marius čiulada

Nekilnojamojo turto (NT) ekspertai papasakojo, kaip lietuviams sekasi nuomoti butus užsieniečiams, taip pat įvertino, kokia šiuo metu yra įprasta metinė grąža iš buto nuomos didžiuosiuose miestuose, kaip keičiasi būsto nuomos kainos. Žinių radijo laidoje apsilankę NT ekspertai Marius Čiulada ir Arnoldas Antanavičius papasakojo, kokiomis nuotaikomis šiuo metu gyvena būsto nuomotojai, be to, užsiminė, ar dabar nuomos kainos ir toliau didėja.

Lietuvoje per metus beveik padvigubėjo dirbančių užsieniečių. Šiuo metu jų daugiau nei 123 tūkstančiai. Dauguma jų ne Europos Sąjungos piliečiai, baltarusiai ir ukrainiečiai. Ekonomistai tokiais rezultatais džiaugiasi: vien nuo karo pabėgę dirbantys ukrainiečiai per mėnesį sumoka daugiau nei 5 milijonus eurų mokesčių. Užsieniečiai ne tik siunčia pinigus į gimtąsias šalis, bet ir leidžia juos Lietuvoje.

Naršydami nekilnojamojo turto skelbimus, nenustebkite, jei pamatysite dvi būsto pardavimo ar nuomos kainas – vieną mažesnę, o kitą net penktadaliu didesnę. Skelbimuose galima matyti, kad net ir fiziniai asmenys, parduodami NT fiziniams asmenims, prie kainos prideda papildomą mokestį – PVM. Kodėl taip nutinka, portalui tv3.lt paaiškino Valstybinė mokesčių inspekcija ir NT brokeris.

Nekilnojamojo turto brokeriai išgirsta daug gyvenimiškų istorijų. Vienos jų – į Lietuvą iš emigracijos grįžtančių ir čia ilgesniam laikui įsikurti planuojančių lietuvių. Pagal jų būsto pirkimo įpročius specialistai išskiria kelias įdomias tendencijas. Tarp jų – kad į tėvynę grįžtantys lietuviai būstui vangiai skolinasi iš bankų, o dalis jų į sovietinius mikrorajonus net nebežiūri.

Labai gali būti, kad po kelerių metų Seimo viešbutis parlamentarams liks tik nostalgišku prisiminimu. Seimas pasiryžęs parlamentarus iš ten iškraustyti ir vietoj to kompensuoti seimūnų būstų nuomą Vilniuje. Tačiau nekilnojamojo turto ekspertai pažymi, kad tokiu atveju kompensacijoms reikės atriekti riebią sumelę, antraip Seimo nariams iš prestižinio Gedimino prospekto teks keltis į sostinės pakraščius.

Iš visų Europos Sąjungos šalių būsto nuomos kainos nuo 2007 metų labiausiai augo Lietuvoje. Ekonomistai ir nekilnojamojo turto (NT) ekspertai tokį reikšmingą kainų augimą aiškina daugeliu priežasčių, tačiau svarbiausios jų – sparčiai augęs gyventojų skaičius Vilniuje ir didėjusi kokybiško būsto nuomai pasiūla. Būsto nuomos kaina per daugiau nei dešimtmetį Lietuvoje šoktelėjo 101,1 proc., taip pat didelis augimas fiksuotas Čekijoje (78,6 proc.) ir Vengrijoje (67,8 proc.

Emigracijoje gyvenantys lietuviai vis mieliau būstus gimtinėje perka ne iš pasiskolintų, o uždirbtų ir sutaupytų lėšų. Ankstesnė nekilnojamojo turto brokerių baimė, kad emigrantai mieliau investuos į būstus svetur, neišsipildė – rinka dabar ypač gyvybinga. Prieš dvejus metus šalies bankams įsigaliojo apribojimai išduoti paskolas užsienyje dirbantiems lietuviams, kurie pajamas gauna ne eurais. Nors ir sušvelninus įstatymą, emigravusių tautiečių būsto paskolos ne eurais beveik nevilioja.

Butų nuomos kainos Lietuvoje ir toliau auga, tad ieškantys tinkamo būsto vis dažniau susiduria su iššūkiu, kaip rasti įkandamą variantą. Ekspertai ragina turėti kantrybės, mat geriausias laikas nuomotis dar prieš akis. Nekilnojamojo turto (NT) bendrovės „Ober–Haus“ Senamiesčio biuro vadovas Marius Čiulada pastebi, kad butų nuomos kainų augimas Lietuvos didžiuosiuose miestuose išlieka pastebimai aukštas.

Nors būsto įperkamumas Lietuvoje siekia rekordines aukštumas, toli gražu ne visi gyventojai gali sau leisti erdvius ir prašmatnius būstus. Čia išsigelbėjimu arba puikia proga investicijai tapti gali vis sparčiau populiarėjantys itin mažos kvadratūros būstai, kurių kainos įvairiuose šalies miestuose svyruoja nuo kelių iki keliasdešimties tūkstančių eurų. Štai 12 kv. m butą Ukmergėje įsigysite už 2,2 tūkst. eurų, Panevėžyje – už 3,4 tūkst. eurų, o Vilniuje – už 33 tūkst. eurų.