Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Valstybės valdomų „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) valdybos pirmininkas Kęstutis Šliužas teigia, kad įmonė laukia konkrečių vyriausybinės strateginių įmonių sandorius tikrinančios komisijos išvadų bei Vyriausybės sprendimo – tuomet bendrovė paskelbs planą, kaip bus nutraukta sutartis su JAV sankcionuota Baltarusijos trąšų gamintoja ir eksportuotoja „Belaruskalij“. 

Valstybės valdomų „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) valdybos pirmininkas Kęstutis Šliužas teigia, kad įmonė laukia konkrečių vyriausybinės strateginių įmonių sandorius tikrinančios komisijos išvadų bei Vyriausybės sprendimo – tuomet bendrovė paskelbs planą, kaip bus nutraukta sutartis su JAV sankcionuota Baltarusijos trąšų gamintoja ir eksportuotoja „Belaruskalij“. 

REKLAMA
REKLAMA

„Mes scenarijus jau turime, dabar, kurį aktyvuosime, priklausys nuo komisijos išvados, nes, mūsų žiniomis, jos yra daug apimančios. Labai tikimės pamatyti aiškią veiksmų kryptį“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė K. Šliužas.

„Mes laukiame labai konkrečios formuluotės iš komisijos, kuri duos aiškią rekomendaciją, o pastaroji turi pavirsti Vyriausybės nutarimu, kurį mes vykdysime“, – pridūrė jis 

Anot LTG valdybos pirmininko, jis tikisi, kad po Vyriausybės apsisprendimo trąšų tranzitas per Lietuvą bus sustabdytas greičiau nei iki kitų metų balandžio, kai įsigalios JAV sankcijos ir „Belaruskalij“ valdomai trąšų eksportuotojai „Belaruskaja kalinaja kompanija“.    

„Vienareikšmiai atsakyti negaliu, bet daryčiau prielaidą, kad tai gali atsitikti greičiau“, – sakė K. Šliužas.

REKLAMA
REKLAMA

„Vienas iš dalykų, kuris negresia jokiomis sankcijomis įmonei, tai yra tiesiog pranešti antrai pusei, kad per 12 mėnesių sutartis gali būti nutraukta, tačiau tai tikrai nėra tas laiko tarpas, kuris atitinka visų lūkesčius, todėl ieškome sprendimų, kaip tą būtų galima padaryti greičiau“, – pridūrė LTG valdybos pirmininkas. 

K. Šliužas paėjusią savaitę teigė, jog pagal šiuo metu galiojančią teisinę aplinką „Belaruskalij“ trąšos į Lietuvą neturėtų patekti nuo kitų metų balandžio 1 dienos. Po šio pareiškimo užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigė esantis nustebęs tokiais pasisakymais. 

K. Šliužas ketvirtadienį taip pat pripažino, kad LTG valdyba iki šiol nesvarstė galimybės dėl 2018 metų sutarties su „Belaruskalij“ ir šių metų spalį pasirašytų pakeitimų kreiptis į vyriausybinę strateginius įmonių sandorius tikrinančią komisiją. 

REKLAMA
REKLAMA

„Valdyba tokios galimybės nesvarstė, kadangi sutartis yra galiojanti. Dėl galimų pakeitimų vadovybės sprendimas buvo nesikreipti, kadangi jie nebuvo esminiai“, – sakė K. Šliužas.

LTG valdybos pirmininko teigimu, geležinkeliams nutraukus sutartį bendrovė per metus netektų apie 60 mln. eurų pajamų. 

„Ėjo kalba apie 60 mln. eurų pajamų netekimą, maždaug“, – sakė K. Šliužas. 

Nuo sausio 3-osios postą paliekantis „Lietuvos geležinkelių“ vadovas Mantas Bartuška yra sakęs, jog netekus „Belaruskalij“ trąšų ji prarastų apie 60-70 mln. eurų pajamų, be to, įmonei per metus reikėtų apie 49 mln. eurų subsidijų infrastrukūros išlaikymui.  

Jis negalėjo pasakyti, kokių nuostolių LTG patirtų, jei dėl sutarties nutraukimo „Belaruskalij“ ar jo produkcijos pirkėjai pateiktų ieškinius teismams.    

„Šiandien konkretaus skaičius įvardyti negalėčiau, bet jis yra gana reikšmingas bendrovės ateičiai“, – aiškino K. Šliužas.

REKLAMA
REKLAMA

M. Bartuška yra teigęs, kad nutraukus sutartį su „Belaruskalij“ įmonei grėstų šimtų milijonų eurų ieškiniai ir net bankrotas. 

Susisiekimo ministras Marius Skuodis praėjusią savaitę sakė, kad „Lietuvos geležinkeliai“ derino avansinius mokėjimus su Baltarusijos bendrove, o sutarties pakeitimai galėjo būti pasirašyti, kad sankcijos nesutrikdytų tranzito. 

Anot jo, avansiniai mokėjimai už trąšų vežimą po gruodžio 8-osios – iki 2022-ųjų kovo mėnesio – neįkrito patys – jie buvo suderinti prieš juos pervedant su „Lietuvos geležinkeliais“. 

M. Skuodis tikino, kad spalį pakeitus sutartį su „Belaruskalij“ buvo ne tik pereita prie avansinių mokėjimų, bet ir padaryti kiti pakeitimai – kai kurie jų sumažino galimybes nutraukti sutartį vienašališkai, jeigu strigtų mokėjimai.

Premjerė Ingrida Šimonytė yra sakiusi, kad visus atsakymus į klausimus, susijusius su kalio trąšų tranzitu, Vyriausybė turi turėti iki sausio 31 dienos.  

REKLAMA
REKLAMA

Vyriausybinė strateginių įmonių sandorius tikrinanti komisija antradienį paskelbė, kad „Lietuvos geležinkelių“ sutartis su „Belaruskalij“ ir jos pakeitimai kelia grėsmę šalies saugumui. Galutinį sprendimą turės priimti Vyriausybė – tai ji turi padaryti per 15 dienų, tikėtina, kad tai įvyks sausio pradžioje.

Lietuvos Vyriausybė siekia nutraukti „Lietuvos geležinkelių“ sutartį su „Belaruskalij“ dėl trąšų tranzito, gruodžio 8 dieną įsigaliojus JAV sankcijoms šiai Baltarusijos įmonei. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų