Lietuvos verslas

Grūdų augintojai dėl veiklos sezoniškumo kol kas nepajuto koronaviruso krizės įtakos, tačiau tam reikia ruoštis, sako Lietuvos grūdų augintojų asociacijos administracijos vadovas.  „Koronaviruso poveikis grūdų sektoriui nepasireiškė dėl sezoniškumo. Pinigai pradės judėti tik rudenį“, – praėjusią savaitę parlamentiniame Kaimo reikalų komitete, kur diskutuota apie koronaviruso įtaką atskiriems žemės ūkio sektoriams, tvirtino Ignas Jankauskas.

„Lietuvos geležinkelių“ grupės bendrovė „LG Keleiviams“ atkreipia keleivių dėmesį, kad dėl Vilniaus geležinkelio stotyje (VGS) atliekamų tunelio remonto darbų keisis dalies esamų maršrutų tvarkaraščiai, rašoma „Lietuvos geležinkelių“ pranešime spaudai.

Siekiant valdyti koronaviruso infekcijos (COVID-19 ligos) plitimo riziką, darbdaviams, esant galimybėms, ir toliau rekomenduojama leisti darbuotojams dirbti iš namų. Tais atvejais, kai nuotolinis darbas neįmanomas, patariama apsvarstyti galimybes darbą atnaujinti etapais, taip pat rekomenduojama, kad fizinėse darbo vietose nedirbtų rizikos grupėje esantieji, t. y. vyresni nei 60-ties metų, sergantys lėtinėmis ligomis.

Pirmadienį Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu baigiamas 2019–2020 metų šildymo sezonas, rašoma pranešime žiniasklaidai. Esant poreikiui, gyventojai savo pastatus gali šildyti ir pasibaigus šildymo sezonui. Tam tereikia gyventojų daugumos balsais nuspręsti vėl įjungti šildymą pastate ir apie tai pranešti savo namo šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojui.

Dalyje sostinės gatvių keičiasi automobilių stovėjimo tvarka. Nuo gegužės 1 d. pagrindinių miesto paplūdimių prieigos – Balsio ežero, Valakampių pirmojo ir antrojo paplūdimio, Tapelių ir Balžio ežerų – tampa geltonąja rinkliavos zona. Parkavimo tvarkos pakeitimai įvedami ir dalyje Antakalnio bei Naujamiesčio, kurių gatvės nuo šiol pateks į žaliąją rinkliavos zoną.

Karantinas švelninamas, jau pradėjo dirbti ne tik maisto, bet ir remonto ar sodo prekių parduotuvės. Šią savaitę duris atvėrė ir lauko kavinės, kirpyklos, muziejai, bibliotekos, lauko sporto aikštynai. Tačiau nepaisant atidarytų parduotuvių ir įstaigų vis dar bus ribojami klientų srautai. Taip pat visiems privaloma dėvėti apsaugines kaukes. Pasak prekybininkų, apsauginių kaukių poreikis vis dar didelis.

Žemės ūkio ministerijai priekaištaujant, kad ūkininkai nebeturi vietos sandėliuoti pakuočių atliekų, Aplinkos ministerija tikina, kad netrukus ras tokių atliekų tvarkytojus.  Pasak žemės ūkio ministro patarėjos Giedrės Pupšytės, šalies ūkininkų sandėliai užversti pakuočių atliekomis.   „Ūkininkai nebeturi vietos sandėliuoti atliekas, nes pardavėjai jų nepriima“, – Seimo Kaimo reikalų komitete šią savaitę teigė G. Pupšytė.

Nors bankai ir kitos finansų įstaigos gali atidėti paskolų mokėjimą, daliai gyventojų susikaupusios skolos per krizę gali tapti sunkiai pakeliama našta. Vienas iš būdų įveikti to pasekmes – asmeninis bankrotas, kuriuo siekiama atkurti žmogaus mokumą. Ekspertai teigia, kad finansinės problemos, su kuriomis gyventojai susiduria dabar, gali būti išspręstos, tačiau tai užtrunka.

Prasidėjusiems sodo darbams karantinas negalioja. Priešingai – daugeliui sodas tapo vienintele vieta, kurioje galima netrukdomiems pailsėti nuo karantino ribojimų. Tačiau, pasak specialistų, pirkti ir parduoti sodinukus ir daigus tapo sudėtingiau. Lietuvos sodininkų bendrijų asociacijos valdybos pirmininkas Juozas Ravinis teigia, kad į sodus šiuo metu savaitgaliais skuba vis daugiau žmonių.

Kai daugelis džiaugiasi saulėtu ir šiltu balandžio mėnesiu, ūkininkai ima nerimauti. Pastarieji baiminasi sausros ir jos atneštų nuostolių. Anot ūkininkų, apsisaugoti nuo sausros beveik neįmanoma, o apsidrausti neapsimoka. Tad pasikliauti belieka tik gamta. Šis pavasaris jau nuo kovo mėnesio džiugina gana šiltais ir saulėtais orais. Tačiau pasak Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Tyrimų ir plėtros skyriaus vedėjo dr. Donato Valiuko, teigti, kad jau prasideda sausra, gana anksti.

Tūkstančiams žmonių likus namuose, didžiausią stresą ar net alkį išgyvena tie, kurie ir taip turėjo itin mažai. Šeimos su mažais vaikais, netikėtai be darbo likę jauni žmonės ar tie, kurie taip ir nepasimokė iš praeitos krizės, nesusitaupė juodai dienai. Ekspertai tikina, kad daugeliui žmonių ši krizė bus itin skaudi, nes santaupų, nors ir turėtų būti – nėra. O ir pamokos iš praeitos krizės yra neišmoktos.

Lietuvos gretutinių teisių asociacija (AGATA), reaguodama į koronaviruso protrūkio pasekmes muzikos industrijai, parengė 2,7 mln. eurų vertės pagalbos planą savo nariams – muzikantams, aktoriams, muzikos leidėjams.  Asociacija teigia, kad paramą bus galima gauti keliais būdais, o pasinaudojus visomis priemonėmis, suma teksianti vienam nariui gali siekti keletą tūkstančių eurų. Finansinių išmokų bus galima sulaukti nuo gegužės.

Dviem bankams Lietuvoje pradėjus teikti tarpbankinių mokėjimų telefonu paslaugą, kai pavedimui užtenka žinoti vien gavėjo telefono numerį, technologijų ekspertai vertina sprendimą kaip žingsnį į priekį, tačiau vartotojus perspėja būti apdairius ir nepakliūti į sukčių pinkles.  „Bus vienu žingsniu arčiau geresnio, lengvesnio pavedimų darymo.

Per pirmuosius tris šių metų mėnesius Valstybinė darbo inspekcija (VDI) gavo 11 pranešimų apie mirtinus įvykius darbe, 30 darbuotojų buvo sunkiai sužaloti. Per šį laikotarpį trys darbuotojai žuvo eismo įvykiuose, darbuotojai žuvo, per sandėliavimo, transportavimo, pakrovimo, iškrovimo darbus įvyko du mirtini ir penki sunkūs nelaimingi atsitikimai.

Lenkija sugriežtino dirbti atvykstančių ar per Lenkiją tranzitu vykstančių vilkikų vairuotojų kontrolę.  Kalvarijų ir Lazdijų pasienio kontrolės punktuose susiformavo eilės.  Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) teigia, kad iki ketvirtadienio vakaro eilių nebuvo, bet tikimasi, jog padėtis artimiausiu metu normalizuosis. „Eilė yra: kilometras Kalvarijoje ir maždaug pusė kilometro Lazdijuose.

Vyriausybė prasidėjus karantinui patvirtino milijardų eurų vertės ekonomikos gelbėjimo planą koronaviruso pandemijos sukeltoms pasekmėms mažinti. Jau aišku, kad 150 mln. eurų iš šios sumos bus skiriama Lietuvos keliams taisyti ir tiesti. Susisiekimo ministerija tikisi, kad šios lėšos leis intensyviau vykdyti kelių remonto ir rekonstravimo darbus, sudarys sąlygas kelių sektoriaus bendrovėms tęsti veiklą, išlaikyti darbuotojus.

Virusas ir karantinas atkirto Lietuvą nuo pasaulio. Čia neskrenda lėktuvai, neplaukia laivai ir turistai neturi nei galimybių, nei noro keliauti į mūsų šalį. Manoma, kad situacija nepagerės ir įsibėgėjus vasarai, žmonės bijos keliauti, valstybės nebus atvėrusios sienų, o oro bendrovės – oro kelių. Turizmo verslo atstovai gūžčioja pečiais, laukia sunki vasara, nebent vietiniai gyventojai nutartų sutaupytus eurus išleisti Lietuvos pajūryje arba Druskininkų pušynuose.

Dėl koronaviruso paskelbto karantino medienos sektorius Lietuvoje susidūrė su didžiuliais iššūkiais. Valstybinių miškų urėdija jau kovo mėnesį gavo pirmuosius signalus, kad žaliavinės medienos ir miško kirtimo liekanų pirkėjai svarsto nepirkti medienos, o balandį jau beveik pusė pirkėjų pranešė stabdantys medienos pirkimus. Pirmąjį metų ketvirtį medieną iš Valstybinių miškų urėdijos įsigijo 287 įmonės, per pastarąsias kelias savaites perkančiųjų liko 145, praneša urėdija.

Su įmonėmis, kurios patiria nuostolių dėl paskelbto karantino, jau pasirašytos 649 sutartys dėl mokestinių paskolų atidėjimo ar išdėstymo dalimis, iki šiol mokestinių paskolų suteikta už 12,46 mln. eurų, penktadienį pranešė Vyriausybė. Jos teigimu, taip pat sustabdyti mokestinių nepriemokų išieškojimo veiksmai. Šiuo metu mokestinių nepriemokų suma siekia virš 246 mln. eurų bei yra 52 tūkst. mokesčių mokėtojų, iš kurių laikinai nevykdomas nepriemokų išieškojimas.

Viešai pradedami skelbti aktualiausi duomenys apie ekonomikos skatinimo plano priemonių vykdymą, rašoma Vyriausybės pranešime žiniasklaidai.  Pasak Vyriausybės kanclerio pirmojo pavaduotojo Luko Savicko, tikimasi, kad šis įrankis taps ypač reikšmingu šio plano stebėsenoje ir efektyviai įgyvendinant jame numatytas priemones.

Lenkija sugriežtino dirbti atvykstančių ar per ją tranzitu lengvaisiais  automobiliais vykstančių vilkikų vairuotojų kontrolę, pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). VSAT teigimu, jei tokie asmenys į Lenkiją įvažiuoja ne vilkikais, jie Lenkijos pasienio pareigūnams privalo pateikti papildomus įrodymus. „Vilkikų vairuotojai, nemaža jų dalis savo reisus pradeda Olandijoje, Vokietijoje, Lenkijoje ir visur kitur.

Sveikatos apsaugos ministerijai paskelbus taisykles lauko kavinių veiklai, Vilniaus savivaldybė šį sezoną lauko kavinėms atveria visas miesto viešąsias erdves, rašoma pranešime žiniasklaidai. Be to, pradėtas projektas Talonai.lt, kuris skatins vilniečius palaikyti savo mylimus restoranus perkant jų paslaugas ateičiai. Tikimasi, kad šios priemonės suteiks galimybę išgyventi karantino metu įstaigoms, be kurių sostinė nebūtų gyva.

Dėl gyvsidabrio vandenyje neatmetama tyrimų klaidos tikimybė, teigia vandentvarkos įmonės „Kėdainių vandenys“ vadovas Rimgaudas Praninskas. „Šiandien, matydami radikaliai priešingus atliktų pakartotinių tyrimų rezultatus, neatmetame tyrimų klaidos galimybės, tačiau pirmiausia sutelksime dėmesį į mūsų atsakomybėje esančių dedamųjų tyrimą“, – penktadienį išplatintame pranešime teigė įmonės direktorius.

Lietuva tikisi, kad trys Baltijos šalys netrukus pasirašys susitarimą, numatantį iki 2026 metų, kai jų tinklai bus sinchronizuoti su Europa, neįsileisti Astravo atominės elektrinės (AE) pagamintos elektros. Lietuvos energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas tikisi, kad  svarbų vaidmenį pasirašant dokumentą atliks Europos Komisija.  „Galima sakyti, kad šios derybos pabaigtos ir kitas etapas – užbaigti pasirašymo procedūras.

Dar labiau sušvelninus karantino apribojimus, duris atveria ir didieji šalies prekybos centrai. Į kai kuriuos iš jų pirkėjai nebus įleisti, jeigu prie įėjimo budinti apsauga jiems nustatys aukštesnę nei leidžiama temperatūrą. Vilniaus prekybos centre „Oze“ veikiančios parduotuvės lankytojams vėl atveriamos balandžio 25 d., plaukų ir nagų priežiūros paslaugų tiekėjų – balandžio 27 d., rašoma pranešime žiniasklaidai.

Šiuo metu dėl COVID-19 pandemijos didelė dalis verslų atsidūrė „neramumų zonoje“, tačiau pasak „TeslaPay“ vadovo Nikolaj Mosejev, pasitelkus profesionalų patirtį ir tarpusavio bendradarbiavimą – išeitį galima rasti.  Elektroninių pinigų įstaigos (EPĮ) „TeslaPay“ komanda, įvardijanti save kaip novatorių bendruomenę, tikina, jog turint verslą, vienas iš pagrindinių jo sėkmės garantų – nepriekaištinga mokėjimų sistema.

Paskelbus karantiną dalis gyventojų atsisakė ne pirmo būtinumo pirkinių. Ne išimtis ir automobilių rinka. Metų pradžioje prekyba transporto priemonėmis vyko užtikrintai, tačiau visą pasaulį surakinęs karantinas automobilių pardavėjus ir kai kuriuos pirkėjus privertė sunerimti. Transporto prekybos platformos Autoplius.lt duomenimis, 2020-ųjų pirmąjį ketvirtį šalyje įvyko 89,7 tūkst. automobilių sandorių – 7,3 proc. mažiau nei tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu.

Nuo šiol daugiau verslų galės teikti paraiškas lengvatinėms paskoloms ir apmokėtinų sąskaitų paskoloms, penktadienį Vyriausybėje pranešė laikinai ekonomikos ir inovacijų ministro pareigas einantis energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas. „Iki šiol buvo sistema, kad tik tos įmonės gali kreiptis lengvatinių paskolų, kurių apyvarta nukrito 60 proc. ir daugiau.

Dviejų didžiausių Lietuvos bankų SEB ir „Swedbank“ klientai jau gali naudotis itin greitais ir patogiais mokėjimais – lėšas pervesti į kitą banką vien žinodami pinigų gavėjo telefono numerį, rašoma pranešime žiniasklaidai.  Tokiai paslaugai kelią atvėrė Lietuvos banko sukurta ir valdoma telefono numerio susiejimo su mokėjimo sąskaitos numeriu sistema. Ji yra atvira ir naujiems dalyviams – mokėjimo paslaugų teikėjams.

Lietuvos bankų asociacijai (LBA) priklausančios finansų ir kredito įstaigos žengė dar vieną žingsnį, siekdamos palengvinti klientų, susiduriančių su sunkumais dėl Covid-19, padėtį. LBA nariai bendru moratoriumu įsipareigojo, nekeisdami sutarčių sąlygų ir palūkanų, iki 6 mėnesių atidėti paskolų mokėjimus įmonėms. Moratoriumas taikomas verslo paskoloms, kurių suma vienai įmonių grupei sudaro iki 5 mln. eurų, rašoma asociacijos išplatintame pranešime.

Vyriausybei leidus nuo pirmadienio atnaujinti darbą lauko kavinėms, Sveikatos apsaugos ministerija teigia, kad jos galės dirbti, jei užtikrins lankytojų saugumą. Ministerijos teigimu, kavinių savininkai turės užtikrinti, kad lauke įsikūrusių kavinių staliukai nuo aplink esančių pėsčiųjų takų, gyvenamųjų namų langų, laiptinių būtų nutolę bent vieno metro atstumu, o tarp lankytojų, sėdinčių prie skirtingų staliukų, būtų užtikrintas ne mažesnis nei dviejų metrų atstumas.

Bene pirmoji šalies bendrovė, prasidėjus karantinui ėmusi masiškai siūti daugkartines kaukes, dabar atleidžia 84 darbuotojus, rodo Užimtumo tarnybos duomenys apie grupės darbuotojų atleidimus. Ši informacija paskelbta balandžio 24 d. nors dar dieną prieš tai pati bendrovė išplatino pranešimą, kuriame teigia, kad tęsia gamybą ir dėl efektyvesnės veiklos išlaikys didžiąją dalį darbuotojų.

Koronaviruso pandemija sukėlė grėsmingesnį nei 2009 metų ekonominė krizė notarų darbo apimčių nuosmukį – notarinių veiksmų sumažėjo vidutiniškai perpus. Tai rodo Lietuvos notarų rūmų užsakymu valstybės įmonės Registrų centro pateikti duomenys už 2020 metų kovo ir balandžio mėnesius, pranešė Lietuvos notarų rūmai.

Priedai už papildomą darbą karantino metu pasiekė ne vienos ministerijos valstybės tarnautojus ir kitus darbuotojus. Portalas 15min.lt rašo, kad priemokos numatytos 60 iš 175 Ekonomikos ir inovacijų ministerijos darbuotojų. Daugumai skirtos 10 arba 20 proc. pareiginės algos priemokos. Priedai  sudaro 4,3 proc. nuo viso apskaičiuoto darbo užmokesčio. Vyriausybės kanceliarijos Ryšių su visuomene skyrius nurodė, kad kovo ir balandžio mėnesiais 25 proc.

Europos ekonomikos atgaivinimo planas turi būti adekvatus COVID-19 sukeltos krizės dydžiui, o Europos Sąjungos (ES) finansinė parama – pasiekiama nedelsiant, sako  prezidentas Gitanas Nausėda. Šią poziciją jis išsakė ketvirtadienį, dalyvaudamas šiam klausimui skirtoje Europos Vadovų Tarybos (EVT) konferencijoje, pranešė Prezidentūra.

Lietuvoje prasidėjo antras karantino priemonių švelninimo etapas. Pats karantinas trunka jau antrą mėnesį, bet verslo atstovai teigia vis dar nesulaukiantys Vyriausybės žadėtos finansinės paramos. Kokie gali būti delsimo paremti verslą ekonominiai padariniai ir kas už juos turės prisiimti atsakomybę?  Apie tai TV3 studijoje kalbėjosi žurnalistas Vladimiras Laučius ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis.

Lietuvoje uždrausta parduoti dar 19 tonų salmonelėmis užterštos vištienos iš Lenkijos.  Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) pranešė, kad mėginiai tyrimams atrinkti iš „Sanitex“ ir „Vestey foods baltics“ sandėlių bei „Norfos“ parduotuvių. Visos įmonės įpareigotos surinkti  produkciją ir ją sunaikinti. Balandžio 9-10 dienomis inspektoriai iš viso patikrino 22 paukštienos partijas.

Viešbučius „Kaunas hotel“ Kaune ir „Vilnia“ Vilniuje valdanti bendrovė Kauno viešbutis atleidžia 25 darbuotojus. Apie tai bendrovė ketvirtadienį informavo Užimtumo tarnybą. „Sodros“ duomenimis, Kauno viešbutis šiuo metu turi 63 darbuotojus. Specialistai viešbučių ir maitinimo sektorių įvardija kaip labiausiai paveiktą koronaviruso krizės. 2018 metais „Kaunas hotel“ uždirbo 146,2 tūkst. eurų grynojo pelno ir gavo 1,976 mln. eurų pajamų.

Valdžia, stengdamasi sušvelninti koronaviruso krizės padarinius verslui, vis dar delsia, o jos paramos paketas kol kas yra labai mažas, sako nepriklausomo viešosios politikos analizės centro ESTEP valdybos pirmininkas ir Pandemijos ekonomikos grupės narys Klaudijus Maniokas.     "Kol kas tas mūsų planas nėra visai adekvatus ir reikia jį koreguoti.

Vyriausybei nuo ketvirtadienio sušvelninus karantino sąlygas ir leidus atsidaryti prekybos centruose esančioms parduotuvėms, nemaža dalis jų veiklą atnaujina palaipsniui ir pilnai veikti planuoja pradėti per kelias dienas. Vilniuje, Klaipėdoje ir Šiauliuose esantys „Akropoliai“ atsidaryti pradeda nuo ketvirtadienio, tačiau planuojama, kad visos parduotuvės darbą atnaujins iki šeštadienio.

Ketvirtadienį Seimo posėdyje, kuriame dalyvauja tik opozicijos atstovai, teikiamos svarstyti įstatymų pataisos, kuriomis siekiama mažinti kai kurias dabar galiojančias garantijas darbuotojams, numatyti naujas mokesčių lengvatas. Konservatoriai Mykolas Majauskas, Ingrida Šimonytė ir Dainius Kreivys registravo Užimtumo įstatymo pataisas.

Vyriausybei leidus nuo pirmadienio atnaujinti darbą lauko kavinėms, 90 proc. jų dirbti neapsimokės, teigia daugiau nei pusšimtį restoranų ir kavinių visoje Lietuvoje valdančios bendrovės „Amber Food“ vadovas Gediminas Balnis. Anot jo, įmonė ketina atidaryti tik šeštadalį tinklo kavinių.   „Teigiamai vertiname bet kokį atlaisvinimą, nes reikia nuo kažko pradėti, bet 90 proc. atvejų lauko kavinėms dirbti neapsimokės“, – BNS ketvirtadienį sakė G. Balnis.

Verslui skundžiantis, kad valstybės parama nepasiekia dėl krizės nukentėjusių įmonių, valdžia švelnina paramos kriterijus bei didina paskolų apimtis sunkumų turinčiam verslui, ketvirtadienį pranešė premjeras Saulius Skvernelis. „Kriterijai yra peržiūrėti. Krizės valdymo komitete šiandien buvo pristatyta, atsisakėme kai kurių kriterijų“, – Seime ketvirtadienį sakė premjeras.   Lengvatines 10 kartų didesnes paskolas – iki 1 mln. eurų – galės gauti įmonės, netekusios 30 proc.

Lietuvos valdžios skola ketvirtąjį praėjusių metų ketvirtį toliau buvo viena mažesnių Europos Sąjungoje (ES), skelbia Eurostatas. Šalies skola siekė 17,5 mlrd. eurų ir sudarė 36,3 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP).  Labiausiai prasiskolinusia šalimi išlieka Graikija, kur valdžios skola sudarė 176,6 proc. BVP. Eurostato duomenimis, bendra ES valstybių valdžios skola paskutinį ketvirtį sudarė 77,8 proc. BVP, o vien euro zonos valstybių – 84,1 proc. BVP.

Siekiant sušvelninti koronaviruso krizės padarinius šalies viešbučių ir turizmo verslui, jo atstovai nori būtent jam skirto valstybės paramos plano. Pasak asociacijos vadovės, šis verslas galėtų atsigauti tik po metų.

Visų kategorijų egzaminų laikymas yra atnaujinamas, o padaliniuose vėl bus išduodami vairuotojo pažymėjimai, ketvirtadienį pranešė valstybės įmonė „Regitra“. „Nuo gegužės 4-osios „Regitra“ pradės egzaminuoti visų kategorijų, įskaitant ir B, būsimus vairuotojus. Į teorijos ir praktikos egzaminus bus galima užsiregistruoti jau nuo pirmadienio, balandžio 27 dienos. (...) Egzaminai vyks nuo pirmadienio iki penktadienio“, – rašoma įmonės išplatintame pranešime.

Rinkose toliau pingant energijos ištekliams, elektra ir dujos nuo liepos kai kuriems vartotojams gali pigti kiek daugiau nei skelbta anksčiau.  Naujausiais preliminariais skaičiavimais, elektra gali pigti 8,5-11,3 proc., o dujos – 15-22 proc., skaičiuoja Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT). Skaičiai dar bus tikslinami, o naujus tarifus numatoma patvirtinti gegužės pabaigoje.

Didžiausiuose prekybos ir pramogų centruose „Akropolis“ Vilniuje, Klaipėdoje ir Šiauliuose įsikūrusios parduotuvės atnaujina veiklą. Vyriausybei sušvelninus karantino sąlygas ir leidus dirbti parduotuvėms esančioms prekybos centruose, jos „Akropoliuose“ palaipsniui atsidaro jau nuo šiandien.

Ketvirtadienį Seime vyksta nenumatytas posėdis, kurio darbotvarkę sudarė opozicinės frakcijos. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija jame nedalyvauja. Išvakarėse jos pirmininkas Ramūnas Karbauskis sprendimą nedalyvauti posėdyje paaiškino taip: „Rytoj (ketvirtadienį, – red. past.) visa opozicijos propagandos struktūra mėgausis eteriu – puls ir kaltins valdančiąją daugumą ir Vyriausybę.