Lietuvos verslas

Kai kuriems verslininkams, Mažeikių rajone dirbantiems pagal verslo liudijimus, teks plačiau atverti pinigines – taryba šią savaitę patvirtino naujas verslo liudijimų kainas, galiosiančias nuo kitų metų. Kai kurie įkainiai šoktelės nuo kelių iki dešimties kartų, todėl prieš didinimą pasisakiusieji rajono politikai prognozavo, kad taip bus paskatintas šešėlis, pranešė portalas santarve.lt.

Už suteiktas pavėžėjų paslaugas ateityje siūloma neleisti klientams atsiskaityti grynaisiais pinigais. Taip siekiama sumažinti šešėlį pavėžėjų rinkoje, nes taksi vairuotojams šis draudimas negaliotų. Tokiai idėjai šią savaitę pritarė parlamentinis Ekonomikos komitetas ir dabar svarstymai persikels į plenarinius posėdžius.

Lietuvos bankų rinkoje pagal sukauptą turtą, konsoliduotais duomenimis, kovo pabaigoje pirmavo „Swedbank“. Jis taip pat buvo pritraukęs ir daugiausiai indėlių, tuo metu pagal suteiktų paskolų portfelį lyderio pozicijos atiteko SEB bankui. Lietuvos banko duomenimis, „Swedbank“ kovo pabaigoje buvo sukaupęs 9,233 mlrd. eurų turto ir pagal šį rodiklį valdė 32,7 proc. šalies bankų rinkos. Antroje vietoje buvo SEB bankas – jis buvo sukaupęs 7,933 mlrd. eurų turto ir valdė 28,1 proc. rinkos.

Didžiausią parduotuvių tinklą Lietuvoje valdanti bendrovė „Maxima LT“, svarsto galimybę atidaryti naujo formato parduotuves. Vietoje arba kartu su parduotuvėmis su raide „X“, kurios žymi parduotuvių dydį, tikėtina, atsiras naujoviškos parduotuvės „Express“. Bent jau taip galima spręsti iš Lietuvos prekių ženklų duomenų bazės, kurioje birželio 12 d. registruotas prekės ženklas „Maxima express“. Naujo ženklo savininke nurodoma bendrovė „Franmax“. Prekybos tinklo „Maxima“ Komunikacijos ir korporaci...

Konkurencijos taryba pranešė pradėjusi tyrimą dėl Palangos miesto savivaldybės sprendimų, kuriais ši pavedė savo įmonei „Palangos komunalinis ūkis“ teikti miesto teritorijos tvarkymo ir priežiūros paslaugas. Konkurencijos taryba aiškinsis, ar savivaldybė nepažeidė įstatymo, kai pernai gruodžio 31 dieną be konkurso sudarė 29 mln.

Valstybės valdomi „Lietuvos geležinkeliai“ dėl galimo konkurenciją ribojančio susitarimo iš savo konkursų pašalino bendroves „Skinest Baltija“ ir „Askita“. „Lietuvos geležinkelių“ pranešime teigiama, kad sprendimas priimtas atsižvelgiant į Nacionaliniam saugumui svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos ir Konkurencijos tarybos rekomendacijas.

Vilniaus miesto savivaldybė gali tęsti Nacionalinio stadiono konkurso procedūras, tačiau sudaryti sutartį su jo laimėtoja vis dar neleidžiama, ketvirtadienį nusprendė Lietuvos apeliacinis teismas, tenkinęs savivaldybės skundą. Teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas, palankus savivaldybei, nėra pakankamas pagrindas visiškai panaikinti laikinąsias apsaugos priemones.

Vilniaus oro uoste pradedami nemokamo geriamojo vandens stotelių įrengimo darbai. Joms atsiradus, skrydžių laukiantys keleiviai galės įsipilti vandens į savo atsineštus buteliukus ar gertuves. Diegiant naują paslaugą siekiama ne tik nuolat aprūpinti keliautojus geriamuoju vandeniu, bet ir prisidėti mažinant plastiko atliekų kiekį, rašoma pranešime. Iš viso sostinės oro vartuose atsiras trys nemokamo geriamojo vandens stotelės. Dvi Šengeno ir viena – ne Šengeno zonoje.

Tekstilės gamybos bendrovė „Utenos trikotažas“ balandį įdarbino pirmuosius šešis siuvėjus iš Vietnamo ir planuoja, kad iki metų pabaigos jų skaičius išaugs iki 40 ir kadangi bandymas pasiteisino, kvalifikuotų specialistų bus dairomasi ir Indijoje, rašo „Verslo žinios“. Nors „Utenos trikotažas“ turi antrinę įmonę „Mrija“ Ukrainoje, „Utenos trikotažo“ generalinis direktorius Algirdas Šabūnas sako, kad šioje šalyje dėl gausios emigracijos taip pat juntamas kvalifikuotų darbuotojų stygius.

  Dėl ketvirtadienio vakarą per Lietuvą praūžusios audros be elektros dar yra likę iki kelių tūkstančių „Elektros skirstymo operatoriaus“ (ESO) klientų, pranešė bendrovė.   11 val. duomenimis, daugiausia elektros neturi atokiose vietose, vienkiemiuose esantys klientai, kur dėl praūžusios audros, virtusių medžių ar jų šakų, fiksuojami sudėtingesni gedimai. Tai gali būti keliose vietose nutrūkę elektros laidai, lūžusios elektros oro linijų atramos ir pan.

Dėl milžiniškų karščių braškės greitai sunoko ir ūkininkai nespėja nei jų skinti, nei pardavinėti. O tie, kurie dar susitvarko su kiekiu, turi liūdną žinią raudonskruosčių uogų gerbėjams – derlius bus mažesnis ir trumpesnis. Tačiau anksčiau negu įprasta sunokusių šviežių lietuviškų uogų tautiečiai neperka. Jie mieliau renkasi pigesnes, bet savaitės senumo chemikalais apipurkštas iš užsienio atvežtas braškes.

Ketvirtadienį naujas afrikinio kiaulių maro (AKM) židinys patvirtintas dar viename kiaulių ūkyje Marijampolės rajone, Netičkampio kaime. Šiame ūkyje ėmė karčiuoti keletas kiaulių, dvi iš jų nugaišo. Iš viso ūkyje laikomos 52 kiaulės, pranešė Maisto ir veterinarijos tarnyba. „Situacija Marijampolės ir Šakių rajonuose labai įtempta. Juose daug smulkių kiaulių laikytojų, nuolat randama AKM užsikrėtusių šernų“, – pranešime sakė tarnybos vadovas Darius Remeika.

Apsispręsti, kaip kaupsite papildomą pensiją ir ar iš viso tai darysite, liko kiek daugiau nei dvi savaitės. Ką geriau rinktis – didesnį atlyginimą likusią darbinę karjerą ar papildomas pajamas sulaukus pensijos? Apie tai naujienų portalo tv3.lt studijoje diskusija su Vilniaus universiteto profesoriumi Romu Lazutka ir Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos prezidentu Šarūnu Ruzgiu.

Seimas priėmė įstatymą, leidžiantį paspartinti Lietuvos elektros sistemos sinchronizavimą su žemynine Europa iki 2025 metų. Už Elektros energetikos sistemos integracijos į Europos elektros energetikos sistemas įstatymo pataisas balsavo 88, o susilaikė 6 parlamentarai.

  Lietuvos finansų sistema veikia stabiliai, o jos svarbiausios grandies – bankų – atsparumas galimiems sukrėtimams yra aukštas. Vis dėlto matyti vidaus ir išorės rizikų sistemos stabilumui, teigia Lietuvos bankas (LB) naujoje Finansinio stabilumo apžvalgoje.   Pasak centrinio banko, svarbiausios rizikos yra dvi: Šiaurės šalyse, su kuriomis susiję Lietuvos didžiausi bankai, susidarę finansiniai disbalansai, ir Lietuvoje išaugęs kredito bei nekilnojamojo turto (NT) rinkos aktyvumas.

Verslininkams susikovus dėl milijoninės vertės trąšų, sustojo visos trąšų gamyklos veikla. Maždaug 100 darbuotojų jau keli mėnesiai sėdi ir be darbo, ir be algų. Nuo vasario dvi bendrovės nesutaria, kam priklauso daugybė tūkstančių tonų pagamintų trąšų. Jų vertė – 3,5 mln. eurų. Maišai su pagamintomis trąšomis Marijampolės trąšų gamyklos kieme stovi jau nuo vasario mėnesio. Viso to vertė – 3,5 mln. eurų.

  Per karščius Lietuvoje smarkiai išaugus vandens suvartojimui, didmiesčiuose susiduriama su jo tiekimo problemomis: Vilniuje ir Kaune kai kur nukrito vandens slėgis, Kaune kai kurie gyventojai vandens neturi visai.   Kaip BNS perduotame komentare teigia laikinasis „Kauno vandenų“ generalinis direktorius Ramūnas Šulskus, mieste su vandens tiekimo sutrikimais susiduria apie tūkstantis kauniečių.

Dėl tvyrančių karščių ne tik dažniau tikrinami prekybininkai, bet ir daugėja vartotojų skundų dėl netinkamai laikomų maisto produktų. Maisto ir veterinarijos tarnybos teigimu, daugėjant skundams, daugėja ir pažeidimų. „Tarnyba kaip ir kasmet atėjus karščiams stiprina kontrolę dėl laikymo sąlygų, nes netinkamos sąlygos, kai aplinkos temperatūra yra labai aukšta, yra ypatingos rizikos veiksnys.

Besitęsiant kaitrai Valstybinė darbo inspekcija (VDI) teigia gaunanti vis daugiau skundų dėl netinkamų darbo sąlygų. Anot inspekcijos, blogiausia padėtis dėl darbo sąlygų stebima prekybos centruose veikiančiose mažose parduotuvėlėse. „Žmonės skambina nuolat – skambina darbdaviai, skambina darbuotojai“, – BNS sakė VDI Nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų skyriaus vyriausioji darbo inspektorė Rita Zubkevičiūtė.

Trečiadienį Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas nusprendė, kad šventinių arba nedarbo dienų sąrašas būtų papildytas lapkričio 2-ąją – Mirusiųjų atminimo (Vėlinių) diena. Šiuo metu nedarbo dienomis laikoma lapkričio 1-oji, Visų Šventųjų diena. Be jos, nedarbo dienomis laikomos dar 14 dienų.

Šiuo metu darbo skelbimuose nebūtina nurodyti, kokio dydžio darbo užmokestis siūlomas laisvoje darbo vietoje. Tačiau Seime svarstomos Darbo kodekso pataisos, kurios įpareigos darbdavius tai daryti.

Turguose jau pasirodė ir lietuviškų braškių. Jų kilogramas kainuoja 5-3,5 euro. Gydytojui Artūrui Razbadauskui Senajame turguje pavyko nusipirkti ir už 3 eurus. Graikiškos braškės jau eina į pabaigą, o lenkiškos nuo 7,5 euro už kilogramą jau atpigo iki 2,5 euro. Kol kas šios gardžios uogos perkamos valgyti, o uogienėms jos tiks po kokių 2 savaičių. Šiuo metu dar tik pati braškių pirkimo pradžia. Be to, pirmadienis – tikrai ne turgaus diena, tad neradome nei kalnų braškių, nei pirkėjų eilių.

Seimo Ekonomikos komitetas trečiadienį svarstys Kelių transporto kodekso pataisas, kuriomis ketinama griežtinti pavėžėjų veiklą. Pataisas parengusi Susisiekimo ministerija tikisi, kad nauji reikalavimai pavėžėjams leis šią veiklą išskaidrinti ir surinkti daugiau mokesčių. Ministras Rokas Masiulis yra sakęs, kad pataisas inicijavo Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba, Mokesčių inspekcija ir Specialiųjų tyrimų tarnyba.

Iš Lietuvos nesitraukiant alinantiems karščiams, oro kondicionierių ir ventiliatorių pardavimai auga kartais, rašo portalas delfi.lt. Darbų padaugėjo ir kondicionierius montuojantiems darbininkams, jų paslaugų gali tekti laukti ne vieną dieną. Internetinės parduotuvės „Pigu.lt“ Komunikacijos vadovė Raimonda Strazdauskaitė sako, kad oro kondicionierių pardavimai, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, išaugo 1,5 karto.

  Seimas spręs, ar nuo 2020 metų dar labiau sugriežtinti plastiko maišelių naudojimą – norima uždrausti Lietuvoje ir gaminti, ir tiekti į rinką dviprasmiškai vertinamus aerobiškai skaidžius plastikinius pirkinių maišelius.   Seimas antradienį priėmė svarstyti tai numatančią Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo pataisą, kurią parengė Aplinkos apsaugos komiteto narė „valstietė“ Virginija Vingrienė.

Finansų ministrui Viliui Šapokai perspėjant, kad pritarus konservatorių siūlymui neapmokestinamųjų pajamų dydį nuo kitų metų įšaldyti ties 300 eurų išaugs socialinė atskirtis ir šalies regioniniai skirtumai, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas ketina siūlyti NPD didinti dvigubai lėčiau, negu numatyta. „Mano siūlymas šią savaitę bus registruotas, kad NPD nuo 2020 metų ir 2021 metų būtų didinamas, tik ne tiek kiek numatyta – ne pridedant po 100 eurų, o po 50 eurų.

Specializuoto banko licenciją dar 2018-ųjų gruodį iš Europos Centrinio Banko gavęs, o nuo birželio 1-osios ir Lietuvos bankų asociacijos nariu tapęs „European Merchant Bank“ klasikinės bankininkystės paslaugas teikti pradės jau šį rudenį. Pirmiausia Lietuvoje įsikūręs bankas aptarnaus juridinius asmenis, o nuo 2020 m. „European Merchant Bank“ paslaugomis galės naudotis ir fiziniai asmenys. „Paslaugas pradėsime teikti 2019-ųjų rudenį.

Šiaulių bankas jungiasi prie momentinių mokėjimų eurais sistemos – nuo šiol iš kitų bankų siunčiami pinigai Šiaulių banko klientų sąskaitas pasieks per kelias sekundes. Momentinius mokėjimus atlikti bus galima iš kitų Europos Sąjungos ar Europos ekonominės erdvės šalių bankų. Svarbi sąlyga tokiam mokėjimui gauti – siuntėjo bankas privalo siųsti tokio tipo kredito pervedimus ir suma neturi viršyti 15 tūkst. eurų, rašoma pranešime spaudai.

Pernai lietuvių išleista suma Lenkijoje augo 5 proc. iki 366 mln. eurų, remiantis Lenkijos Centrinio statistikos biuro duomenimis, skelbia portalas 15min.lt. Lietuvos gyventojai pernai į Lenkiją vyko 5,7 mln. kartų. Paskutinį metų ketvirtį vienas asmuo iš Lietuvos per vieną kelionę vidutiniškai išleido apie 120 eurų. Lenkijoje visi užsieniečiai pirkėjai dažniausiai perka statybines ir remonto medžiagas, elektronikos ir namų apyvokos prekes, taip pat automobilių dalis.

Labiausiai brangstančia preke toliau išlieka bulvės, o labiausiai pinga – obuoliai, skelbia maisto kainų tyrimą atlikęs portalas pricer.lt. Šių metų gegužę kilogramo bulvių kaina vidutiniškai siekė 58 centus – 2,4 karto daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Toliau rikiuojasi juodoji arbata „Lipton“, jos kaina per metus augo 32,1 proc. iki 1,59 euro ir bananai, kurių kilogramo kaina augo 27 proc. iki 1,1 euro. Labiausiai per metus atpigo obuoliai – jų kaina mažėjo 53,9 proc.

Liko mažiau nei mėnuo apsispręsti, kaip pensiją kaupsime ateityje. Daugelio žmonių sprendimą lems ir tai, kad pensijų fonde sukauptas turtas yra paveldimas. Vis dėlto ne visiems žinoma, kad tokiu atveju mokamas paveldėjimo mokestis. Portalas tv3.lt pasidomėjo, kokio dydžio jis yra, kam jį reikia mokėti, o kas nuo jo atleidžiamas. Pagal įstatymą, iki birželio 30 d. gyventojai turi nuspręsti, kaip kaups pensiją likusią darbinę karjerą.

Sostinės savivaldybė pirmadienį pradėjo švarinti kiemus: nutempia nenaudojamus bešeimininkius automobilius ir perima juos savo žinion. Vieną pirmųjų automobilių sostinės savivaldybė pirmadienio rytą nutempė iš Paribio gatvės Žvėryne. Kaip pranešė savivaldybė, pirmadienį prasidėjęs Vilniaus kiemų valymas truks visą birželį, kol vietas užimančių griuvenų nebeliks.

Žiūrint įprastą televiziją kartais gali atrodyti, kad joje reklamų jau gerokai per daug. Specialistai pripažįsta, kad reklamų kiekis šiemet yra išaugęs, tačiau tam yra objektyvių priežasčių. Bendrovės „Kantar“ Reklamos monitoringo vadovė Giedrė Juronienė skaičiuoja, kad per keturis pirmus šių metų mėnesius, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu išaugo 14 proc. 2019 m. sausį – balandį televizijoje buvo ištransliuoti 812 tūkst. reklaminių klipų.

Rusijos valstybinius pirkimus laimintys Klaipėdos verslininkai Lietuvoje gauna strateginių įmonių ir kariuomenės užsakymų, skelbia LRT tyrimų skyrius. LRT Tyrimų skyriaus duomenimis, dviejų Lietuvos verslo grupių – „Novikontas“ ir „Garant Group“ – akcininkų įmonės dalyvauja Rusijos valstybiniuose pirkimuose. Su „Novikontas“ per akcininkus susijusi „RSB Kaliningrad“ yra gavusi keliolika Rusijos federalinės saugumo tarnybos užsakymų, o darbus atlieka Rusijos specialiosios paskirties laivuose.

Pirmadienį į Lietuvą atvyksta Kinijos ekspertai – jie atliks paskutines patikras, kad Lietuva galėtų eksportuoti šaldytą jautieną ir jos subproduktus. Anot Maisto ir veterinarijos tarnybos, jų vizitas tęsis visą savaitę.

Lietuvoje jau prasideda bulviakasis. Subėrę bulves į dirvą vos pasitraukus įšalui, dabar ūkininkai skaičiuoja ankstyvąjį derlių. Šviežių lietuviškų daržovių pasiilgę gyventojai skuba jų ieškoti ir turgeliuose, ir prekybos centruose. Kiek kainuoja jų kilogramas ir ką geriausia dabar iš ankstyvųjų bulvių gaminti – domėjosi mūsų žurnalistai, apsilankę ir ūkyje, ir turguje, ir kavinės virtuvėje. Kėdainių rajone Dambrauskų ūkyje burzgia kasamosios. Čia prasidėjęs bulviakasis.

Norintiems mažiau mokėti už elektrą daugiabučių gyventojams, energetikos ministerija siūlo įsirengti saulės elektrines, gyventojams žadama kompensuoti maždaug trečdalį saulės modulių įsirengimo kainos. Tiesa, tai nereikš, kad nuo šiol daugiabučių stogai ims blizgėti saulės elektrinių atspindimais spinduliais – elektrinę daugiabutis galės įsirengti, kad ir soduose ar kitame Lietuvos krašte. Apsilankėme viename iš sostinės daugiabučių, kurie įsirengė saulės kolektorius. Jų čia apie dvidešimt.

Karštų savaitgalių ir atostogų metas jau startavo. Išvykų prie jūros ir ežerų, piknikų sodybose, aktyvaus sporto gamtoje metu mus visur lydi ir mobilieji telefonai. Juk smagu gražiausiomis akimirkomis pasidalinti su draugais ar įkelti asmenukę į socialinius tinklus. Tačiau kol jūs gerai leidžiate laiką, ar nepamirštate pasirūpinti savo telefonu? „Du didžiausi išmaniųjų telefonų ir kitų prietaisų priešai vasarą – vanduo ir karštis.

Jau po dvejų metų prekyboje nebeliks nei plastikinių šiaudelių, nei vienkartinių puodelių ar lėkščių. Prekybininkai tam jau ruošiasi ir jau siūlo pakaitalus iš popieriaus ir medienos. Tuo metu gėrimų gamintojai su didžiuliu nerimu žiūri į ateitį, mat jiems po 5-erių metų gali tekti gaminti naujoviškus butelius. Briuselis reikalauja, kad atidarius butelį, kamštelis liktų prikabintas ir neterštų gamtos. Europos institucijos nusprendė, kad plastikinių butelių supirkimo sistemos negana.

Verslininkai trina rankas – šylantys orai vis labiau įsuka prekybos arbūzais sezoną. Karštesnę dieną vienas prekybos tinklų jų parduoda nuo kelių iki keliolikos tonų. Tiesa, pardavėjai neslepia, kol kas arbūzus dažniausiai graibsto šventėms, ir net dovanoms. O štai paprastai ant pietų ar pusryčių stalo ši uoga populiaresnė būna liepą ar rugpjūtį. Medikai ragina valgyti arbūzus, tačiau pastebi, kad šis produktas itin pavojingas sergantiems cukriniu diabetu.

Atėjus savaitgaliui žmonės plūsta į pajūrį. Kuršių nerijoje skelbiamas vasaros sezonas. Tiesa, nakvynės kaina čia kone dvigubai didesnė nei Palangoje. Vietos verslininkai nemano, jog užkeltos nakvynės ir paslaugų kainos atgraso turistus. Esą žmonės Kuršių neriją aplenkia dėl vietinės rinkliavos, kuri šiuo metu – 20 eurų. Kuršių nerija labiau vilioja užsienio turistus: vokiečius, prancūzus ar skandinavus. Anot vietos verslininkų, lietuviai kol kas čia – reti svečiai.

Europos Komisija dar kartą ragina Lietuvą įvesti nekilnojamojo turto ir automobilių mokesčius. Tačiau artėjant kitų metų Seimo rinkimams, valdantieji kratosi bet kokių kalbų apie naujus mokesčius. Jie svarsto nebent pabranginti taršių mašinų registraciją bei priversti naudotų mašinų pirkėjus sumokėti PVM nuo mašinos rinkos kainos, o ne nuo fiktyvios deklaruojamos dokumentuose.

Buitinės technikos ir elektronikos tinklas „Elektromarkt“ uždaro prieš metus už 0,5 mln. eurų rekonstruotą parduotuvę Vilniaus „Akropolyje“, praneša „Verslo žinios“. Bendrovės „GV Group“, valdančios „Elektromarkt“ tinklo parduotuves, direktorius Tomas Čivilis nurodo, kad išsikelti iš „Akropolio“ nuomotų patalpų nutarta siekiant tolesnio augimo ir internetinės prekybos stiprinimo: „Taip pat matome, kad pasiteisino mūsų nauja strategija stiprinti sparčiai augančią e. prekybą: jau kelerius metus ...

KN (AB „Klaipėdos nafta“), naftos ir suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalų operatorės, vadovas Mindaugas Jusius priėmė sprendimą dėl asmeninių priežasčių palikti organizaciją, apie tai buvo oficialiai informuota KN valdyba. Numatoma, kad generalinio direktoriaus pareigas M. Jusius eis iki liepos pabaigos. M. Jusius KN generalinio direktoriaus pareigas pradėjo eiti 2017 m. pradžioje. Iki tol KN veikloje jis dalyvavo kaip nepriklausomas valdybos narys, taip pat yra dirbęs KN audito komitete.

Praėjusiais metais Europos Komisija pasiūlė visose ES šalyse įvesti vienodą skaitmeninių paslaugų mokestį. Kol kas bendrai nesutariama, koks jis turėtų būti, tačiau kai kurios valstybės jau pasirengė jį įvesti. Kada ir kokį skaitmeninių paslaugų mokestį galėtų turėti Lietuva? Praėjusiais metais Europos Komisija pasiūlė visoje ES įvesti 3 proc. dydžio mokestį bendrovių pajamoms iš reklamos internete, socialiniuose tinkluose, el. prekybos ar duomenų pardavimo.

Nuo šiandien „Luminor“, sujungęs DNB ir „Nordea“ bankų tinklus, nedalyvauja bendrame bankomatų tinkle su Šiaulių, „Danske“ ir „Citadele“ bankais. Portalui tv3.lt tai patvirtino banko komunikacijos vadovė Giedrė Bielskytė. „Nuo šiandien nedalyvaujame bankomatų tinkle, o pinigų išgryninimas „Luminor“ kortelių šiuose bankomatuose bus apmokestintas pagal mūsų įkainius, gryninant kitų bankų bankomatuose.

Nors daugelis lietuvių pasisako prieš automobilių mokestį, ekonomistas Nerijus Mačiulis tikina, kad jis neišvengiamai bus įvestas. Kitaip Lietuvai teks mokėti didžiules baudas ES, o mes ir toliau nuodysime vieni kitus. Tuo įsitikinęs „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis, apie skirtingus mokesčius diskutavęs tv3.lt studijoje.

Nuo šių metų pradžios pensijų kaupimo dalyvių sąskaitos jau pasipildė beveik 140 milijonų eurų, iš jų 41 mln. eurų kaip paskaitą skyrė valstybė. Aktyviai pensijų kaupime dalyvauja ir įmokas moka 830 tūkstančių gyventojų – rodo naujausi „Sodros“ duomenys. „Sodra“ į pensijų kaupimo dalyvių sąskaitas pervedė įmokas už balandį – iš viso beveik 38 milijonus eurų. Palyginti su kovo mėnesiu daugiau nei 3 mln. eurų išaugo valstybės paskatų suma, kuri balandį perkopė 10 milijonų eurų ir pasiekė 12,8 mln.

Siekiant greitesnio europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ ir kitų svarbių valstybei projektų įgyvendinimo, Seimas supaprastino žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūras. Seimas ketvirtadienį priėmė Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo pataisas: už balsavo 73 Seimo nariai, o vienas parlamentaras susilaikė. Dabar žemės paėmimo procedūras atlieka Nacionalinė žemės tarnyba ir jos padaliniai rajonuose.