Bankai gali džiaugtis išaugusiu klientų skaičiumi ir pajamomis iš jų mokamų palūkanų. Vis dėlto jų atstovai įspėja ir apie rizikas. Paskola gali sukelti nenumatytų sunkumų, todėl gyventojai turi gerai apsvarstyti sprendimą skolintis.
Paskolų kiekis ir suma išaugo
„Luminor“ banko vartojimo paskolų plėtros padalinio vadovė Olga Kazanavičienė pasakojo, kad šiais metais gyventojams išduotų vartojimo paskolų kreditų suma išaugo.
„Banke išduotų vartojimo kreditų suma šių metų pirmąjį pusmetį sudarė apie 19 mln. eurų ir buvo beveik dvigubai didesnė nei tuo pačiu laikotarpiu pernai“, – komentavo O. Kazanavičienė.
Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento Makroprudencinės analizės skyriaus vyresnysis ekonomistas Vaidotas Šumskis pristatė būsto paskolų pokyčius. Jis teigė, kad pandemijos metu jų skaičius padidėjo.
„Jei 2019 m. pabaigoje, prieš prasidedant pandemijai, vidutiniškai per mėnesį būdavo suteikiama 2 tūkst. būsto paskolų, tai 2021 m. per mėnesį vidutiniškai buvo suteikiama apie 10 proc. daugiau (2,2 tūkst.) būsto paskolų. Tuo metu kitų gyventojų imamų paskolų skaičius pandemijos laikotarpiu sumažėjo: 2019 m. pabaigoje kitoms paskirtims buvo suteikiama vidutiniškai 45 tūkst. paskolų per mėnesį, kai 2021 m. – 29,6 tūkst.“, – pasakojo V. Šumskis.
SEB banko Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovė Eglė Dovbyšienė pakomentavo, kad didėjo ir išduodamų paskolų kiekis, ir vidutinė paskolos suma.
„Išliekant geriems gyventojų lūkesčiams, atlaisvėjus ribojimams, kai žmonės gali gauti daugiau paslaugų ir Lietuvoje, ir užsienyje, pastebime ir kur kas didesnį gyventojų skolinimosi mastą vartojimo reikmėms. SEB bankas per devynis šių metų mėnesius suteikė 38 proc. daugiau vartojimo paskolų negu tuo pačiu metu pernai,“ – teigė tarnybos vadovė.
Paskolų vertė tolygiai didėja
E. Dovbyšienė pateikė duomenis apie vidutinį vartojimo paskolos dydį ir gavėjo amžių.
„Dažniausiai gyventojai skolinosi remontui, būstui gerinti – baldams ir buitinei technikai, automobiliui. SEB banko duomenimis, vidutinis vartojimo paskolos dydis šiemet siekia 5,2 tūkst. eurų, o kas mėnesį paskolai grąžinti lietuviai skiria kiek daugiau negu 180 eurų. Vidutinis paskolos gavėjo amžius – 43 metai. Atsižvelgdamas į didėjančią vartojimo paskolų paklausą, SEB bankas maksimalų vartojimo paskolos terminą neseniai pailgino iki septynerių metų, o didžiausia galima pasiskolinti suma dabar siekia 40 tūkst. eurų.“ – papasakojo E. Dovbyšienė.
Paklaustas apie jų vertę, V. Šumskis atsakė, kad Lietuvos gyventojams suteiktų būsto paskolų vertė tolygiai auga.
„2019 m. pabaigoje vidutinė būsto paskolos suma sudarė 65,2 tūkst. Eur, 2020 m. – 68 tūkst. Eur, o per 2021 m. 9 mėnesius – 75,4 tūkst. Eur. Tad nuo 2019 m. pabaigos būsto paskolų vertė padidėjo 15,6 proc. Vidutinė vartojimo paskolų vertė taip pat pastebimai padidėjo. 2019 m. pabaigoje vidutinė vartojimo paskolos suma sudarė 1,2 tūkst. Eur, 2020 m. – 1,4 tūkst. Eur, o per 2021 m. 9 mėnesius – 2,0 tūkst. Eur. Taigi, nuo 2019 m. pabaigos vidutinė vartojimo paskolos suma padidėjo 67 proc.“, – duomenis pateikė vyresnysis ekonomistas.
O. Kazanavičienė atkreipė dėmesį, kad dažniausiai žmonės rinkosi vartojimo paskolas remontams atlikti.
„Vidutinė vienos vartojimo paskolos suma 2021 m. pirmąjį pusmetį sudarė apie 6,2 tūkst. eurų. Šiuo laikotarpiu gyventojai dažniausiai skolinosi būstui remontuoti, namų interjerui atnaujinti, dalis pirko nedidelius vasarnamius ir sodybas. Pastebime, kad išaugo poreikis vartojimo kredito lėšomis apmokėti sveikatinimo paslaugas“, – kalbėjo padalinio vadovė.
Būtina patikrinti paskolos sąlygas
V. Šumskis užsiminė, kad pastaruoju metu klientai būsto paskolas grąžina kiek lėčiau.
„Vidutinė būsto paskolos trukmė per metus šiek tiek padidėjo ir per 2021 m. sausio–rugsėjo mėnesius vidutiniškai sudarė 25,4 metų. Palyginimui, 2020 m. vidutinė būsto paskolos trukmė buvo 25,0 metų. Dalis būsto paskolų taip pat yra grąžinama anksčiau sutarto termino“, – pasakojo vyresnysis ekonomistas.
V. Šumskis atkreipė dėmesį, kad vartojimo paskola yra itin brangi paslauga, tad klientai turėtų gerai pagalvoti prieš ją pasirinkdami.
„Vartojimo paskola – vienas brangiausiai kainuojančių produktų. Gyventojai turėtų prisiminti, kad teks grąžinti ne tik pasiskolintą sumą, bet ir sumokėti palūkanas (jos gali siekti net iki 75 proc.), padengti sutarties administravimo ir kitus mokesčius“, – pabrėžė V. Šumskis.
E. Dovbyšienė pabrėžė, kad klientai dažniausiai žiūri į vartojimo palūkanų kainą, tačiau labai svarbu apžvelgti ir kitas detales.
„Vertinant vartojimo paskolos kainą, klientams labai svarbu atsižvelgti ne tik į palūkanas, bet ir kokie kiti mokesčiai yra taikomi, lyginant skirtingų finansinių įstaigų vartojimo paskolos įkainius, svarbu atkreipti dėmesį ne į palūkanų dydį, o į bendrą vartojimo paskolos kainos metinę normą. Būtent ji padeda palyginti skirtingus pasiūlymus“, – pasakojo E. Dovbyšienė.
E. Dovbyšienė pakomentavo, kad pasirinkus klientui tinkamą paskolos terminą ir įmokų dydį, vartojimo paskolą lengviau gražinti prieš termino pabaigą – tai padės išvengti mokesčių.
„Svarbu paminėti ir tai, kad klientai gali pasirinkti jiems priimtiniausią paskolos terminą, taip pasirinkdami tinkamiausią įmokos dydį ir visi norintys gali vartojimo paskolą grąžinti ir anksčiau – nėra jokių mokesčių, be to išankstinį kredito grąžinimą galimą atlikti taip pat nuotoliniu būdu – interneto banke“, – teigė tarnybos vadovė.
Duoda laiko pagalvoti
V. Šumskis papasakojo, kad klientui yra siūloma garantijų. Nors imantiems paskolą vartojimo ir būsto reikmėms reguliavimas ir apsauga šiek tiek skiriasi, vis vien yra panašių apsisaugojimo priemonių.
„Sudarant būsto paskolos sutartį, vartotojui suteikiamas 30 dienų „apsvarstymo“ laikotarpis iki sutarties pasirašymo. Apsvarstymo laikotarpiu kredito davėjo įpareigojantis pasiūlymas suteikti kreditą įpareigoja kredito davėją sudaryti kredito sutartį pasiūlyme nustatytomis sąlygomis, jeigu kredito gavėjas nusprendžia sudaryti kredito sutartį“, – teigė V. Šumskis.
Atsisakius būsto paskolos klientas turės susimokėti netesybų mokestį.
„Taip pat atsižvelgiant į būsto paskolų dydį teisės aktuose nustatytas skirtingas netesybų dydis nutraukus būsto paskolos sutartį. Nutraukus būsto paskolos sutartį, kredito gavėjui gali būti taikomos netesybos, kurios negali būti didesnės kaip 0,015 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną“, – pakomentavo vyresnysis ekonomistas.
E. Dovbyšienė patarė iš anksto pasirūpinti draudimu, kad įvykus nelaimei kurį laiką būtų mokamos draudimo išmokos. Pagalbą tokios situacijos metu užtikrina ir pats bankas.
„Kalbant apie klientus, kurie susiduria su laikinais finansiniais sunkumais (pvz. netekus darbo, sumažėjus pajamoms ir pan.), siūlome galimybę vartojimo paskolos įmokų mokėjimą atidėti iki pusės metų, nekeičiant galutinio kredito grąžinimo termino. Atidėjus kredito įmokų mokėjimą, mokamos tik palūkanos,“ – paaiškino E. Dovbyšienė.
Lietuvos banko duomenimis, palyginus šių ir pernai metų rugsėjo mėnesio vartojimo paskolų gyventojams statistiką, jų skaičius krito 0,23 proc. per metus ir siekė 8,35 proc. Kitiems tikslams skirtos paskolos gyventojams rugsėjo mėnesį siekė 5,40 proc. per metus.
