REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Būsto brangimas Lietuvoje padarė jį vis sunkiau įperkamą jaunesnėms kartoms. Nors šiuo metu kainų kilimas sulėtėjo, visgi ilgalaikė tendencija kelia nerimą. Tačiau ar tai reiškia, kad jaunesnėms kartoms teks amžinai nuomotis?

Būsto brangimas Lietuvoje padarė jį vis sunkiau įperkamą jaunesnėms kartoms. Nors šiuo metu kainų kilimas sulėtėjo, visgi ilgalaikė tendencija kelia nerimą. Tačiau ar tai reiškia, kad jaunesnėms kartoms teks amžinai nuomotis?

REKLAMA

Būsto kainų augimas Lietuvoje pastaruoju metu sulėtėjo, tačiau ilgą laiką buvo fiksuojamas itin spartus jų kilimas. Pasak nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Ober–Haus“ Senamiesčio biuro vadovo Mariaus Čiulados, „kokius 7-8 mėnesius būsto kainos jau nebeauga arba jei ir auga, tai 0,1 proc., kitą mėnesį pakrenta 0,1 proc. Tai čia galima sakyt, kad paklaidos ribose, mes tai traktuojam, kad jau arti metų, kainos praktiškai nesikeičia.“

Viena pagrindinių tokių kainų augimo priežasčių, pašnekovo teigimu, yra nuolat brangstančios statybinės medžiagos ir darbo jėga. Vėliau paskui naujos statybos kainą seka ir seno būsto savininkai: „Tą nekilnojamo turto kainą subalansuoja pasiūla ir paklausa. Jeigu niekas ten tų didelių kainų nemokėtų, tai turbūt ir pardavėjai kainų nekeltų, ir atvirkščiai. Kaip ir bet kokio kito produkto kainą nustato rinka, ir jeigu pirkėjai yra pasiruošę mokėti tą didesnę kainą, tai natūralu, kad pardavėjai prašys tokios kainos.“

REKLAMA
REKLAMA

„Swedbank“ ekonomistė Greta Ilekytė taip pat dalinasi informacija, kad „Swedbank“ skaičiuojamas būsto įperkamumo indeksas blogėja jau pusantrų metų ir nukrito net iki 89,6 punktų lygio: „Tai reiškia, kad vidutinio namų ūkio pajamos yra maždaug 10 proc. per mažos, norint įsigyti 55 kv. m. būstą Vilniuje. Pagrindinė blogėjančio įperkamumo priežastimi vis dar buvo didėjančios bazinės palūkanų normos. Kaune ir Klaipėdoje būsto įperkamumas yra gerokai aukštesnis.”

REKLAMA

Išperkamoji nuoma

Būsto išperkamoji nuoma – įsigijimo būdas, kai išsirinkus norimą įsigyti būstą pirmiausiai sutartą laikotarpį jį nuomojatės, o pasibaigus šiam nuomos laikotarpiui turite teisę jį išsipirkti už likutinę kainą. Išperkamoji nuoma yra vienas iš finansavimo įrankių. Jeigu žmogus nėra sukaupęs pradinio įnašo, jis gali naudotis šiuo būdu būstui įsigyti.

Visgi M. Čiulados teigimu, sukaupus 15 proc. pradinį įnašą turbūt logiškiau yra kreiptis į banką ir finansuotis įsigijimą naudojant būsto kreditą, kuris yra pigesnis ir patogesnis įrankis: „Išperkamoji nuoma tikrai nėra tokia išpopuliarėjusi, taip, ji yra, bet kad jau labai didėtų ir matytume, kad ji pradeda dominuoti rinkoje, tai ne. Senas geras įsigijimas naudojant banko kreditą ar įkeičiant turtą turbūt vis tiek liks dominuojanti finansavimo priemonė.“

REKLAMA
REKLAMA

Tačiau visiškai priešinga nuomonę pateikia šią paslaugą siūlančios nekilnojamojo turto įmonės „Hanner“ pardavimų vadovė Jurga Bagdonavičiūtė-Aldošinienė.

„Patraukliausia ir geriausia alternatyva ateityje turėtų tapti išperkamoji nuoma, kuri leidžia keletą metų būstą nuomotis jame gyvenant, tuo pat metu kaupti pradinį įnašą ir tada jį įsigyti su būsto paskola“, – teigia ji.

Jos nuomone, norint dar labiau padidinti būsto prieinamumą jaunoms šeimoms, valdžia ir verslas turėtų glaudžiau bendradarbiauti. Pavyzdžiui, verslui pasiūlant išperkamosios nuomos modelius, o valdžiai kuriant įrankius, kaip programa pirmojo būsto pirkėjams ar dalies palūkanų kompensavimas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Pirkti ar nuomotis?

M. Čiulada pažymi, kad lietuviai turi neblėstančią meilę nekilnojamajam turtui: „Tai yra tam tikra investicijos forma, kurią lengva pačiupinėti, lengva patikrinti. Nereikia kažkokių specifinių žinių jai administruoti, gali nuomoti ir gauti tam tikras pasyvias pajamas. Dėl to tokia investicijos forma paprastai neša bent jau 5 proc. nuomos grąžą, o dar ir tikėtina, pačios vertės prieaugį.“

Apie kultūrinę būsto svarbą lietuviams kalba ir ekonomistė. „Lietuvoje vos 11 proc. gyventojų nuomojasi būstą. Palyginimui Švedijoje – net 35 proc. Kultūriškai nuosavas būstas lietuviams yra itin svarbus. Visgi, jeigu būsto kainos ateityje kils sparčiau nei atlyginimai, gyventojų daugės, būstą įsigyti taps sudėtingiau. Tokiu atveju vis daugiau gyventojų bus priversti svarstyti būsto nuomos galimybes”, – teigia G. Ilekytė.

REKLAMA

Visgi, „Ober–Haus“ Senamiesčio biuro vadovas teigia, kad jauni žmonės visada yra linkę rinktis nuomą, nes tik pradedant savarankišką gyvenimą retai kas turi pakankamai lėšų nuosavo būsto įsigijimui. Be to, jaunystėje dar nėra aišku, kur bus įsikurta ilgam.

Tam antrina ir J/ Bagdonavičiūtė-Aldošinienė. Pasak jos, „turėti nuosavą būstą visada yra patraukliau nei jį nuomotis. Jauni žmonės dažnai neturi pakankamai santaupų, kad galėtų įsigyti būstą, todėl yra priversti rinktis būsto nuomą.“

„Jaunam žmogui, kuriam dar tik pati pradžia to savarankiško gyvenimo, nereikia skubėti pirkti ir užsidėti sunkių įsipareigojimų. Vien tik dėl to, kad situacija gali pasikeisti. Didelis įsipareigojimas bankui nepasikeis, ir tada jau bus bėda“, – pataria M. Čiulada.

REKLAMA

Vis dėlto, anot „Ober–Haus“ eksperto, pirkimas išlieka racionalesnis sprendimas ilguoju laikotarpiu, nes nuoma iš dalies yra „pinigų išmetimas”. Bet besikeičiančios darbo ir gyvenimo sąlygos leidžia manyti, kad ateities kartos bus mobilesnės ir mažiau prisirišusios prie vienos gyvenamosios vietos. Tad galbūt nuoma tikrai taps patrauklesne alternatyva, ypač tiems, kas labiau vertina lankstumą.

Teksto autorius: praktiką atliekantis Vilius Kardelis.

Kokia nesąmonė str.pavadinime,nereikia pirkti....nuomoti,kažkam pinigus krauti,kai galima jau sau investuoti...
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų