Užsieniečiai ne tik siunčia pinigus į gimtąsias šalis, bet ir leidžia juos Lietuvoje. Sostinės baruose, restoranuose daugėja rusiškai kalbančių klientų, į svečius reaguoja ir būsto rinka – užsieniečių pagausėjimas sostinėje palaiko aukštesnes nuomos kainas.
„Laukėme iki paskutinio, kol neprasidėjo stiprus apšaudymai. Tada vaikai sako, išvažiuok ir teko išvažiuoti“, – kalba ukrainietė Rita Kuznietsova.
Rita į Lietuvą iš Zaporižios pietryčių Ukrainoje atvyko spalio 15-ąją, „Kauno balduose“ pradėjo dirbti lapkritį. Moteris jaunystėje mokėsi siuvėjos amato, dabar šias žinias stengiasi pritaikyti Lietuvoje.
„Mokiausi siuvėjos profesijos jaunystėje. Turiu diplomą, o vėliau pradėjau dirbti kirpėja, bet šita profesija pažįstama, trūksta tik greičio“, – sako Rita.
„Pradžioje, aišku, tas srautas buvo pakankamai didelis. Mes stengėmės įdarbinti ne tik kvalifikuotus, bet ir keičiančius kvalifikaciją ukrainiečius, dabar jau situacija kitokia: kreipiasi kvalifikuoti darbuotojai į tas vietas, kurios kvalifikacijos mes ir ieškome“, – teigia „Kauno baldų“ personalo vadovė Simona Korovkinė.
Visoje SBA grupėje iš 4000 darbuotojų – 80 iš Ukrainos. Jie dirba siuvėjais, medienos apdirbimo staklių operatoriais. Ir uždirba ne mažiau nei lietuviai.
„Nuo 600 į rankas gali gauti iki 1000 į rankas“, – sako S. Korovkinė.
„Kainos Lietuvoje yra aukštesnės, bet ir uždarbis didesnis. Jeigu versti į grivinas. Bet svarbiausia, kad tylu“, – tvirtina ukrainietė Viktoria Kondretanko.
„Ar ruošiatės čia gyventi? – Aš iki kovo turiu sutartį ir tada kovo mėnesį spręsiu, kaip man elgtis, norisi namo. – Ukrainoje kas liko? – Vaikai suaugę“, – kalba Rita.
Lietuvoje dirbančių užsieniečių per metus padaugėjo beveik dvigubai. Prieš metus, lapkričio pradžioje, pagal darbo sutartis dirbo beveik 67 tūkstančiai, dabar tokių užsieniečių skaičius viršija 123 tūkstančius. Prie šio augimo ženkliai prisidėjo į Lietuvą atvykę ukrainiečiai, iš kurių 21 tūkstantis jau dirba.
„21 tūkstantis ukrainiečių dirba, t. y. apie 51 proc. darbingo amžiaus ukrainiečių, kurie pateko į Lietuvą ir šis rodiklis yra vienas sėkmingiausių Europos Sąjungoje. Sumokamų mokesčių suma per mėnesį yra virš 5 milijonų eurų ir galima pasakyti, kad, palyginus su kitomis valstybėmis ir kitose valstybėse gyvenančių karo pabėgėlių situacija, kai kuriose valstybėse dirba vos vienaženklis skaičius karo pabėgėlių“, – teigia socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
Ekonomistai pozityviai vertina šias tendencijas.
„Jeigu žiūrėsim, kokią pridėtinę vertę sukuria darbdaviams, priklauso, kokiame sektoriuje dirba. Tai yra pramonė, tai yra apgyvendinimas, maitinimas. Ta pridėtinė vertė žmogui per metus, kurią sugeneruoja gali būti nuo 30 iki 40 tūkstančių eurų per metus“, – komentuoja „SEB“ ekonomistas Tadas Povilauskas.
Pasak ekonomisto Tado Povilausko, vien dirbantys ukrainiečiai per metus gali sugeneruoti 700 milijonų eurų pridėtinės vertės. Tačiau Lietuvoje pluša ir kitų tautybių žmonės.
„45 procentai Ukrainos piliečių, apie 40 procentų yra Baltarusijos pilieičų, 12 procentų yra Rusijos. Didžioji dauguma atvykusių baltarusių – aukštos kvalifikacijos programuotojai, kurių atlygiai taip pat yra aukštesni“, – aiškina Užimtumo tarnybos vadovė Inga Balnanosienė.
Aukštos kvalifikacijos užsieniečiai, inžinieriai, epidemiologai, vadovai vidutiniškai iki mokesčių uždirba beveik 3000 eurų, kas sudaro apie 1800 eurų į rankas. Vidutinės kvalifikacijos staklininkai, šaltkalviai, elektrikai gauna apie 1315 eurų popieriuje, arba 860 eurų į rankas. Žemiausios kvalifikacijos, atskaičius mokesčius, uždirba apie 650 eurų.
Rinkos ekspertai aiškina, kad Lietuvoje užsieniečių dar per mažai. Esą visos šalies mastu jie pastebimo poveikio ekonomikai dar nedaro.
„Lietuva kol kas stipriai atsilieka nuo Europinių vidurkių pagal imigrantų skaičių tenkantį tūkstančiui gyventojų“, – kalba ekonomistas Aleksandr Izgorodin.
Vienintelis miestas, kuris, pasak ekonomistų, jau jaučia rimtesnį dirbančių užsieniečių poveikį – Vilnius. Sostinėje užsieniečiai tempia į viršų gyventojų prekių ir paslaugų vartojimo statistiką.
„Baltarusiai darbuotojai, dažnu atveju, yra dirbantys aukštesnės kompetencijos darbovietėse ir jų algos yra didesnės, ir jų galimybės išlaidauti yra didesnės, ir mes matom per paslaugų vartojimą Vilniuje“, – tikina T. Povilauskas.
Užsieniečiai, kaip ir lietuviai, dalį pinigų leidžia pramogoms. Štai sostinės barai mato, kad rusiškai kalbančių klientų pas juos daugėja.
„Užsieniečių tikrai daugėja ir mes vienu metu stebėjomės. Atrodo, turistų mažėja. Turistų mažiau, o klientų užsieniečių yra nemažai. Jie skaidosi į dvi dalis. Vieni ateina pasėdėti su draugais, susitikti bendruomenė kažkokia, kartais jie neperka beveik nieko, bet būna lygiai taip pat kiti, kurie ateina, neatskirsi nuo bendros mūsų publikos, nuo Lietuvos, nuo pastovių klientų“, – teigia „Local Pub“ vadovas Vidmantas Čičelis.
Vienas didžiausių efektų, kurį sukėlė didėjantis užsieniečių skaičius sostinėje, – pakilusios nuomos kainos.
„Standartinis 2 kambarių naujos statybos butas Vilniuje Šnipiškėse, Šiaurės miestelyje, iki karo kainavo, nuomos kaina 500–600 eurų, piko metu jo kaina galėjo pasiekti 800–900 eurų ir dabar mes turime, nukrito nuomos kaina, bet nenukrito iki 500–600, nukrito iki 600–700“, – kalba „Ober-Haus“ Senamiesčio biuro vadovas Marius Čiulada.
Pasak dalies ekonomistų, užsienio piliečiai užpildo tuščias darbo vietas ten, kur jaučiamas nuolatinis darbuotojų trūkumas. Esą atvykėlių iš kitų valstybių skaičius galėtų būti 2–3 kartus didesnis.
