Lietuvos verslas

Pirmadienį Vyriausybėje pristatytas svarbiausias 2022 m. finansinis dokumentas – biudžetų rodiklių įstatymo projektas. Nuo to, koks galutinis įstatymas bus priimtas, priklausys, kiek sumokėsime mokesčių ir kiek, kokioms sritims pinigų bus skirta kitais metais. Tad kam klius daugiau, o kam teks susiveržti diržus? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidos „Dienos pjūvis“ pokalbis su Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininku Mykolu Majausku ir „Swedbank“ ekonomistu Vyteniu Šimkumi.

Premjerė Ingrida Šimonytė remia idėją valstybės ir savivaldybių įmonių bei įstaigų darbuotojams, auginantiems vaikus iki trejų metų, leisti dirbti keturias dienas  arba 32 valandas per savaitę, mokant vidutinį darbo užmokestį. Trumpesnė darbo savaitė būtų taikoma vienam iš tėvų, įtėvių arba globėjų.

Seimas ypatingos skubos tvarka svarstys teisės akto projektą, kuriuo siūloma naujai pasiskiepijusiems 75 metų ir vyresniems asmenims skirti po vieną vienkartinę 100 eurų išmoką. Vienkartinės išmokos pasiskiepijus vakcina nuo COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) įstatymo projekte Nr. siūloma reglamentuoti vienkartinės išmokos dydį, teisę ją gauti turinčius asmenis, jos mokėjimo tvarką. „Matome dvigubą šuolį, dvigubai daugiau mirčių ištinka žmones, kurie yra 75 plius amžiaus grupėse.

Vyriausybės Seimui teikiamos pataisos, leisiančios iki gruodžio suskubsiantiems pasiskiepyti nuo COVID-19 vyresniems nei 75 metų žmonėms skirti 100 eurų išmoką, nėra tobulos etine prasme, bet yra būtinos siekiant išsaugoti kuo daugiau senjorų gyvybių, sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė.

Apdorotą tabaką rūkantys žmonės per pirmą šių metų pusmetį į biudžetą sunešė 129,6 mln. eurų akcizo mokesčio, kuris dar vadinamas nuodėmės mokesčiu, tai buvo 3,1 proc. daugiau nei analogišku laikotarpiu prieš metus arba 3,87 mln. eurų papildomai. Didžiausią akcizo dalį sunešė cigaretes rūkantys – 122,9 mln. eurų. Įdomu tai, kad pasienyje kilusi migrantų krizė didina cigarečių pardavimus ir mokesčio surinkimą.

Lietuvos antros pakopos pensijų fondai šalyje yra investavę apie 875 mln. eurų, rodo Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) statistika. Rugsėjo pabaigoje tiek lėšų buvo investuota į valstybės vertybinius popierius ir įvairius verslus. „Iš 875 mln. eurų investicijų Lietuvoje Vyriausybės obligacijoms tenka daugiau kaip 164 mln. eurų, visos kitos lėšos – daugiau kaip 700 mln.

Dar balandžio mėnesį Palangos gyventojus pasiekė ne itin džiuginanti ir net pykdanti žinia. Miesto centre, Vytauto gatvėje, esantis „Lietuvos pašto“ skyrius – iškeliamas. Toks sprendimas priimtas be diskusijų su miesto savivaldybe ar bendruomene, o jau spalio pradžioje pranešta, kad patalpos, kuriose ir buvo įsikūręs pašto skyrius – parduotos. Toks sprendimas supykdė ne tik vietos gyventojus, bet ir Palangos merą Šarūną Vaitkų, kuris apie tai parašė ir savo „Facebook“ paskyroje.

Daugiau nei trečdalis Lietuvos gyventojų per artimiausius dvejus metus ruošiasi pakeisti savo turimą automobilį į kitą, o dauguma jų naujajam pirkiniui planuoja išleisti iki 10 tūkst. eurų, rodo „Swedbank“ užsakymu atliktas reprezentatyvus Baltijos šalių gyventojų nuomonės tyrimas. Planuodami biudžetą naujai transporto priemonei, lietuviai yra mažiau išlaidūs nei latviai ir estai, kurie tokiam pirkiniui yra pasirengę skirti didesnes sumas.

