Miglė Petkutė

Naujųjų metų proga ne vienas ką nors prisižada – pavyzdžiui, atsikratyti žalingų įpročių ar daugiau sportuoti. Nusprendusiems pradėti lankyti sporto klubą reikėtų gerai pagalvoti, kiek pinigų tam skirti. Lietuvių kilmės Nobelio premijos laureatas Robertas Shilleris knygoje „Kvailių žvejonė“ yra atkreipęs dėmesį, kad neretai gyventojai permoka už sveikatingumo ar sporto klubus. Pasirodo, JAV apie 80 proc.

Sušvelninus pandemijos reikalavimus, vis daugiau žmonių pasirenka šventes sutikti artimųjų rate. Naujųjų sutikimo kulminacija dažnai tampa fejerverkų šou, tačiau juos naudojant netinkamai galima sugadinti ne tik turtą, bet ir sukelti riziką sveikatai. Ekspertai įspėja naudoti tik patikrintos kokybės pirotechniką ir atsakingai žiūrėti į fejerverkų naudojimo taisykles. Fejerverkų pardavimas išaugo daugiau nei 100 proc. „Pigu.

Šiais metais tiek visame pasaulyje, tiek Lietuvoje buvo fiksuotas ryškus energijos produktų kainų didėjimas. Gamtinių dujų ir elektros kainos gruodį mušė rekordus, brango ir žaliavinė nafta ir iš jos gaminami degalai. Prognozuojama, kad kitais metais energijos produktai gali pabrangti dar labiau, tačiau metų pabaigoje kainos turėtų sumažėti. Ekspertai teigia, kad per pandemiją padidėjusios kainos artimiausiu metu kris nežymiai, labiausiai brangs elektra ir gamtinės dujos.

Lapkričio mėnesį Lietuvoje vėl buvo užfiksuota įmonių, kurios darbuotojams išmoka penkiaženkles algas. Į sąrašą pateko septyniolika įmonių, kuriose darbo išmokėto užmokesčio vidurkis viršijo 10 tūkst. eurų ir pasiekė net 50 tūkst. eurų. Naujausi „Sodros“ duomenys parodo, kokios įmonės lapkričio mėnesį turėjo aukščiausius išmokamo darbo užmokesčio vidurkius.

Kasmet yra iššvaistomos tonos vartoti tinkamo maisto, kurio vertė siekia milijonus eurų. Kovojant su šia problema yra siūloma maisto produktų neišmesti, o atiduoti tiems, kuriems reikia pagalbos. Ekspertai teigia, kad pirmiausia reikia užsiimti žmonių švietimu, skatinti nepirkti per daug maisto produktų, o jų nesuvartojus atiduoti kitiems. Išmetami geros kokybės produktai Grupės „Maisto atiduotuvė“ įkūrėja Justė Janovičiūtė teigė, kad švaistymo problema yra milžiniška ir su tuo reikia kovoti.

Iki šiol visame pasaulyje ir Lietuvoje plačiai paplitęs plastiko vartojimas prekybos vietose, ypač daug sunaudojama vienkartinių plastikinių maišelių. Tačiau kai kurie tinklai plastikinių maišelių neatsisako – mano, kad pakaks ir alternatyvų. Prekybos tinklų atstovai kalba, kad plastiko kiekio mažinimui yra skiriamas didelis dėmesys, jau dabar atsisakoma plastikinių maišelių ir pakuočių.

Kaip jau tapo įprasta šventiniu laikotarpiu prekybos tinklai keičia savo darbo laiką, kai kuriomis dienomis parduotuvės neveiks. Imamasi priemonių reguliuoti pirkėjų srautus, kai kuriose parduotuvėse atsisakoma galimybių pasų, atidaromos naujos parduotuvės. Prekybos tinklai įspėja apie besikeičiančius laikus ir galimas pirkėjų spūstis, skatina pirkinių krepšeliais pasirūpinti iš anksto.

Šventiniu laikotarpiu prekybos centrai keis darbo valandas – durys bus atviros trumpesnį laiką, budės tik kelios parduotuvės. Taip pat bus vykdomas pirkėjų srautų ribojimas, todėl kai kuriose vietose galimybių paso neprireiks. Prekybos tinklų atstovai užsimena, kad žmonės turėtų prekėmis pasirūpinti iš anksto, taip bus įmanoma išvengti grūsčių.

Beveik dešimtadalį savo algos kiekvienas samdomas darbuotojas Lietuvoje sumoka kaip ligos ir sveikatos draudimo įmokas. Tačiau, palyginti su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis, mūsų šalyje išlaidos gyventojų socialinei apsaugai ligos atveju yra vienos mažiausių.  Socialinės apsaugos ir darbo ministerija tikina, kad ligos išmokos nėra tokios mažos, o šios srities finansavimas gali atrodyti mažas esą dėl to, kad lietuviai serga mažiau.

Naujų įrengtų būstų pasiūla šiuo metu gana nedidelė, tad daugeliui pirkėjų tenka juos rezervuoti iš brėžinių. Nekilnojamo turto (NT) specialistai ir ekonomistai įspėja, kad šis būdas gyventojams gali būti rizikingas ir nuostolingas. Lietuvos bankas siūlo privalomai registruoti preliminarias būsto sutartis, kad būtų išvengta spekuliatyvių sandorių. Ekspertai teigia, kad būstų pirkimas iš brėžinių gali būti rizikingas. Pirkėjai turėtų patys pasidomėti vykdytojo jau atliktais projektais.

Artėjant šventėms, vis daugiau žmonių suskumba užsakyti kalėdinių personažų paslaugų renginiui praskaidrinti. Glaudžius ryšius su Kalėdų seniu ir jo pagalbininkais palaikantys verslininkai neslepia, kad šiemet sulaukia kur kas daugiau klientų susidomėjimo. Jų paslaugų kainos priklauso nuo to, ar Kalėdų senis pasirodys vienas, kiek laiko užtruks jo laukiančių lankymas. Tiesa, pas tuos, kurie nesuskubs kreiptis, šiemet jis gali ir neateiti.

Praėjo jau beveik pusė metų, kai buvo panaikinta pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvata siuntoms iš ne Europos Sąjungos. Tačiau ir praėjus tiek laiko Lietuvos pašto klientai skundžiasi jo veikla: esą siuntos vėluoja, o ir jas gavus reikalaujama mokesčius mokėti du kartus. Valstybės įmonė paaiškino, kad jos informacinės sistemos nerodo to, kas matosi fiziškai pažiūrėjus į siuntą.

Gulbinų gyvenvietėje Akmenės rajone aštuonerius metus gyvenanti Vlado, Laimos Chockevičių ir trijų jų vaikų šeima asmeniniu pomėgiu sudomino ir aplinkinius. Įkūrę ūkį, jie dabar ne tik augina produktus, bet ir vykdo ekskursijas. Šiuo metu nedideliame ūkyje „KasMes“ šeima perdirba savo auginamus grūdus, augina ožkas ir tikina parduodantys ne miltus ar sūrį, o idėją. Idėją, jog galima gyventi kitaip, darniai su gamta ir savimi.

Iškritus gausesniam sniegui, gyventojai ėmė skųstis dėl padidėjusių spūsčių ir sunkiai pravažiuojamų kelių ir  praeinamų šaligatvių. Gelbėti situacijos išskubėjo sniego valymo tarnybos, jos siūlo ne tik kelių, bet ir aikštelių bei šaligatvių valymo darbus. Ekspertai tikina besiimantys visų reikalingų priemonių, kad žmonės viešuoju transportu ir automobiliais galėtų keliauti be trukdžių. Valymo paslaugas teikiančios įmonės pasakoja apie itin išaugusį klientų susidomėjimą.

Ne pirmo būsto paskola yra rizikingas sprendimas, pasikeitus ekonominei situacijai klientas gali įklimpti giliose skolose, įspėja specialistai. Siekdamas to išvengti, Lietuvos bankas nusprendė griežtinti pradinio įnašo reikalavimus imantiems paskolą ne pirmam būstui. Ekspertai teigia, kad šis sprendimas gyventojams gali padėti apsisaugoti.

Rinkdamiesi augintinį, pirkėjai gali jį priglausti iš gyvūnų prieglaudos arba įsigyti iš veisyklos. Veislinis gyvūnas gali kainuoti daugiau už automobilį. Tačiau veisyklų atstovai tikina, kad jų užsiėmimas yra veikiau brangus pomėgis nei verslas. Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, 2020 metais registruotų kačių skaičius siekė 46 tūkst., o šunų – daugiau nei 103 tūkst. Tai didžiausias registruotų augintinių skaičius nuo 2016 metų.

Siaučiant pandemijai įvesti ribojimai gerokai sumažino dalies gyventojų išlaidas. Dėl to buvo stebimas rekordinis indėlių augimas bankuose. Tačiau jie pastebi, kad šiuo metu yra išaugęs ir suteikiamų paskolų kiekis. Gyventojai vis daugiau skolinasi būsto įrengimui, remontui, baldams ir kitoms reikmėms. Bankai gali džiaugtis išaugusiu klientų skaičiumi ir pajamomis iš jų mokamų palūkanų. Vis dėlto jų atstovai įspėja ir apie rizikas.

Lietuvoje nestinga įmonių, kurios darbuotojams išmoka penkiaženkles sumas. Praėjusį mėnesį užfiksuota trylika įmonių, kuriose darbo išmokėto užmokesčio vidurkis viršijo 10 tūkst. eurų. Naujausi „Sodros“ duomenys atskleidžia, kokios įmonės spalio mėnesį turėjo aukščiausius išmokamo darbo užmokesčio vidurkius.

Prekybos tinklai jau yra pasiruošę pirkėjų antplūdžiui. Jis ypač padidėja per „Juodąjį penktadienį“ – prognozuojama, kad jo metu pirkėjų srautas gali išaugti net kelis kartus. Ekspertai komentuoja, kad Kalėdinėmis dovanėlėmis reikia pasirūpinti jau dabar – po „Juodojo penktadienio“ teks tenkintis likučiais.

Pastaruoju metu itin sparčiai augant prekių ir paslaugų kainoms, daugeliui pirkėjų aktualios tampa įvairios nuolaidos ir akcijos. Tačiau kartais pirkėjai gali ir nemaloniai nustebti: per kelerius metus išleidus nemažai pinigų pirkiniams ir taip sukaupus didesnę nuolaidą kai kurie prekybininkai nubraukia net neįspėję. Tuo galėjo įsitikinti ir portalo tv3.lt skaitytoja Liepa (tikras vardas ir pavardė redakcijai žinoma), gyvenanti Vilniuje.

Telefonų, išmaniųjų laikrodžių, televizorių, kompiuterių ir kitos IT įrangos gamintojai jau pristatė svarbiausias šių metų naujienas, o pardavėjai ruošiasi pirkimo bumui prieš didžiąsias metų šventes. Tačiau pasirinkimą jau dabar riboja stringantis dalies prekių tiekimas, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Pandemijos pradžioje nuostolių patyrę grožio salonai pamažu grįžta į įprastas darbo sąlygas. Tačiau pastaruoju metu fiksuojamas paslaugų kainų augimas. Verslininkai tikina, kad klientams kainos kyla dėl to, kad jas didina produktų tiekėjai. Grožio paslaugų sferos atstovai pasakoja, kad klientų srautas išlieka panašaus dydžio, tačiau galima grėsmė ateityje yra šešėlinis darbas.

Kasmet sukčiai iš gyventojų ir įmonių išvilioja tūkstančius eurų. Jie negaili laiko ir įdarbio, todėl atpažinti sukčiavimo metodus tampa vis sudėtingiau. Iš gyventojų ir įmonių nusikaltėliai išvilioja vis didesnes pinigų sumas. Antradienį įvykusioje vaizdo konferencijoje buvo pristatyta, kaip keitėsi susiduriančiųjų su sukčiais skaičius ir patirtys, kokios sukčiavimo technikos dominuoja pastaruoju metu ir kokio dydžio nuostolius dažniausiai patiria gyventojai.

Darbo kodekse nustatyta, kad paprastai daugeliui darbuotojų suteikiama 20 dienų trukmės kasmetinių atostogų. Tačiau vis dažniau svarstoma, ar toks atostogų kiekis yra pakankamas ir kodėl kai kurių profesijų atstovai atostogauja daug ilgiau nei daugelis paprastų darbuotojų. Profesinių sąjungų atstovai kalba, kad Lietuvoje atostogos dažnai naudojamos ne pailsėti, o gauti papildomą finansinę išmoką.

Panašu, kad vis daugiau gyventojų susitaiko su ar pripranta prie koronaviruso ir su juo susijusių ribojimų. Bent jau taip būtų galima spręsti iš to, kiek lietuvių pastaruoju metu perka poilsinių kelionių. Paklausa tokia, kad geresniu laiku populiariose vietose praleisti atostogų ir nepavyks. Kelionių organizatoriai pasakoja, kad klientai pradėjo planuoti keliones net kitų metų vasarai, tad jau dabar kai kurie viešbučiai yra užimti.

Vis labiau augančias benzino ar dyzelino kainas vairuotojai pastebi ne tik degalinių stenduose. Pastaruoju metu degalų ir automobilių tepalų kainos siekia rekordus ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje – pakitimus fiksuoja oficiali statistika. „Eurostat“ duomenimis, per du paskutinius dešimtmečius, degalų ir tepalų kainos asmeniniam naudojimui skirtiam transportui ES buvo itin nepastovios, metiniai kainų pokyčiai svyravo nuo -20 proc. iki +20 proc.

Įvedus 30 kv. m. ploto vienam pirkėjui reikalavimą, sujudo mažųjų prekyviečių atstovai. Jų teigimu, šis nutarimas ne tik sukels diskomfortą pirkėjams, bet ir sumažins įmonių apyvartą. Smulkiųjų verslų atstovai teigia, kad buvo galima imtis kitokių priemonių apsisaugoti nuo ligos plitimų. Viena iš jų – pirkėjų temperatūros matavimas. Tuo metu degalinių atstovai, kuriems irgi aktualus naujas reikalavimas, pabrėžia, kad įgyvendinti reikalavimą bus sunku išvengiant eilių susidarymo.

Automobilio slydimas šlapiame kelyje yra pavojinga vairavimo situacija, apie kurią dauguma yra girdėję, o kai kurie vairuotojai ir patyrę, tačiau šių vairavimo aplinkybių pavojus vis dar nėra tinkamai vertinamas. Priklausomai nuo oro sąlygų, padangos gali prarasti sukibimą su kelio danga važiuojant vos 50 km/val. greičiu.

Vis dažniau verslo atstovai ir ekonomistai atkreipia dėmesį, kad viena opiausių problemų Lietuvoje tampa darbuotojų trūkumas. Net sparčiai didėjant atlyginimams, sunku surasti, kas galėtų užimti vieną ar kitą laisvą vietą. Pasigirsta nuomonių, kad valstybės parama pandemijos metu darbuotojams padarė meškos paslaugą. Užimtumo tarnybos duomenimis, Lietuvoje yra registruota per 200 tūkst. darbo neturinčių asmenų. Darbo ieškantys asmenys galėjo rinktis iš 64,8 tūkst. darbo pasiūlymų.

Kasmet lietuviai nuperka ir parduoda daugiau kaip 100 tūkst. automobilių. Tačiau net ir tvarkingai išregistravus turėtą transporto priemonę, vairuotojams gali kilti nemenkų problemų. Nors mašinos nebeturėsite, bauda už pažeidimą, padaryta ja važiuojant, vis tiek gali atkeliauti jums. Pareigūnai pripažįsta turintys techninių problemų. Tuo galėjo įsitikinti portalo tv3.lt skaitytoja Otilija. Ji pasakojo, kad net dvi baudas už automobilio eksploatavimą be privalomo draudimo gavo jį jau pardavusi.

Perkantieji naujus išmaniuosius iš oficialių pardavėjų porai metų užsitikrina ramybę – jei įrenginys suges ne dėl jų pačių kaltės, jam galios 2 metų garantija. Įrenginiui sugedus svarbu žinoti ne tik tai, ką daryti reikėtų, bet kur kas svarbiau – ko geriau nedaryti. Evaldas Viselga, įrenginių serviso „Smart Master“ vadovas, dalijasi įžvalgomis, ką reikia žinoti apie išmaniųjų įrenginių kokybės garantiją ir kaip netyčia jos neprarasti.

Pastaruoju metu viešumoje itin daug kalbama apie dujų, elektros kainų augimą. Tačiau oficialūs duomenys rodo, kad bent jau pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvoje jos buvo bene mažiausios visoje ES. Be to, per metus jos bene daugiausia ir buvo sumažėjusios. Eurostat duomenimis, palyginti pirmą pusmetį 2020 m. ir 2021 metais, vidutinės namų ūkių elektros kainos Europos Sąjungoje (ES) šiek tiek pakilo.

Pastaraisiais mėnesiais Lietuvoje gerokai išaugo naudotų automobilių pirkimas. Specialistų teigimu, jų paklausa tokia didelė, kad naudotų automobilių rinkoje ėmė trūkti. Pirkėjams tai yra prastos žinios, nes norėdami įsigyti mašiną jie turės išleisti daugiau. Kita vertus, dabartinė situacija naudinga tiems, kas automobilį nori parduoti. Naudotų automobilių pardavimo įmonės „Longo“ direktorius Paulius Valiukėnas papasakojo, kad poreikio didėjimas užsienio šalyse taip pat paveikė ir Lietuvą.

Šiais metais Lietuvos didmiesčiuose ir kurorte matomas dviženklis nekilnojamojo turto kainų augimas. Jis itin ryškus pajūryje – kai kurių būstų kainos yra aukštesnės nei užsienio kurortuose.  Banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas socialinio tinklo asmeninė paskyroje pasidalijo įrašu apie kylančias būstų kainas Baltijos pajūryje.

Neslūgstant koronaviruso pandemijai, vis daugiau gyventojų maisto produktus perka ne patys gyvai, o užsisako internetu. Prekių pristatymo paslaugas teikiančios įmonės neslepia, kad šis verslas klesti.

COVID-19 pandemijos metu vartotojus pasiekė žinia, kad naftos kaina tarptautinėse biržose krito net iki neigiamo lygio. Tačiau nuosmukis truko neilgai – nuo pat pavasario kaina ėmė kilti ir šiuo metu viršija 80 JAV dolerių už barelį. Ir Lietuvoje brangsta degalai vartotojams, tačiau ne tik dėl pasaulinių kainų. Įstatymai numato, kad į įprastus degalus turi būti maišoma daugiau ekologiškų priedų.