REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Dėl pandemijos nemažai įmonių patyrė finansinių sunkumų, ne išimtis ir aviacijos linijos. Jos didžiausią prioritetą skyrė keleivių susigrąžinimui, tačiau dėl patirtų nuostolių šiemet didės skrydžių kainos, bus užtikrintas didesnis kelionių taškų pasiekiamumas.

Dėl pandemijos nemažai įmonių patyrė finansinių sunkumų, ne išimtis ir aviacijos linijos. Jos didžiausią prioritetą skyrė keleivių susigrąžinimui, tačiau dėl patirtų nuostolių šiemet didės skrydžių kainos, bus užtikrintas didesnis kelionių taškų pasiekiamumas.

REKLAMA

Penktadienį įvykusios nuotolinės konferencijos metu Lietuvos oro uostų atstovas pasakojo, kad aviacija Lietuvoje pamažu atsistato, tačiau finansiniai srautai atsistatys dar negreit.

Skrydžių kainos turėtų kilti

Vaizdo konferencijos metu Lietuvos oro uostų Aviacinių paslaugų skyriaus vadovas Aurimas Stikliūnas prabilo apie keleivių srautus pernai ir užsiminė, kad šiemet tikimasi sulaukti daugiau klientų.

„Metai visai aviacijai buvo įvairūs. Dėl Europoje galiojančių ribojimų keleivių srautai buvo labai minimalūs. Per pirmąjį metų pusmetį buvo aptarnauta 480 tūkst. keleivių. Įvedus Europos kelionių pasą Antrasis pusmetis viršijo pačius didžiausius lūkesčius – buvo sulaukta 4,2 mln. keleivių. Jeigu vertinsime atsistatymo kreivę 2020 metų gruodžio mėnesį, keleivių srautai atsistatė 60 proc., o 2022 metų pabaigoje planuojamas 89 proc.“, – teigė A. Stikliūnas.

REKLAMA
REKLAMA

Jis kalbėjo, kad aviacijos linijos pastebėjo koks svarbus yra keliautojų įsitraukimas, todėl didelis dėmesys buvo skirtas pritraukti daugiau klientų.

REKLAMA

„Didžiosios valstybės didelę dalį pajamų skyrė vežėjams. Europinis pasas davė stiprų impulsą oro bendrovėms ir uostams, matėme, kad oro bendrovės pasiūlė tikrai daug kelionių už prieinamą kainą. Atlikus analizę pamatėme, kad atsistatymą generuoja paklausa, todėl buvo persiorientuota į keleivių skatinimą“, – pabrėžė skyriaus vadovas.

Dėl pandeminės situacijos, aviacijos linijos turėjo imtis naujų priemonių užtikrinti, kad keleiviai galės sėkmingai pasiekti šalių oro uostus.

„2019 metai buvo aviacijos aukso amžius, bet pastaraisiais metais viskas itin pasikeitė. Nenorėdamos prarasti galimybės skristi į tam tikrų šalių didžiuosius oro uostus, oro bendrovės turėjo keisti savo strategijas“, – komentavo A. Stikliūnas.

REKLAMA
REKLAMA

Jis kalbėjo, kad situacija pasikeitė ir dėl infliacijos bei išteklių kainų augimo, todėl tikėtis tokių pačių kainų kaip ankstesniais metais nereikėtų.

„Ne tik pandemija sukėlė sunkumų, bet ir kylančios išteklių kainos. Ką girdime iš oro bendrovių, veikiančių Lietuvoje, dėl didėjančios infliacijos tikėtis tokių pačių kainų kaip anksčiau nereiktų. Kitais metais galima sulaukti skrydžių kainų augimo“, – atkreipė dėmesį A. Stikliūnas.

Didžiausias dėmesys keleiviams

A. Stikliūnas atkreipė dėmesį, kad palyginus keleivių skaičių su kitomis Baltijos šalimis, Lietuvą gerokai pranoko Rygos ir Talino oro bendroves.

„Keleivių skaičiumi mes pirmavome iš Baltijos šalių, ko nėra buvę dešimtį metų. Tai rodo, kad mūsų vietinė rinka neblogai atsistato, matome, kad Lietuvos oro uostų rinkos dydis išaugo, nes buvo pervežta didelė dalis keleivių“, – komentavo A. Stikliūnas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Keleivių skaičiaus rodiklis yra labai svarbus siekiant pritraukti finansų iš užsienio – taip parodoma, kad Lietuva greičiausiai prisitaiko prie naujų sąlygų.

„Lietuvos oro uostams pavyko viršyti 2019 metų krypčių rodiklius – to nepavyko nei Latvijai, nei Estijai. Šie skaičiai parodo, kad Lietuvos keliautojų rinka yra stipriausia šioje srityje. Mes turime konkurencinį pranašumą parodydami, kad turime geriausias sąlygas atsistatyti“, – aiškino skyriaus vadovas.

Jis pabrėžė, kad toliau bus siekiama susigrąžinti prarastus keleivių srautus ir užtikrinti, kad norimi kelionių taškai būtų pasiekiami.

„Mes toliau tęsime veiklos atstatymo strategiją ir pagrindinį fokusą skirsime klientų srautų didinimui. Pagrindinis prioritetas išlieka pasiekiamumas. Siekiame plėsti skrydžius į didžiausius miestus, pritraukti vežėjus į naujas kryptis ir investicijų iš užsienio“, – kalbėjo A. Stikliūnas.

REKLAMA

Ne mažesnis dėmesys išlieka ir skrydžių kiekio didinimui. Skyriaus vadovas teigė, kad bus plėtojamas kontaktas su investicijas pritraukiančiomis įmonėmis.

„Per 3–5 metus mes tikimės pritraukti dar daugiau skrydžių į strategiškai svarbias vietas. Kitas prioritetas yra tęsti kontaktą su įmonėmis, kurios užsiima srautų ir investicijų pritraukimu. Norime dar stipriau sujungti interesuotas šalis“, – planus pristatė A. Stikliūnas.

Iš visų aviacijos rinkų atostogų rinka atsistatė greičiausiai. Šiais metais turėtų dar labiau padidėti kelionių krypčių ir vežėjų skaičius.

„2021 metai buvo naujos realybės metai – siekta atkurti ne tik pasiekiamumą, bet ir paklausą. Pradėjome nuo atostogų rinkos, ji atsistatė sėkmingai, pritraukėme 14 naujų krypčių. Jau dabar žinome, kad šiemet atsiras 8 naujos kryptys ir 3 nauji vežėjai“, – užsiminė skyriaus vadovas.

REKLAMA

Jo duomenimis, keleivių srautas jau kelerius metus nuosekliai atsistato, todėl šiais metais keliautojų srautas gali išaugti du kartus.

„Pernai metų gale buvo pasiūlyta 80 proc. skrydžių. Šiemet srautai turėtų augti dvigubai, metinis srautas galbūt ir nepasieks 2019 metų, tačiau mėnesinis srautas galėtų būti vienodas arba net viršyti“, – teigė A. Stikliūnas.

Sunkumai finansų srautams

Didelę įtaką kelionių kainų augimui sudarė degalų kainų augimas, oro bendrovės taip pat kainas didins dėl pandemijos metu patirtų nuostolių.

„Degalų kainų augimas per 2021 metus siekė 30 proc., o jos gali sudaryti 40–50 proc. skrydžių kainos. Šiomis dienomis iš oro bendrovių girdime, kad tokių pačių skrydžių bilietų kainų nereikia tikėtis, nes jau dabar sudaromos sąlygos, kad srautai atsistatytų. Todėl patirdamos nuostolius, oro bendrovės gali didinti skrydžių kainas“, – komentavo skyriaus vadovas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Nors keliautojų srautai atsistato sėkmingai, kiek sunkesnė situacija yra su finansų srautais – jų stabilizavimosi gali tekti palaukti penkerius metus.

„Žvelgiant į tendencijas, oro uostų kaštai yra didesni nei gaunamos pajamos. 2021 metai nebuvo atsistatymo metai, oro bendrovės teigia, kad finansiniai srautai turėtų atsistatyti vėliau nei keliautojų, gali tekti palaukti iki 2025–2026 metų, todėl situacija išlieka įtempta“, – paaiškino A. Stikliūnas.

Jis pasakojo, kad komplikuoti Lietuvos santykiai su Kinija aviacijos srityje didelių sunkumų nesukėlė – keleivių srautas iš Azijos į Lietuvą visada buvo nedidelis.

„Iš Kinijos metinis srautas siekdavo keliasdešimt tūkst. per metus, todėl tai nebuvo didelis netekimas. Tuo labiau, kad Kinija dabar yra izoliuota, ribojamas keliavimas, todėl dar sunku pasakyti dėl kokių priežasčių sumažėjo keliavimas iš Azijos“, – kalbėjo A. Stikliūnas.

REKLAMA

Jis teigė, kad nauja viruso atmaina tokių didelių trukdžių nebesukels – keleiviai ir bendrovės yra prisitaikę prie naujų keliavimo aplinkybių.

„Kol kas iš pardavimų informacijos matome, kad sustabdyti skrydžiai planuojami sugrąžinti vasario mėnesį. Žiemos sezonas yra prasčiausias aviacijoje, kai 60 proc. krypčių yra nuostolingos. Vertinant naujų atmainų, ypač Omicron, įtaką, ji nėra tokia didelė kaip Deltos atmainos, nes galioja visiškai kitos aplinkybės. Žinoma, saugumas išlieka, tačiau keliautojų srautas yra ženklus. Taigi matome, kad atšaukimai yra labiau oro bendrovių sprendimas, jog jos galėtų orientuotis į daugiau vasaros skrydžių“, – komentavo skyriaus vadovas.

REKLAMA

Jis pabrėžė, kad žaliojo paso įvedimas oro bendroves paveikė itin sėkmingai – užtikrinus pasitikėjimą sugrįžo nemažai buvusių klientų.

„Poveikis yra ženklus iš teigiamos pusės. Buvo harmonizuoti reikalavimai visoje Europoje, jie kėlė keleivių pasitikėjimą, kad jeigu yra vakcinuoti, jie gali keliauti laisvai. Tai buvo vienas iš kritinių taškų, nuo kurio situacija pagerėjo. Europos komisija planuoja galimybes, kad keliavimo pažymėjimą galėtų gauti visi pasiskiepiję trečia vakcina. Nevakcinuotiems keliautojams taip pat sudarytos keliavimo galimybės, jiems tiesiog reikia pasidaryti Covid testą“, – pasakojo A. Stikliūnas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų