Ekspertai prognozuoja, kad jei neatsiras „juodųjų gulbių“ – nelauktų, didelę reikšmę rinkoms turinčių įvykių, sandorių rinkos aktyvumas kitąmet bus panašus ar net didesnis nei šiemet.
2021–aisiais įsigijimų rinka Lietuvoje – hiperaktyvi, pasiekti rekordiniai rezultatai
„Nesigilinant į detalią statistiką, tačiau, pavyzdžiui, vadovaujantis „Merger Market“ pateikiamu sandorių skaičiumi ar verte, matome, kad statistika yra apie du kartus geresnė nei 2020 metais, kurie, reikia pripažinti, taip pat nebuvo blogi metai. Todėl galima drąsiai sakyti, kad sandorių ir įsigijimų rinkoje šie metai buvo aktyvūs ir geri“, – BNS sakė Investicinės bankininkystės įmonės „Summa Advisers“ vadovaujantysis partneris Žygintas Mačėnas.
Pasak advokatų kontoros „Cobalt“ Lietuvos biuro vadovaujančio partnerio Irmanto Norkaus, šie metai išskirtiniai ir rekordiniai buvo ne tik Lietuvoje ar Baltijos šalyse, bet ir visame pasaulyje.
„Investuotojai vertino, kad pandemija jau kaip ir įveikta, todėl jie žiūri į ateitį, kuri bus po šios krizės suvaldymo, kitaip tariant skaičiuoja ką gali nuveikti jų įsigyti verslai ir kokią vertę jiems gali sukurti ateityje“, – teigė I. Norkus.
„Pagrindinis tokio aktyvumo faktorius buvo ekonomikos augimas – įmonės daro įsigijimus, nes nori plėstis į kitas šalis arba siekiama įsigyti naują įmonę dėl jos turimų technologijų“, – tvirtino ir finansų sektoriaus konsultacijų įmonės „Talisman“ direktorius Darius Klimašauskas.
Kita sandorių aktyvumo priežastimi ekspertai laiko dėl pandemijos vyriausybių ir centrinių bankų vykdomas ekonomikos skatinimo programas, kurios „užvertė“ rinkas papildomais pinigais.
„Šiuo metu pinigų masė yra tokia, kad leidžia mokėti didesnes kainas už parduodamus verslus. Akivaizdu, kad pinigų nuvertėjimo rizika taip pat skatina sandorių rinką – pirkėjai moka brangiau, o pardavėjai naudojasi situacija ir parduoda verslus“, – sakė I. Norkus.
„Praktiškai obligacijos uždarbio dabar neduoda, bankuose dėl neigiamų palūkanų už pinigų laikymą reikia susimokėti, todėl sandorių ir įsigijimų rinka tampa labai gera alternatyva. Panašią situaciją turime ir nekilnojamojo turto rinkoje, kur taip pat fiksuojamas milžiniškas kainų augimas“, – teigia Ž. Mačėnas.
Ekspertai pabrėžia, kad jeigu anksčiau įsigijimų rinkoje dominuodavo vienas arba keli sektoriai, tai dabar sandoriai fiksuoti beveik visuose sektoriuose: tiek naujosiose technologijose, tiek tradicinės ekonomikos sektoriuose. Išaugo investuotojų gretos, atsirado ir daugiau „taikinių“ – įmonių, kurias Baltijos šalių regione galima nupirkti.
Išskirtiniai sandoriai: „KG Group“ įsigijimas ir investicijos į „Avia Solutions Group“ kapitalą
Paprašyti iš sandorių išskirti svarbiausius visi ekspertai paminėjo „Linas Agro Group“ už 143 mln. eurų įsigytą Tautvydo Barščio kontroliuotą žemės ūkio produktų perdirbimo ir maisto gamybos grupę „KG Group“.
„Tai ne paprastas, o strateginis įsigijimas, kuris keičia rinkos struktūrą ir galbūt stiprina Lietuvos kaip šalies gamintojos padėtį. Užbaigus sandorį buvo suformuotas vienas iš regiono maisto pramonės lyderių“, – manė „Cobalt“ Lietuvos biuro vadovaujantis partneris.
„Vartotojai žino šių įmonių prekės ženklus, tikėtina, kad atsiras didelė stipri įmonė ir šito susijungimo teigiamas pasekmes vartotojai pamatys prekių lentynose“, – tvirtino D. Klimašauskas.
Tuo tarpu pasak Ž. Mačėno, apie „Linas Agro Group“ liepos mėnesį užbaigtą įsigijimo sandorį buvo paskelbta dar pernai, todėl sandorių statistikoje jis labiau priskirtinas 2020 metams.
Iš užsienio kapitalo investicijų į lietuvišką įmonę ekspertai išskyrė JAV investicijų valdymo įmonės „Certares Management“ ir investicijų konsultavimo įmonės „Knighthead Capital Management“ 300 mln. eurų investiciją į verslininko Gedimino Žiemelio kontroliuojamos aviacijos verslo grupės „Avia Solutions Group“ (ASG) kapitalą.
„Tai įdomus sandoris dėl privilegijuotų akcijų – aišku labai priklauso nuo konkretaus atveju, tačiau tipiškai Lietuvoje jos turi pažadėtą investicinę grąžą, pavyzdžiui dividendus, kuriuos pirmiausią gauna būtent privilegijuotų akcijų savininkai“, – sakė „Talisman“ direktorius.
„Mano vertinimu čia irgi pakankamai reikšmingas savo dydžiu ir strategine ambicija sandoris, nes formuojamas žaidėjas veikiantis pasaulinėje rinkoje“, – aiškino I. Norkus.
Anot Ž. Mačėno, nors šis sandoris yra didelis, bet jis neatitinka „lietuviškumo“ kriterijaus.
„Avia Solutions Group“ nebėra ta pati bendrovė, kuri buvo listinguojama Varšuvos biržoje. Bet jei žvelgtume plačiau į lietuviškų verslininkų sudarytus sandorius, jį galėtume priskirti Lietuvai“, – pabrėžė „Summa Advisers“ vadovaujantysis partneris.
Jo teigimu, įdomu yra tai, kad turbūt rekordiniai pagal dydį Lietuvos sandoriai šiemet yra tie, kurie formaliai ir statiškai yra „nelietuviški“.
„Pavyzdžiui Suomijos energetikos bendrovė „Fortum“ pasirašė sutartį dėl centralizuoto šilumos tiekimo verslo Baltijos šalyse pardavimo „Partners Group“ įmonei už 800 mln. eurų. Nors niekas Lietuvos čia neišskaičiavo, bet jos vertė tikrai turėtų siekti bent 100 mln. eurų“, – sakė Ž. Mačėnas.
Anot jo, dar vienas panašus sandoris yra vienos didžiausių pasaulyje draudimo grupių „Allianz“ už 2,7 mlrd. eurų įsigytos Didžiosios Britanijos gyvybės draudimo grupės „Aviva” įmonės Lietuvoje ir Lenkijoje.
„Čia taip pat visur rašoma, kad įsigytas „Aviva“ verslas Lenkijoje, bet po ta Lenkija yra ir „Aviva“ bendrovė Lietuvoje. Šios įmonės įsigijimo vertė atskirai taip pat nebuvo atskleista, tačiau įvertinus jos pelningumo rodiklius galima spėti, kad ji drąsiai gali sudaryti apie 100 mln. eurų“, – teigė Ž. Mačėnas.
2022–ieji gali būti geresni nei šiemet
Ekspertai beveik vieningi, kad jei neatskris „juodosios gulbės“, kitąmet, net ir įvertinus geopolitines rizikas dėl ekonominių konfliktų su Kinija ir Baltarusija, sandorių rinka Lietuvoje augs.
„Sandorių ir įsigijimų rinka yra ekonomikos atspindys, jei ekonomika yra sveika, teigiamus dalykus matome ir šioje rinkoje, todėl vien tik Kinija, Baltarusija ar kokia kita konkreti šalis šiuo atveju nemanau, kad galėtų kažką lemti“, – teigė Ž. Mačėnas.
Tuo tarpu pasak D. Klimašausko, didžiausia rizika sandorių rinkai kitąmet bus susijusi būtent su geopolitiniais faktoriais, antroje vietoje – užaukštinti įmonių vertinimai.
„Investuojama tikintis grąžos, todėl bet kokie neapibrėžtumai, kurie daro įtaką grąžai gali nulemti sprendimą neinvestuoti“, – pabrėžė „Talisman“ direktorius.
„Jeigu nebus tolesnės eskalacijos ir konfliktai nedidės, o įtampa valdoma, tai ženklesnės įtakos nebus, nes visi Lietuvos makroekonominiai rodikliai yra augantys ir ši rinka yra patraukli investuoti“, – tvirtino I. Norkus.
Anot „Cobalt“ Lietuvos biuro vadovaujančio partnerio, potencialūs investuotojai bent jau šiuo metu dėl kitų metų yra nusiteikę optimistiškai.
„Mūsų apklausos duomenimis, 46 proc. rinkos dalyvių mano, kad sandorių rinkos aktyvumas kitąmet dar augs, 42 proc. – kad išliks toks pats. Įdomiausia, kad nors du trečdaliai spėja, kad galimai palūkanas kels JAV ir Jungtinės Karalystės centriniai bankai bei ECB, tačiau tai jų nuomone neturėtų stabdyti įsigijimų rinkos“, – sakė I. Norkus.
„Bendras jausmas yra toks, kad kitąmet noras pirkti ir parduoti neslops“, – pridūrė jis.
I. Norkus mano, kad investuotojams bus patrauklūs visi sektoriai: technologijos, fintech, finansai, maisto gamyba, žalioji ekonomika.
„Dar išskirčiau kitąmet numatomą tolesnę privataus sveikatos paslaugų sektoriaus konsolidaciją, čia jau ryškėja keli žaidėjai, kurie pakankamai sėkmingai tą daro – pavyzdžiui, „Inmedica“ ir „Medica“, – teigė advokatas.
Ž. Mačėno įsitikinimu, šalies mėsos ir pieno pramonė didžiąja dalimi jau yra susikonsolidavusios, todėl galimus įsigijimus šioje rinkoje galėtų paskatinti nebent kaimynai.
„Čia poslinkių galėtume sulaukti jei įvyktų jau senai aptariamas Latvijos pieno giganto „Food Union“ pardavimas. Jei jį įsigytų koks stambus privatus investuotojas, būtų labai logiška, kad pradėtų dairytis ir į Lietuvą“, – sakė „Summa Advisers“ vadovaujantysis partneris.
Tuo tarpu D. Klimašauskas tvirtino, kad Lietuvos sandorių rinkoje artimiausia dešimtmetį dominuojanti tendencija bus susijusi su kartų kaita.
„Įmonių, kurios buvo įkurtos prieš 20 ar daugiau metų, savininkai tipiškai jau galvoja apie vertės realizavimą, todėl atsiranda labai daug įdomių įmonių, į kurias bus galima investuoti“, – teigė konsultacijų įmonės „Talisman“ direktorius.
„Apsijungti su finansiniu ar strateginiu investuotoju, galbūt pasitraukti iš aktyvaus valdymo, susimažinti rizikas ir pasididinti likvidumą – tai yra variantai, apie kuriuos svarsto daug nepriklausomybės pradžios laikų verslininkų“, – pridūrė D. Klimašauskas.
