Miglė Petkutė

Iš užsienio į Lietuvą grįžę asmenys susiduria su problema, kad jiems neužtenka įgyto darbo stažo ir pensija jiems nepriklauso. Komunikacija su užsienio institucijomis vyksta lėtai ir žmonės nežino, ar dokumentai juos pasieks sėkmingai. Ekspertai primena, kad skirtingose šalyse darbo stažo laikas nesutampa ir primena informacija pasirūpinti iš anksto.

Artėjant vasarai vis daugiau žmonių kreipiasi į kelionių agentūras, didžiausias susidomėjimas pastebimas šiltųjų kraštų kurortais. Fiksuojamas ryškesnis keliautojų srautas, jie renkasi brangesnius ir kokybiškesnius variantus. Ekspertai teigia, kad šiais metais yra užsakoma daugiau kelionių, įmonės ima siūlyti naujų maršrutų.

Pastaruoju metu pirkėjai parduotuvėse vis dažniau pastebi perkamų prekių kiekio ribojimus. Itin išaugusiai paklausai ir paniškam pirkimui suvaldyti prekybos tinklai ėmė riboti tam tikrų produktų kiekį vieno apsipirkimo metu. Ekspertai kalba, kad nėra tikslaus atsakymo, kada ribojimai pasibaigs, tačiau jų stengsis atsisakyti kiek įmanoma anksčiau.

Pastaruoju metu prekes internetu perkantys ir į užsienį siuntas siunčiantys žmonės pastebėjo, kad siuntos atvyksta vėliau, dingsta, o kartais netgi būna pažeistos. Pristatymo problemos kyla dėl pakitusių transportavimo maršrutų ir sutrikusios logistikos. Ekspertai pabrėžė, kad siuntos gali būti pažeistos dėl netinkamo įpakavimo, o joms dingus kviečiama kreiptis į pristatymo įmonę.

Prasidėjus karui Ukrainoje, prekybininkai ėmėsi masiškai atsisakyti rusiškų ir baltarusiškų prekių. Panašus priemonių imasi ir maisto bei prekių pristatymo tarnybų platformos, klientams yra siūlomos alternatyvos. Ekspertai pasakoja, kad kol nėra žinomos visos detalės dėl veiklos Rusijoje, „Amber Food“ vis dar liks atokiau nuo platformų sąrašų. Visiškai atsisakyta rusiškų prekių „Bolt Food“ vadovas Lietuvoje Justinas Bambalas kalbėjo, kad platformoje rusiškų prekių neliko jau nuo kovo mėnesio.

Augančios energijos išteklių kainos turėjo įtakos ir kitų produktų brangimui. Prekybos tinklai užsimena apie daržovių kainų augimą, tačiau tikina, kad jos atitinka rinkos tendencijas ir yra prieinamos pirkėjams. Ekspertai aiškina, kad brangiausios yra pirmojo derliaus daržovės, o vėliau jos gali kainuoti gerokai mažiau. Išaugo energijos kainos „Iki“ Komunikacijos vadovė Vaida Budrienė komentavo, kad daržovių kainos priklauso nuo gamintojo sutarčių su žaliavų tiekėjais.

Net 72 proc. Z kartos (gimę nuo 2003 m.) atstovų, perėjusių į naują darbovietę, lieka nusivylę, nes realybė neatitinka jų turėtų lūkesčių. Darbuotojai lieka nepatenkinti įmonės darbo strategija arba prasta komunikacija tarp bendradarbių. Ekspertai kalba, kad svarbu ne tik pasiklausti darbdavio apie įmonės vertybes ir kultūrą, bet ir stebėti darbą gyvai bei rinkti atsiliepimų.

Rusijoje vis stiprėjant cenzūrai ir intensyvėjant kibernetinėms atakoms, interneto vartotojų poreikis apeiti apribojimus labai išaugo – rusai masiškai ieško VPN paslaugų. Tačiau padidėjus VPN besidominčių asmenų kiekiui, greitai gali būti ribojami VPN paslaugų tiekėjai. Ekspertai teigia, kad kai kuriose autokratinėse šalyse naudotis VPN būna sudėtinga ir dažnai ne itin saugu.

Nemažai lietuvių ilgąjį Velykų savaitgalį vyksta aplankyti giminių ir draugų. Neturintys nuosavo automobilio ar norintys rinktis aplinkai draugiškesnį keliavimo būdą gali nusivilti. Kai kuriais populiariais maršrutais kelionių bilietai jau išpirkti. Į portalą tv3.lt kreipėsi vilnietė Ieva. Kadangi pati automobilio nevairuoja, į Klaipėdą, kur gyvena jos tėvai, paprastai važiuoja traukiniu. „Paprastai nusiperku bilietus iš anksto, kai tik nusprendžiu, kada važiuosiu pas tėvus.

Artėjant Velykoms kelis kartus išauga kiaušinių pirkimai – žmonės skuba ne tik juos valgyti, bet ir marginti būsimai šventei. Kainos tarp skirtingų rūšių skiriasi nuo vištų laikymo tipo, pamažu atsisakoma narvuose laikomų vištų kiaušinių. Ekspertai teigia, kad net ir dėl didelio poreikio kiaušinių nepritrūks, pirkėjai galės mėgautis daugeliu kiaušinių rūšių. Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, kurie skelbiami svetainėje produktukainos.

Rusijai užpuolus Ukrainą, Lietuva tapo viena pirmųjų šalimų, parodžiusių pasipriešinimą Kremliaus agresijai ir nutraukusi dujų pirkimą iš Rusijos. Lietuvai teks pirkti energijos produktus iš kitų šalių, o dėl to gali kisti jų kainos, įspėja specialistai. Jų teigimu, kad dėl karo dujų kainos šiemet augs, tačiau bus stengiamasi jas išlaikyti kuo patrauklesnes pirkėjui.

Pastarosiomis savaitėmis į Lietuvą fiksuoti dideli nuo karo bėgančių ukrainiečių srautai. Palikę diplomus Ukrainoje jie ėmėsi ieškoti darbų čia, o tuo užsiimančios įmonės praneša apie įsidarbinti norinčių žmonių antplūdį. Ekspertai kalba, kad ukrainiečiams yra siūloma darbų įvairiose srityse, o laisvų darbo vietų skaičius žaibiškai mažėja. Užimtumo tarnyba skaičiuoja, kad Lietuvoje jau įsidarbino daugiau nei 2 tūkst. ukrainiečių.

Prasidėjus karui Ukrainoje prekybos tinklai ėmė atsisakyti Rusijoje ir Baltarusijoje gaminamų produktų, juos pakeitė vietinė arba Europos Sąjungoje gaminama produkcija. Pašalintos buvo ir tarptautinių įmonių, kurios tęsė gamybos darbus šiose šalyse, prekės. Ekspertai kalba, kad šiuo metu yra svarbiausias etiškumas ir vertybinė pozicija, finansai lieka antroje vietoje.

Rusijos agresija prieš Ukrainą tęsiasi jau daugiau kaip mėnesį. Atsakydamos į Kremliaus veiksmus Vakarų šalys ėmėsi griežtų sankcijų. Į jas savotiškai atsakė ir Vladimiras Putinas. Visi šie veiksniai turės įtakos Lietuvos ekonomikai ir kiekvieno lietuvio kišenei. Ekonomistai sutaria, kad šie metai itin daug iššūkių turės toms įmonėms, kurios gyveno iš prekybos su Rusija, Baltarusija ir Ukraina. Be to, tiek verslą, tiek gyventojus paveiks ir itin išaugusios energetinių produktų kainos.

Dėl Rusijos karo veiksmų prieš Ukrainą, turizmo įmonės turėjo keisti kelionių maršrutus ir jų kainas, kai kur jos augo dvigubai. Kelionių organizatoriai planuodami klientų išvykas laikosi atokiai nuo Ukrainos, tačiau ukrainiečiams siūlo finansinę ir transporto pagalbą. Kelionių ekspertai kalba, kad nors užsakymų skaičius šiomis dienomis yra mažesnis, o kainos išaugusios, žmonės vis vien noriai keliauja.

Kilus karui Ukrainoje, nemaža dalis Lietuvos gyventojų suskubo įsigyti Ukrainos simbolikos. Atributika prekiaujančios įmonės susidūrė su gausiu užsakymų skaičiumi, kai kuriose parduotuvėse vėliavų ir kitos simbolikos pritrūko. „Pigu.lt“ pardavimų vadovė Kristina Liškauskaitė pasakojo, kad anksčiau jokios šalies atributika nebuvo sulaukusi tokio didelio susidomėjimo. „Mėlyna–geltona spalvos – šiuo metu populiariausios mūsų e. prekybos centre.

Pradėjus kristi rublio vertei, žmonės sunerimo ar tai paveiks ir jų į bankus padėtus pinigus. Specialistai tikina, kad susidariusi situacija bankų veiklos nepaveiks. Tačiau tuo pačiu pastebi, kad pasikeitė  gyventojų lūkesčiai, sumažėjo išduodamų būsto paskolų skaičius. Lietuvos banko Makroprudencinės analizės skyriaus vyresnysis ekonomistas Vaidotas Šumskis komentavo, kad keitėsi klientų lūkesčiai.

Vis didėjant laisvų darbų vietų skaičiui, o lietuviams išvykstant dirbti į kitas šalis darbdaviai ima kviestis darbuotojus iš užsienio. Kai kurios įmonės darbuotojams siūlo lanksčius grafikus, kompensacijas, priedus ir galimybę dirbti nuotoliniu būdu. Ekspertai kalba, kad įdarbinti užsieniečius skatina ne tik išaugęs laisvų darbo vietų skaičius, bet ir reikalinga kvalifikacija.

Pernai Lietuvoje kremuota daugiau nei 10 tūkst. žmonių palaikų arba maždaug kas ketvirtas miręs mūsų šalyje. Ne vienam kilo klausimas, ką daryti su urna, kurioje atgula mirusiojo palaikai. Norint ją laikyti kapinėse, gali tekti pakloti nemenką sumą. Ekspertai kalba, kad dėl norinčių kremuoti palaikus ima mažėti vietos, tačiau augančios kainos klientų neišgąsdina. Kainos neturėtų keistis Aplinkos ministerijos Statybos ir teritorijų planavimo politikos grupės vyr.

Metų pradžioje Lietuvoje vėl buvo užfiksuota įmonių, kurios darbuotojams išmoka penkiaženkles algas. Sąraše pateiktos 23 įmonės, kuriose vidutinės algos viršijo 10 tūkst. eurų, 15 įmonių algos viršijo 12 tūkst., o viena viršijo 40 tūkst. eurų ribą. Naujausi „Sodros“ duomenys parodo, kokios įmonės sausio mėnesį turėjo aukščiausius išmokamo darbo užmokesčio vidurkius.

Dėl sveikatos problemų negalintys dirbti asmenys kreipiasi į „Sodrą“ dėl ligos išmokos, tačiau ne visi žino, kad yra privaloma laikytis gydytojo nustatytų taisyklių ir reikalavimų. Pažeidus taisykles ligos išmoka gali būti nutraukiama. Specialistai paaiškino, nuo ko priklauso ligos išmokų dydžiai ir kokias pareigas turi darbuotojai gavę nedarbingumo pažymėjimą.

Įvairiose Lietuvos savivaldybėse galima atkreipti dėmesį į skirtingus vidutinių pensijų dydžius. Kalbama, kad aukštesni atlyginimai proporcingai daro įtaką ir pensijoms, todėl jų dydis priklauso nuo to, kokiame regione gyvena žmogus. „Sodra“ pateikė penkių didžiausias ir mažiausias vidutines pensijas skiriančių savivaldybių duomenis, atotrūkis siekia du šimtus eurų.

Dėl koronaviruso pandemijos prisitaikyti prie naujų sąlygų turėjo ir laiškų bei siuntų pristatymo įmonės. Nors šiuo metu izoliuojasi nemažas kiekis jų darbuotojų, įmonės esą stengiasi, kad klientai siuntas gautų laiku. Verslo atstovai atstovai atkreipia dėmesį, kad siekiama užtikrinti greitą ir patogų aptarnavimą, darbuotojui užsikrėtus kiti turi planus dirbti pamainomomis.

Dėl ribojimų priversti daugiau laiko praleisti namuose gyventojai ėmė dažniau planuoti būsto interjero pokyčius. Taip išaugus susidomėjimui ir paklausai, baldų gamintojai ir pardavėjai vos spėja pildyti lentynas. Koją jiems kiša ir sutrūkinėjusios tiekimo grandinės. Ekspertai praneša apie pastaruoju metu itin išaugusią baldų ir jų priedų paklausą, teigiama, kad priartėjus vasaros sezonui, ji gali tik dar labiau augti.

Šiuo metu nekilnojamojo turto (NT) mokesčiu apmokestinamas tik tas gyventojų turtas, kurio vertė viršija 150 tūkst. eurų. Kaip keistai beskambėtų, iš automobilių apmokestinimo surenkama daugiau pinigų nei iš kur kas brangesnio NT. Tačiau jau netrukus turėtų būti pateikti įstatymų projektai, kuriais NT bus apmokestintas kur kas labiau nei dabar. Kad ir  gana nedidelį, jį mokėtų visi, išskyrus socialiai pažeidžiamus gyventojus.

Kurį laiką Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, buvo daug įvairių ribojimų, susijusių su žmonių judėjimu. Sunkumų patyrė tiek gyventojai, tiek kai kurie verslai. Tačiau nei koronavirusas, nei dėl puslaidininkių stygiaus išaugę automobilių kainos nė kiek nesumažino kai kurių tautiečių susidomėjimo itin prabangiomis mašinomis. Ekspertai kalba, kad itin brangius automobilius įsigyja aukštų pareigų žmonės, kurie nori atkreipti kitų žmonių dėmesį.

Pastaruoju metu žaliavinės naftos ir iš jos gaminamų degalų kainos yra didžiausios per kelerius metus. Sąnaudos kurui sudaro nemažą dalį vežėjų išlaidų. Kai kurie iš jų jau buvo priversti kiek anksčiau didinti tarpmiestinių autobusų ir traukinių bilietų kainas. Dabartinį degalų kainų šuolį jie esą dengia iš vidinių resursų. Tačiau neatmeta, kad ateityje kelionės gyventojams brangs.

Prieš pandemiją ir jai įsibėgėjus buvo stebima tendencija, kad daugiau lietuvių grįždavo namo, nei išvykdavo darbuotis svetur. Tačiau atlaisvinus ribojimus, situacija pasikeitė. Vis daugiau tautiečių palieka šalį dėl darbo svetur. Lietuvoje vidutinis darbo užmokestis kelerius metus gerokai išaugo ir dabar viršija 1 tūkst. eurų. Tačiau taip pat pastebimai išaugo prekių ir paslaugų kainos. Dėl to nenuostabu, kad 2–3 kartus didesniu atlyginimas užsienyje vilioja lietuvius.

Atlaisvėjus reikalavimams, vis daugiau porų suskubo rezervuoti vietas vestuvėms. Tačiau organizatoriai praneša, kad šiuo metu jau yra visiškai užpildyti užsakymai pavasario ir vasaros sezonams. Pakilusios kainos privertė klientus atidžiau pažvelgti į siūlomas paslaugas, o pasilikus prie pradinio varianto – išleisti daugiau.

Sustabdžius galimybių paso taikymą, parduotuvėms ir jų apsaugas teikiančioms įmonėms teko susidurti su darbuotojų trūkumu. Didžiausias jų trūkumas yra jaučiamas didmiesčiuose. Verslininkų teigimu, čia itin trūksta fizinės apsaugos darbuotojų. Ekspertai tikina, kad ribojimų pakeitimai ar darbuotojų stygius nepakeis saugumo reikalavimų, taikomų prekybos vietose.

Praėjusių metų pabaigoje ir šių pradžioje ne vienas gyventojas pastebėjo, kad miestuose pabrango pavežėjų paslaugos. Įprastos kelionės, anksčiau kainavę kelis eurus, dabar atsieina ir 10 ar dar daugiau eurų. Paslaugų tiekėjai neslepia pakeitę kainas, tačiau tikina, kad tą padaryti buvo priversti dėl objektyvių priežasčių.

Pastaruoju metu vis populiaresnės tampa saulės elektrinės. Teigiama, kad jos ne tik prisideda prie aplinkos tausojimo, bet ir padeda vartotojams gerokai sumažinti už suvartotą elektrą gaunamas sąskaitas. Be to,  norintiems įsirengti saulės elektrines gyventojams skiriama nemenka parama. Ekspertai kalba, kad mitai apie saulės šviesos trūkumą elektrinėms Lietuvoje yra seniai paneigti ir vartotojai neturėtų bijoti jas įsirengti savo reikmėms.

Praėjusiais metais Lietuva tapo viena valstybe, kurioje nekilnojamo turto kainos padidėjo bene labiausiai visoje Europos Sąjungoje. Pakilusios būstų kainos neįtiko klientams, o itin išaugusi paklausa kėlė galvos skausmą statybų įmonėms. Kalbama, kad situacija artimiausiu metu negerės. Ekspertai kalba, kad nekilnojamo turto kainos neturėtų kristi dėl aukštos būstų paklausos, o didžiuosiuose Lietuvos miestuose pasiūla tapo itin maža.

Jau šį pavasarį Seimui bus pateikti svarstyti bent dviejų naujų mokesčių įstatymų paketai. Vyriausybė planuoja labiau apmokestinti gyventojų nekilnojamąjį turtą (NT) ir taršą. Apie tai premjerė Ingrida Šimonytė pirmadienį kalbėjo susitikime su Darbo partijos frakcijos atstovais Seime. Arba mokestis, arba baudos „Pirmiausia, žinoma, žaliųjų mokesčių paketas, kas yra susiję su žaliuoju kursu, dėl kurio šiaip nėra ginčų.

Dažnai dėl tam tikrų priežasčių keleiviai vėluoja atvykti į išvykimo vietas ir dėl to praranda už keliones sumokėtus pinigus. Tokiais atvejais yra tikimasi kelionių organizatorių ar vykdytojų pagalbos ir supratingumo, tačiau jo sulaukti pavyksta ne visada. Kartais klientai gali sulaukti ir patyčių.

Vienas populiariausių socialinių tinklų Lietuvoje „Instagram“ testuoja prenumeratos funkciją – netrukus norint peržiūrėti garsenybių turinį gali tekti susimokėti. Esą taip yra siekiama, kad kūrėjai gautų tinkamas algas ir glaudesnį ryšį su sekėjais. Pranešime žiniasklaidai „Bitės Profė“ Lina Štrafėlaitė pasakojo, kad ši naujiena padės užtikrinti stabilų uždarbį ir artimesnį kontaktą su fanais socialinių tinklų kūrėjams.

Vis didesnes kainas gyventojai pastebi ne tik degalinėse, parduotuvėse ar sąskaitose už šilumą ar elektrą. Daugiau tenka mokėti ir užsisakant maistą į namus. Šias paslaugas teikiančios įmonės neslepia, kad padidėjo tiek pristatymo kaina, tiek minimali suma, kurią reikia išleisti, norint pavalgyti neišeinant iš namų. Populiariose maisto pristatymo platformose minimali užsakymo suma padidėjo iki 12–15 proc., o maksimali pristatymo įkainis – net iki 20 proc.

Kaip ir Lietuvoje, daugelyje kitų ES šalių minimalioji mėnesinė alga valstybės lygiu nustatoma atitinkamuose teisės aktuose. Nuo šių metų pradžios jie buvo pakeisti ir visose, išskyrus dvi, minimumas išaugo. Pagal šio dydžio algą Lietuvą aplenkė Vengrija. Nors minimumo skirtumai tarp ES valstybių mažėja, jie ir toliau išlieka gana reikšmingi. Pavyzdžiui, Lietuvoje ir padidinta minimali alga (MMA) yra triskart mažesnė nei Liuksemburge, tačiau per du kartus didesnė nei Bulgarijoje.

Praėjusių metų pabaigoje dešimtys šalies įmonių darbuotojams pažėrė didžiulių atlyginimų. Už praėjusį gruodžio mėnesį virš 10 tūkst. eurų atlyginimų vidurkį išmokėjusių įmonių Lietuvoje buvo suskaičiuota 60. Ankstesnių metų gruodį tokių įmonių buvo tik 44. Naujausi „Sodros“ duomenys atskleidžia, kokios įmonės gruodžio mėnesį turėjo aukščiausius išmokamo darbo užmokesčio vidurkius.

Praėję metai išsiskyrė ryškiu būsto kainų augimu, jis buvo sparčiausias per keturiolika metų. Sumažėjęs būstų įperkamumas klientus atbaidė nuo būsto įsigijimo, tačiau kainos artimiausiu metu vis vien neturėtų ženkliai kristi, prognozuoja specialistai. Ekspertai įspėja, kad suprastėjęs įperkamumas kelia sunkumų pirminės rinkos aktyvumui, situaciją ištaisyti galėtų gyvenamojo NT mokestis.

Viena iš pandemijos pasekmių prekybos centrams tapo pirkėjų srautų sumažėjimas. Net ir įvedus galimybių pasą žmonės prekybos centruose lankosi rečiau, tačiau pastebima, kad jie dažnai perka didesnius produktų kiekius. Prekybos įmonių atstovai kalba, kad dėl pandemijos lankytojų srautai gerokai sumažėjo, o įvestas galimybių pasas situaciją ne itin pagerino.

