Lietuvos verslas

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkui Ramūnui Karbauskiui priklausanti viena didžiausių Lietuvos žemės ūkio grupių „Agrokoncernas“ už išgautą vandenį turės mokėti mažiau – teismas sumažino bendrovei skirtą mokestį. Vilniaus apygardos administracinis teismas pranešė iš dalies patenkinęs „Agrokoncerno“ skundą Aplinkos apsaugos departamentui dėl padidintu tarifu apskaičiuoto mokesčio už išgautą vandenį ir sumažino jį nuo 5 tūkst. iki 992 eurų. Anot teismo, patvirtintas 5 tūkst.

Daugelis Vakarų valstybių šiuo metu patiria daug kam nematytą krizę – trūksta ne pirkėjų ir pinigų, o galinčių dirbti, pagaminti ir tiekti visų geidžiamas prekes bei paslaugas. Tuo tarpu trokštantys greitai praturtėti „investuoja“ į sunkiai įsivaizduojamus ir suvokiamus šedevrus. Pasaulio naujienų portalų antraštės mirga liūdnais įspėjimais – laukia liūdnos Kalėdos. Liūdnos ne dėl to, kad trūksta darbo vietų ir pinigų bei galimybių nupirkti dovanas.

Valstybės valdomą bendrovę „Kelių priežiūra“ šiemet paliko apie 70 darbuotojų, nes darbų nuolat gausėja, o algos susitraukė. Darbuotojų teigimu, ieškoti kito darbo verčia menkstanti alga, kuri ypač smarkiai ji traukėsi pastaruosius tris mėnesius. Įmonės darbuotojams atstovaujančio profsąjungos „Solidarumas“ pirmininko Rimtauto Ramanausko teigimu, didžiausia įmonės problema – penkerius metus nesikeičiantis finansavimas, rašo naujienų portalas lrytas.lt.

Vyriausybė posėdyje trečiadienį spręs dėl Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) siūlymo minimalią mėnesio algą (MMA) nuo 2022 metų sausio didinti 88 eurais arba beveik 14 proc. – nuo 642 iki 730 eurų.  Pasak Lietuvos banko ekonomistų, MMA padidinus 13,7 proc., vidutinis darbo užmokestis 2022 metais augtų maždaug 1,5 proc. punkto sparčiau nei nedidinant minimalios algos.

Vyriausybė trečiadienį planuoja svarstyti siūlymus dėl privalomo skiepijimo kai kurių sferų darbuotojams, spręs dėl 100 eurų išmokų 75-erių ir vyresniems senjorams. Taip pat siūloma, kad valstybė daugiau nefinansuotų COVID-19 testų nevakcinuotiems darbuotojams. Už testus mokėtų pats darbuotojas arba darbdavys, išskyrus atvejus, kai darbuotojai negali pasiskiepyti dėl medicininių priežasčių.

Pastaruoju metu energijos ištekliai pabrango visame pasaulyje ir ypač Europoje. Dėl to už dujas ar elektrą turėtume mokėti gerokai daugiau. Vyriausybė sako radusi būdą, kaip išvengti dabartinio kainų šoko – leisti mokėti vėliau. Tačiau kas galų gale mokės tikrąją kainą? Ekonomistai nesutaria, kaip vertinti Vyriausybės pasirinktą sprendimą. Viena vertus, ateityje daugiau gali tekti mokėti tiems, kurie net nenaudojo brangesnių dujų ar elektros.

Apie 40 proc. Užimtumo tarnyboje registruotų darbo ieškančių žmonių yra be jokios kvalifikacijos, sako socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas. „Turime įsivaizduoti, kad tie žmonės net nėra įgiję profesinio išsilavinimo. Su jais turime dirbti ir planuojame Užimtumo rėmimo reformą, kad išplėstume aprėptį, kad dirbtume su tais žmonėmis ir grąžintume juos į darbo rinką“, –  LRT laidoje „Dienos tema“ teigė V. Šilinskas.

Daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų yra gerai informuoti apie šalyje veikiančią privalomojo sveikatos draudimo (PSD) sistemą ir pasitiki ligonių kasomis, rodo „Spinter tyrimų“ apklausa, atlikta Valstybinės ligonių kasos (VLK) užsakymu.  Tyrimas parodė, kad 62 proc. apklaustųjų jaučiasi labai gerai ir gerai informuoti apie PSD sistemą, dažniausiai jiems PSD asocijuojamas su mokesčiais, sveikatos draudimu bei sveikatos priežiūros paslaugomis, antradienį praneša VLK.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) daliai gyventojų išsiuntė pranešimus apie prievolę sumokėti nepriemokas. Tačiau kai kuriems žmonėms tokios žinutės sukėlė pasipiktinimą – negalima suprasti, nei ko tiksliai reikalaujama, nei kur pervesti pinigus.  Naujienų portalo tv3.lt skaitytojas Aurimas (tikrasis vardas redakcijai žinomas – red. past.

Verslo atstovai antradienį su premjere Ingrida Šimonyte tarėsi, kaip išspręsti darbuotojų trūkumą.  Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius BNS sakė, kad susitikime kalbėta apie tai, kaip reikėtų sugrąžinti nedirbančius žmones į darbo rinką, o jei to nepavyktų, verslas norėtų supaprastinti sąlygas darbuotojui įvežimui iš trečiųjų šalių.  „Verslui trūksta apie 60 tūkst. darbuotojų, o tuo pačiu turime apie 212 tūkst.

Dėl vis didėjančio konteinerinių laivų tvarkaraščių nepatikimumo, krovinių gabenimo jūrų transportu paslaugas teikiančioms logistikos bendrovės tampa vis sudėtingiau garantuoti prekių pristatymo laiką, todėl dalis klientų renkasi alternatyvius krovinių gabenimo būdus, teigia bendrovės „ACE logistics“ Jūrų ir geležinkelio transporto padalinio vadovas Tomas Jankauskas. „Nuo standartinių 40-45 dienų konteinerinio laivo tranzito laiko, pastaraisiais mėnesiais jis prailgo iki 80 ar ne 90 dienų.

Iš Lietuvos afrikinio kiaulių maro virusas (AKM) dar nesitraukia. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) informuoja, kad AKM užsikrėtusių šernų nustatoma nuolat. Per šiuos metus AKM patvirtintas 120 šalies vietų, o naujausias atvejis praėjusią savaitę užfiksuotas Kretingos rajono Darbėnų seniūnijos apylinkėse aštuonioms rastoms šernų gaišenoms. Naujausi atvejai nutolę 22 km atstumu nuo ankstesnio AKM atvejo Plungės rajone, kur virusas buvo patvirtintas 5 šernų gaišenoms.

Nekilnojamojo turto (NT) sandorių rinka ir toliau išlaiko augimo tempus palyginti tiek su praėjusiais metais, kai rinką laikinai buvo pristabdžiusi pandemija, tiek ir su rekordiniais buvusiais 2019 metais, teigia Registrų centras. NT sandorių dinamiką analizuojančių analitikų teigimu, išsilaikius tokioms tendencijoms per likusius tris šių metų mėnesius Lietuvoje galės būti fiksuotas rekordinis NT rinkos aktyvumas, rašoma Registrų centro pranešime.

Lietuvos antros pakopos pensijų fondų turtas per tris ketvirčius paaugo daugiau kaip dešimtadaliu – iki 5,37 mlrd. eurų. Preliminariais Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) duomenimis, sausį-rugsėjį antros pakopos pensijų fondų turto vidutinė svertinė grąža siekė 13,1 proc., o vien trečiąjį ketvirtį ji sudarė 1,4 procento. Trečios pakopos pensijų fondų per tris ketvirčius taip pat augo – jų svertinis vidurkis padidėjo 9,37 proc., o sukaupto turto vertė pasiekė 201,8 mln.

Buvęs sveikatos apsaugos ministras, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai atstovaujantis Aurelijus Veryga registravo įstatymo projektą, kuriuo siūlo skirti išmokas ir jaunesniems nei 75 metai gyventojams. Kaip jau skelbta, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo skirti vienkartines 100 eurų išmokas vyresniems nei 75 m. asmenims, jeigu jie jau pasiskiepijo po rugsėjo 1 d. pasiskiepijo arba dar pasiskiepys iki šių metų gruodžio arba kitų metų balandžio.

Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) beveik per pusę – nuo 370 tūkst. iki 200 tūkst. eurų sumažino lietuviško kapitalo mokėjimų bendrovei „Paysera LT“ dėl pinigų plovimo prevencijos pažeidimų Lietuvos banko pernai lapkritį skirtą baudą. Jis praneša skųsiantis teismo sprendimą. VAAT iš dalies tenkino bendrovės ieškinį ir sumažino jai baudą atsižvelgęs į du atmestus pažeidimus, teigiama „Payseros LT“ pranešime.

Vyriausybė trečiadienį ketina svarstyti pataisas, numatančias privalomus skiepus nuo COVID-19 daliai darbuotojų ir prievolę darbdaviams mokėti už nenorinčiųjų vakcinuotis testus. Tai numatoma Sveikatos apsaugos ministerijos parengtame Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pakeitimo projekte.

Lietuvos finansų įstaigose gyventojai turi daugiau kaip 233 tūkst. vertybinių popierių sąskaitų, o aktyviai jomis naudojasi per 42 tūkst. gyventojų – 26 tūkst. vyrų ir 16 tūkst. moterų.

Valstybės įmonę Lietuvos oro uostai šiemet siūloma atleisti nuo pelno įmokos į valstybės biudžetą mokėjimą. Anot Susisiekimo ministerijos, Lietuvos oro uostų pelno įmoka į biudžetą turėtų sudaryti 4,045 mln. eurų (85 proc. paskirstytinojo pelno), todėl ją sumokėjusi įmonė taptų nemoki. Vyriausybė trečiadienį svarstys Susiekimo ministerijos siūlymą nustatyti, kad Lietuvos oro uostų į valstybės biudžetą mokama pelno įmoka šiemet būtų 1 euras.

Vakar vakare sutriko socialinių tinklų „Facebook“ ir „Instagram“ bei populiarių pokalbių programėlių „WhatsApp“ ir „Messenger“ veikla. Programėlės visiškai neveikė ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Sutrikimai pakeitė lietuvių ryšio paslaugų naudojimą – išsiųstų SMS skaičius augo daugiau nei 2 kartus, rodo anoniminiai agreguoti „Bitės“ tinklo duomenys, rašoma pranešime spaudai. „Sutrikimai palietė vartotojus visame pasaulyje ir truko bent 6 valandas.

Praėjusią savaitę didmeninė elektros kaina Lietuvoje sumažėjo 14 proc. iki 104,16  euro už megavatvalandę (MWh), teigia nepriklausoma elektros tiekėja „Elektrum Lietuva“. Jos duomenimis, kainų mažėjimas fiksuotas ir Latvijoje bei Estijoje, kur elektra taip pat pigo po 14 proc. iki 103,91 eurų už MWh.  „Elektros kainų kritimą Baltijos šalyse labiausiai lėmė sumažėjusios kainos Šiaurės šalyse. Elektros energijos srautas iš Švedijos (SE4 zonos) augo 34 proc.

Nuo spalio mėnesio prekybos tinklas „Iki“ didina darbuotojų atlyginimus. Edita Jakučionytė-Lukšė, prekybos tinklą „Iki“ valdančios UAB „Palink“ personalo departamento direktorė, sako, kad padidintas algas nuo kito mėnesio gaus daugiau kaip 5000 prekybos tinklo darbuotojų, rašoma pranešime spaudai. „Darbuotojai ir jų darbo sąlygų gerinimas yra mūsų įmonės prioritetas. Pastarieji metai prekybos sektoriaus darbuotojams buvo itin sudėtingi.

„Swedbank“ šalies studentams pradeda teikti finansavimą su valstybės garantija. Studentų, kuriems yra skirta valstybės garantija studijoms finansuoti, sąrašas bus paskelbtas spalio 6 d., rašoma pranešime spaudai. Nuo šios dienos jie galės kreiptis į banką dėl finansavimo suteikimo, tai bus galima padaryti iki š.m. lapkričio 5 d. Be to, šįmet užpildyti prašymą ir pasirašyti sutartį dėl paskolos bus galima nuotoliniu būdu – prisijungus prie savo interneto banko paskyros.

Širvintų rajone veikianti automobilinių filtrų gamintoja „Baltic Filter“ sukūrė kondicionieriams tinkantį filtrą, kuris sunaikina koronavirusą, rašo portalas vz.lt. Tyrimai įrodė, kad filtrai turi antivirusinį poveikį. Gamintojas tvirtina, kad jo filtrai „Silver Nano+“ ne tik pajėgus sumažinti koronaviruso plitimą per centrines oro kondicionavimo sistemas, bet padeda išvengti ir gripo bei panašių infekcinių ligų plitimo.

Iki didžiųjų metų švenčių liko vos kiek daugiau nei septynios savaitės. Ekonomistai įspėja, kad populiariausi dovanų pirkiniai šiemet bus gerokai brangesni nei ankstesniais metais, be to, jų iš viso gali ir nebūti parduotuvių lentynose. Dėl to siūloma pagalvoti apie alternatyvas: leisti pinigus ne daiktams, o paslaugoms. „Luminor“ vyriausiasis Ekonomistas Žygimantas Mauricas teigė, kad elektroninės prekės ne tik brangsta, bet kad kai kurių tiesiog nėra.

Vidutinė didmeninė elektros rinkos kaina Lietuvoje rugsėjį išliko aukšta ir palyginti su šių metų rugpjūčiu išaugo 41 proc., praneša elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“. Pasak jos, elektros kainų lygį lėmė sumažėjusi atsinaujinančių išteklių gamyba ir išaugusi brangstančias dujas naudojančių šiluminių elektrinių generacija.

Nuo 2022 m. pabaigos trijų ir daugiau aukštų daugiabučiuose namuose nebegalės būti naudojami suskystintų naftos dujų balionai dujų (toliau – dujų balionai). Siekiant užtikrinti gyventojų saugumą ir atsižvelgiant į socialiai pažeidžiamų grupių poreikius, dujų balionų keitimas kitais energijos šaltiniais yra finansuojamas valstybės. 10 mln. eurų – tokia suma šiais metais skirta dujų balionams daugiabučiuose namuose pasikeisti alternatyviais energijos šaltiniais.

Lietuvoje yra bent 15 įmonių, kuriose darbuotojams išmokėto darbo užmokesčio vidurkis viršijo 10 tūkst. eurų sumą, rodo naujausi „Sodros“ duomenys. Visgi dažniau penkiaženklis darbo užmokestis buvo mokamas vyrams. Tuo metu moterys virš 10 tūkst. eurų algos paskutinį vasaros mėnesį gavo tik vienoje bendrovėje. Tarp didžiausius atlyginimus darbuotojams išmokėjusių įmonių – energetikos, technologijų, žemės ūkio sektoriaus atstovai.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija patvirtino naują paramos priemonę „Turizmo paslaugų ir produktų inovacijos“, kuria vietinio ir atvykstamojo turizmo kelionių organizatoriams ir gidams numatoma suteikti 750 tūkst. eurų dydžio finansavimą, rašoma pranešime spaudai. Tikimasi, kad šios lėšos leis turizmo sektoriui bent iš dalies kompensuoti dėl pandemijos patirtus nuostolius diegiant turizmo paslaugų ir produktų inovacijas, skirtas turizmui Lietuvoje skatinti.

Vyriausybė trečiadienio posėdyje ketina pritarti pasiūlymui, kuriuo daliai darbuotojų būtų privalomi skiepai nuo COVID-19. Taip pat numatoma, kad privalomai dėl COVID-19 turintys testuotis darbuotojai to nebegalės daryti valstybės lėšomis. Sveikatos apsaugos ministerijos parengtame projekte numatoma, kad karantino arba ekstremaliosios situacijos metu skiepytis būtų privaloma darbuotojams tų profesijų, kurios bus įtrauktos į Vyriausybės sudarytą sąrašą.

Valstybinė įmonė Lietuvos oro uostai turės iš naujo vertinti granuliuoto ledo tirpiklio pirkimo konkurse pateiktus pasiūlymus, nes teismas pripažino neteisėta ir panaikino įmonės birželį su Mažeikių bendrove „Stega“ pasirašytą beveik 1,6 mln. eurų vertės sutartį.   Vilniaus apygardos teismas rugsėjo 27 dieną patenkino vienos iš konkurso dalyvių bendrovės „Global Petroleum“ skundą dėl pasiūlymų eilės sudarymo ir panaikino sprendimą dėl konkurso nugalėtojo paskelbimo.

Jonavos baldų gamybos ir prekybos bendrovė „Balda“ ketina atleisti  daugiau nei trečdalį darbuotojų.  Apie 29 darbuotojų atleidimą įmonė informavo Užimtumo tarnybą. „Sodros“ duomenimis, šiuo metu įmonėje dirba 74 žmonės.     „Numatomų atleidimų priežastis – dėl darbo organizavimo pakeitimų darbuotojų funkcijos darbdaviui tapo perteklinės“, – BNS pranešė tarnyba.  Registrų centro finansinėje ataskaitoje nurodoma, kad pernai įmonės apyvarta augo 20 proc. iki 3,8 mln.

Garsus amerikiečių aktorius ir filmų kūrėjas, „Oskarų“ laureatas Clintas Eastwoodas (Klintas Istvudas) turi tik teorines galimybes iš Lietuvos bendrovės „Mediatonas“ atgauti priteistus milijonus eurų, sako teisininkai. Pasak jų, „Mediatonas“ šiuo metu jau yra likviduojamas ir veiklos nevykdo, be to, prieš pradedant išieškojimą JAV teismo sprendimas turėtų būti pripažintas Lietuvoje.

„Nasdaq“ Vilniaus biržoje pirmadienį įvykusiame septynerių metų trukmės Vyriausybės vertybinių popierių (VVP) emisijos, iki kurios išpirkimo liko 2340 dienų, papildymo aukcione obligacijų išplatinta už 40 mln. eurų, vidutinė palūkanų norma buvo minus 0,063 procento. Ši emisija pradėta platinti šių metų kovo 1 dieną, jos papildymo aukcione rugpjūčio 8 dieną obligacijų taip pat parduota už 40 mln. eurų, vidutinės palūkanos buvo minus 0,095 procento.

Lietuvos gyventojų kišenes gali patuštinti naujai atkeliavę mokesčiai. Vyriausybė planuoja, kad turėtų įsigalioti ne tik taršos mokestis, bet ir brangti pats dyzelinas. Taip pat ketinama didinti nekilnojamojo turto mokestį, didinti mokesčius savarankiškai dirbantiems asmenims, naikinti kai kurias mokesčių lengvatas. Ir tai – tik dalis pasiūlymų.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys sako, kad galima diskutuoti apie pinigines išmokas už skiepą nuo COVID-19, tačiau konkrečiai į Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) pasiūlymą dėl išmokų senjorams kol kas nėra įsigilinęs. „Aš esu ne kartą pasisakęs, kad tai yra diskusinis elementas, bet dabar konkrečiai šitų projektų nesu matęs, tai nekomentuosiu“, – pirmadienį žurnalistams Vyriausybėje sakė ministras. Jo teigimu, svarbiausia, kad žmogus skiepytis apsispręstų pats.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, kad nuo COVID-19 nukentėjusios įmonės ir individualią veiklą vykdantys gyventojai, taip pat veiklos nevykdantys gyventojai, kuriems buvo taikomos mokestinės pagalbos priemonės, nepriemoką, susidariusią iki š. m. rugpjūčio 31 d., turi sumokėti iki š. m. spalio 31 d. Iki šios dienos dėl susidariusios nepriemokos neskaičiuojami delspinigiai bei nevykdomi išieškojimo veiksmai, rašoma praneešime spaudai.

Vienas didžiausių šalies komercinių bankų įspėja klientus apie naują elektroninių sukčių ataką. „Sulaukėme pranešimų apie šiuo metu sukčių siunčiamas SMS žinutes, kuriose informuojama apie neva užblokuotą SEB paskyrą“, – rašoma oficialioje banko paskyroje socialiniame tinkle. Pranešime įspėjama, kad gavę tokias žinutes klientai neturėtų spausti nuorodos ir jokiu būdu nevesti prašomos informacijos – asmens kodo ir prisijungimo prie interneto banko duomenų.

„Oskarų“ laureatas Clintas Eastwoodas Jungtinėse Valstijose laimėjo bylą prieš Lietuvos bendrovę „Mediatonas“, klaidingai teigusią, kad jis rėmė kanapių produktų vartojimą, sekmadienį pranešė dienraštis „The New York Times“. Leidinio pranešime sakoma, kad per penktadienį įvykusį Los Andželo federalinio teismo posėdį aktoriui ir režisieriui C. Eastwoodui, taip pat jo atvaizdų ir įvaizdžio naudojimo teises valdančiai bendrovei „Garrapata“ buvo priteista 6,1 mln. dolerių (5,26 mln.

Lietuvoje esančių „Lidl“ parduotuvių lankytojai nuo šiol galės sutaupyti dar daugiau, nes prekybos tinklas pristato nuolaidų ir išskirtinių pasiūlymų programą „Lidl Plus“. Tai – „Lidl“ lojalumo programėlė, skirta išmaniesiems telefonams. Ją parsisiuntę pirkėjai „Lidl“ parduotuvėse galės sutaupyti dar daugiau ir gaus kitų papildomų naudų, rašoma pranešime spaudai. „Mums svarbu, kad pirkėjai „Lidl“ parduotuvėse gautų geriausią kokybės ir kainos santykį, apsipirktų greitai ir patogiai.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija registravo įstatymo projektą, kuriuo norima įteisinti vienkartinę piniginę išmoką už skiepą nuo COVID-19. Ji būtų išmokėta beveik 300 tūkst. gyventojų.

