Lietuvos verslas

Vokietijos kapitalo bendrovė „Homanit Lietuva“ Vilniaus rajone esančiuose Pagiriuose į gamyklos statybą numato investuoti 150 mln. eurų ir sukurti 440 naujų darbo vietų. Ekonomikos ir inovacijų ministerijai bei bendrovei pasirašius stambaus projekto investicijų sutartį, šiai investicijai suteiktas stambaus investicinio projekto statusas, praneša ministerija.

Televizijos ir interneto paslaugų teikėjai „Cgates“ skirta 215,1 tūkst. eurų bauda. Konkurencijos taryba ją skyrė už tai, kad įmonė pateikė neteisingą ir ne visą informaciją apie būsimą telekomunikacijų bendrovės „Splius“ įsigijimo sandorį. „Cgates“ veiksmai, teikiant neteisingą ir ne visą informaciją dėl daugybės įvairių aspektų, aktualių nagrinėjant koncentraciją, yra itin sunkaus pobūdžio pažeidimas“, – pranešime sakė tarybos pirmininkas Šarūnas Keserauskas.

Nacionalinė plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) primena, kad paraiškų kompensacijoms už su patalpų nuoma ir jų eksploatavimu susijusias išlaidas teikimą stabdys 2021 m. spalio 15 d. 23 val. 59 min. 59 sek.

Dyzelino akcizo didinimas ateityje padės mažinti taršą, teigia premjerė. Ingrida Šimonytė pabrėžė, kad tai numatantys įstatymų pakeitimai įsigalios ne nuo kitų metų, o vėliau. Aplinkos ministerija siūlo dyzelino akcizą nuo 2023 metų didinti 10 proc., o nuo 2025 metų jis būtų 34 proc. didesnis nei dabar.

Nuo 2022 metų liepos lošimų verslas bus pertvarkomas – reikės mokėti vienkartinį mokestį už licenciją, įmonių įstatinis kapitalas bus diferencijuotas, nuotolinių lošimų organizatoriai galės neturėti ir fizinio tinklo.  Lošimų priežiūros tarnyba veiklos leidimą išduos arba jį pratęs tik tuomet, kai bendrovė turės savivaldybės tarybos sutikimą.

Kitą savaitę sostinėje duris atveria daugiau nei 73 tūkst. kv. m ploto „Vilnius Outlet“, tapsiantis didžiausiu outlet centru Šiaurės Europoje. Prekybos centre veiks daugiau nei 150 paslaugų ir prekybos įmonių, restoranų kavinių, vaikų užimtumo centrų.  Investicijos į prekybos centrą siekia daugiau nei nei 80 mln. eurų, rašoma bendrovės pranešime žiniasklaidai.

Būstas taps labiau prieinamas šeimoms, kuriose vaikus augina vienas iš tėvų, auginančioms tris ar daugiau vaikų, neįgaliesiems, tremtiniams, – Vyriausybė pritarė tai padėsiantiems įgyvendinti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlomiems įstatymo pakeitimams. „Imamės pokyčių, kad būstas taptų labiau prieinamas: šeimoms, kuriose vaikus augina vienas iš tėvų, daugiavaikėms šeimoms ir neįgaliesiems.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas siūlo suteikti platesnes galias savivaldybėms sprendžiant dėl lošimo vietų steigimo ir jų skaičiaus. Lošimų priežiūros tarnyba veiklos leidimą išduotų arba jį pratęstų tik bendrovei gavus savivaldybės tarybos sutikimą.

Kitų metų valstybės biudžeto kryptis yra stabili ir teisinga, biudžetas nukreiptas į skurdo ir pajamų nelygybės mažinimą, sako prezidento patarėja Irena Segalovičienė. „Tai yra pirmasis šios Vyriausybės nuo pradžios iki pabaigos parengtas biudžeto projektas, biudžete nemalonių staigmenų tikrai nėra ir apskritai staigmenų nėra. Prezidento vertinimu, biudžeto kryptis yra stabili ir teisinga“, – ketvirtadienį LRT radijui sakė ekonominės ir socialinės politikos grupės vadovė.

Vyriausybė pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymui didinti globos (rūpybos) išmoką šeimoje, šeimynoje, globos centre ar vaikų globos institucijoje globojamiems (rūpinamiems) vaikams ir besimokantiems ar studijuojantiems buvusiems globotiniams. Šios išmokos dydis nesikeitė jau daugiau nei du dešimtmečius, rašoma SADM pranešime žiniasklaidai.

Šiemet itin sparčiai pabrangus būstui ir rekordiškai išaugus sandorių skaičiui, Lietuvos bankas siūlo vėsinti NT rinką apsunkindamas antro būsto įsigijimą. Vystytojai siūlymams priešinasi ir sako, kad būstą bus sunkiau įsigyti visiems gyventojams. Tačiau kai kurie ekspertai tikina, kad Lietuvos banko siūlymai padės atsikratyti spekuliatyvių pirkėjų. Įvertinęs susidariusią situaciją ir kylančią būsto rinkos temperatūrą, centrinis bankas pasiūlė nustatyti ne mažesnį kaip 30 proc.

Vyriausybė trečiadienį posėdyje pritarė įstatymų pakeitimams, kuriais siekiama didinti finansų sektoriaus stabilumą, praneša Finansų ministerija.  Finansų ministrės Gintarės Skaistės teigimu, patobulintas reglamentavimas sudarys sąlygas kredito įstaigoms išlaikyti stiprias kapitalo ir likvidumo pozicijas kartu išsaugant įstaigų konkurencingumą, ir prisidėti prie tvaraus ekonominės veiklos finansavimo.

Vyriausybė pritarė kitų metų valstybės biudžetui, o su juo palaimino ir kylančias minimalias algas, pensijas ir išmokas. Valdantieji giriasi, kad kitąmet pinigines papildys net 7 iš 10 lietuvių. Visgi skurstančiųjų Lietuvoje nemažėja, jų vis dar kas penktas, ir dalis ekspertų tikina nematantys jokio proveržio, kad vargingiausi tautiečiai kitąmet taptų sotesni. Kritikos biudžetui žeria ir prezidentas, pažangą mažinant nelygybę jis vadina mikroskopine.

Energetikos taryba skelbia spalio mėnesio centrinio šildymo kainas – vos prasidėjęs šildymo sezonas jau 40 proc. brangesnis nei pernai. Nors daug kalbėta, kad rekordinės kainos liūdins vilniečius, tačiau už sostinės gyventojus dar brangiau mokės biržiečiai. Vyriausybė planuoja, kad kompensacijoms gyventojams teks dvigubai daugiau lėšų nei praėjusį šildymo sezoną. Kas į tokias išmokas gali pretenduoti, reportaže pasakoja socialinės apsaugos ir darbo ministrė.

Vyriausybė trečiadienį pritarė, kad Ukrainos kariuomenei būtų perduota šarvinių liemenių ir balistinių diržų. Ukrainai perduodama po 490 liemenių ir jų priedų – diržų, jų bendra vertė siekia apie 677 tūkst. eurų. Turto perdavimą organizuoti ir jo kontrolę vykdyti pavesta Lietuvos kariuomenei – ji taip pat apmokės ir transportavimo išlaidas. Kaip pranešė Krašto apsaugos ministerija, karinės paramos siuntą planuojama perduoti artimiausiu metu, suderinus praktinius klausimus su Ukrainos puse.

Finansų ministerija registravo Akcizų įstatymo pataisas, kurias priėmus, Lietuvoje parduodamas dyzelinas, benzinas, kitas iškastinis kuras gerokai pabrangs. Taip nutiks dėl numatomo paties akcizo didinimo ir naujos jo kintamos dedamosios, susietos su CO2. Be to, gerokai mažiau pigesnio dyzelino galės nusipirkti ir ūkininkai ar žemės ūkio bendrovės.

Seime skinasi kelią ketinimai įpareigoti didžiausią šviesolaidinio ryšio rinką Lietuvoje užimančią bendrovę „Telia“ teikti pigesnes didmenines paslaugas. „Telia“ tvirtina, kad taip norima pasinaudoti jos investicijomis ir dangstyti kitų ryšio tiekėjų veiklos neefektyvumą. Parlamentinis Ekonomikos komitetas trečiadienį nutarė siūlyti Seimui Elektroninių ryšių įstatymu įpareigoti įmones, turinčias suteikti didmeninę prieigą prie savo infrastruktūros ir valdančias daugiau negu 40 proc.

Premjerė Ingrida Šimonytė 2022 metų biudžeto projektą vadina saugiu „galimybių biudžetu“, kuris leis Vyriausybei įgyventi ne vieną jos programos punktą. Pasak premjerės, be išlaidų socialinėms reikmėms ir švietimui, Vyriausybei buvo svarbiausia dviejų ekstremalių situacijų – pandemijos ir nelegalios migracijos – suvaldymas.  „Tai yra galimybių biudžetas, kuriame yra tam tikrų papildomų iššūkių, susijusių su objektyviomis krizėmis, kurias turime – ar tai kovido, ar tai migracijos krizė.

Vyriausybė trečiadienį pritarė valstybės ir savivaldybių bei „Sodros“ biudžetų projektams, kurie bus teikiami Seimui ir lems, kaip gyvensime 2022 metais, rašoma pranešime spaudai.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija parengė teisės aktų projektus, kuriais siūloma nustatyti naują socialinio draudimo pensijos indeksavimo mechanizmą, pagal kurį vyktų spartesnis, nei šiuo metu nustatytas, pensijų indeksavimas, rašoma pranešime spaudai. Tikimasi, kad tai padės sumažinti skurdo lygį tarp senjorų, kuris 2020 metais siekė net 36 proc.

Pramonės augimas Lietuvoje rugpjūtį buvo vienas didžiausių Europos Sąjungoje (ES), skelbia Eurostatas. Pramonės gamyba Lietuvoje rugpjūtį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, augo 15,4 procento. Sparčiau ji augo tik Belgijoje (29,9 proc.) ir Airijoje (22,1 proc.). Visoje ES ji augo 5,3 proc., rodo Eurostato duomenys. Latvijoje per metus pramonė augo 3,8 proc., o Estijoje – 4,4 procento.  Per mėnesį – rugpjūtį, palyginti su liepa – pramonė Lietuvoje padidėjo 2,9 proc.

Vyriausybė trečiadienį patvirtino kitų metų valstybės biudžeto projektą, kurį dar šią savaitę teiks Seimui. Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė džiaugiasi, kad naujame biudžete, palyginti su šiemet, žymiai mažiau lėšų reikia skirti kovai su COVID-19 pandemija. „Kas turbūt svarbiausia buvo Vyriausybei, rengiant ateinančių metų biudžetų projektus, kadangi turime tebesitęsiančias dvi ekstremaliąsias situacijas, kurios turi tam tikrus papildomus poreikius, tai numatyti joms reikalingas lėšas.

Vyriausybė nuo kitų metų sausio siūlo dešimtadaliu didinti valstybinių mokslinių tyrimų institutų mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų atlyginimus.   Tai numatančias Mokslo ir studijų įstatymo pataisas Vyriausybė trečiadienį nusprendė teikti Seimui.

Trečiadienį Vyriausybė priėmė nutarimą, kuriuo nuo kitų metų padidino minimaliąją mėnesinę algą (MMA) ir minimalų valandinį atlygį. 2022 m. pradžioje MMA padidės 88 eurais – nuo dabartinių 642 eurų iki 730 eurų. Tai būtų maždaug 518 eurų į rankas.  Tiesa, jeigu dar bus pakeistas gyventojų pajamų mokesčio skaičiavimas ir padidintas neapmokestinamasis pajamų dydis arba jeigu darbuotojas papildomai kaupia pensiją II pakopos fonde, MMA suma į rankas gali kiek skirtis.

Nuo kitų metų pradžios daugeliui viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai padidės. Vyriausybė pritarė įstatymo projektui, kuriuo bus padidintas pareiginės algos bazinis dydis. Pagal įstatymo projektą, kuriam dar turės pritarti Seimas, pareiginės algos bazinis dydis bus didinamas 4 eurais – nuo dabartinių 177 eurų iki 181 euro.

Šildymo sezoną daugiau nepasiturinčių asmenų gaus kompensacijas už šildymo išlaidas. Tokį sprendimą trečiadienio posėdyje priėmė Vyriausybė, tačiau jam dar turi pritarti Seimas. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtame plane pasiūlyta dvigubinti valstybės remiamų pajamų (VRP) dydį, kuris taikomas apskaičiuojant kompensaciją už būsto šildymo išlaidas. Dar 15 tūkst.

Prekybos tinklas „Iki“ pradėjo įdarbinimo kampaniją „Pakviesk draugą dirbti“ – darbuotojams už naujo kolegos rekomendaciją ir sėkmingą jo įdarbinimą nuo šiol mokamos 400 Eur dydžio premijos. Kaip pranešime spaudai sako Edita Jakučionytė-Lukšė, prekybos tinklą „Iki“ valdančios UAB „Palink“ personalo departamento direktorė, šia kampanija siekiama sparčiau užpildyti laisvas pozicijas ir kartu puoselėti įtraukiančią darbo kultūrą. „Šiuo metu itin jaučiame darbuotojų trūkumą.

Trečiadienį Vyriausybė pritarė 2022 m. valstybės biudžeto projektui, kurį toliau svarstys Seimas. Kitais metais valstybės pajamos ir išlaidos turėtų augti. Tačiau ir toliau pinigų bus išleidžiama daugiau nei surenkama. Planuojama, kad valdžios sektoriaus deficitas 2022 m. sudarys 3,1 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Iš viso į valstybės biudžetą tikimasi surinkti 13,85 mlrd. eurų pajamų ir skirti 16,48 mlrd. eurų asignavimų.

Vyriausybė trečiadienį leido per pandemiją pernai itin nukentėjusiai ir beveik 10 mln. eurų nuostolių patyrusiai bendrovei Lietuvos oro uostai šiemet į valstybės biudžetą sumokėti 1 eurą dividendų už 2020-uosius.  Susisiekimo ministerijos teigimu, įmonė įprastai turėtų sumokėti 4,045 mln. eurų dividendų, arba 85 proc. paskirstytinojo pelno. Tačiau išmokėjus šią sumą bendrovė taptų nemoki.

Vyriausybė siūlo nuo 2022-ųjų liepos atsisakyti fiksuoto loterijų ir lošimų mokesčio ir pereiti prie lošimo organizatorių pajamų apmokestinimo nustatant procentinę dalį nuo faktiškai lošėjų statomų sumų ir išmokėtų laimėjimų skirtumo. Ministrų kabinetas trečiadienį pritarė Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo pakeitimams, kuriais keičiama loterijų ir lošimų mokesčio apskaičiavimo tvarka. Tam dar turės pritarti Seimas.

Siekiant amortizuoti smarkiai augančias energijos kainas gyventojams, Vyriausybė trečiadienį pritarė planui išdėstyti elektros bei dujų kainų augimą per penkerius metus, taip pat pusmečiui atidėti terminą pasirinkti nepriklausomą elektros tiekėją. Tam dar reikės Seimo pritarimo. „Norime išvengti butelio kakliuko efekto, kai 2021 metų pabaigoje susikaups didžiulis kiekis vartotojų, kurie nepasirinko tiekėjo“, – Vyriausybės posėdyje kalbėjo energetikos ministras Dainius Kreivys.

Vyriausybei trečiadienį ketinant pakartotinai priimti sprendimą dėl  tolimųjų reisų vairuotojams taikomo dienpinigių koeficiento jo nekeičiant, Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“ surengė piketą prie Vyriausybės. Kaip BNS teigė „Linavos“ generalinis sekretorius Zenonas Buivydas, šiuo metu vis dar vyksta vežėjų, Vyriausybės ir darbuotojų atstovų derybos ieškant kompromisų.

Vyriausybė pritarė planui, kaip suvaldyti dujų kainų augimą, išdėstant jį per penkerius metus. Taip pat nuspręsta atidėti terminą pasirinkti nepriklausomą elektros tiekėją. Šiems sprendimams trečiadienį pritarė ministrų kabinetas, tačiau dar reikės ir Seimo pritarimo. Planas atpiginti dujas „Kalbant apie Gamtinių dujų įstatymą, VERT (Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai – aut. past.

Rusija padidino dujų tiekimą Europai tokia apimtimi, kiek tai leidžia šiuo metu galiojančios sutartys, pareiškė Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas. „Rusija bet kokiu atveju nepriekaištingai vykdo visus sutartinius įsipareigojimus laikydamasi viršutinės ribos – tai yra visas tiekimo apimtis padidino maksimaliai, atsižvelgiant į galiojančias sutartis ir susitarimus“, – teigė jis žurnalistams.

Maistas, kuras, dujos, elektra ir net malkos – tai tik dalis to, kas brangsta Lietuvoje. Anot ekspertų, numatomas energijos kainų šuolis nuo 2022 metų paveiks gyventojų perkamąją galią, nepaisant Vyriausybės planuojamų amortizacinių priemonių ir augsiančių atlyginimų bei išmokų. Tad kokia žiema mūsų laukia? Ar užteks pinigų sąskaitoms? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidos „Dienos pjūvis“ pokalbis su „Pricer.

Užimtumo tarnyba rugsėjį gavo penkis pranešimus apie planuojamus 187 darbuotojų atleidimus. Pernai tuo pačiu metu septynios įmonės apie atleidimus įspėjo 269 žmones.  Anot tarnybos, šiemet rugsėjį du pranešimai gauti apdirbamosios pramonės, po vieną – iš transporto ir saugojimo, didmeninės ir mažmeninės prekybos bei kasybos ir karjerų eksploatavimo veiklą vykdančių įmonių.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė ragina gyventojus kreiptis į savivaldybes ir seniūnijas dėl sąskaitų už šildymą kompensavimo. Vyriausybė trečiadienį ketina apsispręsti dėl šios paramos išplėtimo. „Reikia eiti, reikia prašyti to, kas žmonėms priklauso, ir gauti kompensaciją. Siūlome plėsti šildymo kompensacijų gavėjų ratą, suteikti daugiau valstybės paramos tiems žmonėms, kuriems yra sunku pagal savo pajamas apmokėti šildymo sąskaitas.

Oficialus nedarbas spalio pradžioje Lietuvoje siekė 11,3 proc. – 0,9 punkto mažiau nei prieš mėnesį. Spalio 1 dieną šalyje buvo 195,2 tūkst. registruotų bedarbių, skelbia Užimtumo tarnyba. Pasak tarnybos, nuo šių metų vasario pradžios, kai registruotas nedarbas buvo pasiekęs piką (16,4 proc.) jis mažėja ir spalio 1 dieną buvo 5,1 proc. mažesnis. Per šį laiką labiausiai mažėjo jaunimo, ypač 16-24 metų amžiaus, ir moterų nedarbas. Rugsėjį į tarnybą kreipėsi 25,2 tūkst. naujų bedarbių – 3,7 proc.

Finansų ministerija neketina atsižvelgti į savivaldybių prašymą laikinai suspenduoti jų skolinimąsi ribojančias taisykles ir kitąmet leisti joms pasiskolinti iki 15 proc. planuojamų metinių pajamų, teigia Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidentas Mindaugas Sinkevičius. Šį ir kitus siūlymus dėl 2022 metų biudžeto LSA antradienį dar kartą pateikė finansų ministrei Gintarei Skaistei. „Susitikimas manęs nenuvylė, nes lūkesčiai buvo nuliniai, jie pilna apimtimi ir išsipildė.

Naftos kainoms pakilus iki aukščiausio per kelerius metus lygio, ekspertai sako, kad degalų brangimo tendencijos kol kas išlieka. Tačiau kitąmet tikimasi jų smukimo. Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos vadovas Emilis Cicėnas sako, kad brangstant visiems energetikos resursams ir didėjant žaliavinės naftos paklausai, degalai brangs toliau.  „Tai yra tiesioginė koreliacija su žaliavinės naftos kaina.

Brangstantis šildymas ir augančios elektros bei degalų kainos pranašauja finansiškai įtemptą laikotarpį šalies gyventojams. Prognozuojama, kad sostinėje Vilniuje namų šiluma kainuos apie 60 proc. brangiau nei pernai, kituose šalies miestuose išlaidos šildymui taip pat augs. Kokios įtakos tai turės namų ūkių biudžetams ir kaip tam pasirengti finansiškai? Nuo koronaviruso pandemijos pradžios 2020 m. pavasarį gyventojų finansinis elgesys primena amerikietiškų atrakcionų kalnelius.

„Vakarų medienos grupė“ (VMG) Naujojoje Akmenėje planuoja statyti daugiabučių kvartalą, kuris bus skirtas įmonės darbuotojams. Iš viso 6 ha sklype turėtų atsirasti apie 500 butų, patvirtino Akmenės rajono meras ir pati bendrovė. Projektas yra koncepcijos rengimo stadijoje ir ieškomas investuotojas. Jo vertė – apie 35 mln. eurų, rašo portalas 15min.

Trečiadienį Vyriausybė turėtų priimti nutarimą, kuriuo bus galutinai įtvirtinta minimalioji mėnesinė alga (MMA) ir minimalus valandinis atlygis nuo 2022 m. pradžios. Nutarimo projektu siūloma kitais metais taikyti 730 eurų MMA vietoj dabar nustatytos 642 eurų minimumo (didinama 88 eurais, arba apie 13,7 proc.) ir 4,47 euro minimalųjį valandinį atlygį vietoje dabar nustatyto 3,93 euro (didinama 0,54 euro, arba apie 13,7 proc.

Šiuo metu kylant degalų kainoms žmonės atidžiau renkasi degalines, lygina jų siūlomas kainas. Tačiau į degalinę „Olerex“ užsukęs gyventojas skundėsi, kad degalinė naudojasi situacija ir bando pirkėjus klaidinti, nurodydama dvigubas kainas. Vieną kainą nurodo stende, o kitą, jau didesnę – ant degalų pylimo kolonėlės. Degalinė teisinasi, kad visiems pirkėjams pritaiko nuolaidą, o informacija apie kainas nurodo lentelėse šalia kolonėlių ir prie kasos.

Antradienį Seimas po pateikimo pritarė Darbo kodekso pataisoms, kuriomis siūloma įteisinti 32 valandų arba 4 darbo dienų savaitę. Tiek laiko galėtų dirbti darbuotojai, grįžtantys iš vaiko priežiūros atostogų. Pataisoms Seimo nariai pritarė bendru sutarimu.

Opozicijos siekis sužlugdyti įstatymo, leidžiančio pasiskiepijusiems senjorams nuo 75 metų sumokėti vienkartinę 100 eurų išmoką, priėmimą Seimo pirmininkė vadina demaršu. „Išėmus korteles, kas yra opozicijos vienas iš veikimo būdų, gali pritrūkti balsų iki 71. Tikrai nieko ypatingo čia nevyksta, tai įprastas Seimo darbo dalykas, tam tikras ir opozicijos demaršas, bet tai vienas iš naudojamų dalykų“, – antradienį Seime žurnalistams sakė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina šalyje per metus – spalį, palyginti su pernai spaliu, – išaugo 41 proc.  Per mėnesį – spalį, palyginti su rugsėju – šiluma brango 11,9 proc. iki 5,16 cento už kilovatvalandę (be PVM), skelbia Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT).  Skaičiuojant spalio šilumos kainas buvo naudojamos rugpjūčio kuro kainos. Per metus (rugpjūtį palyginti su rugpjūčiu pernai) biokuro kaina didėjo 43,5 proc., gamtinių dujų – 2,9 karto.

Antradienį Seimas tik iš antro karto ypatingos skubos tvarka priėmė Vienkartinės išmokos pasiskiepijus vakcina nuo COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) įstatymą, kuriam įsigaliojus 75 metų sulaukę asmenys galės gauti vienkartinę 100 eurų išmoką už pasiskiepijimą nuo koronaviruso. Pirmame balsavime dalyvavo ir už projektą balsavo 65 parlamentarai, o tiek neužtenka (reikia bent 71), kad įstatymo pateikimui būtų pritarta.

Prezidentas Gitanas Nausėda Seimui tekia Sporto įstatymo pataisas, kuriomis siekiama įtvirtinti asmenų lygiateisiškumo principą taip, kad atitinkamo rango varžybos ir jose dalyvaujantys sportininkai būtų vertinami vienodai pagal jų pasiektus rezultatus, o ne pagal turimą galią. „Valstybė turi vadovautis lygiateisiškumo principu ir neskirstyti sportininkų pagal jų galią, o skatindama Lietuvos vardą garsinančius atletus, vertinti juos pagal jų pasiekimus“, – cituojamas šalies vadovas.