Lietuvos verslas

Smarkiai augant elektros kainoms Vyriausybė siūlys antrai vartotojų grupei pusmečiui pratęsti nepriklausomo elektros tiekėjo pasirinkimą, trečiadienį pranešė energetikos ministras Dainius Kreivys.  „Siūlome pratęsti pasirinkimo datą iki birželio mėnesio, tačiau galutinį sprendimą turi priimti Seimas“, – spaudos konferencijoje sakė D. Kreivys.

Centralizuotai tiekiama šiluma artėjantį šildymo sezoną visoje Lietuvoje brangs vidutiniškai apie 30 procentų, sako Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) narys.  „Ji bus labai panaši į 2018-2019 metų šildymo sezoną (...) Atskirais mėnesiais kaina gali svyruoti“, – trečiadienį Seimo Ekonomikos komitete teigė Matas Taparauskas.  Anot jo, gyvenantiems renovuotuose namuose sąskaitos šiemet bus vidutiniškai apie 6 eurus didesnės negu pernai, o neapšiltintuose – apie 30 eurų.

Pasaulinė žiniasklaida jau nuo rugpjūčio mėnesio skambina varpais apie galimą žieminių padangų deficitą, kuris, vietinių padangų prekeivių ir platintojų nuomone, palies ir Lietuvą. Pandemija padarė milžinišką neigiamą įtaką padangų rinkai: žaliavų trūkumas, tarptautinių krovinių pervežimo brangimas lemia skirtingų padangų rūšių trūkumą bei kainų augimą.  „Šiuo metu paklausa Lietuvoje pasiūlos dar neviršija, bet toks scenarijus tikrai galimas.

Finansų ministerija siūlo diskutuoti dėl papildomo solidarumo mokesčio itin daug uždirbantiems žmonėms.  Siūloma, kad jis būtų taikomas visoms pajamoms, kurių bendra suma per metus viršytų 150 vidutinių darbo užmokesčių (VDU), arba maždaug 200 tūkst. eurų. Mokestinių lengvatų peržiūros darbo grupės vadovė finansų viceministrė Rūta Bilkštytė trečiadienį sakė, kad tokio mokesčio tarifas galėtų būti, pavyzdžiui, 3 procentai.

Infliacija gyventojams smogia vis smarkiau – brangsta ne tik paslaugos, dujos, šildymas, maistas, bet ir degalai. Vairuotojai stebisi, kodėl jų kaina kyla kone kas savaitę. Degalų pardavėjai teisinasi, kad už degalus tenka mokėti brangiau, nes pasaulio rinkose brangsta nafta. O ko gyventojams laukti toliau?  Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidos „Dienos pjūvis“ pokalbis su naftos produktų prekybos įmonių asociacijos prezidentu Emiliu Cicėnu ir ekonomistu Mariumi Dubnikovu.

Finansų ministerija siūlo siaurinti mokesčių lengvatas už dovanas – dėl jų biudžetas kasmet netenka apie 60-70 mln. eurų.  Mokestinių lengvatų peržiūros darbo grupės vadovė finansų viceministrė Rūta Bilkštytė trečiadienį sakė, kad artimų giminaičių dovanoms, už kurias dabar nereikia mokėti, ketinama nustatyti neapmokestinamą minimumą. Sutuoktinių, vaikų, tėvų, vaikaičių ir senelių dovanų neapmokestinama vertė galėtų būti  200-500 tūkst. eurų, o brolių ir seserų – 100 tūkst.

Finansų ministerija siūlo svarstyti tris neapmokestinamųjų pajamų dydžio (NPD) keitimo alternatyvas – jį didinti 37 eurais, 60 eurų arba sulyginti su minimaliu mėnesio atlyginimu (MMA).  Šiuos pasiūlymus finansų viceministrė Rūta Bilkštytė trečiadienį pristatė Mokestinių lengvatų peržiūros darbo grupei.

Skaičiuojama, kad antrojo karantino metu Lietuvoje žmonių pajamos augo. Gyventojai taupė, augo indėliai, todėl dalis žmonių nusprendė investuoti į nekilnojamą turtą (NT). Anot specialistų, skolinimosi įsibėgėjimas kelia nepagrįstus žmonių lūkesčius, todėl siūloma riboti skolinimąsi didinant pradinio įnašo dydį. Trečiadienį apie tai diskutuota Seimo Biudžetų ir finansų komitete.

Atsakymus dėl senojo Vilniaus oro uosto pastato išsaugojimo ar griovimo reikia rasti per artimiausius dvejus metus, sako susisiekimo ministras Marius Skuodis. „Oro uostą sudaro trys terminalai, (...) statysime kairėje pusėje naują terminalą, kurį integruotume su tais trimis (...). Pastačius ketvirtą terminalą pertvarkysime dabartinius ir paliksime du terminalus.

Daugelio biudžetinių įstaigų darbuotojų atlyginimai apskaičiuojami įstatyme nustatytą koeficientą dauginant iš kasmet tvirtinamo pareiginės algos bazinio dydžio. Nuo kitų metų šį dydį padidinti 4 eurais. Pareiginės algos bazinis dydis taikomas apskaičiuojant politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, tarnautojų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų, karių tarnybinius atlyginimus ir kt. Šiuo metu pareiginės algos bazinis dydis nustatytas įstatymu ir yra 177 eurai.

Lietuvos nacionalinis muziejus siekia nutraukti sutartį su Gedimino kalno ilgalaikių tvarkymo darbų projekto rengėju  – įmone „Hidroterra“ dėl techninių klaidų, bus skelbiamas naujas pirkimas. Kaip trečiadienį spaudos konferencijoje informavo muziejaus Investicinių projektų ir turto valdymo skyriaus vedėjas Vaidas Petrokas, projektavimo darbai buvo sustabdyti prieš kelias savaites, tačiau dėl vėlavimų , muziejus greičiausiai praras 10 mln.

Statistikams paskelbus, kad išankstinė mėnesio infliacija rugsėjį siekė 1,6 proc., o metinė – 6,3 proc., ekonomistai jos mažėjimo artimiausiu metu neprognozuoja. Komunikacijos agentūros „Brandonomika“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas sako, kad 6 proc. metinė infliacija – dar ne pabaiga. „Lapkritį, gruodį mes jau matysime ir 7 proc. metinę infliaciją, nes šiai dienai nematau priežasčių, kodėl Europoje ir Lietuvoje turėtų pagerėti situacija dėl infliacijos“, – teigė A.Izgorodinas.

Kitų metų Lietuvos biudžete Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų darbo užmokesčio didinimui turi būti papildomai skirta bent 4,8 mln. eurų. Būtent tokia suma, kurią vidaus reikalų ministerija dar vasarą pateikė finansų ministerijos atstovams, leistų pasieniečių darbo užmokestį didinti tiek, kad pirminės grandies pareigūnų mėnesinis atlyginimas nebebūtų mažesnis nei 1000 eurų.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo peržiūrėti savarankiškai dirbančių žmonių apmokestinimą, įskaitant įvairias jiems taikomas išimtis bei lengvatas. Taip pat siūloma keisti neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD), kuris turėtų būti priimtas kartu su 2022 metų biudžetu ir įsigalioti jau nuo kitų metų pradžios. Tokie pasiūlymai teikiami Mokestinių lengvatų peržiūros darbo grupei.

Ketvirtadienį Socialinės apsaugos ir darbo ministerija registravo įstatymo projektą, kuriuo siūlo nustatyti, kad gyventojai, per gyvenimą išdirbę 15 arba 30 metų gautų vienodo dydžio bendrąją pensijos dalį. Kaip teigiama projekto aiškinamajame rašte, projektu siūloma sparčiau mažinti pagyvenusių žmonių skurdą, mažiausias socialinio draudimo pensijas artinti prie minimalių vartojimo poreikių.

Nepaisant pernai įvykusios balkono griūties, sostinės Architektų g. 65 esančio daugiabučio gyventojai atsisakė daugiabučio renovacijos. Vilniaus miesto savivaldybė apgailestauja, kad gyventojai į savo namo priežiūrą numojo ranka ir ragina juos apsigalvoti, nes ant kortos – ir aplinkinių saugumas, ir pačių gyventojų turtas.

Palyginti su kitomis šalimis, Lietuvoje surenkama ir perskirstoma gana nedaug mokesčių. Dėl to kai kurioms „nemokamoms“ viešosioms paslaugoms trūksta lėšų kokybei užtikrinti. Be to, ilgainiui tokie mokesčiai lemia augančią pajamų nelygybę, kai turtingesni vis labiau turtėja, o gyvenantys skurdžiai – vis labiau skursta. Kaip spręsti šias problemas, kokius naujus mokesčius įvesti ar kokius esamus padidinti, trečiadienį diskutuota Finansų ministerijos suburtoje ekspertų grupėje.

Verslininko Gedimino Žiemelio „Vertas Management“ kontroliuojamas farmacijos fabrikas „Nativita“ Baltarusijoje nubaustas daugiau nei 11 mln. eurų bauda, vaistų pardavimai šiemet smarkiai susitraukė, rašo portalas vz.lt. „Tokio „Nativitos“ pardavimų sumažėjimo buvo galima tikėtis, kai Baltarusijos valstybės kontrolės komitetas atskleidė, kad jos parduodamų vaistų antkainis yra didesnis, nei leidžiama įstatymu“, – rašo portalas „ej.by“, kurį cituoja vz.lt.

Apeliacinės instancijos teismas antradienį atmetė „Arvi“ grupės įkūrėjo Vidmanto Kučinsko skundą, kuriuos jis prieštaravo teismo nutarčiai neleisti jam iškelti fizinio asmens bankroto bylos, rašo portalas 15min.lt. Antradienį Kauno apygardos teismas paliko nepakeistą Marijampolės apylinkės teismo birželio 25 dienos nutartį, kuria nuspręsta verslininkui neiškelti bankroto bylos.

Valdantiesiems siekiant dar labiau suvaržyti galimybes šalies energetikos projektuose dalyvauti užsienio ir Lietuvos įmonėms, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusioms su Astravo AE, Energetikos ministerija siūlo, kad energetikos įmonės vyriausybinei komisijai turėtų pranešti ne tik apie ketinamus sudaryti sandorius, bet ir esminius jau pasirašytų sutarčių pakeitimus.

Gyventojai skaičiuoja, kad pastaraisiais metais brango ne tik būstas, bet ir automobilio stovėjimo vietos, per 6–7 metus kainos augo trigubai. Nekilnojamo turto (NT) vystytojai ir pardavėjai sako, kad tai tik pradžia, stovėjimo vietų kainos ir toliau augs. Socialiniame tinklo grupėje „Perkūnkiemis“ šio Vilniaus rajono gyventojai diskutavo apie automobilių stovėjimo vietų kainas. Vienas gyventojas pasidalijo parduodamo mūrinio garažo skelbimu, kurio kaina siekia 24 tūkst.

Seimas spręs, ar didinti baudas už vengimą mokėti pridėtinės vertės mokestį (PVM).  Seimas antradienį priėmė svarstyti 10 įvairioms frakcijoms priklausančių parlamentarų parengtą Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisą, kuria siūloma baudas pažeidėjams didinti iki 50-100 proc. nesumokėtp mokesčio.   Už pataisų svarstymą balsavo 68 Seimo nariai, o susilaikė 10 parlamentarų. Toliau pataisų  Seimas imsis lapkritį, gavęs Vyriausybės išvadą.

Nuo 2022-ųjų Lietuvoje galėtų atsidaryti mažos privačios natūralios fermentacijos sidro gamyklėlės, savo reikmėms gaminančios iki 10 tūkst. litrų šio gėrimo. Jų, kaip ir smulkiųjų alaus, midaus ir vaisių vyno gamintojų, siūloma nereikalauti turėti tyrimų laboratoriją.  Tokias Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas Seime registravo 13 parlamentarų, priklausančių valdantiesiems.

Vilniaus viešojo transporto profesinė sąjunga inicijuoja balsavimą dėl streiko – darbuotojams pritarus, įspėjamieji dviejų valandų streikai planuojami spalio antrojoje pusėje. Kaip BNS sakė didžiausios įstaigos profesinės sąjungos vadovas Algirdas Markevičius, taryba antradienį apsisprendė siūlyti darbuotojams pradžioje rengti dviejų dienų įspėjamuosius streikus.

Lietuvos banko ketinimai kiek suvaržyti būsto paskolų dalinimą yra dėsningi ir reikalingi, suvaldant nekilnojamojo turto (NT) rinkos kaitimą, tačiau tai gali turėti įtakos būsto paskolų palūkanoms ir bankų pelningumui, teigia Lietuvos bankų asociacija (LBA). „Papildomo kapitalo reikalavimas kredito įstaigoms gali atsiliepti būsto paskolų palūkanų normų didėjimui. Prognozuoti konkretų jo poveikį kol kas būtų sudėtinga.

Centriniam Lietuvos bankui siūlant bankams nuo 15 iki 30 proc. didinti pradinį įnašą skolinantis antram būstui, o paskolų davėjams taikyti papildomą 2 proc. kapitalo rezervą būsto paskolų portfeliui, nekilnojamojo turto (NT) vystytojai abejoja, ar tokios priemonės būtinos. Pasak jų, būsto rinka pati stabilizavosi, todėl LB sprendimai yra pavėluoti ir pertekliniai.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė teigė, kad siekiant susigrąžinti į Lietuvą kvalifikuotus emigrantus svarstoma idėja jiems taikyti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvatą. Bet ar toks siūlymas nepaskatins naujos išvykimų bangos? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidos „Dienos pjūvis“ pokalbis su Seimo nariu Eugenijumi Gentvilu ir ekonomiste Indre Genyte-Pikčiene.

Prostatos vėžys – dažniausia vyrų piktybinė liga Lietuvoje, kasmet ji diagnozuojama maždaug 2000 pacientų ir nusineša daugiau nei 500 gyvybių. Pirminei vėžio diagnostikai iki šiol buvo atliekamas tik PSA – prostatos specifinis antigeno testas, kurio rezultatai nustatomi iš paciento kraujo. Jei užfiksuojamas PSA padidėjimas, tai tikslesnei diagnozei nustatyti pacientui rekomenduojama daryti prostatos audinių biopsiją.

Lietuvos bankui siūlant kiek apriboti skolinimą antram būstui, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad dėl naujų priemonių sumažinti nekilnojamojo turto rinkos kaitimą bus diskutuojama.  „Įvairias priemones reikia svarstyti, dabar, matyt, situacija nepanaši į tai, ką turėjome prieš keliolika metų, kai labai sparčiai augo būsto paklausa, bet pirmiausia banko kredito sąskaita. Dabar labiau finansuojama įsigijimu nuosavomis lėšomis“, – žurnalistams Seime sakė premjerė.

Didėjant būsto šildymo kainoms, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija informuoja, kad nepasiturintiems šalies gyventojams kaip ir anksčiau mokesčiai už šildymą bus kompensuojami. „Šildymo kainos sugrįžta į buvusį 2018 – 2019 metų kainų lygį. Mes skaičiuojame, kad šį šaltąjį sezoną paramos gavėjų skaičius bus panašiai toks pats, kaip buvo prieš dvejus-trejus metus.

„Utenos trikotažas“ Lietuvos kariuomenei tieks įvairių trikotažo gaminių už 3 mln. eurų. SBA grupės įmonė per „Nasdaq“ Vilniaus biržą antradienį pranešė, kad pagal pasirašytą sutartį per artimiausius trejus metus iš viso pagamins 330 tūkst. vienetų trikotažo gaminių. „Utenos trikotažo“ generalinis direktorius Petras Jašinskas sako, kad specialiai šiam projektui mobilizuota komanda darbus pradėjo iškart po sutarties pasirašymo.

Įvertinęs situaciją būsto rinkoje ir sparčiai augančią skolinimo būstui įsigyti apimtį, Lietuvos bankas siūlo griežtinti pradinio įnašo reikalavimą ne pirmoms būsto paskoloms. Tai reikštų, kad, norint paimti antrą ar paskesnę paskolą būstui įsigyti, reikės turėti ne mažesnį nei 30 proc. pradinį įnašą nuosavomis lėšomis.  O kredito davėjams taikyti papildomą 2 proc. kapitalo rezervą būsto paskolų portfeliui.

Į Latviją verslą jau iškėlė apie 10-15 Lietuvos transporto įmonių,  tačiau netrukus lietuviškų vežėjų koncentracija Latvijoje gali padidėti, prognozuoja dienraštis „Lietuvos rytas“, nes, pasak „Linavos“ asociacijos viceprezidento Vyto Bučinsko, vis daugiau bendrovių Latvijoje analizuoja, kaip čia įsikurti ir tęsti veiklą.  „Verslas bėga, o mūsų šalies valdžia vis dar nesupranta, kad jį paleido iš Lietuvos“, – teigė jis.

Migrantų maitinimo konkursą Druskininkuose laimėjo mero Ričardo Malinausko politinio bendražygio, savivaldybės tarybos nario Vido Stašinsko įmonė, opozicija kelia abejonių dėl skaidrumo ir paslaugos kainos. Apie tai pasak portalo, iš viso su bendrove „Minolga“ liepos mėnesį sudarytos trys sutartys, galiojančios iki lapkričio 8, 22 ir 29 dienos, jų vertė – beveik 259 tūkst. eurų. Pirkimus laimėjusi įmonė už maistą ir higienos prekes paprašė 15 eurų sumos vienam žmogui.

Prekybininkai ir mėsos perdirbėjai pastebi, jog įsigaliojus galimybių paso reikalavimams sumažėjo pardavimai didžiosiose parduotuvėse. Apie tai pranešė LRT Panorama. Mėsos perdirbėjai ir paukštininkai sako šviežią produkciją turintys arba perskirstyti į mažesnes parduotuves, arba užšaldyti. „Lyginant su praeitu mėnesiu, mes užšaldome blokais 20 proc. daugiau paukštienos. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad šviežios paukštienos mes būtent tiek neparduodame.

Tik šiemet įsigaliojo naujas Nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymas, numatantis ypatingą visuomeninio transliuotojo finansavimo tvarką. Vadovaujantis ja, dešimtys milijonų eurų skiriama kaip fiksuota surinktų mokesčių dalis. Vis dėlto kitų metų LRT biudžetas pakibo ant plauko dėl gana keisto dalyko – tarpelio tarp dviejų žodžių įstatyme.

Nuo spalio 15 d. įsigalioja studentams svarbūs pakeitimai. Nuo šios dienos galimybių pasui gauti skirtus koronaviruso testus studentai turės apmokėti patys. Prieš galimybių pasą aktyviai pasisakantys Šiauliuose esančios „Gustuko picerijos“ savininkai ėmėsi dar vienos iniciatyvos – siūlosi apmokėti studentų testavimui skirtas išlaidas. Prie jų jungiasi ir kiti verslininkai, planuojama surinkti penkis tūkstančius eurų.

Pastaruoju metu nekilnojamojo turto rinka Lietuvoje yra tokia įkaitusi, kad neretai lietuviai šluoja butus nežiūrėdami nei kokybės, nei kainų, šovusių į kosmines aukštumas. Statytojai vos spėja tenkinti lietuvių poreikį nekilnojamajam turtui – dėl to ne tik prasidėjo lenktynės, bet ir psichologinis karas. Kodėl kainos kyla, o dėl buto kartais tenka pakovoti dar su keliais konkurentais? Laidos „Karštai su tv3.lt“ pašnekovai šį vakarą TV3 žiūrovams bando atsakyti į ne vienam kylančius klausimus.

Seimo narys Petras Gražulis ne kartą lankėsi šaldyto maisto gamybos įmonėje „Judex“, dalyvaudavo su ja susijusiuose pasitarimuose, skolinosi iš įmonės darbuotojų pinigų ir dalijo jiems patarimų. Tai paaiškėjo pirmadienį Vilniaus apygardos teisme liudijus „Judex“ technologei, buvusiai generalinio direktoriaus pavaduotojai Rasai Tušienei.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija žada pertvarkyti bedarbių  rėmimo sistemą – darbo neturintiems žmonėms būtų kompensuojamas perkvalifikavimas, mokymai, mokamos subsidijos už naujų darbo vietų kūrimą, o ne dalijamos išmokos grynaisiais.    „Mes šiandien 100 proc. nedarbo draudimo išleidžiame pasyvioms priemonėms. Norime šį dalyką pakeisti – duoti meškerę, o ne žuvį“, – pirmadienį susitikime su Seimo Laisvės frakcija teigė viceministras Vytautas Šilinskas.

Darbo – nors vežimu vežk, o darbuotojų – nė su žiburiu. Tiesa, ne visur, mat specialistams darbo kaip tik tektų gerai pasidairyti. Tačiau aptarnavimo ir pramonės sektoriai nuogąstauja negalintys dirbti dėl rekordinio darbuotojų trūkumo. Verslo atstovai šiuo klausimu kaltę verčia klestinčiam šešėliniam darbui. Užimtumo tarnyba ir Socialinės apsaugos ministerija pripažįsta, kad problema bent iš dalies slypi šešėlyje.

Bendrovės „Čili Holdings“ valdomas vienas iš didžiausių Lietuvoje restoranų tinklų „Čili Pizza“ Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje pristato naują paslaugą – maistą užsakyti bei atsiimti galima neišlipus iš automobilio („drive-in“). „Šeimos versle kuriame ir šeimos restoranus – jungiančius, o ne skiriančius žmones, todėl suteikiame galimybes kiekvienam norinčiam mėgautis „Čili Pizza“. Prie restoranų nusprendėme atidaryti maisto atsiėmimo iš automobilio vietas.

Kiekvienais metais Europos Sąjunga (ES) savo investicijomis prisideda prie Lietuvos įmonių diegiamų inovacijų realizavimo. Įmonės, pasinaudojusios ES fondų lėšomis, sulaukia vis daugiau galimybių, padedančių įsitvirtinti naujose rinkose bei suteikiančių verslams augimo bei konkurencingumo pamatus.

Orams vėstant vis labiau ir prasidedant šildymo sezono pradžiai, dujomis besišildantys gyventojai sunerimę. Šilumininkams kalbant apie iki 60 proc. kilsiančias dujų kainas, viešojoje erdvėje kyla klausimų – dėl ko šiemet taip stipriai brangsta šiluma? Apie tai „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ žurnalistas Aurimas Perednis kalbino energetikos sektoriaus atstovus, specialistus ir ekonomistus.

Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija kreipėsi į Vyriausybę prašydama paaiškinti, kodėl 2022 metams pasieniečių vertinimams skirta net 4 kartus mažiau lėšų nei iki šiol – 250 tūkst. vietoj įprasto 1 mln. eurų. Vertinimų metu pareigūnams, jeigu jie dirbo labai gerai, keliamas atlyginimas.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė siūlo netaikyti akcizo mokesčio etilo alkoholiui, naudojamam moksliniams tyrimams. Tokią galimybę numato Europos Sąjungos direktyva.  Pasak ministrės patarėjos, etilo alkoholis dažnai yra sudėtinė medžiaga, naudojama kanabinoidų bei kitose tyrimų srityse.  „Čia yra naujas siūlymas, mūsų kartu su „Verslia Lietuva“. Tikslas būtų sumažinti kaštus mokslinių tyrimų.

Premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad dabartinis automobilių registracijos mokestis savyje turi nelogiškų elementų ir visiškai neatliepia aplinkosaugos poreikių, tad Lietuvoje bus sekama kitų šalių patirtimi ir bus įvedamas dvilypis automobilių mokestis. Vyriausybės vadovė taip pat pažymėjo, kad maži dyzelino akcizai verčia lietuvius rinktis taršiausius automobilius, o tai būtina keisti.

Nepaisant pandemijos ir su ja susijusių ribojimų, mūsų šalies ekonominė būklė pastaruoju metu nebuvo bloga. Tačiau pasauliniai ir vietiniai veiksniai netrukus gali kelti naujų iššūkių. Naujausiomis prognozėmis šalies ūkis šiemet ir kitąmet augs lėčiau, nei nei numatė ankstesnės prognozės. Tačiau sparčiau augs kainos ir atlyginimai.

Kauno ir Panevėžio miesto savivaldybės pirmadienį pradeda šildymo sezoną. Anot Kauno miesto savivaldybės, sprendimas pradėti šildymo sezoną mieste priimtas atsižvelgus į šiuo metu vyraujančias oro sąlygas, žemą temperatūrą bei prognozes.  Šiluma daugiabučius namus turi pasiekti per penkias dienas. Panevėžio miesto savivaldybė teigia šildymą įjungsianti per tris dienas.