Lietuvos verslas

Lietuvoje vėl verda diskusijos dėl trumpesnės darbo savaitės. Kol darbuotojų atstovai vardija tokio darbo laiko pliusus, verslo atstovai sako, kad trumpinti darbo savaitės nereikėtų. Ekonomistų nuomonės irgi išsiskyrė, vieni tikina, kad negalime išsišokti, nes visa Europa dirba 5 dienas per savaitę. Kiti siūlė žiūrėti toliau, nes dalis šalių eksperimentuoja ir trumpina darbo savaitę.

Atrodo, nuotolinis mokymas – jau praeitas etapas, tačiau jo pasekmės juntamos iki šiol. Atsivėrusias žinių spragas moksleiviai stengiasi užglaistyti, rinkdamiesi papildomas pamokas už pinigus. Šiais mokslo metais perpus daugiau mokinių renkasi privačias pamokas pas korepetitorių, skaičiuoja įmonės „Corepetitus“ vadovas. Papildomi užsiėmimai su korepetitoriumi gali atsieiti 40 eurų per savaitę. Pamokų kainos kilo jau nuo metų pradžios, o šį sausį, prognozuojama, augs dar didesniu tempu.

Dėl būsimo automobilių taršos mokesčio ietis kryžiuojant politikams ir automobilistams visus taškus ant „i“ sudėti nutarė šios srities ekspertai ir profesionalai. Jie tvirtina, kad mokesčio įgyvendinime palikta daugybė klaidų ir kurioziškų apskaičiavimo metodikų. Plačiau apie tai domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai. „Tų automobilių utilizuoti tas mokestis neprivers“, – sakė VGTU Automobilių inžinerijos katedros vedėjas Saugirdas Pukalskas.

Pašto paslaugų ir siuntų bendrovės prognozuoja, kad šių metų šventinis laikas pagal siuntinių mastą gali būti rekordinis. Jos rekomenduoja gyventojams šventines dovanas išsiųsti kuo anksčiau, kad jos spėtų adresatą pasiekti iki Kalėdų. Valstybės valdomo Lietuvos pašto rinkodaros ir pardavimų vadovas Norbertas Žioba teigia, kad Kalėdų ir Naujųjų metų laikas – intensyviausias metuose, kai siuntų kiekiai išauga 2–3 kartus.

Kitais metais daugelis darbdavių žada kelti atlyginimus savo darbuotojams. Didieji prekybos tinklai – ne išimtis. Šiuo metu vidutinis darbo užmokestis prekybos tinkluose siekia nuo 958 eurų iki 1418 eurų. Prekybininkai algų didinimui kitais metais žada skirti iki 12 mln. eurų. Naujausiais „Sodros“ duomenimis, šio metu didžiausias algas moka prekybos tinklas „Norfa“, vidutinis atlyginimas ant popieriaus čia siekia 1418,21 euro.

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) žmonių informavimui apie Žaliąjį kursą Lietuvos žemės ūkyje ketina išleisti 254,5 tūkst. eurų.  Už tokią sumą ji įsigijo visuomenės informavimo kampanijos paslaugas – neskelbiamas derybas laimėjo ir užsakymą metams gavo bendrovė „Magnet Lt“.  „Nors Žaliasis kursas jau pradėtas įgyvendinti, plačiajai visuomenei tai dar nėra žinoma ir pažįstama.

Seimas šią savaitę priėmė pataisas, kuriomis nuo sausio dešimtadaliu padidintos pareiginės algos koeficientų ribos mokslo darbuotojams. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) skelbia, kad su bazinio dydžio augimu bendras darbo užmokesčio padidėjimas mokslo darbuotojams vidutiniškai sudarys 12,48 procento. Pasak ministerijos, valstybės biudžete dėstytojų, mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų bei neakademinių darbuotojų atlyginimams papildomai numatyta 28,8 mln. eurų.

Aplinkos ministerijai paskelbus apie planuojamą keisti automobilių taršos mokestį visuomenėje iškart kilo pasipiktinimas ir pradėta skaičiuoti, kam jis bus skaudžiausias. Pasiskaičiavę žmonės piktinasi, kad labiausiai nukentės vargingiausi provincijoje gyvenantys vairuotojai, kurie neišgali nusipirkti naujesnių ir mažiau taršių automobilių. Plačiau apie tai domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai.

Vadovų užgaidos, tenkinamos ne asmeniniais, bet įmonių pinigais, tampa vis labiau pastebimos. Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) užfiksavo jau beveik 200 tokių pažeidimų. Be kita ko, ji tikrina, ar įmonių automobiliai tikrai naudojami darbo tikslais, o ne savo reikmėms. Kai kurių nesąžiningų verslininkų gudrybių galima surasti daugybę. Viena iš dažniausiai pasitaikančių – automobilio įsigijimas įmonės vardu ir jos naudojimas asmeniniais tikslais.

Šią savaitę Lietuvoje – „Belaruskalij“ trąšų skandalas. JAV įvedus sankcijas Baltarusijos įmonėms paaiškėjo, kad Lietuva, kaip sąjungininkė, jų vykdyti negali. Baltarusijos įmonė anksčiau įvykdė avansinį mokėjimą, todėl sutarties šiuo metu be didesnių pasekmių nutraukti negalima. Tokia paaiškėjusi žinia supurtė Lietuvos politinį pasaulį. Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ir susisiekimo ministras Marius Skuodis tikino, kad jei prireiks – yra pasiruošę trauktis.

„Lietuvos geležinkelių“ (LTG) valdyba kitą savaitę svarstys susisiekimo ministro Mariaus Skuodžio prašymą įvertinti pasitikėjimą jos vadovu Mantu Bartuška. „Akcininko klausimą dėl bendrovės vadovybės įvertinimo planuojame svarstyti artimiausiame valdybos posėdyje, kuris rengiamas kitą savaitę – gruodžio 14 dieną“, – pranešime sakė „Lietuvos geležinkelių“ valdybos pirmininkas Kęstutis Šliužas.

Pasauliui išgirdus apie naują viruso atmainą omikron, naftos kainos staigiai smarkiai krito žemyn. Tačiau turbūt tik laikinai, kai tik paaiškės, kad viruso atmaina ne tokia ir baisi, šiandienines kuro kainas prisiminsime su ilgesiu, nes degalai brangs dar labiau. Plačiau apie tai domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai.

Valstybės valdomi „Lietuvos geležinkeliai“ ieško būdų, kaip grąžinti  „Belaruskalij“ sumokėtą avansą už kalio trąšų vežimą kitų metų sausį ir vasarį.  „Mūsų tikslas – grąžinti pinigus už sausį ir vasarį, ieškosime būdų ir dar kartą bandysime juos grąžinti“, – BNS penktadienį sakė „Lietuvos geležinkelių“ atstovas Mantas Dubauskas.

„Lietuvos geležinkelių“ (LTG) Grupė, atsižvelgdama į rizikas ir planuodama veiklos diversifikaciją, iš strateginių krypčių pašalino „Belaruskalij“ krovinius. Toks sprendimas buvo priimtas šiemet spalį valdybai svarstant atnaujintą Grupės strategiją. Be to, lapkritį valdybai pristatytas 2022 m. Grupės biudžetas, jis suplanuotas be „Belaruskalij“ krovinių, rašoma penktadienį išplatintame pranešime.

Gruodžio 10 dieną Užsienio reikalų ministerija (URM), reaguodama į Lietuvos verslo problemas su Kinija – muitinės deklaracijų atmetimą, lietuviškos kilmės prekių ar kitų šalių kilmę turinčių prekių, atvykstančių iš Lietuvos, nepriėmimą, – surengė skubų pasitarimą su Lietuvos įmonių, verslo asocijuotų struktūrų bei ministerijų atstovais.

Kitą savaitę į Vilniaus gatves išriedės ilgiausias Lietuvos istorijoje troleibusas – 24 metrų ilgio transporto priemonė sostinėje kursuos iki sausio vidurio. Kaip penktadienį informavo Vilniaus savivaldybė, šis neįprastas trijų dalių „Solaris Trollino 24 Metrostyle“ troleibusas šventiniu metu vyks vienu populiariausių, 19-uoju maršrutu Konstitucijos pr.–Antakalnis–Saulėtekis.

Verslumo ir eksporto plėtros agentūros „Versli Lietuva“ vadovė Daina Kleponė nuo penktadienio palieka agentūrą. Ji grįžta dirbti į privatų sektorių.   Laikinai, kol „Versli Lietuva“ bus reorganizuota ir prijungta prie Inovacijų agentūros, įstaigai vadovaus vyriausiasis analitikas Marius Kalanta. Ekonomikos ir inovacijų ministerija nurodo, kad  D. Kleponei nuo 2017 metų birželio vadovaujant agentūra pasiekė reikšmingų verslumo ir eksporto skatinimo rezultatų.

Gyventojus jau pasiekė šildymo sąskaitos už lapkritį. Jie skaičiuoja, kad palyginti su spalio mėnesiu, mokėtinos sumos išaugo iki trijų kartų. Žmonės su nerimu laukia sausio, vasario sąskaitų ir ima taupyti jau dabar. Tuo metu šilumos tiekėjai siūlo atidėti mokėjimus, tačiau įspėja, kad tai padarius kaupsis palūkanos. O savivaldybė siūlo teikti prašymus dėl šildymo kompensacijos.

Susisiekimo ministrui Mariui Skuodžiui pareiškus abejonių dėl „Lietuvos geležinkelių“ bei Klaipėdos jūrų uosto vadovų tolesnio darbo, pastarojo vadovas pareiškė, jog įmonė nepadarė jokių pažeidimų.  „Susisiekimo ministras yra tiesioginis uosto direkcijos generalinio direktoriaus vadovas, tad į jo nuomonę yra įsiklausoma ir ji yra gerbiama. Situacija yra analizuojama. Mūsų nuomone, įmonė jokių pažeidimų nėra padariusi“,– pranešime sakė uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.

Gruodžio 25-ąją, pirmąją Kalėdų dieną, Vilniaus, Klaipėdos ir Šiaulių „Akropoliuose“ neveiks ne tik parduotuvės, bet ir maitinimo, kitų paslaugų bei pramogų erdvės. Kūčių dieną parduotuvės ir kitos įstaigos šiuose „Akropoliuose“ dirbs trumpiau nei įprasta. Sausio 1-ąją Vilniaus ir Klaipėdos „Akropoliuose“ lankytojus priims tik restoranai ir kavinės bei kai kurios pramogų erdvės, Šiauliuose – tik kinas ir boulingas, rašoma pranešime spaudai.

Taikydama Europos Sąjungos sankcijas, Lietuvos muitinė penktadienį pranešė į Prancūziją grąžinusi baltarusių aviakompanijai „Belavia“ skirtą siuntą. „Sprendimas neįforminti eksporto deklaracijos priimtas negavus įmonių sutarties, įrodančios, jog sandoris sudarytas iki šių metų birželio 25 dienos. Pagal vėliau sudarytas sutartis prekių eksportas įmonėms, įtrauktoms į ES sankcijų paketus, yra draudžiamas“, – nurodoma pranešime. Beveik 154 tūkst.

Opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis sako, jog niekas neverčia Lietuvos valdžios nutraukti „Belaruskalij“ tranzitą dėl įsigaliojusių JAV sankcijų šiai vienai didžiausių pasaulyje trąšų gamintojų ir eksportuotojų. „Tie, kas stebi viešąją erdvę, supranta, kad tos sankcijos, kurios taikomos JAV ir įsigaliojo nuo 8 dienos (gruodžio 8 dienos – BNS), jos netaikomos tranzitui.

Lietuvos eksportas šių metų sausio–spalio mėnesiais buvo 27,745 mlrd. eurų, importas – 30,255 mlrd. eurų, arba atitinkamai 18,4 proc. ir 27 proc. daugiau nei tuo pat metu pernai. Vien lietuviškos kilmės prekių eksportas per metus išaugo 23,3 proc. iki 17,159 mlrd. eurų. Lietuvos užsienio prekybos deficitas per devynis mėnesius siekė 2,51 mlrd. eurų ir buvo 6,6 karto didesnis nei pernai sausį-spalį (378,8 mln. eurų), pranešė Statistikos departamentas.

Lietuviai Lenkijoje šluoja ne tik maisto prekių parduotuves, bet ir drabužių. Specialistai pastebi, kad ne tik Lenkijoje, daugelyje Europos šalių drabužiai pigesni nei pas mus. Anot jų, tai lemia maža mūsų rinka ir taikomi dideli antkainiai. Vilnietė Kristina (tikrieji vardas ir pavardė redakcijai žinomi) portalui tv3.lt pasakojo, kad juodojo penktadienio išpardavimu nusprendė pasinaudoti ne Lietuvoje, bet Lenkijoje.

Lengvatinis 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas  daugiabučių pastatų renovacijai nebus taikomas. Seimas ketvirtadienį po pateikimo nepriėmė svarstyti Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisų, kuriomis socialdemokratai siūlo daugiabučių pastatų renovacijai numatyti lengvatinį PVM tarifą.  Už tai, kad pakeitimas būtų svarstomas, balsavo 41 Seimo narys, „prieš“ buvo 36, o susilaikė 22. Kitu balsavimu, vieno balso persvara projektas buvo atmestas.

Valstybės valdoma bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ (LTG) pati aktyviai ieškojo kelių, kaip tęsti darbą su Baltarusijos trąšų milžine „Belaruskalij“. „Sienos“ turimi duomenys rodo, kad LTG vadovybė ėmėsi iniciatyvos ir ieškojo būdų, kaip tęsti finansinius santykius su „Belaruskalij“ po JAV sankcijų įsigaliojimo. „Sienos“ žiniomis, LTG Finansų valdymo skyriaus vadovas Vaidotas Dirmeikis pats kreipėsi į fintech sektoriaus įmones, sūlydamas perimti „Belaruskalij“ mokėjimų LTG aptarnavimą.

„Lietuvos geležinkelių“ sutartis su Baltarusijos trąšų gamintoja „Belaruskalij“ tarptautinės teisės požiūriu gali būti nutraukta esant teisiniam pagrindui – sankcijoms, nenugalimos jėgos aplinkybei ar specialios komisijos Lietuvoje sprendimui, sako tarptautinės teisės ekspertas Andrius Mamontovas.

Ketvirtadienį posėdžiavusi vyriausybinė strateginių įmonių sandorius tikrinanti komisija nutarė prašyti „Lietuvos geležinkelių“ papildomos išsamios informacijos. Į komisiją kreipėsi susisiekimo ministras Marius Skuodis, prašydamas įvertinti, ar „Lietuvos geležinkelių“ ir Baltarusijos bendrovės „Belaruskalij“ sutartis atitinka nacionalinio saugumo interesus.

Naktį iš šio ketvirtadienio į penktadienį, gruodžio 9–10 d., diegiant pakeitimus Lietuvos banko (LB) mokėjimo sistemoje CENTROlink, nebus galimi momentiniai mokėjimai tarp Lietuvoje veikiančių finansų ir kredito įstaigų sąskaitų. Diegiant pakeitimus ir LB atnaujinant sistemas, momentinių mokėjimų nebus galima atlikti gruodžio 10 d. nuo 1.30 val. iki 8.00 val., rašoma pranešime žiniasklaidai. Momentinių mokėjimų paslaugą palaiko dauguma Lietuvos finansų ir kredito rinkos dalyvių.

Ketvirtadienį „Lietuvos geležinkelių“ vadovas Mantas Bartuška paaiškino, kad jo vadovaujamai ir valstybei priklausančiai bendrovei grėstų bankrotas, jeigu ji nustotų pervežti baltarusiškas trąšas Seimui ar Vyriausybei nepriėmus atitinkamų sprendimų. Įmonės vadovas paaiškino, kad trąšų tranzitas per Lietuvą be finansinių pasekmių galėtų būti nutrauktas tik tuo atveju, jeigu atitinkamus sprendimus priimtų Seimas arba Vyriausybė.

Maždaug 11 mln. tonų Baltarusijos trąšų gamintojos „Belaruskalij“ produkcijos į laivus kasmet kraunančios bendrovės Birių krovinių terminalas (BKT) didžiausias akcininkas Igoris Udovickis sako, jog kalio trąšų tranzitas per Lietuvą negali būti nutrauktas, nes tai prieštarautų Lietuvos, ES ir JAV tarptautiniams susitarimams.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“, reaguodama į viešai skelbiamą informaciją dėl to, kad Baltijos šalys tariasi dėl galimybės įsileisti daugiau elektros iš Rusijos ir Baltarusijos, informuoja, kad tokios diskusijos nėra vykdomos.

Vienos didžiausių pasaulyje kalio trąšų gamintojų ir eksportuotojų  Baltarusijos „Belaruskalij“ trąšas Klaipėdos uoste kraunančios bendrovės Birių krovinių terminalas (BKK) vadovas sako neįsivaizduojantis situacijos, kad baltarusiškos trąšos nustos važiuoti per Lietuvą ir Klaipėdos uostą.

Naktį iš šio ketvirtadienio į penktadienį, gruodžio 9–10 d., diegiant pakeitimus Europos mokėjimo sistemose, nebus galimi momentiniai mokėjimai tarp Lietuvoje veikiančių finansų ir kredito įstaigų sąskaitų, rašoma pranešime.  Diegiant pakeitimus, momentinių mokėjimų nebus galima atlikti gruodžio 10 d. nuo 1.30 val. iki 8.00 val. Momentinių mokėjimų paslaugą palaiko dauguma Lietuvos finansų ir kredito rinkos dalyvių.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė dar neapsisprendė, ar patraukti iš pareigų užsienio reikalų ministrą Gabrielių Landsbergį. Šis ketvirtadienį pareiškė esantis pasiruošęs pasitraukti, jei tik taip nuspręs I. Šimonytė. „Kai nuspręsiu, tada ir informuosiu“, – lakoniškai į Seime valstiečio Dainiaus Gaižausko užduotą klausimą, ar ketina patraukti G. Landsbergį, atsakė I. Šimonytė.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, kad iki šios dienos 7,2 tūkst. Nekilnojamojo turto (NT) savininkų jau deklaravo daugiau kaip 3 mln. eurų NT mokesčio. 25,6 tūkst. gyventojų pateikti NTM deklaracijas ir sumokėti mokestį turi dar savaitę laiko – iki gruodžio 15 d. Deklaracijas pateikti reikia per Elektroninio deklaravimo sistemą (EDS), o sumokėti prisijungus prie Mano VMI ar kitu gyventojui patogiu būdu, rašoma VMI pranešime.

Seime įpusėtas antrasis 2022 metų valstybės biudžeto projekto svarstymas. Tai buvo paskutinis jo svarstymas, Seimas jį turėtų priimti gruodžio 14-ąją.   Finansų ministrė Gintarė Skaistė jį pavadino galimybių biudžetu. Pasak jos, esminės kryptys yra saugumas, žmonių pajamų didinimas, skurdo mažinimas – šios kryptys Vyriausybei patikslinus biudžetą yra dar labiau sustiprinamos.

Daugiau kaip 16 tūkst. vilniečių jau pasinaudojo kompensacijomis už būsto šildymą – iki spalio 31 d. kompensuota apie 1,3 mln. eurų šildymo išlaidų. Ar priklauso šildymo kompensacija, sostinės gyventojai gali pasitikrinti pasinaudodami skaičiuokle www.spis.lt, rašoma pranešime spaudai.  „Kompensacijos už būsto šildymą  gavėjų skaičius dar šiemet gali išaugti iki 22 tūkst. ir kompensacijoms 2021-aisiais skirsime apie 1,7 mln.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad infliacija Lietuvoje 2022 metais sieks apie 4 proc.  „Asmeniškai manau, kad kitais metais vidutinė metinė infliacija bus apie 4 proc.“, – ketvirtadienį Seime sakė finansų ministrė.    Pasak jos, Finansų ministerija atnaujintas makroekonomines prognozes pateiks gruodžio viduryje.  G. Skaistės teigimu, Europos Komisija Lietuvai prognozuoja 3,1 proc. vidutinę metinę infliaciją, kitos institucijos – apie 3,5 proc.

„Lietuvos geležinkelių“ vadovas Mantas Bartuška pareiškė, jog nutraukus sutartį su JAV sankcionuota Baltarusijos trąšų gamintoja „Belaruskalij“ Lietuvos įmonei gali tekti mokėti šimtus milijonų eurų siekiančias baudas.   „Pažeidus sutartį gresia dideli nuostoliai (...) Gal siekti šimtus milijonų eurų“, – Seimo liberalų frakcijoje ketvirtadienį teigė M. Bartuška.

Susisiekimo ministras sako, jog nutraukus sutartį su sankcionuota Baltarusijos trąšų gamintoja „Belaruskalij“ Lietuvai gresia didelės vertės ieškiniai. Marius Skuodis pripažįsta, kad Lietuva neturi praktikos įgyvendinti tokių sankcijų, kai didelės apimties sutarčių nutraukimas gali turėti reikšmingų pasekmių valstybei.

Lietuva turi kuo skubiau ieškoti sprendimų, kaip įgyvendinti JAV įvestas sankcijas vienai didžiausių pasaulyje kalio trąšų gamintojų „Belaruskalij“, sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.  „Dabar yra labai daug aiškinimosi, kas, kaip, ką turėjo padaryti, kas ten kokius mokėjimus gavo. Šiandien svarbiausia, jog sankcijos būtų įgyvendintos.

Prezidento patarėja sako, kad Lietuva turėjo pakankamai laiko išsiaiškinti, kaip su mažiausiais nuostoliais įgyvendinti Jungtinių Amerikos Valstijų sankcijas vienai didžiausių pasaulyje kalio trąšų gamintojų „Belaruskalij“. Pasak A. Skaisgirytės, atsakomybę dėl kilusio „šaršalo“ turi prisiimti įmonės bei Vyriausybė, tačiau, kita vertus, „nereikia badytis pirštais, bet spręsti situaciją“. „Badyti pirštais į ministrus būtų negerai, reikia susivienyti ir žiūrėti, kaip išspręsti situaciją.

Vidutinis nedarbo lygis Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) valstybėse narėse spalį sumažėjo iki 5,7 proc. nuo 5,8 proc. rugsėjį. Nedarbas EBPO mažėjo šeštą mėnesį iš eilės, pažymima organizacijos pranešime. Palyginti su praėjusių metų vasariu – mėnesiu prieš prasidedant COVID-19 pandemijai – nedarbo lygis šioje valstybių grupėje šiemet spalį buvo 0,4 procentinio punkto didesnis. Bedarbių EBPO narėse per mėnesį sumažėjo 0,2 mln. iki 38,3 mln., bet buvo 2,8 mln.

Antradienį kai kuriuos „Swedbank“ klientus pasiekė apgavikiškos žinutės, kuriose siunčiama nuoroda atidaro sufalsifikuotą internetinį portalą, labai panašų į tikrąjį. Apsimesdami banku ir gyventojams siųsdami gąsdinančias žinutes sukčiai bando praturtėti kitų sąskaita. „Pastaruoju metu gyventojai sulaukia skambučių bei SMS žinučių su nuorodomis į netikrą „Swedbank“ puslapį, skatinant atblokuoti užblokuotas sąskaitas ar sustabdyti neegzistuojančius pavedimus.

Bendrovė „Vilniaus elektra“ dar šią savaitę nustos tiekti elektrą namų ūkiams kaip nepriklausoma tiekėja, BNS patvirtino Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT). Jos atstovė Loreta Kimutytė pranešė, kad gruodžio 9 dieną bendrovė nustoja veikti ir neatsiskaitė už balansavimo paslaugas.  Pavasarį skelbta, kad elektros ir dujų tiekimo veiklą nutraukia „Inregnum“, o apie 1,9 tūkst.

Europos Komisijos vadovai trečiadienį pranešė, kad kreipėsi į Kiniją informacijos dėl prekybos su Lietuva trikdžių. Bendrame pareiškime ES diplomatijos vadovas Josepas Borrelis ir už prekybą atsakingas eurokomisaras Valdis Dombrovskis tvirtino, kad bendrija atrems Pekino spaudimą, o Lietuvos ir Kinijos santykiai turės įtakos ir ES ryšiams su šia valstybe.

Susisiekimo ministras pripažįsta, jog „Belaruskalij“ lapkritį atlikti  avansiniai mokėjimai už trąšų gabenimą per Lietuvą gruodį, žinant apie būsimas JAV sankcijas, buvo netipiniai.  „Nenorėčiau konkrečių detalių komentuoti, visų iki galo niuansų net ir nežinau, tik patvirtinu faktą, bet taip, pervedimai buvo netipiniai ir visiškai kitokie, negu būdavo atliekami visą sutarties laikotarpį. Kitaip sakant, šitoje vietoje buvo daromi avansai gerokai į priekį“, – BNS sakė Marius Skuodis.

Lietuva svarstys galimybę įvesti papildomas sankcijas Baltarusijai reaguojant į pastarosios paskelbtą draudimą nuo kitų metų  iš Vakarų šalių įvežti įvairias prekes, daugiausiai žemės ūkio produktus. Ekonomikos ir inovacijų ministrė A. Armonaitė sako, jog tokios sankcijos – pasminga poveikio priemonė. „Svarstysime. Baltarusija naudoja žmones kaip ginklus – tai ekonominės sankcijos spausti režimą yra prasminga poveikio priemonė“, –  trečiadienį žurnalistams sakė A. Armonaitė.