Kaip BNS informavo socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas, galutinį skaičių ministerija dar turės suderinti su Vidaus reikalų ministerija. Pasak jo, tai atitinka šiemet jau įdarbintų vairuotojų iš trečiųjų šalių skaičių. Tuo metu palengvinto įdarbinimo kvota šiemet siekė 11,6 tūkstančio.
„Mes išsiaiškinome, kiek šiemet buvo įdarbinta užsieniečių ir nusprendėme, jog kitiems metams bus nustatytas toks kvotų skaičius, kiek jų buvo įdarbinta per metus. Preliminariai skaičiuojame, jog jų buvo apie 16 tūkstančių“, – BNS sakė viceministras.
Anot vežėjų organizacijų, dėl didelio vairuotojų trūkumo, kurio vidaus rinka negali patenkinti, transporto sektoriui išvis neturėtų būti taikoma kvotų sistema, arba kvotos turėtų būti daug didesnės.
„Buvo išsakyta nuomonė, kad įvertinus transporto sektoriaus specifiką ir dinamiškumą, šiam sektoriui ir deficitinei tolimųjų reisų vilkikų vairuotojų profesijai išvis neturėtų būti taikoma kvotų sistema“, – BNS sakė „Linavos“ generalinis sekretorius Zenonas Buivydas.
Pasak jo, jei bus iš esmės peržiūrėta dabartinė kvotų tvarka ir sprendimai bus orientuoti į verslo išsaugojimą Lietuvoje, tai bus didelis postūmis.
„Tai būtų vilties teikiantis sprendimas, kad ši Vyriausybė pagaliau pradeda girdėti nacionalinio verslo atstovus ir jų sakomus argumentus“, – pridūrė jis.
Anot Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso (TTLA) generalinio sekretoriaus Povilo Drižo, didesnės kvotos palengvintų vairuotojų trūkumo problemą, bet jos neišspręstų.
„Lapkričio mėnesį mūsų išsiųstame pasiūlyme mes rekomendavome 30 tūkst. Tačiau kvotų skaičius nėra tiesiogiai susijęs su vairuotojų problema, tos problemos yra sisteminės“, – BNS sakė P. Drižas.
Socialinės apsaugos ir darbo viceministras abejoja, ar prašymas didinti kvotą iki 30 tūkst. turi pagrindo.
„Vežėjai teigia, kad jiems kvotas reikėtų pakelti iki 30 tūkst. per metus, kas mums tikrai kelia abejonių. Sektoriuje stabiliai yra apie 77 tūkst. darbuotojų paskutinius trejetą metų, šis skaičius nekinta ir yra stabilus“, – teigė V. Šilinskas.
P. Drižo nuomone, ilguoju laikotarpiu reikėtų visiškai atsisakyti kvotų sistemos ir leisti neribotai įdarbinti žmones supaprastinta tvarka.
„Tai yra, neatliekant jokių darbo rinkos testų, nemokant už leidimą dirbti po 120 eurų žmogui, nelaukiant mėnesį laiko, kol atsiras į siūlomą vietą lietuvis, nes jis neatsiras. Lietuva yra vieną didžiausių transporto sektorių turinti šalis Europos Sąjungoje, tačiau pagal populiaciją esam jos gale ir mūsų vidaus rinka tiesiog fiziškai negali patenkinti vairuotojų poreikio“, – kalbėjo P. Drižas.
TTLA atstovas taip pat pažymėjo, jog norint išspręsti vairuotojų trūkumo problemą, šių priemonių irgi neužteks. Pasak jo, būtina didinti vairuotojo profesijos patrauklumą valstybiniu lygmeniu, skatinti įsitraukti moteris.
„Vežėjai yra pasiruošę su valdžia sėsti prie bendro stalo ir kartu spręsti šiuos klausimus“, – sakė P. Drižas.
Darbinant vairuotojus pagal kvotas įmonės leidimus konsuliniuose skyriuose gauna paprasčiau, darbuotojai atleidžiami nuo rinkliavos už leidimą dirbti Lietuvoje. Užimtumo tarnyba taip pat neatlieka darbo rinkos testo ir netikrina, ar tokių darbuotojų nėra Lietuvos bedarbių sąrašuose.
Darbinant pagal kvotas, vežėjų teigimu, įvairuotojo įdarbinimo procesas sutrumpėja keliais mėnesiais.
Viršijus kvotą, taikomos įprastinės įdarbinimo iš trečiųjų šalių procedūros.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija neseniai pasiūlė keisti kvotų tvarką, kad jos būtų skaičiuojamos pagal realiai įdarbintų darbuotojų skaičių, o ne pagal paskelbtus laisvų darbo vietų duomenis.
