Profesinių sąjungų atstovai kalba, kad Lietuvoje atostogos dažnai naudojamos ne pailsėti, o gauti papildomą finansinę išmoką. Jų vertinimu, Lietuvoje reiktų atsisakyti įpročio dirbti viršvalandžius ir naktimis, šis laikas turėtų būti skirtas poilsiui.
Verslo atstovai užsimina, kad dauguma darbuotojų neišnaudoja skiriamų atostogų, o darbdaviai neturi teisės jų versti per prievartą. Todėl manoma, kad dabartinis minimalus atostogų kiekis yra optimalus.
Darbuotojai nenaudoja atostogų poilsiui
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija atkreipia dėmesį, kad Darbo kodekse taip pat nustatytos ir pailgintos, ir papildomos atostogos. Papildomos atostogos suteikiamos už nepertraukiamąjį stažą ir esant nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, jos pridedamos prie kasmetinių atostogų (minimalių).
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė pasakojo, kad Lietuva išlaiko minimalų ES nustatytą normatyvą. Tačiau kitos šalys dažnai šio normatyvo nesilaiko ir savo nuožiūra skiria didesnį atostogų kiekį.
„Buvo labai įdomi diskusija, kai matėme, kad kitos šalys ir šventinių dienų, ir atostogų turi daugiau ne tik pagal įstatymą, bet ir kolektyviniu susitarimu. Dabar pas mus pailgintos atostogos yra skiriamos tik kai kurioms profesijoms, už motinystę ir tam tikras darbo sąlygas. Kitos šalys turi ir 22, ir 24, ir daugiau dienų atostogų. Tai visiškas susitarimo reikalas“, – kalbėjo I. Ruginienė.
Pirmininkės įsitikinimu, ne kiek mažiau už atostogas svarbi yra yra psichologinė gerovė darbo vietoje. Padidintas atostogų skaičius nekompensuoja patiriamo streso ir todėl turi būti taikomos kompleksinės priemonės.
„Pirmiausia, turime turėti galimybę pailsėti. Pasitaiko atvejų, kad skirti net ir dvidešimt dienų gali būti sunku dėl darbuotojų trūkumo ir darbo specifikos. Mes turime užsitikrinti, kad darbuotojai tikrai galėtų paatostogauti.
Taip pat reikia baigti žaisti su viršvalandžiais, darbu poilsio dienomis ir naktimis, kai to nereikalauja būtinybė“, – sakė I. Ruginienė.
Neišnaudoja ir tiek, kiek yra
Kiek kitokią situaciją pateikia Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis. Jo nuomone, kasmetinių atostogų trukmė yra optimali, nes darbuotojai ir dabartinį atostogų dienų kiekį išnaudoja ne visada.
„Darbdaviai daugeliu atvejų susiduria su problema, kad darbuotojai kaupia savo atostogas ir nenaudoja jų pagal paskirtį. Darbdaviai neturi nei jokių teisių, nei priemonių tų žmonių įpareigoti atostogauti, jeigu jie to daryti nenori.
Tai parodo, kad dažnai žmones labiau motyvuoja galimybė sukaupti išmoką už atostogas nei pailsėti“, – pabrėžė A. Romanovskis.
Jo teigimu, labiau atostogas kaupti yra linkę vyresnio amžiaus žmonės. Jaunesni darbuotojai naudoja atostogų dienas veiksmingai.
„Aš, kaip darbdavys, turiu darbuotoją, kuri yra sukaupusi bene šimtą dienų atostogų. Aš ją raginu, bet žmogus nėra linkęs atostogauti nepaisant to, kad yra sukaupęs daug dienų. Sąvokos „atostoginiai pinigai“ šiaip neturėtų būti, nes žmonės turėtų atostogauti. Bet vis tiek toks kaupimas yra nemenkas“, – pasakojo A. Romanovskis.
Atostogos ir emocinė būklė
I. Ruginienė pabrėžė, kad atostogų kiekis yra susijęs su darbo specifika. Daugiau emocinio streso patiriančių profesijų atstovai atostogų taip pat gauna daugiau.
„Jei koks chirurgas padarytų klaidą nuo pervargimo, tai žmogui gali kainuoti gyvybę. Todėl reikia pabrėžti, kad poilsis yra svarbus dalykas“, – svarstė pirmininkė.
Anot jos, skirtingas atostogų kiekis visada išliks, bet 20 dienų yra per mažai, todėl darbuotojai pervargsta ir sulaukę vyresnio amžiaus, dirbti nebegali.
Dėl poilsio trūkumo darbuotojai susiduria su sveikatos problemos. Tai gali atsiliepti ateityje – vyresnio amžiaus darbuotojai dėl šių problemų nebegali grįžti į darbovietes.
„55 metų ir vyresni žmonės dažnai negali gauti darbo, nes jie ilgą laiką dirbo ypatingai sunkiomis sąlygomis, daug viršvalandžių. Taip pat populiaru įdarbinti jaunimą. Aš dažnai juokauju, kad darbuotojus naudojame kaip prekes. Kuo greičiau išsunkiame per trumpą laiką ir tiesiog išmetame už borto. Tada imame naują ir vėl išsunkiame visas sultis.
Toks mūsų darbo būdas nulems tik vieną dalyką, kad dirbsime daug, ilsėsimės mažai ir priartėję prie vyresnio amžiaus pamatysime, kad jėgų dirbti nebėra“, – prognozavo I. Ruginienė.
Daugiau atostogų – senas palikimas
A. Romanovskio manymu, ryškus skirtumas tarp skirtingų profesijų gaunamų atostogų kiekio yra atėjęs iš sovietinių laikų. Mokytojai, gydytojai, pilotai turi ne tik daugiau atostogų, bet ir sutrumpintas darbo dienas.
„Dažnai šių specialybių žmonės dirba pusantro etato, tad krūvį jie turi gana didelį nepaisant to, kad turi daugiau atostogų ir mažiau darbo valandų. Vaistininkai turi 36 valandų darbo savaitę ir prailgintas atostogas.
Istoriškai tai buvo dėl to, kad vaistininkai gamindavo vaistus vietoje ir tai buvo pavojingos darbo sąlygos. Dabar jau to nėra. Ar tai reiškia, kad vaistininkas nepatiria streso? Aišku, ne. Ar mažiau streso patiria kitų profesijų atstovai?“ – teigė A. Romanovskis.
Jo nuomone, taip pat reiktų apgalvoti, ar vaikus auginantiems tėvams skiriami mamadieniai iš tiesų yra naudingi. Juos būtų galima pakeisti padidintu atostogų kiekiu.
„Mamadieniai yra vieną dieną per mėnesį, bet ar šios dienos prisideda prie to, kiek laiko mama būna su vaiku? Aš nežinau, ar toks reikalavimas yra objektyvus. Gal tiesiog ne mamadienius reikia turėti, o paprasčiausiai daugiau atostogų dienų“, – siūlė A. Romanovskis.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vertinimu, norint keisti atostogų laiko trukmės reguliavimą, reikėtų įvertinti, kaip pasikeitė šių darbuotojų darbo pobūdis, atsižvelgiant į protinę, emocinę įtampą, kartu į profesinę riziką, sąlygų specifiškumą, įvertinant profesinės riziką, darbo intensyvumo pasikeitimus, naujų technologijų įdiegimus, jų poveikį darbo įtampai ir pan.
