Vilnietė Kristina (tikrieji vardas ir pavardė redakcijai žinomi) portalui tv3.lt pasakojo, kad juodojo penktadienio išpardavimu nusprendė pasinaudoti ne Lietuvoje, bet Lenkijoje.
„Pirkau du vilnonius paltus, už 1150 zlotų, man buvo pritaikyta 299 zlotų nuolaida, tad iš viso su siuntimu (25 zlotai) sumokėjau 876 zlotus arba 190,75 euro. Vienas paltas man atsiėjo 90 eurų. Tiesa, siunčiausi paltus ne į Lietuvą, o iš siuvyklos į kitą Lenkijos miestą, iš kurio juos pasiėmiau.
Labai džiaugiuosi paltų sudėtimi, vienas pagamintas iš 80 proc., o kitas iš beveik 70 proc. vilnos. Lietuvoje panašus paltas man kainuotų apie 170 eurų, o čia beveik už tą pačią sumą išėjo du paltai“, – pasakojo moteris.
Ji pasakojo, kad paltai siūti rankomis, nedidelėje šeimos įmonėje.
„Labai džiaugiuosi pirkiniu, manau, paltai bus ilgaamžiai, juos nešiosiu ne vienerius metus. Be to, jie dar ir labai šilti“, – džiaugėsi Kristina.
Kainos didesnės nei ES
Eurostat 2020 metų duomenimis, ne tik Lenkijoje drabužių kainos mažesnės nei Lietuvoje.
Pavyzdžiui, pigiausi drabužiai ir batai yra Bulgarijoje, jų kaina siekia 75 proc. Europos Sąjungos (ES) kainų lygio, taip pat Vengrijoje ir Rumunijoje, čia kainos atitinkamai siekia 76 proc. ir 83 proc. ES lygio. Net Vokietijoje, Ispanijoje ar Portugalijoje.
Lietuvoje drabužių kainos siekia 102 proc. ES lygio. Tai reiškia, kad pas mus jų kainos didesnės nei vidutiniškai visoje ES.
Brangiausi drabužiai ir batai yra Danijoje – 130 proc. ES kainų lygio, Islandijoje – 124 proc. ir Švedijoje 124 proc. ES kainų lygio.
Lietuvoje didesni antkainiai
Lietuvos aprangos ir tekstilės įmonių asociacijos (LATIA) generalinė direktorė Indra Grigonienė sakė, kad asociacija jungia Lietuvos įmones, kurios gamina kokybišką produkciją ir virš 60 proc. jos eksportuoja į kaimynines Europos šalis.
„Lietuvoje parduodama asociacijos narių produkcija yra aukštos kokybės. Dažniausiai tai – tvarūs, kokybiški ir ilgalaikiai gaminiai, o ne pigiausi, masiškai vartojami greitosios mados produktai.
Dauguma Lietuvoje parduodamos aprangos ir tekstilės nėra pagaminta mūsų pramonės įmonių. 80 procentų į Lietuvą įvežamos tekstilės yra masinė produkcija iš trečiųjų šalių. Ji dažnai kuriama pasitelkiant pigius energetinius ir žmogiškuosius resursus, nesiekiant gaminti tvariai ir kokybiškai“, – komentavo asociacijos generalinė direktorė.
Anot jos, pigios tekstilės gamyba ir tiekimas dislokuojami didesnėje Lenkijos rinkoje, kuri apima ir Baltijos šalis.
„Į Lietuvą ši produkcija įvežama su dideliais antkainiais dėl taikomų mokesčių ir dėl brangstančios administracinės naštos vietinėje rinkoje. Lietuvoje trūksta gamybinio personalo, o įsivežti jį sudėtinga dėl ilgų administracinių procedūrų. Tuo metu Lenkija yra įvedusi palengvinimus savo rinkoje“, – komentavo I. Grigonienė.
Anot jos, Lietuvoje gaminamai tekstilei keliami aukšti kokybės ir tvarumo reikalavimai, tad rinkdamiesi Lietuvos gamintojų produkciją mąstome ir apie pasaulio resursus, jų tvarų naudojimą ir tęstinumą.
Drabužiai brangesni dėl transportavimo kaštų
Stilistė Irina Cybina, sakė, kad drabužių prekiniai ženklai, kurie parduotuves turi daugelyje šalių, bus pigiausi ten, kur yra siuvami.
„Pavyzdžiui, jeigu prekinis ženklas yra įsikūręs Ispanijoje, šioje šalyje drabužiai ir bus pigesni nei Lietuvoje. Juk drabužiams atgabenti reikalingi papildomi kaštai. Todėl dėl papildomų išlaidų drabužiai Lietuvoje ir yra brangesni.
Tačiau nesutikčiau, kad Lietuvoje drabužiai yra prastesnės kokybės nei užsienyje. Lietuvoje tikrai turime prekinių ženklų, kurie kuria kokybiškus drabužius. Galbūt dažniau ieškant kokybės reikėtų atsigręžti į juos, o ne į greitosios mados parduotuves. Be to, mūsų, vietiniai siuvėjai siuva drabužius ir garsiems pasauliniams prekių ženklams“, – pasakojo stilistė.
Kainų augimą sustabdė internetinė prekyba
SEB banko ekonomisto Tado Povilausko teigimu, statistika rodo, kad jau daug metų Lietuvoje drabužiai brangesni nei kitose Europos šalyse.
„Lietuvoje esančios drabužių kainos beveik siekia Europos sąjungos (ES) vidurkį. Panašios kainos yra ir Latvijoje, Estijoje. Beje, ten drabužių kainos netgi šiek tiek didesnės. Tačiau pastaruosius porą metų drabužių kainos Lietuvoje nedidėjo. Mes pasiekėme ribą, kai kainoms augti, kaip ir nebėra kur“, – sakė ekonomistas.
Anot T. Povilausko, Lietuvoje maža drabužių pardavimo rinka, todėl kainos yra aukštos.
„Neturime didelių rinkos žaidėjų, kurie darytų nuolaidas, kaip kad yra Vokietijoje ar Didžiojoje Britanijoje. Ten įprasta daryti nuolaidas ir jos būna labai didelės. Taip skatinami pardavimai. Pas mus išpardavimai vyksta, tačiau jie kuklesni nei užsienyje.
Tačiau pandemijos laikotarpiu drabužių pardavimo sektorius buvo vienas labiausiai nukentėjusių. Vis tik sparčiai vystėsi internetinė prekyba, šioje srityje atsirado nauji rinkos žaidėjai. Todėl konkurencija didėjo ir drabužių kainos per paskutinius metus beveik nedidėjo“, – pastebėjo ekonomistas.
