Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota

Nekilnojamojo turto brokeriai išgirsta daug gyvenimiškų istorijų. Vienos jų – į Lietuvą iš emigracijos grįžtančių ir čia ilgesniam laikui įsikurti planuojančių lietuvių. Pagal jų būsto pirkimo įpročius specialistai išskiria kelias įdomias tendencijas. Tarp jų – kad į tėvynę grįžtantys lietuviai būstui vangiai skolinasi iš bankų, o dalis jų į sovietinius mikrorajonus net nebežiūri.

Nekilnojamojo turto (NT) bendrovės „Ober-Haus“ Senamiesčio biuro vadovas Marius Čiulada neretai bendrauja su į Lietuvą grįžtančiais arba iš svetur NT reikalus tėvynėje tvarkančiais migrantais. Tiesa, po koronaviruso pandemijos ir poros karantinų jis sako nepastebėjęs emigrantų sandorių antplūdžio rinkoje.

„Neseniai turėjau sandorį – jauna pora grįžta iš Anglijos ir pirko Vilniuje nepabaigtą namą, kurį savo rankomis žada įsirengti ir atnaujinti.

Dabar ką tik rodžiau butą – atvirkščiai – jaunas žmogus paveldėjo butą Vilniuje ir neketina grįžti į Lietuvą, ir parduoda. Taip, migrantai yra, jie dalyvauja vienaip ar kitaip rinkoje, bet ar dėl to nauji vėjai papūstų, – ne“, – tv3.lt pasakojo M. Čiulada.

Tačiau su tuo ne visai sutinka NT bendrovės „Capital“ brokeris Justas Pranskaitis, teigiantis, kad įtakos NT rinkai, nors ir ne itin didelės, turėjo dėl „Brexit“ ir COVID-19 pandemijų į Lietuvą grįžtantys emigrantai. Vis tik nepaisant to, anot J. Pranskaičio, emigrantų sandoriai sudaro tik apie 10 proc. NT sandorių dalies.

„Patys emigrantai mano, kad tik jie čia Lietuvą išlaiko, pinigus veža. Tai tikrai toli gražu taip nėra, tai mitas. Bandžiau paskaičiuoti, kiek pas mane emigrantų – iš 10–20 sandorių gal vienas“, – tv3.lt sakė J. Pranskaitis.

REKLAMA
REKLAMA

Daugelis dirba tam, kad turėtų nuosavus namus

Pasak NT brokerio M. Čiulados, lietuvio kraujyje yra noras turėti nuosavo nekilnojamojo turto, dėl to galima įtarti, kad dalis išvykstančių padirbėti į užsienį tai daro tam, kad užsidirbtų, jei ne visam būstui, tai bent paskolos pradiniam įnašui.

„Dažnas lietuvis išvyksta, tampa migrantu ar laikinu migrantu vien tam, kad įsigytų tą nekilnojamąjį turtą. Tai, jeigu jis grįžta sukaupęs pakankamai finansų ar bent jau dalinai sukaupęs, kad galėtų pasiimti kreditą ar panašiai, tai faktas, kad jis čia perka. 

Ką perka, – labai individualus dalykas. Kažkas grįžta su vaikais, su šeimomis, tada jiems reikia arba didesnio būsto, arba, jeigu nuomojosi ar pardavė kažką, faktas, ieškos čia didesnio buto ar namo. Bet, jeigu grįžta vienas jaunas žmogus ar jauna pora, tai mažai tikėtina, kad labai skubės namą pirkti, greičiau butą gyvenimo pradžiai“, – sakė M. Čiulada.

Dalis emigrantų būstus Lietuvoje perka investicijai, tačiau kur kas dažniau, pasak M. Čiulados, tai būna grįžtančiųjų pirmieji būstai, o kai kas perka juos tam, kad grįžę į Lietuvą pensijoje turėtų, kur gyventi. Taip pat NT brokeris įžvelgia įdomią tendenciją, kad dalis butų Lietuvoje grįžusių migrantų jau nedomina.

„Faktas, kad jie matę pasaulio, jie dažnai labiau žino, ko nori. Jų supratimas apie tam tikrą standartą – retas kuris skuba į sovietinius blokinius kvartalus, turbūt dažniau renkasi arba naują statybą, arba kažkokį individualų namą, kotedžą“, – pastebėjo M. Čiulada.

Tuo metu J. Pranskaitis kaip tik sako vis dar pastebintis emigrantų susidomėjimą ir ne pačiais brangiausiais būstais senuose mikrorajonuose.

REKLAMA
REKLAMA

„Perka tikrai ne pačius prabangiausius, daugiau tai ekonominė klasė, vidutinė klasė, premium klasės tikrai neperka. Mano priešpaskutinis parduotas buvo prieš metus, panašiu metu, skambučiu nupirko jauna porelė. 

Tiesiog nusipirko senos statybos Karoliniškėse trijų kambarių butą, dabar nuomoja, o planuoja į Lietuvą grįžti po 5 ar 7 metų, kad grįžę turėtų kur gyventi, arba, kadangi turto kaina kyla, kad pardavus kažką kito, geresnio sau nusipirktų, kad pinigai nestovėtų vietoje“, – pasakojo J. Pranskaitis.

Taip pat jis sako pastebintis tendenciją, kad maždaug pusė emigrantų skiriamo turto būna skirta investicijai, o pusė – gyvenimui.

„Pusė investicijai, o pusė perka sau, arba, pavyzdžiui, padeda tėvams nupirkti kažkokį kitą turtą, o jie grįžę persikelia į tėvų seną būstą, mainai įvyksta. Dažnas toks momentas – tarp giminių kažkokie mainai įvyksta, o patys eina į didesnį ar mažesnį būstą“, – sakė J. Pranskaitis.

Dažniau perka nesiskolinę

Kadangi dažniausiai į užsienį išvyksta užsidirbti, tėvynėn grįžę lietuviai, pasak M. Čiulados, kur kas dažniau būstą perka ne skolintais, o savais pinigais. Tai iš dalies susiję su tuo, kad toli gražu ne visi buvę emigrantai galėtų greitai banke gauti paskolą būstui. Tiesa, ši tendencija kiek skiriasi didmiesčiuose ir regionuose.

„Daugiau su savais pinigais, nes tam, kad kreditą gautų, reikia kvalifikuotis tam kreditui. Turi būti bent pusė metų tvarios pajamos darbovietėje. Galų gale, ir pati specialybė. Kiekvienas bankas individualiai vertina, neužtenka tau vien pradinio įnašo, reikia ir daugiau tų reikalų, kad kvalifikuotis kreditui.

REKLAMA
REKLAMA

Bet didesnė tendencija, kad perka iš nuosavų. Apskritai juk matome statistiką, kad bendrai Lietuvoje mažiau negu pusė perka su kreditu. Vilniuje čia gal 50–60 proc. perka kredito pagalba, drąsiau skolinasi banke. Bet likusioje Lietuvos dalyje tai apie 40 proc., dažnai iki 40 proc. tik perkama su kredito pagalba. Dažnas lietuvis iš savų lėšų. Ir tie patys migrantai grįžta pakankamai susitaupę“, – teigė M. Čiulada.

Šią tendenciją patvirtina ir J. Pranskaitis, pastebintis, kad emigravusiems asmenims paprasčiausiai žymiai sunkiau pasiskolinti banke.

„Kodėl neperka su paskola, manau, kad jiems yra sudėtinga pasiskolinti, nes, kaip žinoma, užsienyje gaunantiems pajamas yra sunkiau pasiskolinti. Kai kuriais atvejais, jeigu tai kažkokios kitos valiutos, kurių nepripažįsta bankai, apskritai neįmanoma pasiskolinti“, – sakė NT brokeris.

Paskolų emigrantams – itin mažai

Tuo metu Lietuvoje veikiantys bankai praneša nekaupiantys tikslios informacijos apie tai, kiek paskolų nekilnojamajam turtui įsigyti kasmet suteikia emigravusiems ar iš emigracijos grįžtantiems tautiečiams. Tačiau, bankų teigimu, tokia paskolų dalis yra labai maža.

„Vertinant bendrai, galime pasakyti, kad būsto paskolos ne Lietuvoje gyvenantiems klientams sudaro labai nereikšmingą būsto paskolų portfelio dalį“, – atsakyme tv3.lt rašė „Swedbank“ atstovas spaudai Saulius Abraškevičius.

Analogišką situaciją patvirtino ir „Luminor“ banko būsto kredito produkto vadovas Andrius Kvakšys.

„Tokių paskolų nėra daug. Reikšmingų pokyčių tokių užklausų kiekyje pastaruoju metu taip pat nepastebime. 

REKLAMA
REKLAMA

Užsienyje gyvenančių ir (ar) dirbančių asmenų pajamos vertinamos lygiai taip pat, kaip ir gyvenančių Lietuvoje – vadovaujamasi Lietuvos banko Atsakingojo skolinimo nuostatais, vertinama, ar asmens pajamos yra tvarios. Taip pat svarbu, kad kredito gavėjo pajamos būtų gaunamos eurais arba JAV doleriais. Jei pajamos gaunamos kitokia valiuta, deja, bet kredito suteikti negalėtume. Tuo tarpu pats būsto kreditas visuomet suteikiamas eurais“, – atsakyme tv3.lt rašė A. Kvakšys.

SEB bankas taip pat pastaruoju metu nepastebintis didesnio emigrantų susidomėjimo, pasak SEB banko Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovės Eglės Dovbyšienės, klientai būsto paskolų sąlygomis domisi panašiai kaip ir anksčiau.

Gairės:

Rašyti komentarą...
A
Aha
2021-11-26 06:50:37
Pranešti apie netinkamą komentarą
Migrantai, Lietuviai ne migrantai.
Atsakyti
-2

Z
Z
2021-11-26 07:19:21
Pranešti apie netinkamą komentarą
Kas ta Lt, niekas. Gerų orų, nėra, ekonomika apgailėtina, valdžioje-vagys, mokesčiai sugalvoti ne pagal žmonių pajamas, aplinkui vien melas ir dar įdomu, ar tik ne NT agentūros, sukėlė tas kainas. Nes kuo didesnė NT kaina, tuo daugiau jie uždirba. Išvažiave žmonės į užsienį, susiranda darbą, nusiperka butą ir gyvena ramu, ir pastovų gyvenimą.
Atsakyti
-4

!
!
2021-11-26 08:39:51
Pranešti apie netinkamą komentarą
na jau tik cia pasaku lai neseka kaip tik kainos aukstos taip emigrantai kalti ir kiek ju gryzo?vienetai pacios nekilnojamo turto kompanijos sukelia kainas ir tiek ziniu nesuprantu is kur tiek zmones pinigu turi,kad perka tokiom kainom vel bus burbulas ir sedes su skolom
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (8)
A Aha 2021-11-26 06:50:37
Migrantai, Lietuviai ne migrantai.
Atsakyti
-2
Z Z 2021-11-26 07:19:21
Kas ta Lt, niekas. Gerų orų, nėra, ekonomika apgailėtina, valdžioje-vagys, mokesčiai sugalvoti ne pagal žmonių pajamas, aplinkui vien melas ir dar įdomu, ar tik ne NT agentūros, sukėlė tas kainas. Nes kuo didesnė NT kaina, tuo daugiau jie uždirba. Išvažiave žmonės į užsienį, susiranda darbą, nusiperka butą ir gyvena ramu, ir pastovų gyvenimą.
Atsakyti
-4
! ! 2021-11-26 08:39:51
na jau tik cia pasaku lai neseka kaip tik kainos aukstos taip emigrantai kalti ir kiek ju gryzo?vienetai pacios nekilnojamo turto kompanijos sukelia kainas ir tiek ziniu nesuprantu is kur tiek zmones pinigu turi,kad perka tokiom kainom vel bus burbulas ir sedes su skolom
Atsakyti
0
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
toliau skaitykite
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų