Langų serviso „Jūsų būsto priežiūra“ atstovas pasakojo, kad jau vasaros pabaigoje gyventojai susirūpina savo langų būkle.
„Visos namuose esančios šilumos 20 proc. lemia langai. Jeigu žmonės jau jaučia, kas per langus prapučia vėjas ir namuose šalta, reikėtų kreiptis į meistrus, nes vėliau gali prasidėti rimtesni gedimai.
Kartą per du ar tris metus langus reikia sureguliuoti. Kartą per 7–8 metus būtina pakeisti tarpinę. Tai yra pagrindinis elementas užtikrinantis langų sandarumą. Dažniausiai susidėvėjusias langų tarpines galime atskirti pagal jos kampus – labai ploni, išlinkę arba visai nušokę iš savo vietos. Ir galiausiai kartą per metus, prieš žiemos sezoną reikia sutepti furnitūros mechanizmą“, – pasakojo įmonės atstovas.
Anot jo, plastikiniai langai beveik negenda. Jeigu žmonės juos prižiūri, langai gali laikyti 20 ar 30 metų.
„Vidutiniškai vienam langui sutvarkyti užtenka 25–30 eurų. Šios sumos užtenka pakeisti tarpinėms iš abiejų pusių, sureguliuoti langą ir praplauti furnitūrą. Tai reiškia sutepti, taip, kad išvarvėtų susikaupęs purvas“, – pasakojo langų specialistas.
Tuo metu langų remonto paslaugos teikiantis Darius pasakojo, kad žmonės nesirūpina langais kasmet.
„Kol nėra akivaizdžios bėdos, tol gyventojai ir nemato reikalo tvarkyti savo langus. Tačiau dažnai jau būna per vėlu, didesnius gedimus brangiau remontuoti.
Pajutus bet kokį nepatogumą reikėtų kreiptis į meistrą, pavyzdžiui, langas sunkiai užsidaro. Dažniausiai žmonės kreipiasi, kai jis jau visiškai nebeužsidaro ar kažkas sulūžta“, – pasakojo vyras.
Anot jo, tvarkingi langai lemia, kad namuose gali būti 1,5–2 laipsniais šilčiau.
Siūlo griežčiau reguliuoti namo administratoriaus darbą
Vilniaus šilumos tinklų klientų aptarnavimo departamento direktorius Laurynas Jakubauskas sakė, kad norėdami sutaupyti ir gauti mažesnes sąskaitas už šildymą gyventojai pirmiausia turėtų pagalvoti apie daugiabučio renovaciją.
Anot jo, labai gaila, kad vis dar daug gyventojų priešinasi daugiabučių renovacijai.
„Visi prisimename daugiabutį Lazdynuose, kur nukrito balkonas. Dabar buvo svarstoma apie šio namo renovaciją, tačiau gyventojai jos atsisakė. Juk tai susiję ne tik su šiluma ar jos mažesnėmis sąskaitomis, bet ir pačių gyventojų saugumu“, – teigė L. Jakubauskas.
Taip pat jis siūlė gyventojams atkreipti dėmesį daugiabučio šilumos punktų būklę.
„Mes tiekiame šilumą iki namų šilumos punktų. Jis gamina karštą vandenį ir paskirsto ir reguliuoja temperatūrą radiatoriuose. Šilumos punktas priklauso gyventojams, o jo priežiūra dažniausiai rūpinasi namo administratorius. Šildymo sezono pradžioje namo administratorius turi patikrinti šilumos punktą, sureguliuoti namo vidaus sistemas.
Kitaip gali kilti įvairių problemų, pavyzdžiui, viršutiniai butai kaista, o apatiniai šąla arba atvirkščiai. Dėl to kalti neteisėti gyventojų prisijungimai. Sistema veikia, taip, kad šiluma eina į viršų, o paskui grįžta žemyn. Kartais gyventojai, pirmuosiuose aukštuose prisijungia prie vidaus sistemos ir šilumą gauna pirmiau negu ji nueina į viršutinius aukštus“, – pasakojo L. Jakubauskas.
Anot jo, būna ir tokių gyventojų, kurie pasiskundžia namo administratoriui, kad pas jį per karšta.
„Tada administratorius šildymą sumažina, tačiau taip šildymas išbalansuojamas. Dažnai atsiranda ir auksarankis kaimynas, kuris turi neteisėtą šilumos punkto raktą ir savavališkai reguliuoja šildymą namo viduje“, – pastebėjo specialistas.
Anot jo, gyventojai moka namo administratoriui mokesčius, todėl turėtų griežčiau prižiūrėti, kaip jis atlieka savo darbą.
„Kartais namo administratoriai netinkamai atlieka savo pareigas. Pavyzdžiui, prieš šildymo sezoną namo administratoriai turi pateikti namo šildymo sistemos parengties aktą. Tai padaryti jie gali iki rugsėjo vidurio. Tačiau šiais metais rugsėjo 20 d. mes turėjome mažiau nei 80 proc. parengtų daugiabučių.
Taip išeina, kad likusių daugiabučių dokumentacija niekas nepasirūpino. Tad klausimas ir ar techniškai jais kas nors pasirūpino, kas yra privaloma“, – sakė L. Jakubauskas.
Tikina, kad daugiabučius prižiūri, diegia naujas sistemas
Bendrovės „Mano būsto priežiūra“ vadovas Julius Žilinskas sakė, kad bendrovė daugiabučiuose diegia ir ateityje aktyviai diegs energijos taupymo sprendimus, kurie mažina energijos resursų vartojimą ir prisideda prie CO2 mažino.
„Tai leidžia mūsų klientams gauti mažesnes sąskaitas už šildymą ir neabejotinai prisideda prie tvaraus energijos vartojimo stiprinimo. Tam, kad energijos resursai būtų naudojami taupiai, akivaizdu, kad šilumą namams turi tiekti sutvarkyti ir automatizuoti šilumos punktai, realiu laiku reaguojantys į išorės temperatūrų pokyčius.
Noriu pabrėžti, kad mūsų prižiūrimuose namuose didžioji dauguma šilumos punktų yra renovuoti ir automatizuoti. Tačiau dar didesnį šilumos taupymo efektyvumą galima pasiekti šilumos punktuose įdiegus nuotolinio valdymo modulius. Jų dėka šilumos padavimas į patalpas būtų vykdomas atsižvelgiant ne tik į lauko, bet ir vidaus patalpų temperatūrą. Nuotoliniu būdu valdant šilumos padavimą į butus, galima sutaupyti iki 20 proc. šilumos energijos“, – pasakojo J. Žilinskas.
Anot jo, prieš kiekvieną šildymo sezoną įmonė kruopščiai patikrina ir šaltajam sezonui parengia visus prižiūrimus daugiabučius namus.
„Pasirengimo metu bendrovės specialistai vykdo šildymo sistemų hidraulinius bandymus, atlieka sistemų praplovimo bei kitus reikiamus darbus, keičia įvairias sklendes, balansinius ventilius, apsauginius vožtuvus, drenažo ventilius, tvarko vamzdynus bei atlieka daugybę kitų darbų.
Kalbant apie mūsų įmonės prižiūrimus daugiabučius, tai 99,7 proc. jų, prieš prasidedant šildymo sezonui, buvo visiškai parengti šaltajam periodui. Tą patvirtina ir įmonės pateikti šilumos parengties aktai. Tiesa, buvo likę keletas namų, kuriuose šildymas dar nepaleistas, tačiau ne dėl administratoriaus, o rangovų arba patalpų savininkų neatsakingumo. Tačiau šiuo metu tie namai jau irgi šildomi“, – komentavo J. Žilinskas.
Pasak jo, dar vienas energijos resursų taupymo būdas – senų daugiabučių namų modernizavimas.
„Turbūt būtų sunku paneigti renovacijos naudą, tačiau ir čia norėtųsi didesnio valstybės įsitraukimo ir pokyčių teisės aktuose, nes šiuo metu galioja praktika, kad renovacijos konkursus laimi mažiausią kainą pasiūlęs rangovas, kuris ne visuomet garantuoja kokybišką rezultatą“, – sakė įmonės vadovas.
