Ekspertai teigia, kad per pandemiją padidėjusios kainos artimiausiu metu kris nežymiai, labiausiai brangs elektra ir gamtinės dujos.
Energijos kainos patiria didelius svyravimus
SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas kalbėjo, kad pandemijos pradžioje energijos kainos buvo itin kritusios.
„Pirmaisiais pandemijos mėnesiais energetinių produktų kainos smarkiai sumažėjo kritus jų vartojimui dėl mažėjusio ekonomikos aktyvumo. Turbūt pamenate, kad „Brent“ naftos kaina 2020 metų balandžio mėnesį buvo nusiritusi iki 20 JAV dolerių už barelį, o gamtinių dujų kaina nekainavo ir 5 eurų už megavatvalandę, kas buvo istoriškai labai žemos kainos“, – priminė T. Povilauskas.
Jis komentavo, kad nuslūgus pirmai epidemijos bangai ir atlaisvinus kai kuriuos ribojimus, energijos kaina ėmė augti. Ir nors ne visos kainos šiuo metu yra rekordinės, jos yra gerokai didesnės nei pernai.
„Pradėjus greitai atsigauti paklausai, pasauliui tvarkantis su pandemija, o pasiūlai nespėjant atsigauti su paklausa, energetinių išteklių kaina pradėjo augti. Gamtinių dujų ar elektros energijos Europoje šių metų gruodį tebemušė rekordus (pavyzdžiui, gamtinių dujų kaina gruodžio 20 d. pasiekė beveik 150 eurų už megavatvalandę).
Kitų energetinių išteklių, pavyzdžiui, žaliavinės „Brent“ naftos kainos nėra rekordinės, tačiau dabartinis 72 JAV dolerių už barelį lygis yra vis vien gerokai didesnis negu prieš metus“, – pabrėžė T. Povilauskas.
„Swedbank“ vyresnysis ekonomistas Vytenis Šimkus taip pat atkreipė dėmesį į didelius energijos išteklių kainų svyravimus.
„Energijos, kaip ir kitų išteklių, kainos per pastaruosius porą metų pasivažinėjo amerikietiškais kalneliais. Matėme didelį smukimą 2020 m. pavasarį, kai naftos kainos net dienai buvo neigiamos, vėliau atsigaunant pasaulio ekonomikai jos grįžo į normalų lygį“, – teigė V. Šimkus.
Jo nuomone, ryškus kainų išaugimas įvyko dėl kelių įvykių pasaulyje.
„Šiandien matome didelį dujų ir elektros kainų paaštrėjimą Europoje, dėl keleto priežasčių – pabrangę taršos leidimai, sutrikusi elektros gamyba iš atsinaujinančių šaltinių Skandinavijoje, menkas dujų tiekimas iš Rusijos. Visi šie veiksniai pastūmėjo energijos kainas į rekordines aukštumas“, – vardijo vyresnysis ekonomistas.
Jis teigia, kad kainos artimiausiu metu nebeturėtų taip sparčiai augti, tačiau greito kritimo taip pat nereiktų tikėtis.
„Tolesnio energijos kainų brangimo finansų rinkos nesitiki, tačiau jos gali išsilaikyti dabartinėse aukštumose, per visą žiemą, o po to palengva normalizuotis iki kitų metų pabaigos. Žinoma, jei laikytųsi esami tiekimo sutrikimai arba atsirastų naujų, energijos kainos gali laikytis aukštos ir ilgesnį laiką“, – užsiminė V. Šimkus.
Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresnioji ekonomistė Laura Mociūnaitė teigė, kad kainos keitėsi dėl pandemijos neapibrėžtumo.
„Prasidėjus pandemijai dėl sumažėjusios paklausos ir padidėjusio neapibrėžtumo krito įvairių energijos išteklių (pavyzdžiui, naftos, gamtinių dujų) kainos rinkose. Tai atsispindėjo ir galutinio vartojimo energijos prekių kainose, kurios per 2020 m. sumažėjo vidutiniškai apie 10 proc., o žvelgiant giliau, pavyzdžiui, gamtinės dujos ir šilumos energija vartotojams atpigo dar daugiau – atitinkamai 26 proc. ir 16 proc.“, – kalbėjo L. Mociūnaitė.
