje vaikų susilaukiantys gyventojai gali gauti ne tik valstybės, bet ir papildomą, kelių šimtų eurų vertės paramą, priklausomai nuo gyvenamosios savivaldybės. Kai kuriais atvejais tai gali būti ir papildoma, vienkartinė naujagimio išmoka. Tačiau taip remiamos ne visų miestų šeimos. Pavyzdžiui Panevėžyje papildoma išmoka ar kūdikio kraitelis šeimos pagausėjimo atveju nėra skiriamas. Kodėl taip yra, savivaldybės atstovai nepasidalijo.

Darbo rinka Lietuvoje išsibalansavusi – nors nedarbo rodikliai nėra labai žemi, darbuotojų rasti sunku. Tai rodo ir rekordinis laisvų darbo vietų skaičius. Verslas pabrėžia, kad šiandien reikia ne tik aukštos, bet ir žemesnės kvalifikacijos darbuotojų – priešingu atveju ekonomikos plėtra ir investicijos stos. Tarp sprendimo būdų – užsieniečių iš trečiųjų šalių galimybių įsidarbinti Lietuvoje greičiau ir paprasčiau didinimas.

Tūkstančio eurų priedas vien už tai, kad pasirašote darbo sutartį – jei prieš porą metų tai būtų sakinys iš fantastikos srities, dabar tai – realybė. Darbdaviai nebežino, kaip susirasti samdinių, tad kelia algas, siūlo nemokamas medicinos paslaugas, dirbti priima ir kalinius. O bedarbių šalyje tik daugėja, jų triskart daugiau nei laisvų darbo vietų, tačiau legaliai dirbti jie nė negalvoja.

Seimas pradėjo svarstyti dar vieną naujovę Lietuvoje – 4 dienų darbo savaitę. Tiesa, valdantieji kol kas ją siūlo tik viešajame sektoriuje ir tik mažamečių tėvams, turintiems atžalų iki 3 metų. Taip esą tėvams bus lengviau suderinti tėvystę ir darbą. Profsąjungos jau reikalauja tokių pat lengvatų ir privačiame sektoriuje. Tačiau darbdavių atstovai jau perspėja – dalis įmonių tokiu atveju tiesiog vengtų darbuotojų su vaikais. Tris vaikus auginanti Deimantė dirba auklėtoja darželyje.

 Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) per trejus metus planuoja įsigyti tris laivus. Pirmasis kateris jau pasiekė Pagėgių pasienio rinktinės tarnybinių laivų bazę. Visi laivai bus skirti sienos apsaugai Lietuvoje ir dalyvauti Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros „Frontex“ tarptautinėse jūrinėse operacijose.

Naujame NT projekte būstą įsigiję vilniečiai skundžiasi, kad niekam nerūpi privažiavimas prie jo. Anot gyventojų, niekas jo netvarko, atėjus žiemai nenuvalo net sniego. Tuo metu savivaldybė tikina, kad gatvės baigtumas nėra įformintas, todėl jos ir netvarko. O nekilnojamo turto bendrovė kaltina kito sklypo savininką, bet žada problemą išspręsti kitais metais.

Nauja kirpykla Vilniuje nusprendė, kad pirmąjį jų darbo mėnesį kainas nustatys patys klientai. Kirpykla kvietė gyventojus išbandyti paslaugas ir mokėti tiek, kiek jie nori. Kirpyklos vadovė džiaugėsi žmonių susidomėjimu ir sakė, kad dauguma jų už kirpimą mokėjo 5–25 eurus. Marketingo ir kainodaros ekspertai šią kainų akciją įvertino skirtingai. Anot jų, tai puiki priemonė įeiti į rinką, tačiau pasibaigus akcijai, ne visi klientai grįš.

Grupė opozicijoje esančių „valstiečių“ siūlo gyventojams kompensuoti išmokas už ypatingas darbo sąlygas – jos dėl krizės buvo sumažintos 2010–2011 metais. Pinigus siūloma išmokėti per dvejus metus – 2022–2023-aisiais – po 45 proc. negrąžintos sumos, nes pernai – paskutiniais kompensacijų grąžinimo metais – buvo kompensuota 10 proc. šių išmokų, dar liko neišmokėta apie 5-6 mln. eurų.

„Nuomojamas dviejų kambarių butas su baldais ir buitine technika. Nuomininkų pageidaujama be augintinių ir be vaikų“. Štai tokių būsto nuomos skelbimų galima rasti ne vieną ir ne du. Itin dažnai nuomininkų su vaikais nepageidaujantys būsto savininkai būna pasmerkiami kaip diskriminuojantys šeimas su mažais vaikais. Kur slypi tokio sprendimo šaknys? Bijo, kad neiškeldins Iš tiesų faktas kaip blynas – kas nuomoja būstą, tas ir taisykles nustato.

Įsigijęs nekokybišką prekę, paprastai kiekvienas pirkėjas kreipiasi į parduotuvę, kurioje apsipirko, ir prašo ją pakeisti arba grąžinti sumokėtus pinigus. Tačiau, kaip elgtis, jei atidavus prekę remontuoti, pardavėjas ją grąžina dar labiau sugadintą? Panašiu klausimu į naujienų portalą tv3.lt kreipėsi skaitytojas. Vyras papasakojo, kad vasarą viename prekybos tinkle įsigijo žoliapjovę, kuri po kiek laiko jam sugedo, tad jis atnešė ją į parduotuvę pataisyti.

Lietuvos darbo rinkoje susiklostė paradoksali situacija – nors šalyje yra daugiau nei 200 tūkst. registruotų bedarbių, verslininkai skundžiasi darbuotojų trūkumu ir siūlo daugiau nei 60 tūkst. laisvų darbo vietų. Ekonomistas perspėja, kad darbdaviams didesniais atlyginimais viliojant darbuotojus, tai reikš neišvengiamą prekių ir paslaugų kainų augimą. Tačiau, specialisto nuomone, ne didesnė alga, o pašalpos panaikinimas priverstų ilgalaikius bedarbius dirbti.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) penktadienį patvirtino mažesnes elektros skirstymo kainų viršutines ribas 2022-iems metams. Tai lems ir galutinį tarifą vartotojams.  Bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) kainos riba vidutinės įtampos tinkluose mažėja 23,56 proc. iki 0,892 cento už kilovatvalandę (šiemet – 1,167 cento), o žemos įtampos tinkluose – 9,77 proc.

Prekybos ir pramogų centrus „Akropolis“ Vilniuje, Klaipėdoje, Šiauliuose bei „Akropole“ Rygoje valdanti  įmonė „Akropolis Group“ svarsto apie įsigijimų galimybę Lenkijoje.  Apie tai penktadienį investuotojams skirtame internetiniame seminare pranešė „Akropolis Group“ vadovas Manfredas Dargužis. „Lenkijoje veikia mūsų grupės antrinės kompanijos, todėl strategiškai žvelgiant į ilgalaikę perspektyvą kitas mūsų žingsnis turėtų būti Lenkija“, – teigė M. Dargužis.

Nekilnojamojo turto projektų plėtros įmones Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Bulgarijoje valdanti bendrovė „Akropolis Group“ kitą savaitę ketina pranešti planus apie atnaujinamą prekybos centro „Akropolis“ šalia Vingio parko Vilniuje statybų projektą. „Akropolis Group“ planuoja visuomenei pristatyti atnaujintą prekybos centro architektūrinę koncepciją. Apie tai penktadienį investuotojams skirtame internetiniame seminare pranešė „Akropolis Group“ vadovas Manfredas Dargužis.

Prezidentūra remia Vyriausybės pastangas sušvelninti energijos kainų augimo smūgį buitiniams vartotojams, tačiau ragintų dar labiau sustiprinti Seimui jau pateiktas priemones, pavyzdžiui, įtraukiant valstybinio dujų tiekėjo ataskaitas, kaip diversifikuojamas dujų tiekimo portfelis.  Apie tai žurnalistams po prezidento Gitano Nausėdos susitikimo su energetikos ministru Dainiumi Kreiviu penktadienį kalbėjo šalies vadovo vyriausiasis patarėjas Jaroslavas Neverovičius.

Eksportas šiemet sausį-rugpjūtį Lietuvoje augo mažiausiai iš Baltijos šalių, skelbia Eurostatas. Lietuvos eksportas sausį-rugpjūtį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, augo 19 proc. iki 21,4 mlrd. eurų, Latvijos – 23 proc. iki 10,9 mlrd. eurų, Estijos – 29 proc. iki 11,5 mlrd. eurų, rodo Europos Sąjungos (ES) statistikos tarnybos duomenys. Lietuvos importas augo 26 proc. iki 23,3 mlrd. eurų, Latvijos – 29 proc. iki 13,1 mlrd. eurų, Estijos – 31 proc. iki 12,6 mlrd. eurų.

Šį savaitgalį „Swedbank“ ketina atlikti planinius duomenų centrų patikrinimo ir priežiūros darbus, kurie vykdomi kiekvienais metais, praneša bankas. Šie darbai bus vykdomi nakties metu, siekiant sukelti kuo mažiau nepatogumų klientams. Atliekant šiuos darbus tikėtini trumpalaikiai banko paslaugų trikdžiai. Numatoma, jog spalio 16, 17 ir 18 dienomis tarp 3:00 ir 6:00 val. ryto trumpam gali sutrikti bankomatų, elektroninių kortelių skaitytuvų veikla ir banko mokėjimo kortelių aptarnavimas.

