Lietuvos verslas

Išankstinė metinė infliacija Lietuvoje lapkritį siekė 9,3 proc. ir buvo didžiausia euro zonoje, remdamasis negalutiniais duomenimis, skelbia Eurostatas. Išankstinė metinė infliacija, apskaičiuota pagal su kitomis Europos Sąjungos šalimis suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI), Lietuvoje buvo 9,3 proc., Latvijoje – 7,4 proc., o Estijoje – 8,4 procento.  Mažiausia infliacija buvo Maltoje, kur ji siekė 2,3 procento. Visoje euro zonoje metinė infliacija siekė 4,9 procento.

Asbestinių stogų dangų, arba šiferio atliekų tvarkymui savivaldybės prašo daugiau kaip 2 mln. eurų paramos. Tam buvo numatyta perpus mažiau – 925 tūkst. eurų.  Pasak Aplinkos ministerijos, pasibaigus kvietimui Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) sulaukė paraiškų iš 53 savivaldybių.  Finansavimas jau skirtas dvylikai beveik 490 tūkst. eurų vertės projektų, Negavusiems paramos bus sudarytas rezervinis sąrašas, ieškant galimybės skirti papildomai lėšų.

Elektra daugumai reguliuojamų vartotojų nuo sausio brangs apie 10 proc. Naujos kainos bus taikomos maždaug milijonui buitinių vartotojų.   Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) antradienį patvirtino galutines visuomeninės elektros kainas gyventojams. Populiariausias „standartinis“ vienos laiko zonos tarifas sieks 16,7 cento už kilovatvalandę (su PVM) – 9,9 proc. (1,5 cento) daugiau negu šiuo metu (15,2 cento). Dviejų laiko zonų dienos tarifas augs 6,8 proc.

Prezidentas Gitanas Nausėda pakvietė Prancūzijos įmones aktyviau  investuoti ir plėsti veiklą Lietuvoje. Susitikęs su Prancūzijos verslo konfederacijos MEDEF ir didžiųjų įmonių atstovais, G. Nausėda teigė matantis didelį potencialią platesniam šalių verslo dialogui. Pasak jo, Lietuva gerina aplinką verslui, o per pandemiją padėjo jam išgyventi, pranešė Prezidentūra. „Lietuva yra informacinių, finansinių technologijų ir kibernetinio saugumo ekonominių veiklų centras.

Nepaisant dalies darbuotojų pasipiktinimo ir prezidento Gitano Nausėdos veto, nuo gruodžio 1-osios įsigalioja tvarka, kuomet nuo COVID-19 neskiepyti dalies profesijų darbuotojai už testavimą turės mokėti patys arba darbdavio lėšomis. Gruodžio pradžioje įsigalioja Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisos.

Dažno vartojimo prekės – daugelio pirkėjų pirkinių krepšelio favoritės. Dažnai perkamus produktus tikimasi įsigyti kuo pigiau, specialiai nesekant skelbiamų akcijų ir nuolaidų. Slapto pirkėjo ir rinkos tyrimų agentūra SeeNext atliko kainų palyginimo tyrimą didžiausiuose šalies prekybos tinkluose ir įvertino, kur pirkėjų mėgstamos prekės parduodamos žemiausiomis kainomis, rašoma pranešime spaudai.

Antradienį buvo išsiųsti pirmi priminimai gyventojams, nesumokėjusiems žemės mokesčio, informuoja Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). Iki gruodžio 9 d. planuojama išsiųsti apie 50 tūkst. pranešimų žemės savininkams, kurių bendra mokesčio nepriemokos suma – 4 mln. eurų. Priminimai bus siunčiami dalimis per Mano VMI, o e. paslaugomis nesinaudojantiems – klasikiniu paštu. Primename, jog greičiausias būdas sužinoti mokesčio sumą ir iš karto sumokėti – per Mano VMI.

Augant įtampai Lietuvos-Baltarusijos pasienyje, auga ir vilkikų eilės. Transporto įmonės „Komlita“ atstovas Vitas Klimavičius tikina, kad šiuo metu Raigardo (Privalkos) pasienio punkte nusidriekusi 11 kilometrų eilė, kuri faktiškai nejuda. Anot jo, su tokiomis eilėmis nėra tekę susidurti per visą veiklos istoriją, rašoma pranešime spaudai.  „Ten įstrigę buvo du mano vilkikai ir jų vairuotojai.

