Lietuvos verslas

Vyriausybinė strateginių įmonių sandorius tikrinanti komisija antradienį paskelbė, kad „Lietuvos geležinkelių“ sutartis su Baltarusijos trąšų gamintoja „Belaruskalij“ ir jos pakeitimai kelia grėsmę šalies saugumui. Galutinį sprendimą turės priimti Vyriausybė.

Susisiekimo ministrui Mariui Skuodžiui antradienį pareiškus, kad Klaipėdos jūrų uosto vadovas Algis Latakas gali likti pareigose, uosto vadovas sako, kad jo laukia daug darbo, o toliau dirbti kartu su ministru nemato jokių trukdžių.    „Šiandien jaučiuosi neblogai, kaip sveikas žmogus, kuris nuėjo profilaktiniam patikrinimui – jis eina su tam tikru nerimu, o kai iš daktaro išeina gavęs atsakymą, kad viskas gerai, tai jautiesi labai gerai.

Lietuvos žvalgyba teigia, kad pajamos, kurias Baltarusija gauna iš prekybos trąšomis, gabenant jas per Lietuvą padeda palaikyti nedemokratišką režimą ir tai neatitinka Lietuvos nacionalinių interesų. VSD neįžvelgia grėsmės šalies saugumui pastangose stabdyti trąšų tranzitą per Lietuvą, sako Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas Darius Jauniškis.  „Kad mes turėtume kažkokios informacijos, kuri aiškiai mums indikuotų, kad tai yra grėsmė nacionaliniam saugumui, kol kas neturime.

Po savaitės į didesnes parduotuves ir prekybos centrus pirkėjai patekti negalės, jeigu neturės sustiprinančio skiepo. Galimybių pasas po gruodžio 28 d. galioti nustos, jeigu gyventojas neturės neigiamo testo. Šia nauja Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) tvarka piktinasi prekybininkai, kurie įspėja pirkėjus dėl galimų netikėtumų. SAM skaičiuoja, kad stiprinamąja doze dar nepasiskiepijo 200 tūkst. žmonių, tą turinčių padaryti per savaitę.

Būstas taps labiau prieinamas šeimoms, kuriose vaikus augina vienas iš tėvų, auginančioms tris ar daugiau vaikų, neįgaliesiems, – Seimas pritarė padėsiantiems tai įgyvendinti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pasiūlytiems įstatymo pakeitimams, kurie įsigalioja nuo 2022 m. sausio 1 dienos. „Po Seimo sprendimo, būstas taps labiau prieinamas šeimoms, kuriose vaikus augina vienas iš tėvų, daugiavaikėms šeimoms ir neįgaliesiems.

Seimas nutarė labiau apmokestinti nuotolinių ir antžeminių lošimų bei loterijų įmones.  Nuotolinių ir antžeminių lošimų įmonės nuo 2022 metų liepos mokės 20 proc. tarifą, o loterijų įmonės  – nuo 2023 metų sausio – 18 procentų. Lošimų įmonių tarifas bus skaičiuojamas nuo lošėjų statomų sumų ir jiems faktiškai išmokėtų laimėjimų skirtumo (angl. gross gambling revenue – GGR), o loterijų – nuo išplatintų bilietų nominalios vertės.

Po užsienio šalis keliavę turistai iš Lietuvos šių metų trečiąjį ketvirtį ten išleido 187,3 mln. eurų – 74,3 proc. daugiau nei 2020 metų liepos-rugsėjo mėnesiais. Kelionėje užsienyje vienas Lietuvos gyventojas vidutiniškai išleido 477,5 euro, arba 1 proc. (4,9 euro) daugiau. Į užsienį trečiąjį ketvirtį keliavo 289 tūkst. šalies gyventojų, arba 76 proc. daugiau nei per tą patį 2020-ųjų laikotarpį, vidutinė kelionės užsienyje trukmė buvo 6,5 nakvynės, pranešė Statistikos departamentas.

Kitais metais kas antra įmonė susidurs su kvalifikuotos darbo jėgos trūkumo ir konkurencingo darbo užmokesčio pasiūlymo iššūkiais – tokias darbdavių nuotaikas rodo Užimtumo tarnybos kasmet atliekama darbdavių apklausa. Šiais metais nuomonę apklausoje išreiškė 2,5 tūkst. šalies įmonių, rašoma pranešime spaudai.  Darbdavių apklausos metu 49,2 proc. įmonių tikėtinu personalo valdymo iššūkiu 2022 m. įvardijo kvalifikuotos darbo jėgos trūkumą, 47,3 proc.

 Vienam Lietuvos gyventojui tenkantis realus bendrasis vidaus produktas (BVP), apskaičiuotas pagal perkamosios galios standartą, kuris išlygina kainų skirtumus tarp šalių, pernai sudarė 87 proc. Europos Sąjungos (ES) vidurkio – 3 procentiniais punktais daugiau nei 2019 metais. Latvijoje šis rodiklis buvo 70 proc., Lenkijoje – 76 proc., Estijoje – 84 proc. ES vidurkio, pranešė Statistikos departamentas.

Šių metų gegužę įregistruota bendrovė „Refinis“ šalia Vievio planuoja pastatyti gamyklą, kurioje iš susmulkintų automobilių katalizatorių, juos termiškai apdorojant, būtų išgaunami taurieji metalai – iki 17,5 tonos per metus, skelbia portalas vz.lt. Anot jo, kol kas nei Lietuvoje, nei Baltijos šalyse panašia veikla niekas neužsiima, Europoje tokių gamyklų dvi ar trys. Įmonės, kurios veikla – tauriųjų metalų gamyba, įstatinis kapitalas siekia 400 tūkst. eurų. Akcijos po 50 proc.

Į JAV sankcijų sąrašą patekę baltarusiškų trąšų eksportuotojai teigia, kad jei Lietuva sustabdytų tranzitą, Baltarusija atsakytų panašiomis priemonėmis – stabdytų tranzitą į Lietuvą, pranešė LRT radijas.  Valstybiniam holdingui „Belaruskalij“ priklausančios Baltarusijos kalio kompanijos (BKK) atstovė Irina Savčenko sakė, kad ieškinius Lietuvai pateiktų ne tik Baltarusijos valstybinė įmonė, bet ir trąšų pirkėjai.

Lietuvos bankas (LB) turi sumokėti 34,9 tūkst. eurų kompensaciją 2011-aisiais atleistam Kredito įstaigų priežiūros departamento direktoriui Kazimierui Ramonui, galutinai nusprendė teismas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) gruodžio 8 dieną atmetė LB skundą ir paliko galioti K. Ramonui palankią Vilniaus apygardos teismo kovą priimtą nutartį – tuomet teismas panaikino LB valdybos sprendimą neišmokėti jam kompensacijos.

Buvusį Lietuvos pašto pastatą Druskininkuose už 1,16 mln. eurų (be PVM) įsigijusi renginių techninio aptarnavimo bendrovė „RTA grupė“ jame planuoja įrengti viešbutį,  sporto klubą ir maisto „turgų“.  Įmonės vadovas Michailas Moldavskis BNS sakė, kad pirkinys jį sudomino dėl geros vietos. Į patato pertvarką preliminariai ketinama investuoti apie 2,5-3 mln. eurų. „Vis dėlto augame, ne pirmą dešimtį metų versle.

Artėjant šventėms gyventojai skuba artimiesiems nupirkti dovanas. Kai kurie dar bando ir sutaupyti, tad dovanų ieško ne tik parduotuvėse, bet ir socialiniuose tinkluose ar skelbimų portaluose. Tačiau internete vardinius kvepalus įsigijusiai vilnietei Rimai teko nusivilti. Moteris įsigijo klastotę. Specialistai įspėja, kad pardavėjams prekiaujantiems klastotėmis gresia baudos iki 600 eurų.

Minskas laikosi pozicijos, kad Lietuvos pastangos nutraukti baltarusiškų kalio trąšų tranzitą per jos teritoriją yra „priešiškumo ir agresijos aktas“, Baltarusijos valstybinė naujienų agentūra BelTa pirmadienį cituoja Užsienio reikalų ministerijos atstovą Anatolį Hlazą. „Jau daugiau kaip savaitę visi mes esame spektaklio, kuris vystosi kaimyninėje Lietuvoje dėl baltarusiškų kalio trąšų tranzito, liudininkai, – kalbėjo A. Hlazas.

Nuo kitų metų pradžios įsigalios įstatymo pataisos, kuriomis bus išplėstas ratas asmenų, gausiančių mėnesinę 32 eurų dydžio vienišo asmens išmoką. Skelbiama, kad jos bus skiriamos automatiškai, tačiau kai kuriems gyventojai jos gali ir nesulaukti. Automatiškai išmoką galima skirti, jeigu tam pakanka skaitmenizuotų duomenų. Jeigu jie yra tik popieriniuose dokumentuose, žmonės pinigų turės palaukti.

Į Europą plūstanti šaltų orų banga veikiausiai dar labiau paaštrins energetikos krizę žemyne – auganti energijos išteklių paklausa nepakankamo tiekimo sąlygomis kainas kelia į naujas aukštumas. Prognozuojama, kad šią savaitę daugelyje Europos sostinių oro temperatūra kris žemiau nulio, o tai formuos papildomą spaudimą elektros tiekėjams, kurie jau dabar patiria rimtų sunkumų dėl mažos vėjo energetikos generacijos, taip pat dėl ​​kelių Prancūzijos atominių elektrinių reaktorių sustabdymo.

Apsilankęs „Mere“ parduotuvėje pirkėjas nustebo ten parduodamais kalėdiniais saldainių rinkiniais. Juose įvairių rūšių saldainiai, taip pat ir su konjaku. Vyras saldainių nuotrauka pasidalijo socialinio tinklo „Facebook“ Mere atradimai ir nusivylimai. Pirkėjas ironiškai pasidžiaugė puikia iniciatyva – vaikus nuo pat mažumės pratinti prie alkoholio. Šis vyro įrašas socialinio tinklo vartotojus padalijo į dvi grupes.

2022 metų pradžioje, kaip ir kasmet, „Sodra“ įtrauks į antros pakopos pensijų kaupimą naujus dalyvius. Į kaupimą bus įtraukti ne tik tie gyventojai, kurie iki šiol niekada nekaupė pensijai, bet ir tie, kurie anksčiau atsisakė dalyvauti pensijų kaupime.

„Lietuvos geležinkeliai“ (LTG) sulaukė oficialaus JAV Iždo departamento Užsienio aktyvų kontrolės biuro (US Treasury Department‘s Office of Foreign Asset Control, OFAC) išaiškinimo, kaip turėtų traktuoti Baltarusijos bendrovei „Belaruskalij“ paskelbtas sankcijas. LTG atsiųstame rašte išdėstyta informacija patvirtina, jog bendrovės priimti sprendimai atitinka galiojantį reglamentavimą – kitaip tariant, JAV sankcijų reikalavimai nepažeidžiami, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Elektroninių pinigų įstaigos „Wallter“ už netinkamą klientų rizikos vertinimą skirta 280 tūkst. eurų bauda bei įpareigojimas pašalinti veiklos trūkumus, pranešė Lietuvos bankas (LB). „Wallter“ biuro Lietuvoje ir atitikties vadovė Justina Milašauskienė teigia, kad įmonė jau nuo praėjusių metų pabaigos pradėjo įgyvendinti priemones pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijai stiprinti.

Transporto priemonių ridos klastojimas yra vienas labiausiai paplitusių apgavysčių metodų naudotų automobilių rinkoje. Ridos klastojimas išpučia naudotos transporto priemonės kainą ir sugadina automobilio eksploatavimo patirtį. IT bendrovė „carVertical“ atliktas tyrimas parodė, kad didžiausia rizika įsigyti automobilį su pakoreguotais odometro rodmenimis tenka aukštesnės klasės vokiškų automobilių pirkėjams.

Šalies centrinis bankas prognozuoja, kad artimiausius mėnesius toliau matysime brangstant prekes ir paslaugas. Tačiau ramina, kad vidutinis darbo užmokestis auga dar sparčiau, tad gyventojų perkamoji galia neturėtų sumažėti. Kitąmet vidutinė metinė infliacija bus net didesnė nei šiemet ir pasieks 5,1 proc. Lietuvos bankas (LB) taip pat įspėja valdžią nepriimti sprendimų, kurie galėtų dar labiau kaitinti ekonomiką.

Suderinta metinė infliacija Lietuvoje lapkritį buvo didžiausia Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Lietuvoje infliacija siekė 9,3 proc. ir buvo didžiausia. Latvijoje infliacija siekė 7,4 proc., o Estijoje – 8,6 procento. Visoje ES kainos per metus padidėjo vidutiniškai 5,2 proc., o vien euro zonoje – 4,9 procento.

Į Lietuvą perkelti Afganistano piliečiai pasklido po visą šalį: kai kurie jau pradėjo dirbti, kiti darbų dar ieškosi. Iš 87 atvykėlių, vasarą registruotų Raseiniuose, savivaldybės Užimtumo tarnybos klientų aptarnavimo skyriuje, čia dar liko 45. Septynios moterys atsisakė darbo rinkos paslaugų, nes neplanuoja dirbti dėl nėštumo arba mažamečių vaikų priežiūros, rašoma pranešime spaudai.

Pandemija jau tęsiasi porą metų. Dalis darbuotojų įprato dirbti nuotoliniu būdu, kai kurios įmonės taiko hibridinį darbo pobūdį, kai dalį laiko darbuotojai dirba ir namuose, ir dalį biure. Tačiau specialistai nesutaria, darbas namuose atneša daugiau naudos ar žalos. Taip pat nesutinka ir dėl to, kas turi įrengti darbo vietą namuose pats darbuotojas ar darbdavys. Pavyzdžiui, pasaulinė bendrovė „Apple“ skatina darbuotojus ir toliau dirbti namuose, nes baiminasi naujos viruso atmainos.

Artėjant žiemos šventėms gyventojai užplūdo parduotuves ieškodami dovanų. Jas žmonės renkasi įvairias, perka buitinius prietaisus, kelionių ir pramogų čekius, drabužius, kosmetiką ir t. t. Vis tik parduotuvėse galima rasti ir originalesnių dovanų, pavyzdžiui, lietuviško šviežio oro ar karvės mėšlo supakuoto skardinėje. Portalo tv3.lt skaitytojai pasakojo, kad ieškodami kalėdinių dovanų parduotuvėse rado įvairių, šiek tiek net keistų daiktų.

Nepaisant nedidelio gerėjimo, nedarbo situacija Lietuvoje vis dar išlieka sudėtinga, o labiausiai komplikuotas atrodo ilgalaikių bedarbių įdarbinimo klausimas. Nors darbdaviai praneša apie penkis kartus daugiau laisvų darbo vietų nei yra ilgalaikių bedarbių, aiškėja, kad jų įdarbinti nepavyksta dėl žinių ir motyvacijos stokos. Gruodžio 1 d. registruotas nedarbas Lietuvoje siekė 10,1 proc., arba 0,8 proc. punkto mažiau nei lapkritį ir 5,4 proc. punkto mažiau nei pernai gruodį.

Lietuvoje NT rinka šiuo metu įkaitusi. Dažnas gyventojas nebeįperka didesnių būstų, tad perka mažesnius ir pigesnius. Tačiau ir 25 kvadratinių metrų ploto būsto kaina siekia beveik 140 tūkst. eurų. NT specialistai pataria žmonėms neskubėti ir nepirkti bet ko, įvertinti tiek būsto kainą, tiek kokybę. NT ekspertas, įmonės „Real data“ vadovas Arnoldas Antanavičius pastebėjo, kad šiuo metu NT pardavėjai bando parduoti bet ką už itin dideles sumas.

Šventiniu laikotarpiu prekybos centrai keis darbo valandas – durys bus atviros trumpesnį laiką, budės tik kelios parduotuvės. Taip pat bus vykdomas pirkėjų srautų ribojimas, todėl kai kuriose vietose galimybių paso neprireiks. Prekybos tinklų atstovai užsimena, kad žmonės turėtų prekėmis pasirūpinti iš anksto, taip bus įmanoma išvengti grūsčių.

Nekilnojamo turto (NT) vystytojai prognozuoja, kad būsto kainos ir toliau augs. Anot jų, kitais metais už būstą gali tekti mokėti jau 15 tūkst. eurų daugiau. Tai lems statybų kaštų augimas, vis kylantys darbuotojų atlyginimai ir žemės įstatymo pakeitimo projekto mokesčiai. Tuo metu ekonomistai ir NT specialistai tikina, reikalinga didesnė pasiūla ir NT mokesčiai, kurie atvėsintų, kai kurių pirkėjų norą įsigyti jau antrą ar trečią būstą.

Beveik dešimtadalį savo algos kiekvienas samdomas darbuotojas Lietuvoje sumoka kaip ligos ir sveikatos draudimo įmokas. Tačiau, palyginti su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis, mūsų šalyje išlaidos gyventojų socialinei apsaugai ligos atveju yra vienos mažiausių.  Socialinės apsaugos ir darbo ministerija tikina, kad ligos išmokos nėra tokios mažos, o šios srities finansavimas gali atrodyti mažas esą dėl to, kad lietuviai serga mažiau.

Tikriausiai daugelis yra patyrę praktiškai: atidarytoje taroje vanduo ar kiti skysčiai paprastai nugaruoja. Kad pirkėjai neįsigytų suprastėjusios kokybės ir mažesnio gėrimo kiekio, nei nurodyta jo pakuotėje, jo gamintojai gėrimus sandariai uždaro. Bent jau taip turėtų būti. Tačiau kartais nutinka, regis, neįtikėtinų dalykų. Į naujienų portalą tv3.lt kreipėsi skaitytojas Vytautas (tikrasis vardas redakcijai žinomas – red. past.

Klaipėdos jūrų uosto direkcijos valdyba nutarė nesiūlyti atleisti direkcijos vadovo Algio Latako.  Valdyba penktadienį nutarė nerekomenduoti susisiekimo ministrui Mariui Skuodžiui atleisti uosto vadovo, tačiau siūlys ministrui toliau nagrinėti visą surinktą medžiagą. „Valdyba nesiūlo atleisti vadovo, nes, mūsų matymu, reikia toliau tęsti darbus“, – spaudos konferencijoje penktadienį sakė direkcijos valdybos pirmininkas Nerijus Udrėnas. Su M. Skuodžiu BNS susiekti nepavyko.

Kinija spaudžia Vokietijos automobilių dalių milžinę „Continental“ nebenaudoti jos gamykloje Lietuvoje pagamintų komponentų, penktadienį pranešė „Reuters“. Tokie veiksmai esą susiję su Lietuvos ir Kinijos diplomatiniu konfliktu dėl Taivaniečių atstovybės Vilniuje.   „Continental Automotive Lithuania“ atstovė Ieva Koncevičiūtė sako šią informaciją sužinojusi iš spaudos ir jos nekomentuojanti. „Politinių klausimų bendrai korporacijos lygiu nekomentuojame“, – BNS sakė I. Koncevičiūtė.

Infliacija Lietuvoje stebino per visus 2021-uosius. Gyventojai tai pajuto savo kailiu, kai kiekvieną mėnesį prekių ir paslaugų kainos nemažėjo, o tik didėjo. Prognozuojama, kad metų pabaigoje infliacija gali pasiekti ir dviženklį skaičių. Ką tai reiškia? Ar jau laikas sunerimti, kad mums smogs ekonominė krizė? Ko laukti ateinančiais metais? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidos „Dienos pjūvis“ pokalbis su ekonomistais Mariumi Dubnikovu ir Indre Genyte-Pikčiene.

Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas kartoja, kad infliacijos augimo tempo sulėtėjimas turėtų būti metų sandūroje arba kitų metų pradžioje. Gedimino Šimkaus manymu, nors kainų augimas yra aukštas, gyventojų perkamosios galios didėjimas neatsilieka.  „Mes galime pasiekti dviženklį (infliacijos – BNS) skaičių, bet ne skaičius yra esmė.

Šiais metais didžiąsias žiemos šventes Ilzenbergo dvaro ūkio kolektyvas pasitiks pakiliomis nuotaikomis. Gruodžio 16 d. Lietuvos pramonininkų konfederacijos rengiamo kasmetinio konkurso „Lietuvos metų gaminys” apdovanojimų įteikimo renginyje Ilzenbergo dvaro ūkio gaminys „Dvariška troškinta vištiena“ apdovanotas aukso medaliu.

Seimui šią savaitę priėmus Geležinkelių transporto kodekso pataisas, Susisiekimo ministerija teigia, kad jos leis efektyviau panaudoti geležinkelių infrastruktūrą, sklandžiai ir skaidriai skirstyti jų pajėgumus.  „Pataisomis siekiama apriboti galimybę geležinkelio įmonėms piktnaudžiauti prašant pajėgumų, kurių neketinama naudoti, sudaryti palankesnes sąlygas paskirstytus, bet nenaudojamus pajėgumus perskirstyti kitoms įmonėms“, – BNS teigė Susisiekimo ministerijai.

Vyriausybė po truputį brėžia gaires, kada galėtume atsisakyti galimybių paso ribojimų. Šiuo metu kalbama, kad ribojimai galėtų būti švelninami pasiekus 300 užimtų COVID-19 pacientų lovų skaičių ligoninėse. Kai kurie verslininkai džiaugiasi pagaliau pasirodžiusia diskusija apie atlaisvinimus, o kiti sako, kad tai reikėjo padaryti jau seniai. Trečiadienį Vyriausybė patvirtino 300 lovų rodiklį, kurį pasiekus būtų atšaukiami arba sušvelninami ribojimai galimybių paso neturintiems žmonėms.

Kaip praėjusiais metais, taip ir šiemet, Prezidento kanceliarija prieš Kalėdas nusprendė atsinaujinti savo automobilių parką. Šiemet naujos mašinos mokesčių mokėtojams atsiėjo daugiau nei pernai. Šalies vadovo patarėjo teigimu, perkant naujas mašinas taupomos lėšos, nes jos pakeis taršesnes senas ir ne tokias ekonomiškas.

Ignalinos atominė elektrinė (IAE) yra pirmoji, po panaudoto branduolinio kuro iškrovimo besiruošianti RBMK reaktoriaus ir susijusių sistemų išmontavimui. Tam, kad radioaktyvios atliekos nekeltų pavojaus žmonėms ir aplinkai jų tvarkymo metu ir vėliau, įmonėje projektuojami bei statomi šiuolaikiškos saugyklos ir atliekynai. Vienas šiuo metu vykdomų projektų yra bitumuotų atliekų saugyklos modernizavimas – precedento pasaulinėje praktikoje neturintis uždavinys.

Daugelio žemės ūkio kultūrų kainos pasaulyje šių metų paskutinį ketvirtį pasiekė daug metų nematytą lygį ir dėl to maisto prekių infliacija mažmeninėje rinkoje dar kurį laiką neišvengiamai tęsis. Mažesnių kainų bent jau pasaulinėse rinkose galima sulaukti pavasarį, kai bus daugiau aiškumo dėl būsimo produkcijos derliaus ir gamybos Šiaurės pusrutulyje.

Gyventojai skaičiuoja, kad degalų kainos auga beveik kasdien. O keliaudami Lietuvoje žmonės pastebi, kad kuro kainos akivaizdžiai skiriasi: pavyzdžiui, Šiauliuose kuras beveik 0,20 euro už litrą pigesnis. Nedidelių degalinių tinklų atstovai aiškina, kad taupo savo sąskaita, todėl degalai pas juos pigesni. Portalo tv3.lt skaitytojas Tomas (tikrieji vardas ir pavardė redakcijai žinomi) sakė, kad prieš kelias dienas iš Vilniaus važiavo į Šiaulius.

Klaipėdos uosto vadovas Algis Latakas sako nematantis savo klaidų aiškinantis, kas atsakingas už tebesitęsiantį „Belaruskalij“ trąšų eksportą įsigaliojus JAV sankcijoms Baltarusijos įmonei. Taip A. Latakas kalbėjo susisiekimo ministrui Mariui Skuodžiui suabejojus, ar jis gali dirbti toliau. Uosto direkcijos valdyba penktadienį dar kartą svarstys pasitikėjimo generaliniu direktoriumi klausimą. „Turbūt nematau (savo klaidų – BNS)  Nežinau.

Rusijos užsienio reikalų ministerija ketvirtadienį išplatino pareiškimą, kuriuo išreiškė susirūpinimą dėl Lietuvos planų uždrausti tranzitinių krovinių gabenimą iš Baltarusijos, pabrėždama, jog tai gali pabloginti socialinę ir ekonominę padėtį Kaliningrado srityje. „Mums kelia didelį susirūpinimą pranešimai apie prekių tranzito iš Baltarusijos per Lietuvą galimą uždraudimą“, – pareiškė Rusijos URM oficiali atstovė Marija Zacharova.

Eksportas šiemet sausį-spalį Lietuvoje augo mažiausiai Baltijos šalyse, rodo Eurostato duomenys. Lietuvos eksportas sausį-spalį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, augo 18 proc. iki 27,7 mlrd. eurų, Latvijos – 23 proc. iki 14,3 mlrd. eurų, o Estijos – 28 proc. iki 14,8 mlrd. eurų. Lietuvos importas augo 27 proc. iki 30,3 mlrd. eurų, Latvijos – 29 proc. iki 17 mlrd. eurų, o Estijos – 32 proc. iki 16,2 mlrd. eurų. Lietuvos prekybos deficitas siekė 2,5 mlrd. eurų, Latvijos – 2,7 mlrd.

Ketvirtadienį Seimas pradėjo svarstyti Akcizų įstatymo pataisas, kuriomis Lietuvoje bus padidinti akcizai dyzelinui, benzinui ir kitam kurui, naudojamam tiek transporte, tiek namų šildymui. Taip pat mažinamos lengvatos dyzelinui, kuris naudojamas žemės ūkyje. Po pateikimo už įstatymo pataisas balsavo 85 Seimo nariai, 16 buvo prieš, o 20 – susilaikė. Toliau pataisos bus svarstomos Seimo komitetuose, o galutinai už turėtų būti balsuojama 2022 m. Seimo pavasario sesijoje.

Lietuvoje šiemet padalinį įsteigęs Švedijos startuolis „Favro“, vystantis bendradarbiavimo ir projektų valdymo platformą verslui, pritraukė dar 4,3 mln. JAV dolerių (3,8 mln. eurų) investicijų. Pasak bendrovės, investicijos bus skirtos komandos plėtrai ir augimui.