Antradienį Klaipėdoje pradedamas šildymo sezonas. Uostamiestis paskutinis iš didžiųjų Lietuvos miestų pradeda šildyti gyvenamuosius namus. Sprendimas pradėti šildymo sezoną mieste priimtas atsižvelgus į vyraujančias oro sąlygas bei prognozes, pirmadienį pranešė savivaldybė. Šiluma daugiabučius namus turi pasiekti per tris dienas. Kada bus pradėtas šildyti konkretus daugiabutis, priklauso nuo pastato šilumos prižiūrėtojo.

Ne vienas gyventojas yra susidūręs su situacija, kai telekomunikacijų bendrovė vienašališkai nusprendė savo klientams pakeisti paslaugų planą iš pigesnio į brangesnį. Įmonių atstovai gyventojams turi paaiškinimą, kodėl kai kuriais atvejais paslauga staiga pabrangsta, net jeigu klientas dėl to nesutinka.

2021 m. spalio 6 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atmetė UAB „Ecodumas“ apeliacinį skundą ir paliko galioti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento skirtą nuobaudą už Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo, draudžiančio Lietuvoje vidaus ir tarpvalstybinę nuotolinę prekybą elektroninėmis cigaretėmis ir jų pildyklėmis, pažeidimą. UAB „Ecodumas“ byloje ginčijo nuobaudą.

Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas sako, kad Vyriausybės siūlomas 2022 metų biudžeto projektas yra per daug optimistinis „išlaidų vakarėlis“. Anot jo, pernelyg optimistiškai suplanuotas bendrasis vidaus produktas (BVP) neaugs tiek daug, kaip planuojama, dėl to valdžios deficitas bus didesnis. „Greičiausiai biudžeto deficitas sieks ne 3 proc., o daugiau, dėl to, kad BVP nepaveš tokių optimistinių prognozių. Lietuvos ekonomika jau pasiekė priešpandeminį lygį ir augti po 4 proc.

Kitąmet valstybės biudžeto lėšos, skiriamos Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai bei mokslo ir studijų institucijoms, didėja daugiau kaip 282 mln. eurų, arba 14 proc. Tai numatoma ateinančių metų valstybės biudžeto projekte. Projekte numatyta, kad didžiąją šio augimo dalį – 158 mln. Eur – sudarys lėšos mokytojų, kitų pedagoginių darbuotojų, taip pat mokslininkų, aukštųjų mokyklų dėstytojų ir neakademinių darbuotojų atlyginimams didinti, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Finansų ministerijai pirmadienį pristačius 2022 metų valstybės biudžetą, SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas teigiamai vertina tai, kad projekte bent kol kas nėra jokių netikėtumų – kaip ir žadėta, biudžete matyti socialinė jo orientacija, iš esmės neliečiant pajamų temos.   Tačiau, pasak eksperto, mokesčių klausimas artimiausiu metu turės būti sprendžiamas.

Europos Sąjungai ir JAV pritaikius sankcijas Baltarusijos kalio trąšų gamintojai „Belaruskalij“ ir gruodį nutrūksiant šių trąšų eksportui per Lietuvą, „Lietuvos geležinkeliai“  laikinai stabdo beveik 60 mln. eurų vertės pagrindinės šalies geležinkelių linijos ruožo plėtros projektą.  „Lietuvos geležinkelių“ bendrovė „LTG Infra“ sprendimą stabdyti antrojo kelio ruože Plungė–Šateikiai statybos darbus motyvuoja investicinės grąžos peržiūra.

Augimas finansų rinkose tęsiasi daugiau kaip pusantrų metų, o bendros pasaulio tendencijos atsikartoja mūsų Baltijos šalių rinkoje. Nors akcijų kainos atrodo aukštos, centrinių bankų taikoma politika neleidžia pažvelgti į situaciją standartiškai. Baltijos šalių kontekste išsiskiria Talino vertybinių popierių birža, kurioje susiformavo privatiems investuotojams grėsmingai atrodanti situacija.

Vidutinė socialinio draudimo pensija nuo kitų metų turėtų augti 51 euru iki 465 eurų, o su būtinuoju stažu – 48 eurais (11 proc.) iki 489 eurų, teigia finansų ministrė Gintarė Skaistė. „Prioritetas yra skurdo rizikos mažinimas ir čia didžioji dalis išlaidų yra susijusi su pensijų sistema“, – spaudos konferencijoje sakė G. Skaistė.

2019-ais metais prasidėjusi koronaviruso pandemija sukaustė pasaulį ir atnešė sumaištį. Infekcija plito žaibiškai, ligoninės pildėsi užsikrėtusiais pacientais, trūko ne tik lovų, bet ir apsaugos priemonių, medicininės įrangos. Sunkiai susirgus COVID-19, gyvybėms gelbėti dažnai buvo būtina dirbtinė plaučių ventiliacija, tačiau virusui plintant plaučių ventiliavimo aparatų ėmė trūkti.

Kitų metų biudžeto projekte viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimams didinti numatyta 0,5 mlrd. eurų, pirmadienį pranešė finansų ministrė Gintarė Skaistė. „Kitas prioritetas – paskatų dirbti didinimas. (...) Bendroje sumoje šie sprendimai valstybės biudžetui kainuoja 502,6 mln. eurų“, – spaudos konferencijoje Vyriausybėje kalbėjo ministrė.

Kitų metų biudžete parlamentinių partijų susitarimui dėl švietimo įgyvendinimui papildomai planuojama skirti 229,1 mln. eurų, daugiau nei pusė šių lėšų bus skirta didinti mokytojų algoms, pirmadienį pranešė finansų ministrė Gintarė Skaistė. „Specialus dėmesys yra skiriamas partijų susitarimui dėl švietimo. (...) Bendrai – 229,1 mln. eurų papildomai“, – spaudos konferencijoje Vyriausybėje kalbėjo ministrė. Pristatydama 2022 metų valstybės biudžeto projektą G. Skaistė nurodė, kad 129,6 mln.

Finansų ministrė teigia, kad nuo 2022 metų pradžios nenumatomi jokie pokyčiai mokesčių sistemoje, be jau suplanuoto neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) didinimo.  „Jokių mokesčių su (2022 metų – BNS) biudžetu, be neapmokestinamojo pajamų dydžio keitimo, nesiūlome. Visos diskusijos dėl galimų mokestinių pokyčių, jos vyks, manau, ilguoju laikotarpiu“, – pristatydama 2022 metų biudžeto projektą žurnalistams Vyriausybėje pirmadienį sakė Gintarė Skaistė.

Finansavimą krašto apsaugai kitąmet siūloma didinti 128 mln. eurų, skiriamų lėšų dydis kiltų iki 2,05 proc. Bendrojo vidaus produkto (BVP), pirmadienį pranešė finansų ministrė Gintarė Skaistė.  „2021 metais buvo 2,03 proc. nuo BVP, 2022 metais yra siūloma 2,05 proc. nuo BVP, lyginant su šiais metais krašto apsaugai finansavimas auga 128 mln. eurų“, – per spaudos konferenciją informavo ministrė, pristatydama kitų metų valstybės biudžeto projektą.

Fizinio barjero statybai pasienyje su Baltarusija ateinančių metų biudžete numatyta beveik 103 mln. eurų, pirmadienį pranešė finansų ministrė Gintarė Skaistė. „Užbaigti fizinio barjero statybą – 102,8 mln. eurų“, – spaudos konferencijoje teigė politikė. Anot jos, dar 4,1 mln. eurų numatyti migrantų srautų valdymui. „Taip pat 26 mln. planuojami tiesiai iš ES kameroms pasienyje įsigyti jau ne iš valstybės biudžeto pajamų“, – dėstė ministrė.

Lietuvos valdžios sektoriaus deficitas kitąmet turėtų sudaryti 3,1 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).  Tai pirmadienį spaudos konferencijoje pranešė finansų ministrė Gintarė Skaistė, pristatydama 2022 metų biudžeto projektą. Tai reiškia, kad valdžios sektoriaus išlaidos kitąmet išliks didesnės nei pajamos, tačiau deficitas bus mažesnis nei šiemet, kai jis turėtų sudaryti 4,4 procento. 2020 metais valdžios sektoriaus deficitas siekė 7,4 proc. BVP.

Pirmadienį Vyriausybėje pristatomas svarbiausias 2022 m. finansinis dokumentas – biudžetų rodiklių įstatymo projektas. Nuo to, koks galutinis įstatymas bus priimtas, priklausys, kiek sumokėsime mokesčių ir kiek, kokioms sritims pinigų bus skirta kitais metais. Paprastai kalbant, valstybės biudžeto pajamos – tai visi pinigai, kuriuos į bendrą Lietuvos sąskaitą per metus sumoka gyventojai ir verslas.

Numatomas energijos kainų šuolis nuo 2022 metų paveiks gyventojų perkamąją galią, nepaisant Vyriausybės planuojamų amortizacinių priemonių bei augsiančių atlyginimų ir išmokų, teigia didžioji dalis BNS kalbintų ekonomikos ekspertų. BNS naujienų agentūra paprašė 13 ekonomistų įvertinti energijos kainų augimo poveikį perkamajai galiai, atsižvelgiant į Vyriausybės suplanuotas švelninančias priemones, augančius atlyginimus, išmokas.

Telekomunikacijų operatoriai priekaištauja didžiausią šviesolaidinio ryšio rinką Lietuvoje užimančiai bendrovei „Telia“, kad ji, turėdama reguliatoriaus prižiūrimą monopolį, siūlo per brangias didmenines paslaugas.  „Telia“ tvirtina, kad „Bitė“, „Tele2“ bei kiti operatoriai galėjo patys taip pat investuoti į šią infrastruktūrą, kaip tai padarė „Telia“ ir kai kurių kabelinių televizijų savininkai, užimantys 40 proc. rinkos.

„Sodros“ biudžeto perteklius 2022 metais turėtų siekti 303,137 mln. eurų – 5,5 proc. (17,569 mln. eurų) mažiau nei laukiama šiemet (320,706 mln. eurų). Planuojamas „Sodros“ kitų metų biudžeto pajamos yra 5,837 mlrd. eurų, išlaidos – 5,533 mlrd. eurų, arba atitinkamai 8,6 proc. (461,3 mln. eurų) ir 9,5 proc. (478,9 mln. eurų) didesnės nei laukiama 2021 metais. Tai numatoma Valstybinio socialinio draudimo fondo 2022 metų biudžeto projekte.

Ministrų kabinetas pirmadienį renkasi į neformalų pasitarimą, kuriame aptars 2022 metų biudžetą. Jis bus teikiamas Vyriausybės posėdžiui trečiadienį.  Po pasitarimo planuojama spaudos konferencija, kurioje dalyvaus finansų, socialinės apsaugos ir darbo bei sveikatos apsaugos ministrai.

Kiekvienas darbuotojas, uždirbantis maždaug 1 tūkst. eurų ar didesnį atlyginimą, už sąžiningai mokamus mokesčius neturi gauti nė 1 euro daugiau, nei gauna iki šiol. Panašu, kad tokios pozicijos laikosi Finansų ministerija, pasiūliusi pakeisti gyventojų pajamų apmokestinimą. Registruotomis įstatymo pataisomis ji siekia nustatyti visiškai kitokią neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) skaičiavimo tvarką.

Po įsigaliojusių ribojimų dėl galimybių paso didelėse prekybos tinklų parduotuvėse pirkėjų sumažėjo, o mažesnėse – padaugėjo. Tad vieni prekybininkai perskirstyto darbuotojus – iš didelių parduotuvių perkelia juos į mažesnes, kur didesni pirkėjų srautai. Tuo metu kiti prekybos tinklai darbuotojų trūkumų nesiskundžia, tad kol pirkėjų srautai mažesni, išleidžia juos atostogauti.

Seime vėl gaivinama idėja į taromatų sistemą įtraukti daugiau pakuočių. Prekybininkų atstovai įspėja, kad šie užmojai sužlugdys jau veikiančią užstato sistemą, tačiau siūlymą teikiantys parlamentarai sako, kad siekiant didesnio pakuočių sutvarkymo, į šią sistemą reikia investuoti ir ją tobulinti.

Seime pamažu skinantis kelią diskusijoms dėl alkoholio pardavimo švelninimo, grupė parlamentarų siūlo dar labiau griežtinti prekybą alkoholiu. Seimo nariai siūlo keisti prekybos alkoholiu tvarką rugsėjo 1-ąją.  Dabartiniai įstatymai draudžia prekiauti alkoholiu rugsėjo 1-ąją.

Pasaka apie Čipoliną tampa realybe. Mat Lietuvoje jau numatomi paviršinio vandens mokesčiai, nes vandens ištekliai esą yra labai senkantis šaltinis. O kokie dar mokesčiai numatomi Lietuvoje? Kam turėtume ruoštis? Apie tai plačiau domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai. Mokėsime už lietaus vandenį? „Reikės mokėti už lietaus vandenį. Lietus, kuris lyja, jis patenka į upes, ežerus ir griovius, ir bus apmokestinamas tas paviršinis vanduo.

Dar vienų COVID-19 pandemijos metų akivaizdoje didieji prekybos tinklai skaičiuoja ženklų darbuotojų trūkumą. Vien didžiausias Lietuvoje prekybos tinklas „Maxima“ į savo gretas priimtų daugiau nei 400 darbuotojų, o „Iki“ kolektyvas – 350. Norėdamos pritraukti daugiau žmonių įmonės žada kelti ne tik atlyginimus, bet ir investuoti „į bendros atmosferos kūrimą“.  Prekybininkai skundžiasi nerandantys darbuotojų, kritikuoja dabart...

Su sukčiais internetinėse prekybos vietose yra susidūręs ne vienas. Vis dėlto kad ir kiek žmonės vieni kitus perspėja būti atidiems, ne visada pavyksta apsisaugoti nuo nesąžiningų prekeivių. Juolab, kad ir jie atranda naujų būdų pinigams išvilioti.

Naujus mokesčius, lengvatų naikinimą aptarianti darbo grupė nieko nežino, teigė jai priklausantis ekonomistas Marius Dubnikovas.  Apie tai, kaip vyksta darbas grupėje ir ką žino jos nariai, ekonomistas pasakojo tv3.lt naujienų portalo laidoje „Dienos pjūvis“. Pone Mariau, jūs priklausote tai darbo grupei, kuri diskutavo ir svarstė mokesčius, jų galimus pakeitimus, mokesčių lengvatų naikinimą ir pan.

Lietuvoje jau kurį laiką vairuotojams, atsikratantiems seno automobilio ir perkantiems naują, mažiau taršų, skiriamos valstybės subsidijos. Vis dėlto, naujausiais „Eurostat“ duomenimis, Lietuva – vis dar viena iš valstybių, kurioje senų automobilių visame parke dalis viena didžiausių Europoje. Palyginti su kitomis ES šalių gyventojais, lietuviai turi gana nemažai automobilių. Tačiau Lietuvoje penktadalis automobilių parko buvo senesnis nei 20 metų.

Penktadienio rytas Vilniaus miesto savivaldybėje prasidėjo svarbiu susitarimu. Pasirašyta Nacionalinio stadiono koncesijos sutartis, kuri vėl uždegė žalią šviesą kone 3 dešimtmečius trunkantiems stadiono statybų darbams. Sutartį pasirašiusios pusės sveikino Vilnių ir Lietuvą dėjus tokį žingsnį, tačiau kiek vėliau pasigirdo ir tokį sprendimą kritikuojančiųjų balsai. Nacionalinio stadiono statybos Vilniuje pradėtos dar 1987 metais, tačiau dėl įvairių priežasčių vis buvo nutraukiamos.

  Vartojimo prekės ir paslaugos Lietuvoje rugsėjį brango sparčiausiai Baltijos valstybėse. Nacionalinių statistikos tarnybų duomenimis, Lietuvos vartotojų kainų indeksas per mėnesį pakilo 1,4 proc., Latvijos – 1,1 proc., Estijos – 1,2 procento. Metų (12-os mėnesių) infliacija rugsėjį didžiausia buvo Estijoje, o mažiausia – Latvijoje. Praėjusį mėnesį, palyginti su praėjusių metų rugsėju, vartojimo prekės ir paslaugos Lietuvoje pabrango 6,3 proc., Latvijoje – 4,8 proc.

 Lietuvą pasiekė pirmoji Europos Komisijos (EK) finansinės paramos dalis migracijos krizei suvaldyti, penktadienį pranešė Vidaus reikalų ministerija (VRM). Iš skirtų 37 mln. eurų pervesta 29,6 mln. eurų. „Likusi paramos dalis mus pasieks vėliau. Ji skirta padengti Lietuvos patirtas išlaidas dėl neteisėtos migracijos valdymo bei užtikrinti bazinių paslaugų suteikimą į Lietuvą patekusiems migrantams“, – sakė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

Lenkijos naftos koncerno „Orlen“ investicijos Mažeikių rajone esančioje „Orlen Lietuva“ naftos perdirbimo produktų gamykloje sieks 641 mln. eurų. Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį susitiko su įmonės vadovais, kurie pristatė ateinančių penkerių metų strateginį planą ir patvirtintą 641 mln. eurų investicinį projektą, teigiama Prezidentūros pranešime.

Dėl koronaviruso pandemijos smarkiai išaugus darbo krūviui visuomenės sveikatos priežiūros specialistai prašo didesnio finansavimo. Visuomenės sveikatos biurų atstovai teigia, kad papildomas darbo krūvis pandemijos metu buvo kompensuotas tik iš dalies: finansavimas skirtas už papildomas funkcijas, bet viršvalandinio darbo apmokėjimui lėšos nenumatytos ir jas siūlyta finansuoti „dirbtinai sumažinus finansavimą kitoms veikloms“. „Pandemijos metu visuomenės sveikatos biurams pavesta daug naujų, i...

Darbo rinkoje susiklostė įdomi situacija. Nors šalyje yra virš 200 tūkst. bedarbių, verslininkai skundžiasi darbo jėgos trūkumu ir siūlo daugiau nei 60 tūkst. darbo vietų.

Penktadienį startuoja finansinė parama įmonėms, planuojančioms kurti inovatyvius produktus ar technologijas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimui. Tam viso iš Klimato kaitos programos lėšų yra skirta 2 mln. eurų, praneša Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA).  Kvietimas teikti paraiškas galios keturis mėnesius – iki kitų metų vasario 8 dienos, arba kol pakaks lėšų skirtų šiai priemonei. Maksimalus subsidijos dydis vienam projektui yra 1 mln. eurų.

Vilniaus miesto taryba trečiadienį vėl uždegė žalią šviesą nacionalinio stadiono statyboms. Buvo pritarta pakoreguotai nacionalinio stadiono koncesijos sutarčiai. Jau penktadienį Vilniaus miesto savivaldybė pasirašė sutartį su investicijų bendrove „BaltCap Infrastructure Fund“, o tai reiškia, kad netrukus turėtų prasidėti ir stadiono statybos darbai.

Seimui svarstant alkoholio kontrolės pokyčius, Laisvės frakcijos narys Vytautas Mitalas siūlo neskirstyti, kokį alkoholį gali vartoti asmenys nuo 18 metų. Taip pat siūloma patikslinti reklamą reglamentuojančias nuostatas, pavyzdžiui, reklama nelaikyti įmonių atributikos, rašoma pranešime žiniasklaidai. Tokius pasiūlymus Seimo Pirmininko pavaduotojas užregistravo Alkoholio kontrolės įstatymo pataisoms.

Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) darbams Lietuvoje pernai buvo skirta 571,9 mln. eurų – 17,7 proc. daugiau nei 2019-aisiais. Tuo metu MTEP išlaidų santykis su bendruoju vidaus produktu (BVP) ūgtelėjo iki 1,17 proc. (2019 metais – 1 proc.). Daugiausiai išlaidų MTEP veiklai pernai teko verslo įmonių sektoriuje – 272,5 mln. eurų, arba 47,7 proc. visų išlaidų. Aukštojo mokslo sektoriuje išlaidos MTEP sudarė 210,1 mln. (36,7 proc.), valdžios sektoriuje – 89,4 mln. eurų (15,6 proc.

Po precedento neturinčio Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo kyla grėsmė, kad nuo šiol bet kuris visuomenės veikėjas gali užkirsti kelią žurnalistams ir redakcijoms tinkamai informuoti visuomenę apie abejonių keliantį viešųjų finansų naudojimą, organizuojant viešuosius pirkimus, jų procedūras, skelbiant laimėtojus. Taip ribojama ne tik žodžio laisvė, bet ir visuomenės teisė žinoti, kaip naudojami mokesčių mokėtojų pinigai.