„Lietuvos geležinkelių“ grupės krovinių vežimo bendrovė „LTG Cargo“ vadovas sako, kad pasaulyje didėjant metalų, energetinių resursų kainoms bei darbo užmokesčiui, bendrovė bus priversta didinti paslaugų tarifus. Tačiau to jis nesieja su gruodį nutrūksiančiu baltarusiškų trąšų tranzitu. „Tarifai, aš net neabejoju, kad didės, bet tikrai ne dėl kalio. Jei pasižiūrėti, kas darosi aplinkui, į metalų kainas, į darbo užmokestį, energetinių resursų kainas, mes nematome galimybių nekelti tų tarifų.

Rugsėjo pradžioje pagrindiniams pasaulio akcijų indeksams ruošiantis šturmuoti naujas aukštumas finansų rinkos buvo nusiteikę optimistiškai, tačiau vėliau nuotaikos greitai subjuro. Kinijos NT milžinės mokumo problemos, įsibėgėjanti infliacija ir aiškesnės FED užuominos dėl artėjančio pinigų politikos pokyčio skatino investuotojus atsargiau žvelgti į ateitį, rašoma pranešime spaudai. Nemalonaus siurprizo sulaukė ir investavusieji į „Ignitis grupės“ akcijas.

Vieną didžiausių degalinių tinklų Lietuvoje valdanti bendrovė „Circle K Lietuva“, pernai uždirbusi beveik 17 mln. eurų grynojo pelno, dividendų vienintelei akcininkei –  Norvegijos „Circle K“ – šiemet mokėti neplanuoja. „Circle K Lietuvos“ vadovas Skirmantas Mačiukas sako, kad šiemet, kaip ir pernai, visos uždirbtos lėšos bus naudojamos plėtrai. „Esam sutarę visą pelną palikti Lietuvoje ir kiek galima plėstis.

Energetikos ministerija pirmadienį žada parengti ir pateikti svarstymui įstatymų pataisas, kurios reglamentuos elektros bei dujų kainų buitiniams vartotojams augimo išdėstymą per penkerius metus.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė siūlo į Lietuvą grįžtantiems emigrantams gyventojų pajamų mokesčio lengvatą, taip siekiant pritraukti į šalį kvalifikuotų darbuotojų. Ekonomistas Raimondas Kuodis sako, kad tai gali demoralizuoti šalyje likusius piliečius.

Šiuo metu dirbantys savarankiškai moka mažiau mokesčių ir įmokų, palyginti su dirbančiais pagal darbo sutartį. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo suvienodinti vienų ir kitų mokesčius, tad dirbantiems savarankiškai jų tektų mokėti daugiau. Vieni ekonomistai tam pritaria, o kiti perspėja, kad tokia veiklos forma, kaip individuali veikla, tiesiog išnyks, o „Sodros“ biudžetas nepapilnės.

Atvėsus orams gyventojai įvairiais būdais bando šildyti namus. Specialistai primena, kad dar vasarą įsirengę oro kondicionierius dabar jais namus gali nebe vėsinti, bet šildyti. Tik įspėja, kad elektros šildymui reikės daugiau nei vasarą, vėsinant namus. Tad ir sąskaitų už elektrą galima sulaukti didesnių. Tačiau portalo skaitytoja Giedrė, besišildanti namus kondicionieriumi, tikina, kad didesnės sąskaitos už elektrą jos negąsdina.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) nubaudė 87 iš 100 tikrintų įmonių dėl piktybiško pridėtinės vertės mokesčio (PVM) nemokėjimo. Šioms įmonėms per pirmą šių metų pusmetį skirtos baudos siekė 1,2 mln. eurų, jos dar įpareigotos sumokėti 4,41 mln. eurų bandyto nuslėpti PVM. „Mokestinis patikrinimas yra griežčiausias veiksmas, kai jau mokesčių mokėtojas nebendradarbiauja (su VMI – BNS) geranoriškai“, – teigė VMI komunikacijos vadovė Rūta Asadauskaitė.