Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Šalies centrinis bankas prognozuoja, kad artimiausius mėnesius toliau matysime brangstant prekes ir paslaugas. Tačiau ramina, kad vidutinis darbo užmokestis auga dar sparčiau, tad gyventojų perkamoji galia neturėtų sumažėti. Kitąmet vidutinė metinė infliacija bus net didesnė nei šiemet ir pasieks 5,1 proc.

Šalies centrinis bankas prognozuoja, kad artimiausius mėnesius toliau matysime brangstant prekes ir paslaugas. Tačiau ramina, kad vidutinis darbo užmokestis auga dar sparčiau, tad gyventojų perkamoji galia neturėtų sumažėti. Kitąmet vidutinė metinė infliacija bus net didesnė nei šiemet ir pasieks 5,1 proc.

REKLAMA

Lietuvos bankas (LB) taip pat įspėja valdžią nepriimti sprendimų, kurie galėtų dar labiau kaitinti ekonomiką. Jos išlaidos neturėtų būti mažinamos, tačiau esą būtina didinti pajamas – tai yra kelti mokesčius.

Pirmadienį pristatydamas naujausias ekonomikos prognozes apie tai kalbėjo LB valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.

Atlyginimai didėja, nes trūksta darbuotojų

Pirmininkas atkreipė dėmesį, kad nepaisant pandemijos, Lietuvos ekonomika nesusitraukė. Kita vertus, skatinamosios priemonės padeda šalies ūkiui augti gana sparčiai.

REKLAMA

„Tinkamas tiek Lietuvos, tiek kitų valstybių fiskalinis ir monetarinis atsakas sudarė sąlygas išsaugoti verslus ir juos plėsti“, – kalbėjo G. Šimkus.

Tiesa, ne visiems sektoriams sekėsi vienodai. Labiausiai pandemija paveikė apgyvendinimo, maitinimo, pramogų ir kitus sektorius, pavyzdžiui, statybų. Taip nutiko dėl išaugusių žaliavų kainų, sustojusių negyvenamosios paskirties pastatų projektų.

„Lietuvos aktyvumas yra pastebimai didesnis nei prieš pandemiją. Paveikslą galima tapyti šviesiomis spalvomis“, – apibendrino G. Šimkus, tačiau atkreipė dėmesį, kad yra ir tamsių dėmių.

REKLAMA
REKLAMA

Viena iš tokių – darbo rinka. Nors kai kuriose srityse darbuotojų skaičius augo, tačiau jis tebėra mažesnis nei 2019 m. apgyvendinimo, pramogų srityse, rodo „Sodros“ duomenys.

LB vadovas atkreipė dėmesį, kad įmonės susiduria su darbuotojų trūkumu ir dėl to yra priversti kelti atlyginimus.

„Darbo užmokestis trečiąjį ketvirtį augo 10 proc., o antrąjį – net 12 proc.“ – komentavo G. Šimkus.

Prognozuojama, kad darbo užmokestis ir toliau didės: kitąmet numatomas – 8,2 proc. augimas.

Kainos augs sparčiau nei šiemet

Nors spartus atlyginimų augimas reikšmingai prisidėjo prie paslaugų brangimo, didžiąją dalį infliacijos lemia su Lietuvos vidaus rinka nesusiję veiksniai, tokie kaip smarkiai pabrangę energijos ištekliai ir kitos žaliavos bei įtampa tiekimo grandinėse.

Numatoma, kad vidutinė metinė infliacija Lietuvoje šiemet sieks 4,5 proc., daugiausia dėl kylančių energijos produktų ir pramonės prekių kainų. Kitąmet infliacija vis dar bus padidėjusi ir sudarys 5,1 proc. – beveik dvigubai daugiau, nei prognozuota anksčiau.

REKLAMA
REKLAMA

Numatoma, kad metinė infliacija sumažės nuslopus dujų paklausai po šildymo sezono, t. y. apie 2022 m. vidurį.

Pasak G. Šimkaus, dalį infliacijos Lietuvoje lemia bendri visai euro zonai veiksniai. Į euro zonos infliacijos suvaldymą yra orientuota bendra pinigų politika – ją įgyvendinant dalyvauja ir LB.

Pirmininkas sakė, kad Lietuvoje didesnis kainų augimas yra dėl to, kad esame labiau priklausomi nuo energetinių išteklių. Kita vertus, ir darbo užmokestis Lietuvoje augo daug sparčiau nei kitose valstybėse.

Mokesčiai padėtų tramdyti kainas?

Naujausios prognozės rodo, kad vidutiniu laikotarpiu infliacija euro zonoje artės prie Europos Centrinio Banko stabilių kainų tikslo – 2 proc.

Su vidaus veiksniais susijusią infliacijos dalį ir ekonomikos temperatūrą vėsinti būtų galima fiskalinėmis priemonėmis papildomai neskatinant vidaus paklausos ir tuo nespartinti kainų augimo.

Tai pasiekti galima dviem būdais: jei sparčiau būtų didinamos biudžeto pajamos, arba lėčiau, negu suplanuota, augtų išlaidos.

REKLAMA
REKLAMA

Stipriau riboti valdžios sektoriaus išlaidų augimą nebūtų prasminga, kadangi jos pagal Lietuvos išsivystymo lygį ir bendrąjį vidaus produktą yra ir taip per mažos ir yra daugelio struktūrinių problemų – nepakankamo švietimo, sveikatos, socialinės apsaugos sistemų finansavimo – priežastis.

Dėl to gerokai racionaliau būtų rūpintis biudžeto pajamomis ir ieškoti, kaip jas padidinti mažinant šešėlinę ekonomiką ir su tuo susijusį mokesčių, ypač pridėtinės vertės, nesurinkimą, ryžtingiau sprendžiant įsisenėjusią netolygaus skirtingų veiklos formų apmokestinimo problemą ir plečiant turto bei gamtosaugos mokesčių bazes.

Pasak G. Šimkaus, prognozuojama, kad kitąmet Lietuvos BVP šiemet BVP augs 5,1, kitąmet – 3,6 proc. Tokios prognozės yra kiek geresnės, nei skelbtos anksčiau.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų