Lietuvos verslas

Vilniuje atidaroma pirmoji „Bolt Market“ parduotuvė Lietuvoje. Jos kurjeriai per ypač trumpą laiką pristatys maisto produktus ir svarbiausias namų apyvokos prekes klientams į namus, užsisakius pirkinius programėle, žadama išplatintame pranešime žiniasklaidai. Pirmoji parduotuvė duris atveria jau antradienį, spalio 26 d., Vilniuje, o jos prekes vartotojai gali rasti ir užsisakyti „Bolt Food“ programėlėje.

Kelio Vilnius-Utena rekonstrukcija bus atnaujinta 2023 metais, sako  susisiekimo ministras. Pasak Mariaus Skuodžio, iki to laiko bus ieškoma sprendimo, koks turėtų būti naujas kelias.   Pasak M. Skuodžio, per septynis mėnesius turėtų paaiškėti, kaip turėtų atrodyti kelias po rekonstrukcijos, o tada bus skelbiami projektavimo ir rangos konkursai.

Praėjusią savaitę elektros kaina Baltijos šalyse toliau mažėjo: Lietuvoje ji krito 15 proc. ir siekė 96,26 Eur/MWh, Latvijoje ir Estijoje kaina buvo 17 proc. mažesnė – 94,14 Eur/MWh.  „Elektros kainos Baltijos šalyse atkartojo kainų tendencijas Šiaurės šalyse. Elektros energijos srautas iš Švedijos (SE4 zonos) mažėjo 7 proc., palyginti su ankstesne savaite, srautas iš Suomijos buvo 4 proc. mažesnis, iš Rusijos – tik 2 proc.

„Luminor“ bankas perspėja klientus apie padažnėjusias finansinių sukčių, siunčiančių melagingas trumpąsias žinutes, atakas. Tokios žinutės sukurtos taip, kad vizualiai atrodytų tarsi siunčiamos iš banko ir jose pranešama apie neva atliktą mokėjimą, kurį gavėjas esą dar gali atšaukti paspausdamas pridėtą nuorodą. Banko sukčiavimo prevencijos ekspertai perspėja, kad pastaruoju metu finansiniai sukčiai tampa vis išradingesni.

Lietuvos įmonėse dirbantys vairuotojai iš trečiųjų šalių, paskiepyti nuo koronaviruso savo kilmės šalyse Europos Sąjungoje (ES) neregistruotomis vakcinomis, bendrijoje laikomi nepasiskiepijusiais ir privalo nuolat testuotis. Dalis jų dėl nežinomo poveikio sveikatai baiminasi skiepytis europiniais skiepais, teigia vežėjai. Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos generalinis sekretorius Zenonas Buivydas sako, jog šalies transporto bendrovėse dirba tūkstančiai tokių vairuotojų.

Prekybos salone Vilniuje jau eksponuojamas visiškai naujas elektrinis visureigis „BMW iX“. Naujojo modelio kaina prasideda nuo 82 tūkst. eurų, rašoma pranešime žiniasklaidai. BMW skaičiuoja, kad per visą automobilio gamybos ir eksploatacijos ciklą „iX“ sugeneruojama net 45 proc. mažiau CO2 emisijų nei atitinkamas vidutinis dyzelinis automobilis. „Mažai kas abejoja, kad elektromobiliai yra netolima automobilių pramonės ateitis.

Dalyvaujamąjį biudžetą įgyvendina 22 iš 60 Lietuvos savivaldybių – tris kartus daugiau nei prieš metus, rodo su korupcija kovojančios nevyriausybinės organizacijos „Transparency International“ Lietuvos skyriaus (TILS) atlikta apžvalga. Jos teigimu, pernai beveik 40 tūkst. gyventojų sprendė, kaip panaudoti dalį savo savivaldybės biudžeto lėšų. Nuo 2018 metų, kai įvyko pirmasis dalyvaujamasis biudžetas Lietuvoje, savivaldybių gyventojai jau nusprendė dėl 2,3 mln. eurų panaudojimo.

Seimas priėmė įstatymą, pagal kurį nuo gruodžio 1 d. už privalomus COVID-19 testus mokės nebe valstybė, bet patys dirbantieji. Darbdaviai sako, kad jau seniai laukė šio sprendimo. O darbuotojai pasakoja, kad šiuo metu darbdaviai darbo pokalbiuose klausinėja ne tik apie jų patirtį ar kompetencijas, bet ir apie skiepus. Tuo metu Užimtumo tarnyba aiškina, kad skiepas ir galimybių pasas negali būti įvardijamas kaip darbuotojo privalumas.

Trys didžiausi šalies mobiliojo ryšio operatoriai „Telia“, „Tele2“ ir „Bitė“ planuoja dalyvauti pirmadienį Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) paskelbtame pirmajame 5G ryšio, trijų 700 MHz radijo dažnių blokų aukcione, BNS patvirtino šių bendrovių vadovai. Naudojant šiuos dažnius Lietuvoje bus diegiami naujos kartos 5G mobiliojo ryšio tinklai ir teikiamos 5G elektroninių ryšių paslaugos.

Nuo praėjusių metų šventine diena laikoma ne tik lapkričio 1-oji arba Visų šventųjų diena, bet ir lapkričio 2-oji – Vėlinės. Taigi, dirbantys įprastą penkių dienų darbo savaitę ne pagal suminę darbo laiko apskaitą kitą turės dvi papildomas laisvas dienas. Darbo kodekse numatyta, kad atostogos skaičiuojamos darbo dienomis. Švenčių dienos į atostogų trukmę neįskaičiuojamos.

Siūloma, kad valstybės lėšomis rezidentūros studijas baigę medikai turėtų kelerius metus atidirbti Lietuvoje. Tokias pataisas teikia Seimo sveikatos reikalų komiteto pirmininkas konservatorius Antanas Matulas bei kiti šio komiteto nariai iš skirtingų frakcijų. „Norime pasiūlyti tą principą diskusijai, kad spręstume darbuotojų problemą, ypač regionuose, nes kai kuriuose regionuose ambulatorinėje, stacionarinėje grandyje yra katastrofa“, – BNS sakė A. Matulas.

Už praėjusį mėnesį 12-oje Lietuvos įmonių darbuotojams buvo išmokėti atlyginimai, kurių vidurkis viršija 10 tūkst. eurų. Geriausių algų dešimtuke – žemės ūkio, technologijų, investicijų, energetikos įmonės. Naujausiais „Sodros“ duomenimis, už rugsėjo mėnesį didžiausias algų vidurkis išmokėtas bendrovėje „Linas Agro Group“ – 35,3 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių. Tiesa, įmonėje dirbančių vyrų darbo užmokesčio vidurkis viršijo 51 tūkst. eurų, o moterų – kiek daugiau nei 11 tūkst. eurų.

Seime įregistruoti pirmieji siūlymai 2022 metų biudžete rasti papildomų lėšų. Seimo nariai įvairiems reikalams prašo beveik 111 mln. eurų. Papildomų lėšų prašoma Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (VTEK), kelių priežiūrai, labdaros reikalams, ligoninių remontui. Į daugelį parlamentarų siūlymų Seimas paprastai neatsižvelgia arba siūloma dėl jų apsispręsti Vyriausybei.

Lietuvoje padaugėjo gyventojų, kurie savo dabartinę finansinę padėtį vertina blogai, tačiau didžioji dalis vis dar vertino ją vidutiniškai ar gerai, o ateities perspektyvos pagerėjo. Nekilnojamasis turtas ir toliau yra populiariausia investicija, o daugiausia nerimo dėl ateities kelia komunalinių paslaugų kainos, rodo naujausia Lietuvos banko (LB) atlikta gyventojų apklausa.

Nuo gruodžio vidurio Vilnių ir Armėnijos sostinę Jerevaną sujungs tiesioginiai skrydžiai. Tai patvirtinta penktadienį vykusiame susisiekimo ministro Mariaus Skuodžio susitikime su Armėnijos teritorijų administravimo ir infrastruktūros ministru Gnelu Samosyanu, su kuriuo aptarti ir kiti dvišalio bendradarbiavimo klausimai, rašoma Susisiekimo ministerijos pranešime spaudai.

Nedarbo socialinio draudimo išmokų gavėjų skaičius, pradėjęs augti per pirmąjį karantiną, stabilizavosi šių metų pradžioje pasiekęs 91,5 tūkst. vasario mėn. Nuo šių metų vasario mėnesio nedarbo socialinio draudimo išmokų gavėjų skaičius mažėja. Šių metų rugsėjo mėnesį nedarbo socialinio draudimo išmokas gavo per 67 tūkst. bedarbių. Palyginus su 2020 m. rugsėju, nedarbo išmokų gavėjų skaičius buvo ketvirtadaliu arba maždaug 23 tūkst.

Daugiau nei prieš metus Baltarusijoje įvykę suklastoti prezidento rinkimai, po kurių sekė smurtas ir represijos prieš pilietinę visuomenę bei demokratinę opoziciją, perimtas „Ryanair“ skrydis ir migrantų krizė prie Lietuvos-Baltarusijos sienų, lėmė itin suprastėjusius diplomatinius santykius tarp abiejų šalių.

Ne visi gyventojai sulaukę pensinio amžiaus skuba į „Sodrą“ pensijos. Dalis jų ir toliau dirba, kiti tikisi pensiją pasiimti vėliau. Vis tik „Sodra“ įspėja gyventojus ilgai nelaukti, nes pavėlavus pensija bus grąžinama tik už 6 mėnesius. Specialistai dabartinę tvarką kritikuoja, o Socialinė apsaugos ir darbo ministerija šį laikotarpį žada ilginti. Visai neseniai į panašią situaciją pateko žinomas dainininkas Petras Kazlauskas.

Dalis darbdavių Lietuvoje, panašu, iš nevilties raunasi plaukus. Pramonės atstovai tvirtina, kad šaliai trūksta bent triskart daugiau darbuotojų, nei Užimtumo tarnyboje registruota laisvų darbo vietų. Jie pasakoja, kad griebiasi įvairių būtų papildyti darbuotojų gretas – nuo moksleivių auginimo iki darbo jėgos perkėlimo į užsienį. Tačiau vis dažniau tenka dairytis į užsienį, viliantis, kad darbo jėgos pavyks rasti ten.

Lietuvius vis labiau baugina ne tik sparčiai kylančios maisto, degalų, bet ir įvairių paslaugų kainos. Kišenes teks patuštinti ne tik norintiems gražesnės šukuosenos ar dailesnės suknelės, bet ir kenčiantiems dantų skausmą. Kainų šuolio priežastis savo sričių specialistai aiškino laidoje „Karštai su tv3.lt“. Brangsta odontologų paslaugos Vilnietė Sidonija jau eilę metų gyvena be vieno priekinio danties ir dėl to vengia plačiai šypsotis.

Artėjant Vėlinėms daugelis gyventojų susirūpina artimųjų kapų tvarkymu. Vieni tai daro patys, kiti samdo kapų prižiūrėtojus. Jie pastebi, kad žmonės dažniau nori aplankyti kapus, uždegti žvakutes, o darbus patiki kapų prižiūrėtojams. Vienkartinis toks kapo sutvarkymas kainuoja 25–89 eurus. Portalo tv3.lt skaitytoja Ramunė pasakojo, kad kapus Vilniuje prižiūri pati, tačiau kitus, esančius Tauragėje, patiki kapų prižiūrėtojai.

Rudens sezonas būsto nuomos skelbimų rinkoje visada yra intensyvus, nes gyvenamosios vietos ieško į didžiuosius Lietuvos miestus studijuoti atvykę studentai. Dėl šios priežasties ir būsto kainos rinkoje kyla. Specialistai pastebi, kad pastaruoju metu skelbimų portaluose atsiranda vis daugiau netikrų būsto skelbimų. Įvairiose socialinio tinklo „Facebook“ grupėse didmiesčių gyventojai dalijasi įtarimą keliančiais skelbimais.

Lietuvos maisto prekių parduotuvėse – tragikomiška situacija. Daugelis mažesnes pajamas gaunančių pirkėjų čia vaikščioja kaip muziejuje, nes akyse brangstančios maisto prekės – sunkiai nebeįkandami eksponatai. O ekspertai geresnių laikų kol kas nežada. Panašu, kad maisto kainos rekordiškai kils iki pat naujų metų. Apie šią situaciją plačiau domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai.

Praradę darbus gyventojai paprastai registruojasi Užimtumo tarnyboje. Tačiau anot jos atstovų, žmonės neskuba ieškoti naujo darbo ir teisinasi, kad negali dirbti, nes neturi galimybių paso. O kol tokie gyventojai negauna darbinių pajamų, jie gali pretenduoti į nedarbo išmoką. Didžiausia tokia išmoka gali siekti daugiau nei 900 eurų.  Užimtumo tarnyba informavo, kad spalio 1 d. Lietuvoje bedarbio statusą turėjo  195,2 tūkst. darbingo amžiaus gyventojų.

Neslūgstant koronaviruso pandemijai, vis daugiau gyventojų maisto produktus perka ne patys gyvai, o užsisako internetu. Prekių pristatymo paslaugas teikiančios įmonės neslepia, kad šis verslas klesti.

Vyresni nei 50 metų Lietuvos gyventojai trijuose didžiausiuose šalies bankuose turi apie 1,4 mln. einamųjų arba indėlių sąskaitų, jose šių metų balandį laikomų lėšų suma vidutiniškai sudarė maždaug po 6–7 tūkst. eurų. Per koronaviruso pandemiją sumenko vyresnių nei 65 metų gyventojų santaupos, tuo metu kitų amžiaus grupių gyventojų bankuose laikomos lėšos didėjo. Tokius Lietuvos banko atliktos trijų didžiausių šalies bankų, užimančių 83 proc.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė šeštadienį su Pietų Korėjos prekybos, pramonės ir energetikos ministru Sungwooku Moonu aptars Lietuvai aktualius pasiūlymus, kaip būtų galima paskatinti abipusę prekybą, ekonominius santykius ir investicijas, rašoma ministerijos pranešime spaudai. „Mūsų šalis Pietų Korėjos verslui gali pasiūlyti palankią investicinę aplinką, modernią infrastruktūrą, kvalifikuotą darbo jėgą.

Nuo penktadienio Lietuvoje įsigaliojo griežtesni ribojimai prekybininkams. Jie turi užtikrinti, kad prekybos vietose vienam pirkėjui būtų užtikrinamas tam tikras minimalus plotas. Dėl to artėjant savaitgaliui ne tik nusidriekė eilės prie kai kurių parduotuvių. Staigmenos laukia vairuotojų, mat kai kuriose degalinėse jų neaptarnaus be galimybių paso.

Dėl itin didelio vėjo laivyba Klaipėdos jūrų uoste penktadienio popietę vis dar ribojama. Pasak uosto atstovės Ignės Rotautaitės-Pukenės, išplaukti iš uosto šiuo metu negali keturi laivai, o įplaukti laukia penki laivai. Uoste incidentų neužfiksuota. Šiuo metu gūsiais fiksuojamas iki 17 metrų per sekundę stiprumo vėjas. Bangų aukštis jūroje siekia apie 4,5 metro. Dėl sustiprėjusio vėjo Klaipėdos uoste pradėta riboti laivybą ketvirtadienio pavakarę.

Daugėjant koronaviruso atvejų nuo penktadienio sugriežtinus ir  mažesnių, iki 1,5 tūkst. kv. metrų ploto, parduotuvių darbą prie jų nusidriekė pirkėjų eilės.   Prekybininkai sako, jog viskas vyksta sklandžiai, bet pripažįsta kai kur susidarančias eiles. Tuo metu vieni pirkėjai apgailestauja dėl tokios tvarkos, kiti piktinasi, kad valdžia neprivertė skiepytis, treti galvoja, kaip išvengti eilių.

Dėl stipraus vėjo, naujausiais duomenimis, elektros Lietuvoje vis dar neturi mažiau nei 2 tūkst. vartotojų.  Pasak elektros ir dujų skirstymo bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) atstovo Pauliaus Kalmanto, neturinčių elektros skaičius smarkiai nekinta, nes kai kurie klientai keičiasi – vieniems elektrą atstačius, atsiranda naujų gedimų.

Daliai žemės ūkio organizacijų raginant žemės ūkio ministrą trauktis, Kęstutis Navickas kartoja, jog atsistatydinti neketina. „Neketinu atsistatydinti, neketinu atsisakyti žaliojo kurso. Nežinau, kas čia gali būti neaiškiau“, – spaudos konferencijoje penktadienį sakė ministras. Pasak K. Navicko, Lietuvos žemės ūkio taryba ir ypač žaliuoju kursu nepatenkinti grūdininkai jam daro politinį spaudimą.

Daugiau kaip 113 tūkst. ūkininkų jau gavo beveik 254 mln. eurų tiesioginių išmokų avanso už dirbamą žemę. Planuojama, kad iki gruodžio 1 dienos žemdirbius pasieks 369 mln. eurų avansinių tiesioginių išmokų.   Vidutiniškai vienas išmokų gavėjas turėjo gauti apie 2,6 tūkst. eurų. Be to, avansines kompensacines išmokas jau gavo ir ūkininkaujantys vietovėse, kur yra gamtinių ar kitų specifinių kliūčių – 45 tūkst. ūkininkų išmokėta 32,4 mln.

Vilniaus Antakalnio rajone gyvenanti pensininkė Anelė su baime laukia žiemos. Moteris suskaičiavo, kad pernai šalčiausią mėnesį už 65 kvadratinių metrų buto šildymą paklojo apie 150 eurų. Šiemet šildymo sąskaitos gali išaugti 60-70 procentų, tad tektų mokėti jau apie 250 eurų. Laidai „Karštai su tv3.lt“ moteris atskleidė, kad gauna vos 350 eurų pensiją ir beveik viską teks atiduoti už komunalines paslaugas. Jei ne Anelės anūkas, moteriai greičiausiai tektų badauti.

Pramonės produkcijos gamyba ir pardavimai Lietuvoje per šių metų devynis mėnesius, palyginti su praėjusių metų sausiu-rugsėju, palyginamosiomis kainomis išaugo 17,4 proc. iki 19,7 mlrd. eurų. Nepašalinus darbo dienų skaičiaus įtakos, metinis pramonės augimas siekė 16,8 procento. Vien rugsėjo mėnesį, palyginti su rugpjūčiu, pramonės gamyba ir pardavimai, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką padidėjo 4,3 proc. iki 2,5 mlrd. eurų (nepašalinus – 7,2 proc.

Daugiau negu kas trečias (36 proc.) Lietuvos gyventojas teigia svarstąs per ateinančius vienus – trejus metus tapti verslininku ar verslininke, ra6oma pranešime spaudai. SEB banko iniciatyva Baltijos šalyse atliktas tyrimas rodo, kad trečdalio iš šių respondentų ketinimai rimti: išbandoma verslo idėja, yra registruojama įmonė ir ruošiamasi pradėti veiklą, arba gyventojai verslu jau vertėsi ir ketina tai daryti vėl.

Šalies transporto sektoriuje kritiškai trūkstant profesionalių tolimųjų reisų vilkikų vairuotojų, stringant logistikos grandinėms ir kai kurių prekių pristatymams, vežėjai siūlo Vyriausybei diferencijuoti dabar taikomą koeficientą pagal įmonės dydį – smulkiesiems, mažiesiems ir vidutiniams vežėjams jį panaikinant arba sumažinant, o didiesiems paliekant dabartinį 1,65. Skaičiuojama, kad nuo 2022 metų minimaliai mėnesio algai (MMA) kylant iki 730 eurų per mėnesį, tolimų reisų vairuotojams su koef...

Alkoholio rinkoje vyksta persiskirstymas – ženkliai auga įvairių rūšių vyno bei degtinės pardavimai, o alus traukiasi iš vartotojų pasirinkimo. To priežastys yra vartotojų įpročių keitimasis, kuris paskatintas kultūriniais virsmais bei mokesčių politikos, kuri artimiausiu metu gali keistis ir dar sukelti papildomos rizikos, kad Lietuvoje verdamas alus bus pakeistas įvežtiniu.

Lietuvos ir Lenkijos pasienyje, Lazdijų rajone, penktadienį vyks renginys, skirtas abiejų šalių dujotiekių sujungimui. Tiesiant magistralinį dujotiekį (GIPL) čia jau suvirinta vamzdyno vadinamoji „auksinė siūlė“.  Renginyje dalyvaus energetikos ministras Dainius Kreivys ir Lenkijos vyriausybės strateginės energetinės infrastruktūros įgaliotinis Piotras Naimskis, pranešė „Amber Grid“. Bendras jungties ilgis yra 508 km, iš jų Lietuvos teritorijoje nutiesta 165 km – jungties pradžios taškas ...

Mažesnės, iki 1,5 tūkst. kv. metrų parduotuvės ir turgavietės, aptarnaujančios pirkėjus be galimybių paso, nuo penktadienio privalo reguliuoti jų srautus ir užtikrinti bent 30 kv. metrų prekybos plotą vienam žmogui.  Kone visi didieji prekybos tinklai tokiose parduotuvėse ketina reguliuoti pirkėjų srautus, kai kurie tai darys skaičiuodami krepšelius. Vienintelis „Lidl“ nusprendė nuo šiol aptarnauti tik su galimybių pasu.

Beveik kasdien brangstant kurui, degalinių atstovai pastebi, kad gyventojai ėmė pirkti daugiau degalų. Anot jų, žmonės bijo, kad po dienos ar dvejų kuro kaina bus dar didesnė, tad jo prisipila kiek galima daugiau. Ekonomistai prognozuoja, kad naftos kaina iki kitų metų nemažės, o daugiausiai už degalų litrą gali tekti mokėti 1,6 euro.

Dėl sustiprėjusio vėjo ketvirtadienio pavakare Klaipėdos uoste pradėta riboti laivyba. „Šiuo metu gūsiais fiksuojamas 22 m/s stiprumo vėjas. Bangos aukštis jūroje siekia 4 metrus“, – pranešė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos atstovė Ignė Rotautaitė-Pukenė. Pasak jos, išoriniame reide įplaukti į uostą šiuo metu laukia du laivai, išplaukti iš uosto dėl stipraus vėjo negali taip pat du laivai.

Lietuvoje toliau didėjant sergamumui COVID-19 liga ir ligoninių užimtumui, operacijų vadovo sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio sprendimu, įvedamas papildomas reikalavimas prekybos vietoms, kuriose aptarnaujami gyventojai be Galimybių paso, praneša Sveikatos apsaugos ministerija. Tokiose parduotuvėse, turgavietėse ir vaistinėse turės būti užtikrinamas minimalus 30 kv. m prekybos plotas vienam klientui arba vienu metu aptarnaujamas tik vienas asmuo.

Lietuva kitąmet 2022 metais, kaip ir šiemet, planuoja paprasčiau įdarbinti  užsieniečius vairuotojus, statybininkus bei kitus pramonės ir statybos darbuotojus.  Užimtumo tarnyba pranešė atnaujinusi pagrindinių trūkstamų darbuotojų sąrašo 2022 metams projektą.

Nuo 2023 metų keičiantis automobilių apmokestinimui, iki 2030 metų tikimasi surinkti 1,5 mlrd. eurų ir taip finansuoti transporto bei darnaus judumo pokyčius.  Kasmet būtų surenkama 40 mln. eurų automobilių registracijos mokesčio ir 150 mln. eurų jų naudojimo mokesčio, prognozuoja aplinkos ministras.  „Pagrindinė šito fondo (Darnaus judumo fondo – BNS) pajamų sritis yra automobilio taršos mokestis, kuris jau yra pateiktas, tikiuosi pritarimo Seime.

Susisiekimo ministras Marius Skuodis sako, jog Lietuva gali tapti transporto inovacijų laboratorija. Pasak jo, transporto sektorius visada turėtų būti siejamas su inovacijomis. „Lietuva su viskuo, ką mes turime, – žmonėmis, infrastruktūra, dinamiškumu – tikrai gali būti transporto inovacijų laboratorija“, – Susisiekimo ministerijos ir Transporto inovacijų asociacijos organizuotame forume ketvirtadienį sakė ministras.

SEB bankas sulaukė pranešimų apie šiuo metu sukčių siunčiamas trumpąsias SMS žinutes su nuorodomis į netikrą interneto banką. Žinutėse sukčiai informuoja žmones apie neva įtartiną veiklą paskyroje. Bankas įspėja neatidaryti pateiktų nuorodų ir nevesti savo asmens ir prisijungimo prie interneto banko duomenų.  Atsiuntę suklastotą SMS žinutę sukčiai bando gauti prisijungimo prie interneto banko duomenis ir pasisavinti svetimas lėšas, rašoma banko pranešime.

Nuo penktadienio parduotuvėms ir kitoms prekybos vietoms įsigalioja nauji operacijų vadovo sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio sprendimu įvesti ribojimai. Tuo pačiu kai kurie prekybininkai ir patys imasi naujų priemonių. Dėl to kai kuriose parduotuvėse ketvirtadienį nusidriekė eilės. Apie pirkėjų antplūdį kai kuriose „Lidl“ tinklo parduotuvėse netrukus pasklido ir įrašai socialiniame tinkle.

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas pareiškė nebūtinai turintis vykdyti nepatenkintų jo darbu žemdirbių siekius. Tai jis sakė ketvirtadienį susitikime su Lietuvos žemės ūkio tarybos, kuri jam pareiškė nepasitikėjimą, atstovais. K. Navickas teigė, jog asociacijos turi spausti valdžią, bet ministras, jo žodžiais, pirmiausiai yra Vyriausybės narys ir jis nebūtinai turi žemdirbių atstovų siekius vykdyti, pranešė naujienų portalai delfi.lt ir 15min.lt.