Šie metai Klaipėdos uostui nėra patys geriausi, nors pagal krovą jis toliau lyderiauja tarp Baltijos šalių uostų. Uosto krovos kompanijos teigia, kad neapibrėžta geopolitinė situacija, pandemija, stiprėjanti konkurencija trikdo jų veiklą.

Lietuvos bendrovės dėl COVID-19 sukeltų pasekmių į ateitį žvelgia atsargiai, tačiau sunkumų pasiskolinti įmonėms kyla rečiau, rodo naujausios Lietuvos banko (LB) apklausos duomenys. Didesnė apklaustų įmonių dalis prognozuoja, kad jų produkcijos ir paslaugų kainos augs, planuoja didinti ir atlyginimus darbuotojams, teigiama LB pranešime. „Dalis įmonių vis dar jaučia pandemijos sukeltą šoką, todėl nestebina, kad jos atsargiai vertina ekonomikos plėtrą.

Keturis izoliuoto darbo rezervui skirtus energijos kaupimo įrenginius, arba baterijas, Lietuvoje už 109 mln. eurų įrengs ir aptarnaus Vokietijos bendrovė „Siemens Energy“ ir JAV grupės „Fluence Energy“ padalinys Vokietijoje „Fluence“.  Projektą įgyvendinanti energetikos grupės „Epso-G“ bendrovė „Energy cells“ pasirašė sutartį su konkursą laimėjusiu konsorciumu dėl 200 megavatų (MW) galios ir 200 megavatvalandžių (MWh) talpos įrenginių projektavimo, gamybos ir įrengimo bei aptarnavimo, pran...

Lietuvos statybos įmonės vidaus rinkoje per šių metų sausio-rugpjūčio mėnesius atliko 2,1 mlrd. eurų vertės darbų – palyginamosiomis kainomis 1,5 proc. daugiau nei per atitinkamą 2020-ųjų laikotarpį. Pastatų statybos darbų šiemet atlikta 5,9 proc. daugiau,  inžinerinių statinių statybos darbų − 3,7 proc. mažiau. Tik gyvenamųjų pastatų statybos darbų apimtys išaugo 14,4 proc., tuo metu negyvenamųjų pastatų – 1,2 proc.

Opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis teigia, kad reikia atšaukti galimybių paso galiojimą, nes jis kenkia ekonomikai. „Pirmiausia reikėtų atšaukti galimybių pasą, tai sprendimas, kuris labai stipriai kenkia mūsų ekonomikai (...) pasekmės bus labai skaudžios“, – penktadienį Žinių radijui sakė jis. Galimybių pasą turi asmenys, pasiskiepiję nuo COVID-19, persirgę šia liga arba pasidarę testą.

Rugsėjį transporto licencijas turinčių bendrovių įsiskolinimai „Sodrai“ pakilo į aukščiausią lygį nuo koronaviruso pandemijos pradžios, remdamasi  „Creditreform Lietuva“ analitikų apibendrintais „Sodros“ duomenimis pranešė Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“.  „Linavos“ teigimu, rugsėjį bendra Lietuvos vežėjų skola padidėjo iki 19,646 mln. eurų arba iki 4,5 tūkst. eurų vienai transporto licenciją turinčiai bendrovei.

Baltijos vertybinių popierių biržose šiemet gali būti užfiksuota rekordinė apyvarta per pastarąjį dešimtmetį. Kaip pastebi investavimo ekspertai, didėjantis likvidumas biržose yra gera žinia ir vietos investuotojams, ir esamoms ar dar tik į biržą besidairančioms bendrovėms. Vilniaus biržos pavyzdys rodo, kad situacijai pakeisti iš esmės gali pakakti ir vienos didelės įmonės atėjimo, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Finansinių technologijų įmonė „Revolut“ Lietuvoje dar labiau stiprinsis skolinimo srityje, priims 100 darbuotojų, žada „Revolut“ vadovas Europai Joe Heneghanas (Džo Heneganas).   „Kalbant apie „Revolut“, kaip banko, planus Lietuvoje, tai jau siūlome kredito produktus, o toliau žadame dar labiau stiprintis skolinimo srityje“, – interviu portalui delfi.lt teigė jis.  Pasak J. Heneghano, kitais metais Vilniuje „Revolut“ priims 100 darbuotojų.

Pastaruoju metu visame pasaulyje itin išaugo žaliavų ir energetinių išteklių kainos. Todėl daugelis pramonės įmonių – taip pat ir Lietuvos – skaičiuoja išaugusius gamybos kaštus ir dalį jų perkelia ant vartotojų pečių. Todėl daugelis prekių brangsta pirkėjams. Ekonomistai pažymi, kad kainų augimą sustabdytų tik sumažėjusi paklausa.

Energetikos ministras Dainius Kreivys prognozuoja, kad šilumos gamintojams deginant miško atliekas biokuras atpigtų 10-15 proc.   Ministras žada iki kito mėnesio parengti pataisas, leisiančias gaminti šilumą iš atliekų.   „Trečios rūšies biokuras – miško kirtimo atliekos, šakos, kurių didžiulis kiekis yra visiškai nepanaudojama, supūna miške, neparduodama per biokuro biržą, keliautų tiesiai į katilus“, – Seime ketvirtadienį kalbėjo D. Kreivys.

Seimas ketvirtadienį priėmė svarstyti Vyriausybės siūlomas priemones, kaip amortizuoti smarkiai didėjančias dujų ir elektros kainas gyventojams.  Už tai, kad po pateikimo pataisoms būtų pritarta, balsavo 87 Seimo nariai, prieš nė vienas, o susilaikė 25. Pakeitimai bus svarstomi skubos tvarka ir į plenarinių posėdžių salę iš komitetų grįš spalio 19-ąją. Penkių įstatymų pataisos leistų energijos kainas nuo sausio padidinti mažiau negu jos kiltų nieko nedarant.

Vis garsiau žmonėms kalbant apie kylančias kainas, TV3 Žinios atliko eksperimentą. Surinkę aštuonerių metų senumo čekius, apsilankėme skirtingose parduotuvėse ir, pirkdami tuos pačius produktus, lyginome jų kainas. Kai kas brango kone dvigubai, kai kas pigo, o kai kur gamintojai gudrauja – už tą pačią kainą sumažino produkto svorį.  Palyginti kainas visuomet įdomu, tačiau retai tą darome ilgalaikėje perspektyvoje.

Aplinkosaugininkai pagaliau išgirdo metų metus klaipėdiečių reiškiamus skundus. Žmonės kovojo su jūrinių krovinių kompanija KLASCO, mat joje kraunamos geležies rūdos dulkės gulė ir ant klaipėdiečių langų, ir į jų plaučius. Tyrimą atlikę aplinkosaugininkai nustatė, kad tarša sklido net pusę kilometro už bendrovės ribų, tad įmonei KLASCO geležies rūdą krauti uždraudė.  „Sena boba, bet nebėra jau žodžių. Aš gyvenu, branguti, žinai kiek aš čia gyvenu? 60 metų.

Natūralaus pieno supirkimo kainos ir toliau auga – rugsėjį vidutinė supirkimo kaina siekė 338,8 euro už toną ir buvo beveik 10 proc. didesnė nei rugpjūčio mėnesį. Per metus – rugsėjį, palyginti su pernai rugsėju, kaina buvo 20,3 proc. didesnė, skelbia Žemės ūkio ministerija. Vidutinė bazinių rodiklių pieno supirkimo kaina per mėnesį augo 2,4 proc. iki 263,2 euro. Sausio-rugsėjo mėnesiais supirkta 1012,94 tūkst. tonų pieno -1,8 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu.

Vyriausybė vidaus ir tarptautinėse rinkoje kitąmet ketina skolintis apie 3,907 mlrd. eurų. Prognozuojama, kad valdžios sektoriaus skola 2022 metų pabaigoje sudarys apie 26,068 mlrd. eurų, arba 45,6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Vidaus rinkoje, išleidžiant Vyriausybės vertybinius popierius  (VVP), planuojama pasiskolinti apie 2,039 mlrd. eurų, 1,75 mlrd. eurų – užsienio kapitalo rinkose išleidžiant euroobligacijų emisijas. Apie 118 mln.

Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį pasirašė Viešųjų pirkimų įstatymo pataisas, kuriomis didinamos mažos vertės viešųjų pirkimų „lubos“ nuo 10 tūkst. iki 15 tūkst. eurų, o žodinių sutarčių – nuo 3 tūkst. iki 5 tūkst. eurų. Be to, savivaldybėms leidžiama lanksčiau centralizuoti pirkimus.  Seimas šias pataisas priėmė rugsėjo pabaigoje.

Verslas kritikuoja Seimo sprendimą, kad Lošimų priežiūros tarnyba leidimus lošikams išduotų tik jiems gavus savivaldybių tarybų sutikimą.  Verslininkai piktinasi, kad turės prisitaikyti prie skirtingos 60-ties savivaldybių tvarkos.