Pasak jos, pasaulio ekonomikai atsigaunant, stipriai išaugo energijos išteklių paklausa, o tai lėmė ir jų kainų padidėjimą. Rekordiškai išaugo dujų kainos rinkoje, kurias be padidėjusios paklausos veikė ir geopolitiniai veiksniai bei orų sąlygos – užsitęsusi žiema bei karšta vasara Europoje.
„Taigi, po kryčio 2020 m. išaugus naftos kainoms, veikiant žemos palyginamosios bazės įtakai bei šoktelėjus dujų kainoms rinkoje, šiemet energijos kainos kyla – šių metų sausio–lapkričio mėn. energijos kainos vidutiniškai yra 13 proc. didesnės nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus.
Ypač stipriai pabrango degalai, kurie lapkritį buvo 39 proc., o šilumos energija – net 44 proc. brangesni nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus“, – atkreipė dėmesį L. Mociūnaitė.
Energijos kainų pakitimus taip pat lemia ir politinė situacija
T. Povilausko teigimu, nereiktų užmiršti ir politinio konteksto, kuris irgi prisideda prie to, kad, pavyzdžiui, Europoje gamtinių dujų kaina yra rekordiškai aukšta.
„Galiausiai nesitikime, kad kitąmet mažės apyvartinių taršos leidimų Europoje kainos, o tai irgi lemia, kad, pavyzdžiui, elektros kaina kitais metais „Nord Pool“ biržoje bus didesnė negu 2019 ar 2020 m.
Prisiminkime, kad naftos rinkoje labai didelę įtaką turi OPEC (naftą eksportuojančių šalių) kartelis kartu su Rusija, o gamtinių dujų Europos rinkoje – Rusija ir šių šalių sprendimai daro didelę įtaką galutinei energijos kainai“, – atkreipė dėmesį ekonomistas.
Kalbėdamas apie kitų metų prognozes, jis išskyrė du laikotarpius, kai kainos veikiausiai judės skirtingomis kryptimis.
„Pirmą ketvirtį, kai tam tikrų energetinių išteklių – gamtinių dujų ir elektros paklausa dėl sezoniškumo liks didelė ir kur atsargų lygis (gamtinių dujų Europoje) yra mažas, todėl kainos veikiausiai liks istoriškai didelės.
Tačiau vėliau įsibėgėjant 2022 metais gamtinių dujų ir elektros kainos turėtų stipriau pajudėti žemyn dėl didesnės pasiūlos. Tik jau beveik akivaizdu, kad ir gamtinių dujų, ir elektros kaina kitąmet antrą pusmetį negrįš į 2019 ar 2020 metų lygį ir liks istoriškai didelė“, – kalbėjo T. Povilauskas.
Jis pabrėžė, kad kitais metais didės žaliavinės naftos kainos, tačiau antroje metų pusėje ji turėtų kristi.
„Prognozuojame, kad vidutinė žaliavinės naftos „Brent“ kaina kitąmet bus netgi šiek tiek didesnė negu šiemet ir sieks apie 73 JAV dolerius už barelį, kai šiemet vidurkis yra 71 JAV doleris. Tačiau vėlgi čia reiktų pabrėžti, kad galvojame, kad naftos kaina išliks didesnė pirmą pusmetį, o antrą pusmetį bus mažesnė negu pirmą ir negu prognozuojamas vidurkis“, – kalbėjo T. Povilauskas.
Labiausiai pigti kitais metais nuo antro ketvirčio turėtų gamtinės dujos ir elektra, mažiau žaliavinė nafta.
„Kaip visada, kainų kaita priklauso nuo paklausos ir pasiūlos pokyčių. Paklausai didžiausią įtaką darys tai, kokiu tempu didės vartojimas. Didžiausia rizika vartojimui trumpu periodu – omikron atmainos neigiama įtaka žmonių judumui ir dėl to galintis sumažėti trumpam vartojimas. Ilgesniu laikotarpiu – atsinaujinančios energetikos rinkos dalies augimas dėl kurio mažėtų paklausa iškastiniam kurui“, – teigė T. Povilauskis.
Anot jo, jau ir šiemet žaliavų kainų šuolis buvo vienas pagrindinių įmonių vadovų sprendžiamų klausimų, nes jis gerokai karpo įmonių pelningumą ir ypač paskutiniais šių metų mėnesiais
„Todėl bent jau kitų metų pradžioje tai nesikeis ir įmonės stengsis kiek tai įmanoma pagal rinką kuo labiau permesti išlaidų padidėjimą i galutinę produktų kainą“, – pasakojo ekonomistas.
Kils elektros ir gamtinių dujų kainos
T. Povilausko teigimu, kainų didėjimas yra normalus procesas augant ekonomikai ir neigiamą įtaką jis daro tuomet, kai kainų augimas šokteli labiau negu įprasta.
„Dabartinę beveik 10 proc. siekiančią infliaciją galima įvardinti kaip pernelyg didelę, bet visi suprantame, kad didžioji dalis infliacijos yra nulemta žaliavų kainų šuolio ir Lietuvos galimybės daryti įtaką tokiai infliacijai nėra didelė.
Kuo ilgiau užtruks žaliavų kainų šuolis, tuo didesnę įtaką tai turės ir namų ūkių vartojimui, nes kuo daugiau išleisime pinigų sąskaitoms už energetinius išteklius apmokėti, tuo mažiau liks kitoms paslaugoms ar prekėms“, – kalbėjo T. Povilauskas.
L. Mociūnaitės manymu, dėl ypač didelio elektros, gamtinių dujų kainų šuolio rinkoje bei pabrangusios naftos prognozuojama, kad energijos prekės vartotojams kitais metais brangs vidutiniškai apie 15 proc.
„Tiesa, šis augimas nebus tolygus – metų pradžioje energijos kainos kils sparčiau, o metų pabaigoje, prognozuojama, kad energijos kainos bus netgi mažesnės nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus“, – kalbėjo ekonomistė.
Ji priminė, kad jau patvirtina, kad nuo kitų metų sausio mėnesio kils elektros ir gamtinių dujų kainos buitiniams vartotojams.
„Stipriai pabrangusios gamtinės dujos, kurios yra naudojamos teikiant šilumos energiją, lems ir tai, kad šilumos energijos kainos kitų metų pradžioje bus reikšmingai didesnės nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Degalai kitais metais taip pat vidutiniškai bus brangesni nei šiemet“, – komentavo L. Mociūnaitė.
Ji atkreipė dėmesį, kad vartotojai energijos išteklių brangimą jaučia ne tik tiesiogiai, mokėdami didesnes sąskaitas, bet ir netiesiogiai, kai dėl pakilusių energijos kainų padidėja kitų prekių gamybos ar paslaugų teikimo sąnaudos ir dėl to padidėja jų kainos.
Jai pritarė ir ekonomistas V. Šimkus:
„Brangi energija yra skausminga tiek verslams, tiek gyventojams. Kalbant apie įmones, didesnės sąnaudos visų pirma paveikia jų pelno maržas. Daugelius įmonių, pirmiausia bando amortizuoti poveikį savo sąskaita, tačiau jei susiformuoja lūkesčiai, kad kainų pokytis ilgalaikis, jos bando, pagal galimybes, permesti naštą galutiniam vartotojui“.
Pasak pašnekovo, gyventojai visų pirma poveikį pajunta per didesnes degalų ir komunalinių paslaugų kainas, ilgainiui galimi ir bendri kainų pokyčiai, jei energijos kainų įtaka perkelia į vartotojų kainas.
„Tai gali kažkiek pristabdyti vartojimo augimą, tačiau atlyginimai Lietuvoje auga vidutiniškai 10 proc. todėl perkamoji galia vis dar auga“, – pabrėžė V. Šimkus.
Pasirinkus tinkamas priemones, ateityje būtų galima lengviau suvaldyti kainų pokyčius.
„Šis energijos kainų šuolis vis tik yra laikinas reiškinys, todėl stiprių ilgalaikių pasekmių neturėtų būti. Kita vertus, jei brangi energija paskatintų mus daugiau investuoti į švarią energiją ir energiją taupančias technologijas, mes ateityje taptume atsparesni tokiems sukrėtimams“, – apibendrino V. Šimkus.