Gamtinės dujos gyventojams, priklausomai nuo suvartojimo, nuo sausio brangs 27–36 procentais.  Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) antradienį patvirtino galutines bendrovės „Ignitis“ dujų kainas vartotojams.  Dujų tiekėja „Ignitis“ skaičiuoja, kad pirmąjį kitų metų pusmetį dujų kaina vartotojams vidutiniškai išaugs 29,8 proc. Vidutinė mėnesio sąskaita gyventojams, dujas naudojantiems maistui gaminti, išaugs 78 centais, o namų šildymui – daugiau kaip 14 eurų.

Kainos Lietuvoje ir toliau auga. Lapkritį infliacija padidėjo dar beveik procentu ir jau viršija 9 procentus. Ekonomistai šį skaičių vadina gąsdinančiu. Be to, pinga ir euras dolerio atžvilgiu. Tikėtina, kad viso to pasekmes žmonės pajus ir dar vienu pabrangimu – gali būti, kad mažindamas pinigų nuvertėjimą Europos Centrinis Bankas imsis didinti palūkanų normą. Degalai, šildymas, elektra dujos, maisto produktai – visa, kas reikalingiausia žmonėms ir visa, kas labiausiai brangsta.

Finansų ministrė tikisi, kad  vidutinio darbo užmokesčio augimas kitąmet bus didesnis nei infliacija. Pasak Gintarės Skaistės, lapkritį paskelbta didesnė nei 9 proc. metinė infliacija neramina, tačiau kitąmet ji turėtų būti tik apie 3,5 procento.  „Prognozuojamas vidutinis darbo užmokesčio pokytis kitąmet bus apie aštuoni proc., tai bet kokiu atveju jis turėtų būti didesnis negu infliacija“, – LRT radijui antradienį sakė finansų ministrė.

Lenkijos naftos koncerno „Orlen“ valdomai bendrovei „Orlen Lietuva“ spalio pabaigoje pasirašius apie 550 mln. eurų vertės sutartį su Jungtinės Karalystės (JK) bendrove „Petrofac“, Mažeikių naftos perdirbimo gamykla pradeda pasirengimą didžiausiam investicijų projektui nuo 2006 metų, kai ją įsigijo „Orlen“.  „Orlen Lietuvos“ generalinis direktorius ir valdybos pirmininkas Michalas Rudnickis, komentuodamas už korupciją JK 90 mln.

Lietuvos verslo konfederacija (LVK) reaguodama į Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos iniciatyvą mažinti bedarbių skaičių, palaiko pačią idėją, tačiau pasigenda efektyvių priemonių ir socialinių partnerių įtraukimo. Yra pastebima, jog siūlomos naujovės persidengia su esamais įstatymais, o nedarbo statistika bus sumažinta tik „popieriuje“. Abejonių verslui kelia ir analizės bei lėšų trūkumas įgyvendinant naują užimtumo reformą.

Nuo kitų metų Lietuvoje keičiamas ne tik gyventojų pajamų mokesčio skaičiavimas. Taip pat didėja įmoka į pensijų fondus tiems, kas yra pasirinkę pensiją kaupti papildomai. Dėl to nuo sausio mėnesio dalis darbuotojų pinigų į sąskaitą gaus mažiau. Specialistai skaičiuoja, kad suma, kuri bus išmokėta darbuotojui, dėl numatomų pasikeitimų keisis nuo keliolikos iki keliasdešimties eurų.

Valstybės biudžetas ir savivaldybių biudžetai sausio-spalio mėnesiais pajamų gavo 926,7 mln. eurų (9,4 proc.) daugiau, negu prognozuota, ir 2,173 mlrd. eurų (25,3 proc.) daugiau nei 2020 metais tuo pačiu laikotarpiu. Faktinės bendros minėtų biudžetų šių metų dešimties mėnesių pajamos – 10,764 mlrd. eurų (prognozuotos – 9,838 mlrd. eurų), pranešė Finansų ministerija. Į valstybės biudžetą sausį-spalį gauta apie 8,824 mlrd. eurų – 1,839 mlrd. eurų (26,3 proc.

Pandemija, regis, puiki terpė verslams išnaudoti savo komunikacinius ir reklaminius gebėjimus. Dar vakcinacijos pradžioje pasiskiepiję gyventojai buvo kviečiami nemokamam puodeliui kavos ar apsilankymui sporto klube – šitaip verslai ragino nepasiskiepijusius gyventojus tai padaryti. Tačiau kai kurie nauji pasiūlymai socialinėje erdvėje sukėlė ir dvejonių.

Pensijas ir kitas išmokas Radviliškyje bei kituose rajonuose pristatanti įmonė „Godlija“ numato atleisti beveik visus darbuotojus. Apie tai ji pranešė Užimtumo tarnybai.  Pasak Užimtumo tarnybos atstovės Mildos Jankauskienės, bendrovė nurodė, kad iš 51 atleidžiamo žmogaus 42 yra pensijų išnešiotojai ir 9 vadybininkai Radviliškyje, Kėdainiuose, Raseiniuose, Kelmėje, Akmenėje ir Mažeikiuose. Jie atleidžiami dėl perteklinės įmonės veiklos.

Rinkose smarkiai išbrangus energijos ištekliams, elektra daugumai reguliuojamų buitinių vartotojų nuo sausio turėtų brangti vidutiniškai 10 proc. Priklausomai nuo pasirinkto plano, tarifų augimas gali svyruoti nuo 7 iki 19 procentų.    Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) antradienį ketina patvirtinti galutines visuomeninės elektros kainas gyventojams. Jos bus taikomos nepriklausomo elektros tiekėjo dar nepasirinkusiems vartotojams – tokių yra daugiau kaip milijonas.

72 procentais – tiek per penkerius metus padaugėjo mūsų šalyje darbo ieškančių užsieniečių, kurie nėra Europos Sąjungos narės arba Europos laisvosios prekybos asociacijos narės piliečiai, rašoma pranešime spaudai.  Gavę leidimą laikinai ar nuolat gyventi Lietuvoje, atvykėliai įgyja teisę ne tik dirbti, bet ir gauti kitas mūsų šalies piliečiams prieinamas paslaugas. Užimtumo tarnybos  duomenimis, lapkričio 1 d. buvo registruota 1,6 tūkst. darbo neturinčių trečiųjų šalių piliečių.

Didžiausias šalies aludaris „Švyturys-Utenos alus“ (ŠUA) apibendrino paskutiniųjų devynių mėnesių rezultatus. Per juos įmonė vien Lietuvoje padidino pardavimus 9,6 proc. iki 85,3 mln. litrų, o įmonės pajamos augo 6 proc., iki 150,4 mln. eurų. Besitęsianti pandemijos situacija, pasak ŠUA analitikų, keičia žmonių vartojimų įpročius bei koreguoja rinką: fiksuojama, jog toliau traukiasi HORECA sektorius, tačiau sparčiai auga gėrimų pardavimai parduotuvėse.

Didžiausius atlyginimus mažmeninės prekybos sektoriuje šalyje mokantis prekybos tinklas „Lidl“ nuo Naujųjų metų dar labiau padidins atlyginimų biudžetą. Nuo 2022 m. sausio 1 d. visiems įmonės darbuotojams atlyginimai didės nuo 5 iki 15 proc. Iš viso „Lidl Lietuva“ algų biudžeto didinimui nuo kitų metų pradžios iki 2022 finansinių metų pabaigos papildomai skirs 9 mln. eurų.

Metinei infliacijai Lietuvoje viršijus 9 proc., ekonomistai teigia, kad didžiausios įtakos tam darė tebebrangstantis kuras ir centralizuotai tiekiama šiluma. Anot jų, papildomai infliaciją augino ir didėjančios maisto produktų bei paslaugų kainos. „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas mano, jog kainų indeksas netrukus gali pasiekti dviženklį skaičių – tikėtina, kad šventiniu laikotarpiu gali dar labiau augti maisto kainos.

Statybos sąnaudų elementų kainos spalį, palyginti su praėjusių metų spalio mėnesiu, padidėjo 9,4 procento. Tai lėmė statybinių medžiagų ir gaminių kainų (11,4 proc.), vidutinio valandinio bruto darbo užmokesčio (7 proc.), mašinų ir mechanizmų darbo valandos kainos (2,6 proc.) padidėjimas, pranešė Statistikos departamentas.  Iš statinių per metus daugiausia – 13,2 proc. – pabrango negyvenamųjų pastatų statyba. Gyvenamųjų pastatų statybos kainos padidėjo 10 proc.

Finansų ministerijos suburta darbo grupė, nagrinėjusi galimus mokesčių pakeitimus, įskaitant ir dalies lengvatų atsisakymą, vis dar vertina alternatyvas bei jų fiskalinį poveikį viešiesiems finansams. Ministerija BNS nenurodė, kada siūlomi pakeitimai bus pristatyti verslui ir visuomenei.

Gyventojams, kurie sukakus pensijos amžiui laiku nesikreipia dėl pensijos, ją galės atgauti už ilgesnį praleistą terminą negu dabar – Socialinės apsaugos ir darbo ministerija žada jį pailginti dukart – nuo šešių iki 12 mėnesių.   Apie tai pranešė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Pensijų skyriaus vedėja Inga Buškutė.   „Atstatysime 12 mėnesių atgal.

Kitais metais vyresni šalies gyventojai sulauks didesnių pensijų, jos didės vidutiniškai apie 50 eurų. Vis tik patys pensininkai kritikuoja pensijų perskaičiavimo tvarką. Anot jų, nesąžininga, kad ilgus metus dirbę žmonės gaus tiek pat, kiek nesukaupę reikiamo darbo stažo. Tuo metu specialistai tikina, kad taip esą stengiamasi padėti skurstantiems.

Lietuvos banko vadovui vėl prakalbus apie visuotinį nekilnojamojo turto (NT) mokestį, ekspertai mano, kad jis turėtų būtų nedidelis, be išimčių, o jo įplaukos skirtos miestų ir rajonų infrastruktūrai. Pasak Lietuvos NT plėtros asociacijos prezidento Mindaugo Statulevičiaus, toks mokestis galėtų tapti paskata efektyviau išnaudoti jau turimą turtą.  „Jeigu būtų neapmokestinamas pagrindinis būstas, o tik paskesnis turtas, tada atsirastų papildoma paskata kuo efektyviau jį naudoti.

Paspaudus šaltukui už namų šildymą gyventojai gavo rekordinės sąskaitas, kai kurios viršijo ir 90 eurų. Šilumos tiekėjai pastebėjo, kad ne visi rūpinasi savo daugiabučiu, sandarina langus, tvarko šilumos punktus, tad dalis šilumos paleidžiama vėjais, todėl sąskaitos už šildymą ir didėja. Specialistai pastebi, kad langų sandarinimas gali padėti sutaupyti iki 2 laipsnių šilumos.

Spalio pabaigoje teismų organizuota nemokamų teisinių konsultacijų diena parodė, kad kaip ir kasmet dažniausiai žmonės teiravosi apie skyrybas, išlaikymo vaikams priteisimą ar paveldėjimo priėmimą. Taigi šiandien Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Agnė Surblienė atsako į labiausiai rūpimus klausimus apie paveldėjimo priėmimą ir įspėja, kokių klaidų nedaryti norint sėkmingai jį priimti.

Iki didžiųjų metų švenčių lieka maždaug mėnuo, tai reiškia, kad vis daugiau gyventojų planuoja, kaip ir kur jas švęsti. Šalies kurortai jau dabar ruošiasi šventėms – puošia eglutes, kabina lemputes ir planuoja kalėdines programas. Ruošiasi ir viešbučiai – kai kur jie jau dabar yra beveik užpildyti. Specialistai aiškina, kad suskubę šventes susiplanuoti dabar išloš ir atskleidžia, kuo per Kalėdas planuoja nustebinti Lietuvą. Įėjus į Booking.

Rinkdamiesi augintinį, pirkėjai gali jį priglausti iš gyvūnų prieglaudos arba įsigyti iš veisyklos. Veislinis gyvūnas gali kainuoti daugiau už automobilį. Tačiau veisyklų atstovai tikina, kad jų užsiėmimas yra veikiau brangus pomėgis nei verslas. Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, 2020 metais registruotų kačių skaičius siekė 46 tūkst., o šunų – daugiau nei 103 tūkst. Tai didžiausias registruotų augintinių skaičius nuo 2016 metų.

99 tokius aparatus visoje Lietuvoje aptarnaujanti telekomunikacijų bendrovė „Telia“ pranešė, kad planuoja taksofonus išmontuoti iki kitų metų vidurio.  „Telia“ reguliuojamų paslaugų vadovė Vida Gobienė teigė, kad jie buvo įrengiami laikais, kai mobilusis ryšys atrodė tolima ateitis.

Iki Kalėdų likus mažiau nei mėnesiui, Valstybinių miškų urėdija sako jau pradėjusi pasirengimą kalėdinių eglučių prekybai – kitą savaitę bus paskelbtas prekybos vietų sąrašas. Tuo metu prekybininkai tvirtina, kad susidomėjimas eglutėmis kasmet prasideda vis anksčiau.

Siaučiant pandemijai įvesti ribojimai gerokai sumažino dalies gyventojų išlaidas. Dėl to buvo stebimas rekordinis indėlių augimas bankuose. Tačiau jie pastebi, kad šiuo metu yra išaugęs ir suteikiamų paskolų kiekis. Gyventojai vis daugiau skolinasi būsto įrengimui, remontui, baldams ir kitoms reikmėms. Bankai gali džiaugtis išaugusiu klientų skaičiumi ir pajamomis iš jų mokamų palūkanų. Vis dėlto jų atstovai įspėja ir apie rizikas.

Lietuvoje nestinga įmonių, kurios darbuotojams išmoka penkiaženkles sumas. Praėjusį mėnesį užfiksuota trylika įmonių, kuriose darbo išmokėto užmokesčio vidurkis viršijo 10 tūkst. eurų. Naujausi „Sodros“ duomenys atskleidžia, kokios įmonės spalio mėnesį turėjo aukščiausius išmokamo darbo užmokesčio vidurkius.

Vidaus reikalų ministrei Agnei Bilotaitei užsiminus, kad augant migrantų bandymams patekti į Lietuvą vilkikuose, gali būti uždaryti Lietuvos–Baltarusijos pasienio punktai, vežėjų atstovai ragina valdžios atstovus atsakingiau daryti panašius pareiškimus. Pasak Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso generalinio sekretoriaus Povilo Drižo, teiginius apie visišką pasienio kontrolės punktų uždarymą politikai turėtų  išsakyti tik labai nuodugniai viską apgalvoję.

Savaitės pradžioje paskelbus apie populiariosios muzikos superžvaigždės Dua Lipa koncertą Lietuvoje, bilietai į jį buvo išgraibstyti iš ankstinės prekybos metu vos per pusvalandį. Netrukus įvairiuose skelbimų portaluose pasirodė perpardavinėtojų skelbimai, kurie už vieną bilietą prašo iki 600 eurų. VMI įspėja, kad perpardavinėjų pajamos bus apmokestintos. Portalo tv3.lt skaitytoja Miglė pasakojo, kad išankstinės prekybos metu stovimus bilietus į koncertą nusipirko už 60 eurų.

Minsko režimas turi pakeisti politiką, kad Baltarusijos kalio trąšų tranzitas per Lietuvą nutrūktų, sako Lietuvos susisiekimo ministras.  Marius Skuodis kalbėjo Europos Sąjungai svarstant apie naujas sankcijas Baltarusijai, be to, gruodžio 8 dieną galutinai įsigalios JAV sankcijos vienai didžiausių pasaulyje trąšų gamintojų „Belaruskalij“, kasmet vežančiai milijonus tonų trąšų per Lietuvą ir Klaipėdos uostą.

Vyrų paskaičiuotasis (bruto) darbo užmokestis Lietuvoje šių metų trečiąjį ketvirtį 168,9 euro viršijo moterų atlyginimą, rodo Statistikos departamento duomenys. Vidutinis paskaičiuotas moterų darbo užmokestis šalies ūkyje, išskyrus individualias įmones, trečiąjį ketvirtį sudarė 90 proc., o išmokėtas (neto) – 90,9 proc. vyrų algos.

Tėvams, kurių draudžiamosios pajamos dėl prastovų per pandemiją sumažėjo, motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokos nuo lapkričio skaičiuojamos palankiau. Gavėjai, kuriems šios išmokos buvo paskirtos anksčiau, iki kitų metų sausio 1 d. gali kreiptis į „Sodrą“ dėl išmokų perskaičiavimo, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Lietuvai jau antrus metus kovojant su koronaviruso (COVID-19) pandemija, šalies gyventojų emocinė sveikata vis blogėja, rodo tyrimai. Iki šiol egzistuoja stigmos, kurios stabdo kreiptis pagalbos į gydytojus ir kitus specialistus, o visuomenės emocinis raštingumas – žemas. Šias problemas spręsti padėtų įtaigi, rami ir vilties teikianti informacinė kampanija, skirta žmonių emocinei sveikatai gerinti, kurią reikėtų pradėti kuo greičiau, tik jos vis nėra.

Vidutinis paskaičiuotas (bruto) darbo užmokestis Lietuvoje, išskyrus individualias įmones, šių metų trečiąjį ketvirtį buvo 1598,1 euro – 9,9 proc. daugiau nei 2020-ųjų liepos-rugsėjo mėnesiais. Vidutinis išmokėtas (neto) atlyginimas šalyje palyginamuoju laikotarpiu išaugo 9,1 proc. iki 1012,4 euro, pranešė Statistikos departamentas.

Iki lapkričio 18-osios kiek daugiau nei 5,5 tūkst. nukentėjusių nuo COVID-19 įmonių gavo iš Valstybinės mokesčių inspekcijos nurodymus nurašyti skolą iš lėšų sąskaitose, praneša portalas vz.lt. Paskutinę mokestinių atostogų (spalio) savaitę su valstybe atsiskaitė arba suderino nepriemokų gražinimo grafiką maždaug 1,5 tūkst. įmonių, kurios nukentėjo nuo COVID-19 pandemijos metu įvestų veiklos suvaržymų ir kurioms buvo suteikti mokestiniai atidėjimai. Tačiau dar apie 7,5 tūkst.

Vyriausybei pritarus siūlymui įvesti kasmet mokamą automobilių taršos mokestį, dalis Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narių abejoja, ar jis sumažins taršą ir skatins žmones rinktis mažiau taršius automobilius. Parlamentarai siūlo investuoti į viešąjį transportą, griežtinti automobilių techninę apžiūrą arba net apmokestinti didžiausias Lietuvos įmones.

„Juodojo penktadienio“ nuolaidų vilionės atkeliavo į Lietuvą. Kol prekybininkai bando įpiršti prekes, specialistai gyventojus įspėja neprarasti budrumo ir įvertinti, ar tikrai, įsigydami siūlomą prekę, sutaupysite pinigų, mat fiksuota atvejų, kai žmonės buvo apgaudinėjami.

Nuo gruodžio 1 d. už COVID-19 testus turės mokėti patys darbuotojai. Kai kurie darbdaviai žada kompensuoti šias darbuotojų išlaidas, tačiau net neabejoja, kad privačios klinikos pasinaudos proga pakelti testų kainas. Šios tikina, kad eilės testams ilgėja, tačiau jų kainų kelti nežada. Tuo metu darbuotojų atstovai kritikuoja valdžios komunikaciją. Anot jų, kai kure darbuotojai nežino kur ir kokius testus darytis.

Nekilnojamojo turto brokeriai išgirsta daug gyvenimiškų istorijų. Vienos jų – į Lietuvą iš emigracijos grįžtančių ir čia ilgesniam laikui įsikurti planuojančių lietuvių. Pagal jų būsto pirkimo įpročius specialistai išskiria kelias įdomias tendencijas. Tarp jų – kad į tėvynę grįžtantys lietuviai būstui vangiai skolinasi iš bankų, o dalis jų į sovietinius mikrorajonus net nebežiūri.

Teisėsaugai paskelbus apie dešimtis įtariamųjų tyrime dėl galimos korupcijos statybų priežiūros srityje, nevyriausybinės organizacijos „Transparency International“ Lietuvos skyriaus (TILS) ekspertė teigia, kad įmonių vadovai turi skirti daugiau dėmesio tokioms apraiškoms užbėgti už akių, o įstaigoms būtina išsikelti aiškius antikorupcinius tikslus.  „Pirmiausia labai norėčiau, kad vadovai prisiimtų aiškesnę atsakomybę.

Kyšį Neringos merui Dariui Jasaičiui siūlęs verslininkas suimtas vienam mėnesiui, BNS informavo Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT). „Šiandien Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjas patenkino prašymą ir suėmė asmenį, kuris galimai siūlė kyšį Neringos merui ir davė kyšį UAB „Neringos vanduo“ direktoriui“, – ketvirtadienį sakė tarnybos atstovė Renata Keblienė. Verslininkas sulaikytas antradienį, įtarus, kad davė 10 tūkst.