Prasidėjus pandemijai išpopuliarėjo pirkimai internetinėse parduotuvėse, tačiau pirkėjai susidūrė su netikėta problema. Dažnai prekės negalima apžiūrėti fizinėse parduotuvėse, o internetu spręsti apie jos būklę yra sudėtinga. Dėl šios priežasties išaugo ir grąžinimų skaičius, tačiau jie – ne visada sėkmingi. Į portalą tv3.lt kreipėsi skaitytoja Toma (tikras vardas ir pavardė redakcijai žinoma). Užsisakius kėdę iš internetinio prekybos centro varle.

Praėjusiais metais įvyko didelis šuolis NT rinkoje, būstų vertė padidėjo daugiau nei dešimtadaliu, o įperkamumas gerokai krito. Toks pats pokytis įvyko ir su būstų sandorių kiekiu, jų pernai buvo sudaryta daugiau nei ankstesniais metais. Ekspertai teigia, kad gerokai išaugęs vertės ir sandorių skaičius gali būti dėl brangesnių naujos statybos būstų kiekio. Sudaryta daugiau nekilnojamo turto sandorių Šių metų pradžioje įregistruotų ir įvertintų Lietuvos statinių vertė siekia 103 mlrd. eurų.

Vartotojai iki kitų metų pradžios turės pakeisti elektros energijos tiekėją į jiems tinkantį nepriklausomą tiekėją. Klientai kviečiami ilgai nedelsti, nes pasirinkus tiekėją metų pabaigoje gali tekti sumokėti daugiau nei jį pasirinkus metų pradžioje. Ekspertai teigia, kad kalbėti apie tai, kokius kainų kitimus sukels šis nutarimas, dar yra per anksti – nepriklausomų tiekėjų kainos priklauso nuo pokyčių biržoje.

Dėl pandemijos nemažai įmonių patyrė finansinių sunkumų, ne išimtis ir aviacijos linijos. Jos didžiausią prioritetą skyrė keleivių susigrąžinimui, tačiau dėl patirtų nuostolių šiemet didės skrydžių kainos, bus užtikrintas didesnis kelionių taškų pasiekiamumas. Penktadienį įvykusios nuotolinės konferencijos metu Lietuvos oro uostų atstovas pasakojo, kad aviacija Lietuvoje pamažu atsistato, tačiau finansiniai srautai atsistatys dar negreit.

Verslo atstovai sako vis sunkiau surandantys tinkamų darbuotojų, o laisvų darbo vietų skaičius šalyje pastaruoju metu nuolat auga. Įmonės žada didinti algas, tačiau pasigirsta svarstymų, kad dėl šios priežasties Lietuva gali likti nekonkurencinga tarp kitų regiono šalių. Ekspertai kalba, kad dėl mažo darbuotojų skaičiaus karjeros laipteliais sunku kopti ir labiau kvalifikuotiems darbuotojams.

Per pastaruosius kelerius metus emigravę Lietuviai paliktiems namiškiams persiunčia vis mažiau pinigų. Oficialiais duomenimis, persiunčiamų perlaidų suma krito du kartus. Taip pas sumažėjo asmeniniai pervedimai iš Lietuvos, dabar nemažai jų keliauja į Baltarusiją. Ekspertai teigia, kad emigrantų perlaidos praranda populiarumą dėl gerėjančios finansinės situacijos Lietuvoje.

Artėjant pensiniam amžiui žmonės dažnai apsvarsto įvairius variantus – išeiti poilsio anksčiau ar toliau tęsti darbus? Iš tiesų pasirinktas laikas turi didelę įtaką pensijos dydžiui. Priklausomai nuo to, kada baigia darbinę karjerą, žmogaus pensija gali skirtis dešimtimis eurų per mėnesį ar tūkstančiais eurų per likusį gyvenimą. Ekspertai teigia, kad pensinio amžiaus nustatymas priklauso nuo keleto veiksnių.

Nekilnojamojo turto kainų rodikliai pernai šturmavo naujas aukštumas. Būsto nuomos kaina būna didesnė už paskolos įmoką, tai lietuvius skatina įsipareigoti bankams. Specialistų vertinimu, pandemija neturėjo jokios neigiamos įtakos ir kainų mažėjimo gali tekti palaukti.  Ekspertai atkreipia dėmesį, kad padidėjęs aktyvumas mažino nuomai skirtų objektų skaičių – didžiuosiuose Lietuvos miestuose jis krito daugiau nei 25 proc.