REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Žiemos pradžią dalis neskiepytų Lietuvos darbuotojų pasitinka turėdami patys apmokėti savo COVID-19 testus. Darbuotojų atstovai teigia, kad situacija dėl mokamų testų kelia nerimą dėl kelių priežasčių. Pirma, darbuotojai pasakoja apie prie testų nusidriekusias eiles, antra – kai kurie darbdaviai esą reikalauja testuotis dažniau, nei yra nustačiusi Vyriausybė. Tačiau darbuotojų atstovai paaiškina, ką reikėtų daryti tokiu atveju.

Žiemos pradžią dalis neskiepytų Lietuvos darbuotojų pasitinka turėdami patys apmokėti savo COVID-19 testus. Darbuotojų atstovai teigia, kad situacija dėl mokamų testų kelia nerimą dėl kelių priežasčių. Pirma, darbuotojai pasakoja apie prie testų nusidriekusias eiles, antra – kai kurie darbdaviai esą reikalauja testuotis dažniau, nei yra nustačiusi Vyriausybė. Tačiau darbuotojų atstovai paaiškina, ką reikėtų daryti tokiu atveju.

REKLAMA

Gruodžio 1-ąją įsigalioja Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisos. Jomis nustatyta, kad darbuotojų sveikatos patikrinimai dėl užkrečiamosios ligos, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, nebebus finansuojami valstybės biudžeto lėšomis. 

Nustatytos dvi išimtys, kai sveikatos patikrinimai ir toliau būtų finansuojami valstybės: kai neužtikrintas vakcinų prieinamumas; kai darbuotojas negali pasiskiepyti dėl medicininių kontraindikacijų.

REKLAMA
REKLAMA

Testų tenka laukti eilėse

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSF) pirmininkė Inga Ruginienė pasakoja, kad darbuotojai pakeitimus dėl testavimo pasitinka su įvairiomis nuotaikomis, daugelis jų užvertė profsąjungas klausimais. Labiausiai darbuotojams nerimą kelia keblumai registruojantis testui.

REKLAMA

„Žmonės iš rajonų pasakoja, kad labai sunku užsiregistruoti testui, kad laikų nėra. Kai valstybiniai taškai dirbo, niekas nesiskundė, kad negali užsiregistruoti testui. Kai jie nutraukė savo darbą, tai atrodo, kad privatūs tiekėjai nesusidoroja su tais pajėgumais.

Laikas paskirtas testavimo būna ilgesnis nei 10 dienų periodas. Tai žmonės pasimetę, nes kai kurie turi tokius griežtus darbdavius, kurie netgi atsisako priimti į darbą be testo. O žmogus ne dėl savo kaltės jo nepasidaro“, – tv3.lt pasakojo I. Ruginienė.

Reikalauja testuotis dažniau

Kitas įdomus niuansas – I. Ruginienės teigimu, pasitaiko, kad darbdaviai reikalauja savo darbuotojų testuotis dažniau nei kas 7–10 dienų, kaip yra nustačiusi Vyriausybė. Vis dėlto, anot LPSK pirmininkės, tokiu atveju už dažnesnius testus turi mokėti pats darbdavys.

REKLAMA
REKLAMA

„Kyla ginčai dėl termino, nes valstybė yra nustačiusi nuo 7 iki 10 dienų periodą, kada turi žmogus pats pasidaryti testą už savo pinigus, bet yra tokių atvejų, kai darbdaviai nurodo dažniau testuotis – ir kas tris dienas, ir dar dažniau.

Tai labai svarbu perspėti kiekvieną darbuotoją, kad jis turi mokėti tik už tris testus per mėnesį – kas 10 dienų. Jeigu darbdavys nurodo dažniau testuotis, tai už tą dažnumą darbdavys turi sumokėti, jis turi organizuoti ir apmokėti sveikatos tikrinimus. Tą darbdavys gali nurodyti tik esant tam tikroms aplinkybėms, tai neturėtų būti nuolatinio proceso eiga. Bet, jeigu atsiranda tokios aplinkybės, reikalaujančios dažnesnio testavimo, tai tik tada gali jis tam tikram laikui nurodyti daryti“, – darbuotojų dėmesį atkreipė I. Ruginienė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Lūžio taškas – po Naujų metų

I. Ruginienė pasakoja kol kas nepastebinti, kad darbuotojai prieš gruodžio 1-ąją būtų masiškai palikę darbo vietas. Ji pamena dar prieš įstatymo pataisų rengimą įspėjusi Vyriausybę, kad nepasiskiepijusių darbuotojų yra visai nedaug.

„Ypač tie sektoriai, kurie dabar minimi dėl privalomų skiepų, jie ypač gerai imunizuoti, nes jų imunizacijos lygis yra 95 ir daugiau proc. Tai iš esmės, jeigu kalbame apie pirmąją imunizaciją, tai turbūt įtakos didelės neturės, darbuotojai, kam reikia testuotis, tas testuosis“, – sakė pašnekovė. 

I. Ruginienė spėja, kad lūžio taškas bus ne pati gruodžio 1-oji, o Naujieji metai, kuomet sprendimus dėl tolimesnio darbo turės priimti ir darbdaviai, ir darbuotojai.

REKLAMA

„Matyt, turėsime tokį apsisprendimo laikotarpį, galbūt netgi po Naujųjų metų, kuomet visiems imunizuotiems sueis septynių mėnesių laikotarpis ir reikės apsispręsti, ar priimti trečią skiepą, ar testuotis už savo pinigus. Ir čia tas pasirinkimas ir bus svarbiausias. Tada jau bus ne keli žmonės, o ta grupė, kuri bus neimunizuota, bus ganėtinai didelė. Sklando įvairių nuotaikų dėl trečio skiepo“, – pasakojo LPSK pirmininkė.

O štai darbdaviams analogišku laikotarpiu ateis metas apsispręsti dėl to, ar jiems apsimoka išlaikyti darbo jėgą, kur nėra pasiskiepijusi.

„Dalis darbdavių yra tokioje abejojančioje fazėje, nes dar nežino ir greičiausiai jų apsisprendimą lems net ir kalėdinis periodas. Nes dabar ypač didelis darbo krūvis prieš šventes, darbuotojų trūkumas gali skaudžiai atsiliepti kiekvienam darbdaviui.

REKLAMA

Tai kai kurie darbdaviai priima sprendimą apmokėti testus šiam laikotarpiui, vien tik bijodami turėti darbuotojų trūkumą. Kaip bus sausio mėnesį, labai sunku pasakyti, gali būti, kad jau nelabai bus palankus laikotarpis darbuotojams“, – svarstė I. Ruginienė.

Dalis darbdavių patys apmoka testus

Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ pirmininkas Kęstutis Juknis piktinasi, kad dalis darbuotojų priversti patys mokėti už savo testus. Jis pasakoja šiuo metu sulaukiantis daugybės įvairių sričių darbuotojų klausimų, kaip jiems elgtis.

„Matome, kad ypač gamybinėse įmonėse ir kitur žmonės labai sunerimę. Šiandien ir iš biudžetinių įstaigų, darželių – ne masės, ne tokios didžiulės, – bet vis tiek klausia, kaip daryti. Tai mes visą laiką sakome, kad reikia kreiptis į darbdavį raštu, kad jiems būtų apmokamas testas, o jeigu neranda kompromiso – ieškotis kito darbo.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Nes tiesiog yra didelė našta. O dėl tos įtampos, skirtingos informacijos, paprastos žmogiškos baimės, žmonės ir tų šalutinių poveikių bijo... Mes suprantame, bet galvojame, kad šis Vyriausybės sprendimas nekreipia dėmesio į tą dalį Lietuvos žmonių, kurie gauna minimalias algas“, – tv3.lt sakė K. Juknis.

Be to, jo teigimu, dalis darbuotojų dabar jaučiasi pikti ir susirūpinę dėl medicinos apskritai, nes „medicina pavirto į apiplėšimo mechanizmą žmonėms, kurie niekuo nekalti. Labiausiai skriaudžiami tie, kurie gauna minimalią algą“. Anot K. Juknio, nenorėdami mokamai testuotis, dalis darbuotojų keičia darbą. „Yra keletas, kurie išeina ten, kur dirbama pagal patentą, kad nereikėtų visų mokėjimų daryti. Žmonės išradingi yra, įvairiai daro“, – pasakojo K. Juknis.

REKLAMA

O štai I. Ruginienė sako, kad, nors didžioji dalis darbdavių testų apmokėjimą palieka darbuotojų atsakomybei, atsiranda ir tokių, kurie testus apmokėjo net nelaukdami gruodžio 1-osios.

„Bet yra nemaža dalis darbdavių, kurie kategoriškai pasakė, kad tikrai nemokės ir tai bus darbuotojų atsakomybė. Bet darbuotojai elgiasi labai atsakingai ir jau nuo rugsėjo mėnesio yra įpratę testuotis kas savaitę ir dabar skrupulingai registruojasi, ir žada testuotis. <...>

Jeigu darbuotojas sugaiš daugiau laiko testavimui, nesvarbu, kad jis už testą pats susimokės, bet už sugaištą laiką testavimui, darbdavys turi mokėti vidutini darbo užmokestį. Tai man atrodo, kad darbdaviui yra žymiai palankiau sudaryti tokias sąlygas, kad darbuotojas sugaištų kuo mažiau laiko testavimui ir galėtų pasidaryti testą kuo arčiau savo darbovietės“, – pastebėjo I. Ruginienė.

REKLAMA

Kas privalo tikrintis

Pasitikrinti dėl COVID-19 prieš pradedant dirbti reikia darbuotojams, kurie verčiasi:

  • kultūros ir meno sektoriaus darbuotojų veikla;
  • fizinio aktyvumo ir aukšto meistriškumo sporto veikla;
  • viešojo maitinimo paslaugų teikimo veikla;
  • mažmeninės prekybos srityje dirbančių darbuotojų darbas;
  • laisvalaikio ir (ar) pramogų paslaugų teikimo veikla;
  • grožio paslaugų teikimo veikla;
  • apgyvendinimo paslaugų teikimo veikla.

Periodiškai tikrintis dėl COVID-19 reikia darbuotojams, kurie verčiasi:

  • asmens sveikatos priežiūros paslaugos ir veikla:
  • asmens sveikatos priežiūros įstaigų veikla;
  • valymo, maisto tiekimo ar kitos paslaugos, teikiamos asmens sveikatos priežiūros įstaigose;
  • praktinis (klinikinis) mokymas, atliekamas asmens sveikatos priežiūros įstaigose;
  • socialinės paslaugos ir veikla:
  • socialinių paslaugų įstaigose, paslaugų gavėjo namuose ir kitose viešosiose erdvėse teikiamos socialinės paslaugos;
  • valymo, maisto tiekimo ar kitos paslaugos, teikiamos socialinių paslaugų įstaigose;
  • švietimo paslaugos ir veikla:
  • švietimo įstaigų, laisvojo mokytojo veikla ir kitų švietimo teikėjų švietimo veikla;
  • valymo, maisto tiekimo ar kitos paslaugos, teikiamos švietimo įstaigose ir kituose švietimo teikėjuose;
  • vaikų stovyklų veikla.

Tikrintis būtina kas 7–10 dienų.

N*chui dirbti,
Tegul darbdaviai patys plauna indus ar valo tualetus.
Vakseri supistas. Nevisi nori badytis čia jų teisę.
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų