Primename, kad Kiniją užrūstino Lietuvos sprendimas mūsų šalyje įsteigti Taivano atstovybę. Kinija Taivaną laiko savo provincija ir imasi priemonių prieš visus, kurie kvestionuoja jos taip vadinamą vienos Kinijos politiką. Panašu, kad tokias priemones jau patiria ir Lietuvos verslai.
Kinijos valdžia akivaizdžiai blokuoja
Lietuvos aludarių gildijos prezidentas Saulius Galadauskas portalui tv3.lt pasakojo, kad iš tiesų lietuviško alaus platintojams Kinijoje pasakyta aiškiai: lietuvišką alų galite vežti į Taivaną.
„Aš pats su tais distributoriais nekalbėjau, bet taip konkrečiai buvo pasakyta ne konkrečiai bendrovei „Volfas Engelman“, bet jos gaminamo alaus distributoriams“, – pasakojo S. Galadauskas.
Jo teigimu, sunkumų patiria ir kiti lietuviško alaus gamintojai.
„Žinote, jie tikrai neįrašinėjo to pokalbio. Kai distributoriams pasako prekybininkai, kaip komersantas komersantui, tai visada Kinijos valdžia gali paneigti, kad tai yra oficiali jos pozicija. Bet tikrai akivaizdu yra: mus blokuoja.
Kinija nebuvo mūsų didžiausia rinka, bet vilčių turėjome. Tuo labiau, kad vykdome europinį projektą dėl alaus eksporto skatinimo į trečiąsias šalis“, – pasakojo S. Galadauskas.
Anot jo, dabar tokios Europos Komisijos remiamos iniciatyvos tampa beprasmėmis.
„Nepriima konteinerių su alumi, alų, kuris yra nuvežtas, nepriima į tinklus, į parduotuves, tai ką daryti? Kokia prasmė skatinti?“ – retoriškai klausė S. Galadauskas.
Jis pripažino, kad Kinija ar Baltarusija, į kurią eksportuoti taip pat vis sunkiau, nėra pagrindinės Lietuvos aludarių rinkos. Tačiau jos yra svarbios šiuo metu, kai alaus gamyba ir pardavimas Lietuvoje mažėja. Taip esą yra ir dėl Lietuvoje taikomos akcizų politikos ir alkoholio pardavimo kontrolės.
Pasak Aludarių gildijos vadovo, dėl Kinijos veiksmų į šią šalį gali nepatekti apie 1 mln. litrų lietuviško alaus. Tai aludariams gali kainuoti šimtus tūkstančių eurų nuostolių.
Pramoninkai prašo pagalbos
Šią savaitę Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) laišku kreipėsi į Lietuvos vadovus, ragindami Lietuvos valdžios institucijas imtis neatidėliotinų aktyvių veiksmų dėl Kinijos veiksmų prieš Lietuvą ir jos įmones, siekiant įtraukti šį klausimą į ES institucijų darbotvarkę.
Laiške pažymima, kad nerimą kelia ir viešumoje pasirodžiusi informacija apie tai, kad Kinija ketina įvesti ekonomines sankcijas Lietuvai.
LPK pabrėžia, kad ekonominės sankcijos ir eksporto blokavimas ir importo į Lietuvą užkirtimas, tiekimo grandinių trūkinėjimas, pristabdytas investuotojų į Lietuvą apsisprendimo greitis daro Lietuvos verslą nekonkurencingą kitų valstybių atžvilgiu. Konstatuojama, kad tokia užsitęsusi situacija kai kurioms mūsų įmonėms gali lemti jų veiklos sustabdymą.
LPK nuomone, ES turėtų išnaudoti visas įmanomas politines ir teisines priemones Kinijos ekonominiam karui prieš Lietuvą stabdyti. Su apgailestavimu konstatuojama, kad iki šiol nematoma jokio ES institucijų įsitraukimo ir paramos ES lygiu Lietuvai ir jos įmonėms, nepaisant to, kad ekonominio spaudimo ir prievartos veiksmai Lietuvos verslo atžvilgiu yra vykdomi jau ne vieną savaitę ir situacija kasdien darosi vis sudėtingesnė.
