Lietuvos verslas

Vėjo jėgainės, planuojamos įrengti jūroje nuo Klaipėdos iki Būtingės, turės reikšmingos neigiamos įtakos Palangos turizmo potencialui ir plėtrai, sako kurorto meras Šarūnas Vaitkus.  Kaip praneša „Vakarinė Palanga, meras prašo valstybės vadovų užtikrinti, kad projektuojami vėjo jėgainių parkai nebus matomi nuo kranto bei neigiamai neįtakos esamo Baltijos jūros kraštovaizdžio, nesumažins turimo rekreacinio potencialo.

Mažmeninės prekybos sektoriaus darbuotojų imunizacija siekia 86 proc., periodiškai testuojasi apie 15 tūkst. dirbančiųjų.  „Turime naujausius skaičius apie prekybos sektoriaus darbuotojų imunizaciją. 86 proc. darbuotojų yra imunizuoti“, – penktadienį lrt laidoje „Ryto garsai“ teigė Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovė Rūta Vainienė. „Tačiau kadangi pekybos sektoriuje dirba labai daug darbuotojų, virš 110 tūkst. mažmeninėje prekyboje, tai net ir tie likę 14 proc.

Aktyvi darbo rinka ir įvairių sričių specialistų paklausa šiandien daugeliui darbuotojų leidžia gana lengvai pakeisti darbo vietą. Atrodo, kad galimybių rasti svajonių darbą dar niekada nebuvo tiek daug. Tačiau idealios, prasmę ir pasitenkinimą teikiančios darbo vietos paieška gali virsti nesibaigiančiu atrankų maratonu, rašoma pranešime spaudai. Neretai tam, kad rastume tokią vietą, nieko neturime keisti – tik įdėti pastangų, kad tai pamatytume.  Meistriškumas dirbti (angl.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) griežtins didžiųjų mokesčių mokėtojų priežiūrą, ekspertai sako, kad tai teisingas žingsnis – jis paskatins šiuos verslus daugiau dėmesio skirti mokestinei drausmei, penktadienį rašo portalas vz.lt.    Į itin atidžiai prižiūrimų didžiųjų mokesčių mokėtojų sąrašą nuo kitų metų planuoja papildomai įtraukti bendroves, turinčias per 20 darbuotojų ir didesnę nei 25 mln. eurų apyvartą arba 2 mln. eurų viršijusias mokestines įmokas.

Penktadienį bus pasirašoma nacionalinio stadiono Vilniuje koncesijos sutartis. Sutartį dėl 150 mln. eurų vertės objekto statybų ir valdymo pasirašys trys šalys: Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Vilniaus savivaldybė ir koncesininkas – fondas „BaltCap“. Šis fondas užėmė iš projekto rugpjūtį pasitraukusios koncerno „Icor“ įmonės „Axis industries“ vietą. Savivaldybės įsipareigojimai sutartyje siekia apie 100 mln. eurų, valstybės – 53,4 mln. eurų.

Gyventojų būstų prijungimui prie centralizuotų nuotekų tinklų sulaukta 21 paraiškos už 1,7 mln. eurų. Šiam paramos kvietimui iš viso skirta 3 mln. eurų.

Už poros savaičių po rekonstrukcijos atsidarysiantis Palangos oro uostas kelia ne tik jame jau dirbančių oro vežėjų, bet ir naujų oro linijų susidomėjimą, penktadienį rašo „Vakarų ekspresas“.  „(...) Vyksta labai intensyvios derybos, diskusija apie galimą naujų krypčių, kurios galėtų atsirasti nuo kitų metų pritraukimą. (...) Kalbėsimės su „Ryanair”, kitais vežėjais, kurie dar nevykdo skrydžių į Palangą.

Vyriausybė nusprendė darbuotojų testavimo nebefinansuoti. Už testus turėtų mokėti patys darbuotojai arba jų darbdaviai. Jie šį siūlymą vertino dvejopai. Vieni darbdaviai džiaugėsi, kad Vyriausybė pagaliau imasi realių veiksmų. Tuo metu kiti darbdaviai svarstė, kad jeigu trūks darbuotojų, už jų testus teks mokėti. Trečiadienį Vyriausybė pritarė Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisoms.

Vilnius skelbia, kad jau nuo ketvirtadienio pradeda šildyti ir daugiabučius. Vyriausybei svarstant, kaip pristabdyti elektros ir dujų kainų augimą gyventojams sostinė nusprendė žengti panašiu keliu dėl šildymo sąskaitų. Sostinės vadovai prognozuoja, kad vilniečiams šią žiemą šildymo sąskaitos bus 60 proc. didesnės nei pernai, tad siūlo susimokėti tik dalį sąskaitų, o nepriemokas grąžinti vasarą arba dar vėliau – per trejus metus.

Ketvirtadienio popietę „Luminor“ banko klientai susidūrė su nemalonumais: dalis jų negalėjo susimokėti kortelėmis ar išsiimti grynųjų. Kai kurios parduotuvės apie sutrikimus mokant šio banko kortelėmis įspėjo per garsiakalbius. Vėliau pranešta, kad sutrikimai pataisyti.  Dėl trikdžių su „Luminor“ banko atsiskaitymais, šio banko klientai spalio 7 d. galėjo patirti nemalonumų, kaip ir atsitiko vienai vilnietei. Kiek po 16 val.

Baltarusijos autoritarinis lyderis Aliaksandras Lukašenka pareiškė, kad Baltarusijai taikomų sankcijų tikslas yra sužlugdyti pagrindines įmones, užgniaužti ekonomiką ir išvesti žmones į gatves, tačiau šių sankcijų pasekmes jau pajuto Baltijos šalys, Lenkija ir Ukraina. „Sankcijų tikslas – pašalinti tiesioginius konkurentus, sužlugdyti ir sunaikinti pagrindines įmones ir galiausiai pasmaugti Baltarusijos ekonomiką“, – A. Lukašenka sakė susitikime dėl atsako į sankcijas priemonių.

Seime kelią skinantis Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko konservatoriaus Mykolo Majausko inicijuotai lošimų verslo pertvarkai, Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) įspėja, kad dalis naujo reglamentavimo gali sudaryti sąlygas juos taikyti nevienareikšmiškai ir taip padidinti korupcijos pasireiškimo riziką. Tokią antikorupcinį vertinimo išvadą STT šią savaitę Seimui pateikė prieš paskutinį balsavimą dėl Loterijų ir lošimų mokesčio bei Azartinių lošimų įstatymų pataisų.

Neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) nuo 2022 metų ketinama didinti 60 eurų iki 460 eurų, tačiau pakeitus jo apskaičiavimo formulę pajamos į rankas padidėtų tik uždirbantiems iki vieno vidutinio darbo užmokesčio (VDU), o kitiems NPD nesikeistų.  Tai numatyta Finansų ministerijos parengtame Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimų projekte, teigiama ministerijos pranešime.

Didžiausia dujų vartotoja šalyje Jonavos azotinių trąšų gamintoja „Achema“ skelbia, kad dalinėse prastovose šiuo metu yra apie 60 darbuotojų. Pasak „Achemos“ vadovo Ramūno Miliausko, gamyklos veikla nuo liepos mėnesio yra nuostolinga, todėl dalį rugsėjo bei spalį dirbama daliniu pajėgumu. Situacijai gamtinių dujų rinkoje ir toliau prastėjant, lapkričio bei gruodžio mėnesiais gali tekti gamyklą stabdyti.

Lietuvai pradėjus kontroliuoti elektros pralaidumą per Lietuvos ir Baltarusijos jungtis, Astravo atominės elektrinės (AE) elektra į Lietuvą nebepatenka, sako energetikos ministras Dainius Kreivys.   „Astravo elektra šiai dienai į Lietuvą nebepatenka. (...) Šiandien galiu garantuoti 110 procentų.

Vašingtone susitikęs su JAV astronautikos bendrovės „SpaceX“ atstovais Lietuvos susisiekimo ministras Marius Skuodis aptarė bendrovės padalinio „Starlink Lithuania“ veiklą ir bendrovės planus pradėti teikti palydovinio interneto paslaugas Lietuvos vartotojams jau kitų metų pradžioje. Taip pat aptartos tolesnės palydovinio interneto plėtros perspektyvos Lietuvoje ir regione, rašoma pranešime spaudai.

Lietuvos ekonomika įgavo atsparumo pandemijai ir, užglaisčiusi pernykščius praradimus, sėkmingai tęsia plėtros distanciją. Auga ir kitais metais dar kils atlyginimai. Tačiau problemų gali kelti žaliavų trūkumas, nes auga kone visų prekių kainos. Taip prognozuoja bendrovės „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė- Pikčienė, apžvelgdama Lietuvos ekonomikos perspektyvas, paliko galioti gegužę skelbtą BVP prognozę.

Per trečiąjį šių metų ketvirtį į „Sodros“ Pensijų anuitetų fondą pervesta beveik 3,9 mln. eurų už įsigytus pensijų anuitetus, o nuo veiklos pradžios – per 15 mėnesių – daugiau kaip 10 mln. eurų. Iš šių pinigų investavimui skirta daugiau kaip 8,8 mln. eurų. Kuo sėkmingesnės investicijos, tuo didesnė tikimybė, kad ateityje pensijų anuitetų išmokos didės, rašoma pranešime spaudai.

SEB bankui atnaujinus mobiliąją programėlę, klientai, naudodamiesi jos PIN kodais ar biometriniais atpažinimo duomenimis – piršto atspaudu ar veido atpažinimo technologija, galės tvirtinti mokėjimus pačioje programėlėje, interneto banke bei apsipirkdami interneto parduotuvėse, rašoma pranešime spaudai.

Ketvirtadienį profesinėms sąjungoms ir kitoms organizacijoms minint Dieną už orų darbą, opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė kreipiasi į darbdavius, valstybės institucijas ir Vilniaus merą Remigijų Šimašių. Ji akcentuoja: kiekvienas pilietis turi neginčijamą teisę į orų darbą, rašoma pranešime spaudai.

Valstybės valdoma naftos ir suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalų operatorė „Klaipėdos nafta“ per devynis šių metų mėnesius gavo 44 mln. eurų pajamų – 24,8 proc. mažiau nei per tą patį laikotarpį pernai (58,5 mln. eurų). Vien rugsėjį įmonės pajamos siekė 4,8 mln. eurų ir buvo 25 proc. mažesnės nei tą patį 2020 metų mėnesį (6,4 mln. eurų), per „Nasdaq“ Vilniaus biržą preliminarius finansinius rezultatus pranešė „Klaipėdos nafta“. Naftos terminalų veiklos pajamos sausį-rugsėjį buvo 15,5 mln.

Sparčiai kylant Covid-19 atvejų skaičiams, Lietuvos prekybos įmonių asociacija (LPĮA) stebi tendenciją, kad jau trečią savaitę srautai į parduotuves, kurios veikia be galimybių paso (GP) lieka padidėję, kas nėra epidemiologiškai saugu, rašoma pranešime spaudai. „Pradžioje bijojome eilių dėl galimybių paso patikros, tačiau turime visai priešingą rezultatą. Pirkėjai renkasi mažesnio formato parduotuves, veikiančias be galimybių paso. Taip daro net tie žmonės, kurie turi galimybių pasus.

Pigiausių maisto produktų vidutinis krepšelis Lietuvos parduotuvėse rugsėjį šiek tiek pabrango, rodo kainas stebinčio portalo pricer.lt analizė.  Rugsėjį, palyginti su rugpjūčiu, krepšelis brango 1,59 euro (2,9 proc.) ir kartu buvo 0,19 euro (0,3 proc.) brangesnis, nei praeitų metų rugsėjį. Tinklu su pigiausiu krepšeliu liko „Maxima“, krepšelio kainą didinusi 2,89 euro iki 50,84 euro.

Siekdamas pasiūlyti kuo daugiau tvarių paslaugų, „Swedbank“ privatiems klientams pradeda išduoti iš perdirbtų medžiagų pagamintas mokėjimo korteles. Gaminant naująją kortelę, antrinės žaliavos sudarys apie 85 proc. gamybai reikalingų medžiagų, ir taip bus sutaupoma 3,18 g plastiko. Vizualiai naujosios kortelės nesiskirs nuo iki šiol išduodamų kortelių, rašoma pranešime spaudai. „Mokėjimo kortelė daugeliui yra tapusi kasdienio gyvenimo atributu.

Ketvirtadienį Vilniuje vyks kasmetinis Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) visuotinis narių susirinkimas. Jame ketinama išsirinkti naują tarybą, kuri ketverių metų kadencijai turėtų suformuoti naują asociacijos vadovybę taip pat pasitvirtinti asociacijos metines finansines ataskaitas bei patikslinti įstatus.  Dabartinis LSA prezidentas Dalius Gedvilas BNS nepaneigė, jog ketina siekti perrinkimo.

Vilniaus miesto savivaldybė ketvirtadienį pradeda šildymo sezoną. Anot sostinės savivaldybės, nors pernai centralizuota šiluma pradėta tiekti savaite vėliau – spalio 15 dieną, šiemet vėsesnis ruduo privertė švietimo ir gydymo įstaigoms šildymą įjungti dar rugsėjo 20 dieną.

Seime svarstomos įstatymo pataisos, kurias priėmus gyventojams būtų paprasčiau atgauti papildomai pensijai kaupiamus pinigus. Sukaupusiems nuo 5 iki 10 tūkst. eurų, būtų leidžiama pasirinkti gauti vienkartinę ar periodinę išmoką. Tačiau šiam siūlymui nepritaria pensijų fondai ir jų dalyvių asociacijų atstovai. Anot jų, gyventojams visos sumos išmokėti negalima, nes jie nemokės pinigų išleisti, atiduos juos sukčiams ar praloš kazino.

Siekiant sumažinti užterštumą Vilniuje svarstoma drausti kūrenti krosnis akmens anglimi ir durpių briketais. Savivaldybės taryba trečiadienį ėmėsi svarstyti siūlymą, jog nuo šių metų spalio 20-osios šį taršų kurą būtų draudžiama kūrenti tiek individualių, tiek ir daugiabučių namų butų gyventojams.

Ketvirtadienį įsigalioja Europos bankininkystės institucijos (EBI) atnaujintos Gairės dėl deramo klientų tikrinimo ir veiksnių, į kuriuos kredito ir finansų įstaigos turėtų atsižvelgti vertindamos su atskirais dalykiniais santykiais ir vienkartiniais sandoriais ir operacijomis susijusią pinigų plovimo ir teroristų finansavimo riziką.

Nuo spalio vidurio pradedami mokėti tiesioginių ir kompensacinių išmokų avansai už šiemet deklaruotus žemės ūkio naudmenų bei pasėlių plotus. Taip iki gruodžio ūkininkus pasieks beveik 443 mln. eurų paramos, praneša Žemės ūkio ministerija. „Išmokėdami didžiausius galimus avansus, siekiame sumažinti dėl COVID-19 pandemijos ūkininkų patiriamus ekonominius ir finansinius sunkumus“, – sako žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas. Tiesioginių išmokų avansas sudarys 70 proc.

Energijos išteklių kainos Europos Sąjungoje artėjančią žiemą išliks aukštos, o pavasarį sumažės, pareiškė ES energetikos komisarė Kadri Simson. „Per pastarąjį dešimtmetį kainos sumažėjo. Dabar kainos kyla. Jos išliks aukštos visą žiemą ir sumažės pavasarį“, – K. Simson cituoja Italijos televizija „TGcom24“. „Toks šokas kenkia ekonomikai ir gali sulėtinti ES ekonomikos atsigavimą“, – pridūrė komisarė, trečiadienį kalbėdama Europos Parlamente.

Premjerė Ingrida Šimonytė skeptiškai vertina siūlymus trumpinti nedarbo išmokų terminą. Anot jos, išmokų tvarkos pakeitimai nepaskatintų žmonių eiti į tas darbo vietas, kurias siūlo darbdaviai.  „Tai viena iš didesnių iliuzijų, kad nedarbo išmokų mokėjimas yra ta priežastis, dėl kurios žmonės nesirenka dirbti“, – spaudos konferencijoje teigė premjerė.  Anot jos, iš daugiau nei 200 tūkst. žmonių, kurie registruoti Užimtumo tarnyboje, kokias nors pašalpas gauna apie 40 procentų.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė teigia, kad Vyriausybė dar neišsižadėjo pasiūlymo taikyti prievolę daliai darbuotojų skiepytis nuo COVID-19. Tiesa, jos teigimu, tam gali prireikti keisti Darbo kodeksą, mat dalis darbdavių norėtų turėti galimybę iš darbuotojų reikalauti skiepų. Vyriausybė trečiadienio posėdyje išsižadėjo savo pirminės idėjos daliai darbuotojų pritaikyti prievolę skiepytis nuo koronaviruso.

Lietuva iki 2030 metų siekia nuosekliai sumažinti šiuo metu esantį 25 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) atotrūkį iki Europos Sąjungos vidurkio – 10 procentų. Tai numatyta Šešėlinę ekonomiką ir PVM atotrūkį mažinančių veiksmų plane, kurį finansų ministrė Gintarė Skaistė trečiadienį pristatė Vyriausybės pasitarime, teigiama Finansų ministerijos pranešime.

Vyriausybė nusprendė savaitei atidėti klausimą dėl valstybės įmonės Lietuvos oro uostų atleidimo nuo pelno įmokos į valstybės biudžetą mokėjimo. „Susisiekimo ministerija pateiks papildomą informaciją, kurios reikia Konkurencijos tarybai apie šito sprendimo pagrįstumą“, – posėdyje sakė premjerė Ingrida Šimonytė. Pasiūlymą teikusios Susisiekimo ministerijos teigimu, Lietuvos oro uostų pelno įmoka į biudžetą turėtų sudaryti 4,045 mln. eurų (85 proc.

Dėl COVID-19 privalantys testuotis darbuotojai nuo gruodžio tai daryti turėtų savo arba darbdavio, bet ne valstybės lėšomis. Tai Vyriausybė nusprendė trečiadienio posėdyje. Tiesa, galutinai šiam sprendimui dar turės pritarti Seimas ir prezidentas. Seimui šį klausimą siūloma spręsti skubos tvarka.

Nuo šių metų rugsėjo 1 d. iki gruodžio 1 d. 75 metų ir vyresniems žmonėms, pasiskiepijusiems nuo COVID-19 dviem dozėmis, arba iki ateinančių metų balandžio 1 d. – stiprinamąja trečiąja doze, turėtų būti mokamos 100 eurų dydžio vienkartinės išmokos. Trečiadienį tai numatančiam įstatymo projektui pritarė Vyriausybė. Tačiau galutinai įstatymą dar turės priimti Seimas. Jo prašoma priimti įstatymą ypatingos skubos svarba.

Vyriausybė nusprendė savaitei atidėti klausimą dėl Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymo minimalią mėnesio algą (MMA) nuo 2022 metų sausio didinti 88 eurais arba beveik 14 proc. – nuo 642 iki 730 eurų.  „MMA iškeliame į kitą savaitę, nes biudžetas kitą savaitę atkeliauja, tai visi projektai ir susiję galėtų būti priimti tą pačią dieną“, – posėdyje sakė premjerė Ingrida Šimonytė. Pasak Lietuvos banko ekonomistų, MMA padidinus 13,7 proc.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, kad nuo šiol įmonės darbuotojų maitinimui ir pavežėjimui į darbą patiriamas išlaidas gali priskirti leidžiamiems atskaitymams tol, kol visos šalies mastu dėl COVID-19 yra paskelbta ekstremalioji situacija. Anksčiau ši nuostata galiojo tik karantino metu, rašoma pranešime spaudai.

Susisiekimo ministerija ieško trijų nepriklausomų kandidatų į valstybės valdomo Lietuvos radijo ir televizijos centro (Telecentro) valdybą, kuri renkama ketveriems metams. Kandidatai dokumentus atrankai turi pateikti iki spalio 25 dienos.

Vyriausybė trečiadienio posėdyje išsižadėjo savo pirminės idėjos daliai darbuotojų pritaikyti prievolę skiepytis nuo koronaviruso. Vietoj to priimtas sprendimas Seimui teikti pasiūlymą, kad testuotis dėl COVID-19 privalantys darbuotojai už testus turėtų mokėti savo arbda darbdavio lėšomis. Tiesa, šiems sprendimams dar turės pritarti Seimas ir prezidentas.

Siūloma, kad nuo kitų metų pradžios vienišo asmens išmokas – 32 eurus – arba našlių pensijas galėtų gauti visi vieniši neįgalieji ir pensinio amžiaus žmonės, paskelbė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Visiems asmenims, kuriems vienišo asmens išmoka priklauso, „Sodra“ ją skirtų automatiškai, be atskiro prašymo raštu ar telefonu, kaip yra iki šiol. Vienišo asmens išmoka būtų skiriama nuo dienos, kurią asmuo atitinka sąlygas skirti ir mokėti, rašoma pranešime spaudai.

Nuo 2022 metų įtvirtinant naują elektros rinkos modelį, Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) funkcijų stiprinimas bus finansuojamas ne valstybės lėšomis, o nežymiai didinant įkainius vartotojams, sako energetikos viceministrė.

Mažmeninės prekybos metinis augimas rugpjūtį Lietuvoje buvo vienas didesnių Europos Sąjungoje (ES), rodo Eurostato duomenys. Per metus – rugpjūtį, palyginti su 2020 metų rugpjūčiu – mažmeninė prekyba Lietuvoje augo 10,4 proc., visoje ES prekyba vidutiniškai augo 1,1 proc., skelbia Eurostatas. Latvijoje prekyba per metus augo 3,7 proc., o Estijoje – 8,7 procento. Per mėnesį – rugpjūtį, palyginti su liepa – prekyba Lietuvoje traukėsi 0,6 proc., Latvijoje – augo 0,3 proc.

Elektros energiją ir gamtinės dujas gyventojams tiekiančios įmonės turės skolintis, kad galėtų penkeriems metams išdėstyti elektros bei dujų kainų buitiniams vartotojams augimą, teigia energetikos ministras.

Lietuvos Raudonasis Kryžius pranešė per tris mėnesius suteikęs pagalbos humanitarinei migrantų krizei stabilizuoti už daugiau nei 500 tūkst. eurų. Didžiąją dalį šios sumos – 280,63 tūkst. eurų – skyrė Tarptautinė Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio Federacija (IFRC). Organizacijos duomenimis, verslo įmonės pažeidžiamų migrantų humanitariniams poreikiams paaukojo 45 tūkst. eurų, o pagalbos prekėmis bei daiktais (maisto produktais, higienos priemonėmis ir t.t.) suteikė už 182 tūkst. eurų.

Europos Sąjunga turi ieškoti galimybių, kaip sumažinti priklausomybę nuo Kinijos, ypač telkiant gamybą Europoje ar bendradarbiaujant su vertybiškai panašiomis valstybėmis, sako prezidentas Gitanas Nausėda.  „Europos Sąjunga laikosi trijų dimensijų požiūrio į Kiniją, traktuoja ją kaip, viena vertus, partnerę, kita vertus, – kaip ekonominę konkurentę ir, trečioji dimensija, – kaip geopolitinę varžovę. Aš sakyčiau, kad svorio centrai pamažu keičiasi.

Prezidento Gitano Nausėdos buvęs patarėjas Aistis Zabarauskas teikia komunikacijos konsultacijų paslaugas Sveikatos apsaugos ministerijai. Kaip pranešė portalas delfi.lt, A. Zabarausko bendrovė „Adverum“ teikia konsultacijas ministro Arūno Dulkio komandai. Pagrindinis konsultacijų tikslas – paskatinti visuomenę skiepytis.

Per artimiausius penkerius metus investicijos į žemės ūkį Lietuvoje iš Kaimo plėtros programos turėtų siekti pusę milijardo eurų, o vien šiemet ir kitąmet – 227,6 mln. eurų. Parama augs vaisių, daržovių, kiaulienos, paukštienos gamintojams ir pienininkams, tačiau mažės grūdininkams ir mėsinės galvijininkystės sektoriui.