Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Daugelis darbuotojų jiems priklausančias atostogas ima ne visas iš karto, o dalimis. Buhalterinės apskaitos specialistai 2022 metų atostogas pataria susiplanuoti iš anksto. Taip galite ir išlošti, nes pasirinkę tinkamus mėnesius atostogoms gausite daugiau atostoginių.

Daugelis darbuotojų jiems priklausančias atostogas ima ne visas iš karto, o dalimis. Buhalterinės apskaitos specialistai 2022 metų atostogas pataria susiplanuoti iš anksto. Taip galite ir išlošti, nes pasirinkę tinkamus mėnesius atostogoms gausite daugiau atostoginių.

Jeigu žmogus atostogauja ne visą mėnesį, o savaitę ar dvi, atostogų mėnesį jam bus išmokėti atostoginiai ir dalis atlyginimo, numatyto darbo sutartyje. Šių dviejų mokėjimų suma gali būti didesnė arba mažesnė už kas mėnesį mokamą fiksuotą algą. Tai priklauso nuo mėnesio, kurį bus atostogaujama.

Pasikeitus atlyginimui, verta paskaičiuoti

Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė pasakoja, kad atostoginių dydį lemia vidutinis darbo užmokestis (VDU) per paskutinis 3 mėnesius iki atostogų pradžios, todėl galima apskaičiuoti daugiausiai ir mažiausiai palankius mėnesius atostogoms.

Ji skaičiavo, kad jeigu darbuotojui 2022 m. bus didinamas darbo užmokestis, tada jam geriausia atostogauti praėjus 3 mėnesiams po darbo užmokesčio padidinimo

REKLAMA
REKLAMA

„Pavyzdžiui, darbuotojo darbo užmokestis 2021 m. buvo 1300 eurų, o nuo 2022m. sausio 1 d. jo alga sieks jau 1500 eurų. Tada tokio darbuotojo atostoginiai už 2022 m. sausį būtų skaičiuojami pagal 2021 m. taikytą 1300 eurų darbo užmokestį. Ir vien dėl to darbuotojo sausio mėnesio darbo užmokestis ir atostoginiai kartu sudėjus bus mažesnis nei 1500 eurų“, – teigė D. Čibirienė.

Labiausiai atostogauti apsimoka gegužę

Anot jos, tiems darbuotojams, kurių darbo užmokestis didėja nuo 2022 metų ir jie nori gauti didesnius atostoginius, geriau pradėti planuoti atostogas nuo balandžio, o pirmąjį 2022 metų ketvirtį iš viso neatostogauti.

„Apskritai kitais metais palankiausia atostogauti gegužės mėnesį, šį mėnesį darbuotojai gaus daugiausiai atostoginių. Pavyzdžiui, jeigu darbuotojas gaudamas vidutinį fiksuotą 1500 eurų užmokestį atostogaus gegužės mėnesį, jo atostoginiai bus skaičiuojami taip: darbo užmokesčiai už balandį, kovą ir vasarį sudėti ir padalinti iš darbo dienų. Svarbu paminėti, kad dalijama tik iš darbo dienų, į šį skaičių neįeina savaitgaliai ar šventinės dienos.

REKLAMA
REKLAMA

Tad kalbant apie kitų metų gegužę 4500 eurai būtų dalijami iš 61 dienų, tiek jų turėtų balandis, kovas ir vasaris, išeina 73,7 euro vienos dienos VDU. Jeigu darbuotojas atostogaus 10 dienų, jis gaus 737 eurus. Jeigu darbuotojas vietoje atostogų dirbs, jo vienos darbo dienos užmokestis siektų 58,1 euro. Šią sumą gavome 1500 padaliję iš 22 gegužės darbo dienų“, – aiškino specialistė.

Anot D. Čibirienės, mažiausiai atostoginių kitais metais gaus tie darbuotojai, kurie nuspręs atostogauti vasarį.

„Pavyzdžiui, darbuotojas gauna 1500 eurų fiksuotą atlyginimą. Tad 4500 eurai būtų dalijami iš 63 dienų, tiek jų turi sausis, gruodis ir lapkritis. Išeina 71,4 euro vienos dienos VDU. Jeigu darbuotojas atostogaus 10 dienų, jis gaus 714 eurų. O jeigu darbuotojas vietoje atostogų dirbs, jo vienos darbo dienos užmokestis siektų 78,9 euro Šią sumą gautume 1500 padaliję iš 19 vasario darbo dienų“, – skaičiavo specialistė.

REKLAMA
REKLAMA

Atostogauja ne kada apsimoka, o kada gali

Tačiau, pasak D. Čibirienės, ne visi darbuotojai gali skaičiuoti darbo dienas, atostoginius ir išeiti atostogauti, kai jiems tai labiausiai apsimoka.

„Kiekvienoje darbo srityje yra laikotarpių, kai darbuotojas negali išeiti atostogauti. Be to, atostogos yra derinamos su darbais, šeimos narių atostogomis, oro sąlygomis ir finansais. Ne visi nori atostogauti namuose lyjant lietui.

Atostogų trukmė priklauso irgi nuo keleto aspektų. Paprastai žmogus tam tikrų gyvenimo etapu siekia karjeros, dažnai dirba keliuose darbuose. Todėl jam išeiti atostogauti tuo pačiu metu abiejuose darbuose yra sudėtinga. Tad toks darbuotojas retai atostogauja 10 dienų“, – pasakojo D. Čibirienė.

Jos teigimu, įvairių profesijų darbuotojai atostogauja skirtingai, pavyzdžiui mokytojai gali atostogauti, kad ir tris mėnesius.

„Atostogos priklauso ir nuo finansų, juk 3 savaites atostogauti užsienyje išeis trigubai brangiau nei atostogauti vieną savaitę. Tačiau būna žmonių, kurie meta darbus ir atostogauja 3 mėnesius ar visus metus. Viskas priklauso nuo pačio darbuotojo ir jo susitarimo su darbdaviu.

REKLAMA
REKLAMA

Jeigu darbuotojas yra reikalingas tai darbdavys jį išleis ir kelioms savaitėms ar mėnesiams ir lauks sugrįžtančio. Tačiau jeigu žmogus tik įsidarbina ir jau prašo atostogų, tokį darbuotoją darbdavys gali ir atleisti“, – sakė D. Čibirienė.

Atostogoms taupo

„Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė sakė, kad pavasarį atliktas tyrimas parodė, kad lietuviai gana atsakingai žiūri į atostogų planavimą, dažniausiai joms susitaupo.

„Paskutiniu metu augant pajamoms, karantino metu pavykus sukaupti finansinių rezervų, dažniausiai atostogaujama iš savo santaupų.

Beveik du trečdaliai 63 proc. gyventojų per atostogas išleidžia gerokai daugiau ne įprastą mėnesį – 38 proc. apklaustųjų išlaidos didėja dvigubai, 17 proc. – tris kartus daugiau, dar 8 proc. – 4 kartus ar daugiau“, – vardijo finansų specialistė.

Anot jos, vertinant atostogų suvokimą pastebima tendencija, kad šalies gyventojai 2021 m. atostogas dažniau sieja su aplinkos pakeitimu – poilsiu prie jūros, kelionėmis, kurortais bei naujomis patirtimis.

REKLAMA
REKLAMA

„Palyginti su 2018 m. reikšmingai sumažėjo atostogas siejančių su vietinėmis pramogomis – poilsiu prie ežero, upės, pabuvimu kaime ar sodyboje, laiku miegui ar hobiams. Toks pokytis gali būti siejamas su COVID-19 pandemija, kai dalis pramogų buvo apribotos ir žmonės tenkinosi lengviau prieinamu poilsiu.

Atostogos daugumai Lietuvos gyventojų pirmiausia siejasi su pajūriu – pabūti prie jūros svajoja 49 proc. gyventojų. Toliau trečdalis žmonių planuoja vykti į kelionę užsienyje, o likę atostogas planuoja prie ežero, upės Antroje vietoje lieka kelionės užsienyje, o trečioje pabūti prie ežero, upės kaime ar sodyboje“, – pasakojo J. Cvilikienė.


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (3)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
toliau skaitykite
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų