Lietuvos banko Makroprudencinės analizės skyriaus vyresnysis ekonomistas Vaidotas Šumskis komentavo, kad keitėsi klientų lūkesčiai.
„Prasidėjus visuotinei Rusijos karinei invazijai į Ukrainą, matomi prastėjantys lūkesčiai dėl ekonomikos perspektyvos visoje Europoje, ką pastebime tiek akcijų indeksuose, tiek ir kituose rinkos indikatoriuose“, – teigė V. Šumskis.
Jis komentavo, kad paskolų skaičius mažėjo dar prieš prasidedant karui, todėl tai nebuvo vienintelė kritimo priežastis.
„Lietuvoje suteiktų naujų būsto paskolų skaičius pirmosiomis dienomis prasidėjus karo veiksmams Ukrainoje sumažėjo apie dešimtadaliu, palyginti su viena diena iki karinės invazijos. Vis dėlto, būsto paskolų skaičius mažėjo ir iki karo veiksmų pradžios, todėl visą sumažėjimą priskirti vien ateities lūkesčių pokyčiams dėl karo nebūtų tikslu. Paskolų palūkanos galėtų didėti, jei bankai dėl Rusijos ir Ukrainos karo pradėtų vertinti Lietuvos rinką kaip rizikingesnę ir didintų palūkanų maržas“, – pabrėžė vyresnysis ekonomistas.
Jis akcentavo, kad nuo pernai metų bankai sumažino palūkanų normas būsto ir įmonių paskoloms.
„Žvelgiant į bankų reakciją 2014–2015 m. Krymo aneksijos metu, palūkanų maržos tuo metu ženkliai nekito. Pastaruoju metu išaugus būsto ir įmonių paskolų paklausai ir sustiprėjus konkurenciniam spaudimui būsto paskolų segmente, bankai per 2021 m. sumažino palūkanų normas nuo 2,2 iki 2,0 proc. būsto paskoloms ir nuo 3,2 iki 2,7 proc. – įmonių paskoloms“, – kalbėjo V. Šumskis.
Visgi rublio kitimo situacija bankų labai nepaveiks – Rusijos ir Ukrainos bankai savo klientų neišduoda.
„Situacija Ukrainoje ir rublio nuvertėjimas Lietuvos bankų tiesiogiai neturėtų reikšmingai paveikti: paskolų Rusijos ir Ukrainos rezidentams bankai iš esmės beveik nėra išdavę. Rusijoje įsikūrusiems paskolų gavėjams 2021 m. pabaigoje buvo suteikta paskolų už 2 mln. eurų, Ukrainoje – už 0,5 mln. eurų, kas bendrai sudaro vos apie 0,01 proc. nuo visų bankų turimų paskolų sumos“, – užsiminė V. Šumskis.
Bankai dirba įprastai
„Šiaulių banko“ Pardavimų, rinkodaros ir komunikacijos departamento komunikacijos grupės vadovė Monika Rožytė pasakojo, kad valiutos nuvertėjimas poveikio bankams nedarys.
„Rublio valiutos vertė banko veiklai ir paslaugoms poveikio nedaro. Bankas dirba įprastai, nuolat stebi situaciją ir atsakingai laikosi galiojančių reikalavimų“, – kalbėjo M. Rožytė.
Ji atkreipė dėmesį, kad paskolų prašymų skaičius gali keistis tik dėl klientų asmeninės iniciatyvos.
„Natūralu, kad paskolų prašymų skaičiai artimiausiu metu gali sumažėti, nes patys klientai visą dėmesį skiria situacijai rytuose, tačiau banke paskolų išdavimas, kaip ir kitos paslaugos, teikiamos įprasta tvarka“, – teigė grupės vadovė.
„Swedbank“ atstovas spaudai Saulius Abraškevičius irgi sakė, kad klientų pinigai išliks saugūs.
„Sekdamas įvykius Ukrainoje, „Swedbank“ nori patikinti, kad bankas dirba įprastu režimu, visos banko funkcijos ir paslaugos teikiamos įprasta tvarka. Mūsų klientų lėšos yra saugios net ir geopolitiškai įtemptoje situacijoje, todėl klientams nerimauti nėra pagrindo“, – tikino S. Abraškevičius.
Jis kalbėjo, kad finansų paslaugos išlieka tokios, kokios buvo anksčiau, o keisti įkainių – neplanuojama.
„Finansavimo politika banke išlieka tokia pati – finansavimą privatiems ir verslo klientams teikiame pagal galiojančias gaires, kiekvieną pareiškėją vertindami individualiai. Įkainiai šiuo metu nėra peržiūrimi ir jokių planų juos keisti nėra“, – komentavo S. Abraškevičius.
Jis teigė, kad rusų tautybės žmonėms problemų dėl tautybės nekils, banke dirbantys darbuotojai klientų nediskriminuoja.
Bankas nediskriminuoja dėl lyties, etninės tapatybės, religijos, amžiaus ar seksualinės orientacijos. Mes taip pat griežtai pasisakome prieš bet kokį kiršinimą bet kokiomis aplinkybėmis. Šiuo metu raginame savo klientus kritiškai vertinti gaunamą informaciją ir pasikliauti tik patikimais informacijos šaltiniais“, – pabrėžė atstovas spaudai.
