Lietuvos verslas

Lietuvoje jau antrus metus stebimas nekilnojamo turto (NT) rinkos suaktyvėjimas. Kai kurie specialistai sako, kad antrą ar trečią būstą nusprendę įsigyti gyventojai mažina pirmojo gyvenamojo būsto ieškančių gyventojų galimybes įsikurti mieste.

Policija penktadienį ir šeštadienį pradėjo du ikiteisminius tyrimus dėl svetimų galimybių pasų naudojimo. Penktadienį 18.20 val. Ozo gatvėje 1973 metais gimęs vyras apsaugos darbuotojui pateikė kito asmens vardu išduotą galimybių pasą. Toks atvejis šeštadienį užfiksuotas ir A. Juozapavičiaus prospekte Kaune, kur 1986 metais gimęs vyras taip pat pateikė ne savo galimybių pasą. Abiem atvejais pradėti ikiteisminiai tyrimai dėl dokumento pagrobimo ar pagrobto dokumento panaudojimo.

Tiek elektros, tiek dujų kainoms šį šildymo sezoną būsiant didesnėms, viešojoje erdvėje pradėta kalbėti, ką turėtų ir galėtų daryti valstybės institucijos, kad gyventojams būtų sumažinta išlaidų našta. Ekonomistai turi savų pasiūlymų, tačiau Valstybinė energijos reguliavimo tarnyba (VERT) sako, kad kol kas galutinio sprendimo situacijai sušvelninti dar nėra. Tarnyba taip pat atkreipia dėmesį, kad elektros energijos, kaip produkto, kaina nėra reguliuojama, ji susiformuoja rinkoje.

EBPO Lietuvai pateikė 43 rekomendacijas kaip pagerinti padėtį aplinkosaugoje. Bene didžiausias dėmesys taršiausiam sektoriui šalyje – transportui. Valdžia svarsto, kaip be automobilio savo gyvenimo neįsivaizduojančius lietuvius iš jo išlaipinti. Savivaldybės tikina, kad viešojo transporto modernizavimui reikia skirti milžiniškų lėšų.

Metinė infliacija Lietuvoje rugsėjo mėnesį pasiekė 6,3 proc., rodo Statistikos departamento duomenys. Daugelis ekonomistų sutaria, kad normaliu laikytinas 2 proc. dydžio metinis kainų augimas. Vis dėlto, nors dabartiniai infliacijos rodikliai normą viršija daugiau nei trigubai, kai kurie specialistai įspėja, kad tai, galimai, dar ne pabaiga. Didėjant infliacijai, atitinkamai krenta pinigų vertė – už tą pačią sumą pinigų galima nusipirkti mažiau prekių ar paslaugų.

Kai kurios Europos valstybės jau priėmė sprendimą leisti dirbti tik žaliąjį (galimybių) pasą turintiems darbuotojams. Tuo metu darbuotojų ir darbdavių atstovai Lietuvoje sako, kad mūsų šalyje tokia tvarka vargu ar būtų efektyvi. Tačiau tokią savo nuomonę abi pusės grindžia skirtingais argumentais.

Seimas raginamas keisti alkoholio prekybą rugsėjo pradžioje, kai švenčiama naujų mokslo metų pradžia.  Šeši konservatoriai Seime registravo Alkoholio kontrolės įstatymo pataisą, kuria siūlo uždrausti prekiauti alkoholiu kiekvienų metų rugsėjo 1-ąją, išskyrus tada, kai rugsėjo 1-oji sutampa su laisvadieniais. Tokiu atveju draudimas galiotų artimiausią darbo dieną, pirmadienį.  Draudimas ir toliau nebūtų taikomas alkoholiniams gėrimams, parduodamiems viešojo maitinimo vietose.

Pastaruoju metu ne vienam „Lietuvos pašto“ klientui patekti į pašto skyrius kyla sunkumų. Vieniems kliūna tai, kad nemažai pašto skyrių – prekybos centruose, į kuriuos, pagal naują tvarką, galima patekti tik su galimybių pasu. Tuo metu kiti nusivylę ir kai kurių ne prekybos centruose esančių skyrių prieigomis. Tai gyventojams kelia neigiamų emocijų. Vieni jas išlieja socialiniuose tinkluose, kiti rašo skundus tiesiogiai tarnyboms.

Galimybių paso turėjimas suteikia kur kas daugiau laisvių pandemijos metu. Visgi fiksuojama, kad ne visi darbdaviai laikosi taikomų apribojimų kontrolės.

Lietuva su Latvija ir Estija šiuo metu plėtoja kelias su kapitalo rinkos plėtra susijusias iniciatyvas – Baltijos kapitalo rinkų plėtros akceleravimo fondo, vieningos padengtų obligacijų reguliavimo sistemos Baltijos šalyse ir trijų Baltijos valstybių, kaip vieno regiono, reitingavimo tarptautiniuose indeksuose, teigia finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Jeigu norėtumėte jau lapkritį gauti naują vienišo asmens išmoką, atitinkamą prašymą „Sodrai“ turėtumėte pateikti iki spalio pabaigos. Naujovę įteisinantis įstatymas įsigaliojo tik nuo liepos, tačiau vos per 3 mėnesius naujos išmokos jau paprašė arti 100 tūkst. gyventojų. Ši išmoka bus mokama tik nesituokusiems ar išsiskyrusiems asmenims, tad sutapimas ar ne, palyginti su praėjusiais metais, ištuokų Lietuvoje šiemet padaugėjo.

Jonavos trąšų gamintoja „Achema“ privalo sumokėti beveik 18,8 mln. eurų skolą už Klaipėdos suskystinų gamtinių dujų (SGD) terminalo išlaikymą. Lėšas įmonė turi pervesti dujų perdavimo bendrovei „Amber Grid“, galutinai nutarė teismas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) rugsėjo 29 dieną atmetė „Achemos“ skundą ir paliko galioti Apeliacinio teismo ir Kauno apygardos teismo 2015-2016 metais priimtas nutartis. Teismai nurodė  „Achemai“ sumokėti bendrą 18,759 mln.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), siekdama geriau informuoti visuomenę apie COVID-19 pandemiją, vakcinaciją ir medikų darbą pandemijos metu informacijos sklaidai pasitelkia įvairias žiniasklaidos priemones ir už šias viešinimo paslaugas yra mokama.

Dviračių ir pėsčiųjų takams Vilniuje bus skirti papildomi 2 mln. eurų, tai leis įrengti 10 kilometrų takų daugiau, nei planuota, penktadienį informavo Vilniaus savivaldybė. Metų pradžioje savivaldybė buvo numačiusi nutiesti ir sutvarkyti 26 kilometrų pėsčiųjų ir 14 kilometrų dviračių takų, tad skyrus papildomus pinigus, prisidės dar 10 papildomų kilometrų.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, siūlanti didinti kompensacijų už šildymą gavėją ratą, nesiūlo keisti būsto ploto normatyvų, taikomų kompensacijoms skaičiuoti. „Socialinė parama neturi tapti (prieinama – BNS) visiems. Turi būti tam tikros ribos“, – penktadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete teigė socialinės apsaugos ir darbo viceministras Audrius Bitinas.

Nuo spalio 1 d. buvo perskaičiuotos kai kurios išmokų minimalūs ir maksimalūs dydžiai. Tačiau pensijų indeksavimo dar teks palaukti iki kitų metų pradžios. O kuriomis spalio dienomis pinigus gyventojams mokės „Sodra“? Kaip jau skelbta, prasidėjus naujam ketvirčiui, „Sodra“ perskaičiavo dalį išmokų dydžių. Dėl padidėjusio vidutinio darbo užmokesčio, jos bus kiek didesnės. Tačiau senatvės, netekto darbingumo ar neįgalumo, taip pat našlių ar našlaičių pensijos išlieka tokio paties dydžio.

Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) ketvirtadienį patvirtinta patobulinta elektros perdavimo, skirstymo ir visuomeninio tiekimo paslaugų bei visuomeninės kainos viršutinės ribos nustatymo metodika turės mažesnę neigiamą įtaką, teigia „Ignitis grupė“. „Metodikos nauja redakcija atliepia dalį grupės pastabų ir pasiūlymų, pateiktų viešosios konsultacijos ir diskusijų su VERT metu.

Energetikos ministerija svarsto idėją mokėti kompensacijas namų ūkiams, jei jų sąskaitos už elektrą, dujas, šildymą ir galbūt vandenį viršys 15 proc. jų pajamų.  Viceministrė Inga Žilienė teigia, jog tam ketinama nustatyti energetinio skurdo lygį – jis galėtų siekti 15 proc. namų ūkio pajamų, išleidžiamų energetikos ištekliams.  „Jeigu namų ūkis išleidžia 15 proc.

Energetikos ministerija siūlo leisti šilumos gamintojams lanksčiau įsigyti gamtinių dujų ir taip atpiginti gaminamą šilumą, pranešė energetikos viceministrė Inga Žilienė.

Šiluma Vilniuje artėjantį šildymo sezoną gali pabrangti net iki 70 proc., sako Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) narys.  „Ypatinga situacija Vilniuje, kur didžiausias kainos augimas. Pagal naujausias vyraujančias dujų kainų tendencijas matome, kad padidėjimas gali būti netgi iki 70 procentų“, – penktadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete teigė Matas Taparauskas.

Finansų ministerija ketina taisyti tvarką, pagal kurią įmonės  įtraukiamos į nepatikimų mokesčių mokėtojų sąrašą, rašo portalas vz.lt. Siekiama nustatyti bendrą principą, kad įmonės pripažįstamos neatitinkančios patikimos mokesčių mokėtojos kriterijų nepriklausomai nuo to, ar jie padaro pirmą administracinį nusižengimą, ar pakartotinį – visais atvejais būtų vertinamas už padarytą nusižengimą paskirtos baudos dydis.

Daugiau nei dvi savaites „Investuok Lietuvoje“ vadovaujantis buvęs IT specialistas bei ekonomikos ir inovacijų viceministras Elijus Čivilis teigia, kad agentūra šiuo metu derasi su 117 potencialių investuotojų į Lietuvą.  Naujasis agentūros vadovas šalies regionus mato kaip neišnaudotą potencialą. Didinant jų patrauklumą jau pradėtos mokėti stipendijos būsimiems IT specialistams Panevėžyje.

Gyventojai skundžiasi, kad be galimybių paso jiems užsivėrė durys ne tik į restoranus, kirpyklas ar parduotuves. Dalis žmonių lieka ir be grynųjų pinigų, nes negali pasinaudoti bankomatu, didesnėse parduotuvėse ar prekybos centruose esančiais bankomatais neturėdami galimybių paso. Portalo tv3.lt skaitytoja Dovilė pasakojo, pritrūkus grynųjų pinigų mažame mieste sunku rasti bankomatą, o ir radus pasinaudoti juo galima tik turint galimybių pasą.

Energetikos ministrui pareiškus, kad nei Jonavos trąšų gamintoja „Achema“, nei elektros ir dujų tiekėja „Ignitis“ Latvijos Inčukalnio požeminėje saugykloje šią vasarą dujų nekaupė, „Achema“ teigia dujų joje niekada nelaikiusi ir nelaikanti.  „Saugykla dirba nelanksčiai: šaltu periodu tik išduoda, o šiltu – tik priima dujas.

Lietuva už 19 mln. eurų papildomai perka vokiškų automatinių šautuvų G-36, pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). Jos teigimu, ketvirtadienį Gynybos resursų agentūra su Vokietijos įmone „Heckler & Koch GmbH“ pasirašė sutartį dėl šių ginklų įsigijimo.

Ketvirtadienį po pateikimo Seimas pritarė Pensijų kaupimo įstatymo pataisoms. Jas galutinai patvirtinus, papildomai pensiją kaupiantys gyventojai galėtų iš karto pinigais atsiimti didesnės vertės fonde sukauptą turtą − ne 5 tūkst. eurų, o 10 tūkst. eurų. Seimas pradėjo svarstyti Seimo nario Algimanto Dumbravos pristatytas Pensijų kaupimo įstatymo pataisas, kuriomis siūloma pensijų fondo dalyviui, sukaupusiam nuo 5 iki 10 tūkst.

Iki 2024-ųjų galima išasfaltuoti beveik visus žvyrkelius, einančius per kaimus, kur gyvena ne mažiau kaip 10 žmonių, sako susisiekimo ministras Marius Skuodis. „Tikrai galime iki 2023 metų, iki 2024 metų išasfaltuoti visas gyvenvietes, valstybinius žvyrkelius per gyvenvietes, kuriose gyvena virš 10 gyventojų, ir šitą klausimą praktiškai uždaryti“, – ketvirtadienį Seime per Vyriausybės valandą teigė ministras.

Seimas ketvirtadienį priėmė atnaujintą Viešųjų pirkimų įstatymą, leidžiantį institucijoms laisviau spręsti dėl viešųjų pirkimų centralizavimo bei pakėlusį nedidelės vertės pirkimų bei žodinių sutarčių „lubas“.  BNS pateikia dešimt svarbiausių pokyčių: 1. Nuo 2023 metų sausio neskelbiamų mažos vertės viešųjų pirkimų „lubos“ didėja nuo 10 tūkst. iki 15 tūkst. eurų.   2. Nuo 2022 metų tokių pirkimų sutarčių žodžiu riba nuo 3 tūkst. eurų pakeliama iki 5 tūkst. eurų.

Nuo penktadienio apsauginių kaukių dėvėjimas vėl bus privalomas didelėse parduotuvėse ir prekybos centruose. Jų atstovai tikino, kad pirkėjai dar nespėjo atprasti nuo kaukių. Dauguma jas vis tiek dėvėjo, nors jos buvo ir neprivalomos. Tačiau prekybininkai tikina, kad nors Vyriausybės sprendimas priimtas, operacijų vadovo įsakymo, kaip jį vykdyti, dar nesulaukė.

Vyriausybės ir energetikos ministro svarstomos priemonės, kaip amortizuoti augančias dujų, elektros ir šildymo kainas gyventojams iš esmės nieko nespręs – tokias išvadas po susitikimo su energetikos ministru konservatoriumi-krikdemu Dainiumi Kreiviu daro opozicinės Socialdemokratų partijos atstovai. Socialdemokratai stebisi, kodėl valdantieji nesvarsto valstybinių energetikos monopolijų pelnų peržiūros – esą vien valstybės valdomos „Ignitis“ pelnas šiais metais gali siekti 310 mln. eurų.

Elektros ir dujų tiekėja „Ignitis“, neinvestavusi į senus tinklus, tam numatytas lėšas – apie 200 mln. eurų  – turės įsisavinti, ir tai bus griežtai prižiūrima, sako energetikos ministras Dainius Kreivys.    „Praėjusiame reguliavimo periode yra neinvestuotų pinigų, kurie turėjo būti investuoti į seną tinklą. Tačiau „Ignitis“ investavo beveik dvigubai tiek lėšų į naujų vartotojų prijungimą ir naujo tinklo kūrimą.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo kitąmet 4 eurais padidinti bazinį pareiginės algos dydį nuo 177 iki 181 eurų. Mažiausiai uždirbantiems viešojo sektoriaus darbuotojams kilstelti minimalius pareiginės algos koeficientus.  100 eurų – tiek kitąmet didės mažiausi uždirbančių biudžetinių įstaigų darbuotojų atlyginimai, rašoma ministerijos pranešime. Ne vienerius metus viešajam sektoriui sudėtinga pritraukti kvalifikuotų specialistų. Labai svarbu, kad pajamos augtų ir jiems.

Lietuvos įmonės Latvijos Inčukalnio požeminėje gamtinių dujų saugykloje šią vasarą dujų nekaupė, sako energetikos ministras.  „Mano žiniomis, lietuviškos įmonės dujų šią vasarą Inčukalnyje nekaupė, nes, jų manymu, dujų kainos buvo aukštos“, – ketvirtadienį Seime per Vyriausybės valandą teigė Dainius Kreivys.    „Ten dujas gali pasidėti Lietuvoje veikiančios įmonės, dažniausiai tai daro Jonavos trąšų gamintoja „Achema“ ir elektros ir dujų tiekėja „Ignitis“, – pridūrė ministras.

Spalio mėnesį bus gautas naujas masinis mokestinių pakeitimų paketas, kuris apims itin daug sričių ir dalimi sprendimų neišvengiamai bus keliami mokesčiai. Kokie siūlymai pasieks Seimą, dar nėra aišku, nes kalbama tik gairėmis ir laiko visuomenei susipažinti bus duota „net“ trys savaitės.

Vyriausybei planuojant, kaip sukontroliuoti šį sezoną augančias dujų kainas, energetikos ministras Dainius Kreivys tikisi, kad kainų kilimas nebus ilgalaikė tendencija. Tačiau dalis Seimo narių nuogąstauja, kad už Vyriausybės pasirinktą kompensavimo mechanizmą reikės mokėti ateities vartotojams. Ketvirtadienį Seime D. Kreivys sulaukė Seimo nario Algirdo Butkevičiaus klausimo dėl artėjančio šildymo sezono ir planuojamo kompensacijų mechanizmo.

Premjerė Ingrida Šimonytė abejoja, ar būtų racionalu išsaugoti sovietinį Vilniaus oro uosto pastatą. Pasak jos, jo griovimo ar rekonstrukcijos klausimas bus svarstomas planuojant kitų metų biudžetą.

Nuo spalio 1-osios, penktadienio, visi pastatų viduje dirbantys žmonės turės dėvėti burną ir nosį dengiančias kaukes, sako sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.  „Kur yra uždaros erdvės, ten kaukės yra privalomos“, – Seime žurnalistams sakė ministras. Ministras kalbėjo, kad su epidemiologais dar kalbama dėl nuostatos, kad turėtų būti vidaus taisyklės, jei 100 proc. visas kolektyvas yra pasiskiepijęs, tuomet sąlygos galėtų būti ir kitokios.

Seimas padidino mažos vertės viešųjų pirkimų „lubas“ nuo 10 tūkst. iki 15 tūkst. eurų, o žodinių sutarčių – nuo 3 tūkst. iki 5 tūkst. eurų. Be to, savivaldybėms leista lanksčiau centralizuoti pirkimus.

Prieš kurį laiką Europos Komisija (EK) paskelbė prognozes, kad Lietuvai norint išlaikyti dabartinį dirbančiųjų skaičių,  kuris leistų užtikrinti pakankamas pajamas pensijoms ir kitoms išmokoms, pasiekus 2040 metus, lietuviai turės dirbti iki 72 ar 74 metų.

Vyriausybei trečiadienį paskelbtus planą elektros ir dujų kainų augimą vartotojams išdėstyti per penkerius metus, prezidentas ragina šios naštos neperkelti tik ant gyventojų  pečių. Gitano Nausėdos patarėja sako, jog dalį jos turėtų prisiimti ir energetikos įmonės.

Gedimino kalno ilgalaikio sutvarkymo projektą parengusi  projektavimo paslaugų įmonė „Hidroterra“ nesutinka su Nacionalinio muziejaus reikalavimais kai kuriuos kalno tvarkymo darbus perkvalifikuoti į statybos. Bendrovė ketvirtadienį taip pat pranešė teikianti 584 tūkst. eurų ieškinį teismui, reikalaudama atsiskaityti už atliktus darbus.

Naujų automobilių rinka Lietuvoje Europos mastu yra nykštukinė, tačiau to paties negalima pasakyti apie naudotų automobilių paklausą. Net ir pandemijos metu gyventojai aktyviai ieškojo automobilių, kuriuos galėtų priglausti savo namų garažuose. 2020 metais Lietuvoje pirmą kartą buvo įregistruoti 147 104 naudoti automobiliai. Šį įspūdingą skaičių sudaro tūkstančiai skirtingų modelių automobiliai, kurie gamykloje išriedėjo turėdami sedano, hečbeko ar kitą kėbulo tipą.

Pastaruoju metu vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje augo gana sparčiai. Tačiau didesnis vidurkis neparodo, kad vieniems atlyginimai augo itin sparčiai, o kitiems visai nepasikeitė arba neviršijo kainų augimo. Tokių darbuotojų yra daugiau kaip trečdalis. „Sodros“ duomenimis, antrąjį šių metų ketvirtį visą mėnesį dirbusių gyventojų vidutinės darbo pajamos, nuo kurių sumokėtos socialinio draudimo įmokos, išaugo 220 eurų (16,6 proc.

Didėjant būsto šildymo kainoms, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija teikia skubų siūlymą, kad būtų padidintas valstybės remiamų pajamų dydis, taikomas būsto šildymo išlaidų kompensacijai apskaičiuoti. Jeigu Vyriausybė ir Seimas tam pritars, nepasiturintiems gyventojams bus kompensuojama didesnė būsto šildymo išlaidų dalis ir taip sumažės finansinė našta dėl didėsiančių šilumos kainų. „Prognozuojamos šildymo kainos grįžta į 2018-2019 m. lygį.

Nepaisant vasaros pabaigoje pasirodžiusios žinios apie nutraukiamą prekybinio NT paiešką Lietuvoje, Vokietijos žemų kainų prekybos tinklas „Aldi“ neatsisakė minčių žengti į Lietuvą, nors aktyvią sklypų paiešką ir sustabdė. Neįvardijami šaltiniai portalui vz.lt teigia, kad „Aldi“ Lietuvoje gali turėti skirtingas plėtros strategijas – viena iš jų įsigyti jau veikiantį šalyje prekybos tinklą. Tarp potencialių kandidatų įsigijimui ekspertai įvardija – „Iki“ ir “Norfos“ prekybos tinklus.

Didieji prekybos centrai skaičiuoja, kad įsigaliojus galimybių paso patikrai sulaukia mažiau pirkėjų. Todėl juos bando susigrąžinti nuolaidomis ir akcijomis. Tuo metu mažesnėse parduotuvėse smulkiųjų prekybininkų klientų skaičius auga. Tačiau ir kainos ten aukštesnės. Štai Klaipėdoje veikiančios kepyklos „Gyvybės duonos“ įkūrėja Elvyra kviečia žmones įsigyti naminės duonos arba išmokti patiems ją išsikepti. Moters teigimu, kilogramas duonos kainuoja 10 eurų.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) pateikė pirmąjį Lietuvos aplinkosaugos vertinimą ir pateikė mūsų šaliai 43 rekomendacijas. Tarp jų galima rasti ir „meduolių“, ir „botagų“. EBPO ragina daugiau investuoti į viešąjį transportą, padėti naujų mokestinių naštų nepakeliantiems gyventojams, tačiau ir siūlo branginti dyzeliną, panaikinti PVM lengvatą centriniam šildymui ir panaikinti nemokamas automobilių stovėjimo vietas prie darbo.

Brangstant šildymui ir toliau galios galimybė gauti šildymo kompensaciją, TV3 Žinių „Dienos komentare“ sakė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė. Ministrė ragina visus kreiptis į savo savivaldybes ir pasinaudoti proga, kai per karantiną, ekstremalią situaciją yra nevertinamas turtas, todėl žmonės tikrai gali kreiptis ir prašyti jiems priklausančių kompensacijų už šildymą.

Ruošiamos įstatymų pataisos, kaip sumažinti kai kurių valstybės įstaigų ir strateginių įmonių priklausomybę nuo nepatikimų technologijų. Krašto apsaugos ministerija  baigia rengti siūlymus, kaip ateityje bus organizuojami programinės įrangos bei jos priežiūros viešieji pirkimai.