Lietuvos verslas

Lietuvos BVP 2021 metų trečią ketvirtį buvo 4,8 proc. didesnis negu prieš metus. Pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, BVP per metus padidėjo 6 proc., per ketvirtį – nepasikeitė. Toks pokytis atitiko mūsų prognozę. Didžiausią teigiamą įtaką ekonomikos augimui praėjusį ketvirtį darė pramonės, prekybos ir informacijos bei ryšių sektoriai, neigiamą – žemės ūkio sektorius.

Lietuvos ekonomika toliau auga ir juda skirtinga kryptimi nei pandemija, teigia „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. Pasak jo, tarp didžiausių iššūkių šalies ūkiui yra darbuotojų trūkumas, infliacija.  Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) per devynis mėnesius, palyginti su atitinkamu 2020-ųjų laikotarpiu, augo 5,2 proc. iki 40,5 mlrd. eurų, pranešė Statistikos departamentas.  „Kol kas čia mes nematome kažkokių problemų, susijusių su dabartine pandemijos banga.

Lenkijos naftos koncerno „Orlen“ valdoma vienintelė Baltijos šalyse naftos perdirbėja „Orlen Lietuva“ pasirašė sutartį su Londone įsikūrusia energetikos paslaugų bendrove „Petrofac Ltd.“ dėl giluminio naftos perdirbimo įrenginio Mažeikiuose modernizavimo.  Bendra investicijų vertė sieks 641 mln. eurų, per Varšuvos biržą pranešė „Orlen“.   „Petrofac“ pasiūlymas konkurse pasirodė geriausias.

Diegdama veiklos kokybės gerinimo praktikas bei LEAN metodus Vyriausybės kanceliarija (LRVK) didelį dėmesį skyrė procesų skaitmenizavimui. Būtent šiuolaikinės technologijos leidžia išvengti daug nereikalingų veiklos procesų ir, kaip pastebi LRVK LEAN projekto vadovas Marius Kaminskas, dažnai yra nemokamos, tik reikia jomis naudotis.

Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) per šių metų devynis mėnesius, palyginti su atitinkamu 2020-ųjų laikotarpiu, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką padidėjo 5,2 proc. ir to meto kainomis siekė 40,5 mlrd. eurų, pranešė Statistikos departamentas.  Trečiąjį ketvirtį šalies BVP to meto kainomis siekė 15,1 mlrd. eurų ir buvo 6 proc. (pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką) didesnis nei pernai liepą-rugsėjį.

Dar nemažai šalies įmonių ir gyventojų yra nesusimokėję mokesčių nepriemokų, susidariusių dėl koronaviruso pandemijos padarinių, sako Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI).  „Yra apie 9 tūkst. įmonių ir jų įsiskolinimas siekia 39,6 mln. eurų“, – LRT radijui sakė VMI  Nepriemokų administravimo departamento patarėja Džiuginta Balčiūnienė.    „Taip pat yra 14 tūkst. gyventojų vykdančių individualią veiklą. Pagalba buvo taikoma ir gyventojams nevykdantiems jokios veiklos.

Darbas žmogų puošia, byloja lietuvių liaudies patarlė. Deja, panašu, kad vis daugiau žmonių mano, kad tai yra nesąmonė. Pastaraisiais mėnesiais laisvų darbo vietų skaičius pasiekė rekordines aukštumas ir yra dvigubai didesnis nei prieš pandemiją. Tačiau bedarbių skaičius išlieka didesnis nei buvo praėjusių metų pradžioje – Užimtumo tarnyboje jų užsiregistravę beveik 200 tūkstančių.

Šiomis savaitėmis Lietuvoje miršta daug daugiau žmonių nei įprastai. Likusiems gyviems net ir po laidotuvių tenka pasirūpinti kai kuriais dalykais – pavyzdžiui, nutraukti mirusių sutartis su ryšio tiekėjais. Pasirodo, tai padaryti gali būti ne taip paprasta – kai kurie operatoriai reikalauja mokėti toliau arba grasina išieškoti pinigus. Su tokia situacija susidūrė portalo tv3.lt skaitytoja Roma (tikras vardas ir pavardė redakcijai žinoma, – aut. past.), neseniai palaidojusi prižiūrėtą senolę.

Kinijai patiriant iššūkių dėl energijos išteklių pasiūlos sumažėjimo, jų paklausos išaugimo, trūkinėjančių tiekimo grandinių, sudėtinga yra atskirti Lietuvos verslus, kurie su Kinijos rinka patiria sutrikimų dėl įtampos dėl Taivano, sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.

Valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) prezidiumas ketvirtadienį pareiškė paramą žemės ūkio ministrui Kęstučiui Navickui. TS-LKD prezidiumas, atsižvelgdamas į žemdirbių susirūpinimą dėl žemės ūkio sektoriaus problemų ir ateities, sudarė partijos frakcijos Seime narių darbo grupę, kuri sieks platesnio dialogo su žemės ūkio sektoriaus socialiniais parneriais, pranešė partija. Darbo grupei vadovaus buvęs žemės ūkio ministras, Seimo narys Kazys Starkevičius.

Lietuvoje sparčiai besivystant kavos rinkai, Vilniuje duris atvėrė tarptautinio kavos ir kavos aparatų mažmeninės prekybos tinklo „Kavos draugas“ moderniausia parduotuvė (Ukmergės g. 219, verslo centre „U219“). Daugiau nei 11 metų kavos mėgėjų įpročius tyrinėjanti įmonė žino, kad kava – tai nėra tiesiog paprastas produktas, kava ir kasdienis jos gėrimo ritualas – tai emocija.

Daugiausia paramos – 392 tūkst. eurų – gyventojai iš 2020 metų pajamų mokesčio skyrė paramos ir labdaros fondui „Mamų unija“. Jam paramą skyrė daugiau kaip 10 tūkst. žmonių. Antroje vietoje yra Rimanto Kaukėno paramos grupė, gavusi 344,1 tūkst. eurų, trečioje – „Laisvės TV“, gavusi 332,4 tūkst. eurų paramos. Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) per dvi savaites įvairiems paramos gavėjams perves 21,1 mln. eurų GPM dalies. Iki penktadienio bus pervesti pirmieji 6 mln. eurų, informavo VMI.

Žurnalistas Benas Hubbardas įprastai yra atsargus. Tačiau 2020 ir 2021 metais į jo „iPhone“ telefoną vis tiek buvo įsilaužta. Kaip? Pakako paprastos žinutės. Įprastai į telefonus įsilaužiama po to, kai naudotojas paspaudžia į elektroninį laišką įterptą nuorodą arba tiesiog neatsargiai naršo internete. Tačiau Hubbardas savo patirtį apibūdino kitaip - „tarsi būtum apiplėštas vaiduoklio“. Pakako to, kad į Hubbardo telefoną atkeliautų „iMessage“ žinutė.

Smarkiai išaugus gamtinių dujų kainai, Aplinkos ministerija siūlo skirti dar 21,5 mln. eurų gyventojams būstui atnaujinti, įsigyti modernius šildymo katilus, darželiams, mokykloms, ligoninėms ir kitiems visuomeniniams pastatams – įrengti šilumos siurblius ar saulės jėgaines.  „Valstybės parama gyventojams gali ir suminkštinti energijos kainų šuolį, ir kartu pagreitinti tvarius pokyčius.

Didžiausio Lenkijos naftos koncerno „Orlen“ valdoma Lietuvos bendrovė „Orlen Lietuva“ per šių metų devynis mėnesius uždirbo 33,3 mln. eurų (154 mln. Lenkijos zlotų) grynojo pelno. 2020-ųjų sausio-rugsėjo mėnesiais įmonė buvo patyrusi 119,2 mln. eurų (551 mln. zlotų) nuostolių. Bendrovės pardavimo pajamos šiemet, palyginti su 2020 metų sausiu-rugsėju, išaugo 57 proc. iki 2,785 mlrd. eurų (12,867 mlrd. zlotų), teigiama Lenkijos „Orlen“ devynių mėnesių veiklos ataskaitoje.

Valstybinė mokesčių inspekcija informuoja, kad paramos gavėjams, meno kūrėjams, profesinėms sąjungoms ir profesinių sąjungų susivienijimams bei politinėms partijoms šiandien pradeda pervesti gyventojų skirtą paramą. Rėmėjų lėšos bus pervedamos dalimis kasdien iki lapkričio 15 d. Dar šią savaitę pirmuosius paramos gavėjus pasieks apie 6 mln. eurų, rašoma pranešime spaudai.  Šiemet nuo 2020 m. sumokėtų mokesčių apie 458 tūkst. gyventojų iš viso paramai skyrė beveik 21,1 mln.

Šią savaitę „Sodros“ informacijos centras skambina 75 metų ir vyresniems senjorams, informuodamas juos apie galimybę pasiskiepyti nuo COVID-19 ir gauti vienkartinę 100 eurų dydžio išmoką. Pilnai pasiskiepijusius šios amžiaus grupės pensininkus pirmosios išmokos pasieks jau gruodžio mėnesį, kartu su pensijomis, rašoma „Sodros“ pranešime.

Valstybės biudžetas ir savivaldybių biudžetai sausio-rugsėjo mėnesiais pajamų gavo 773,4 mln. eurų (8,7 proc.) daugiau negu prognozuota ir 2,014 mlrd. eurų (26,3 proc.) daugiau nei 2020 metais tuo pačiu laikotarpiu. Faktinės bendros minėtų biudžetų šių metų devynių mėnesių pajamos – 9,686 mlrd. eurų (prognozuotos – 8,912 mlrd. eurų), pranešė Finansų ministerija. Į valstybės biudžetą sausį-rugsėjį gauta apie 7,947 mlrd. eurų – 1,718 mlrd. eurų (27,6 proc.

Sėkmingo eksporto į JAV gali tikėtis išskirtinių produktų, taip pat prekių su tvariomis pakuotėmis gamintojai, teigia žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.  Pasak jo, JAV rinka yra patraukli ir turinti daug galimybių plėsti lietuviškų maisto produktų eksportą, tačiau pirmiausia turi būti atlikti paruošiamieji darbai. „Įmonėms labai svarbu įvertinti savo pasiryžimą, galimybes bei riziką, susijusią su didele konkurencija šioje rinkoje.

Elektroninė maisto ir kasdienių prekių parduotuvė „Barbora“ reikšmingai didina bazinį atlyginimą visiems prekių surinkėjams ir kurjeriams. Kurjeriams jis augs 24 proc., prekių surinkėjams – 18 proc. Pasak „Barboros“ vadovo Andriaus Jurgelevičiaus, situacija darbo rinkoje yra itin įtempta, todėl įmonė nusprendė papildomai investuoti tiek į esamų darbuotojų išlaikymą, tiek į naujokų pritraukimą, rašoma pranešime spaudai.

Statistikams paskelbus, jog metinė infliacija Lietuvoje spalį pasiekė 8,2 proc., ekonomistas Žygimantas Mauricas mano, kad tai dar ne pabaiga. „Buvo galima tikėtis tokio šuolio ir, matyt, tai dar ne pabaiga, nes metų pabaigoje galime turėti ir dviženklią infliaciją“, – BNS sakė banko „Luminor“ ekonomistas. Anot, jo, infliacijos augimą skatina energetinių kainų šuolis bei žemas palyginamosios bazės efektas – pernai tokiu metu šalyje buvo fiksuojama defliacija.

Metinei infliacijai Lietuvoje spalį pasiekus 8,2 proc., ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad didžiausios įtakos tam turi energetinių išteklių ir žaliavų kainų šuolis. Pasak jo, pastaraisiais mėnesiais įsibėgėjo ir paslaugų brangimas, kuris, tikėtina, tęsis ir šiemet, ir  2022-aisiais. „Yra pabrangusi elektra, dujos, šildymas, brangesnė nafta ir dėl to brangesnis kuras. Tai lemia maždaug du trečdalius šios infliacijos.

Notarų paslaugų įkainius apibrėžiančiuose teisės aktuose trūksta objektyvių rodiklių, kuriais vadovaujantis nustatomas notarų atlyginimas, teigia antikorupcinį vertinimą atlikusi Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT). STT vertinimu, nei Notariato įstatyme, nei įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nėra reglamentuoti objektyvūs rodikliai, pagal kuriuos būtų galima įvertinti, ar įkainių sąraše nustatytas notarų atlyginimo dydis užtikrina privalomų garantuoti reikalavimų įgyvendinimą.

Tęsiantis įtampai dėl Taivano, Lietuvos Vyriausybė turėtų padėti verslui rasti alternatyvų Kinijos rinkai, jeigu ten dirbti jie nebegali, sako prezidento patarėja Asta Skaisgirytė. Ji teigė, kad Taivano verslininkų vizitas Lietuvoje ir ateityje planuojamos investicijos šalyje yra svarbios ir vertingos, tačiau svarbu spręsti ir problemas, su kuriomis šalies verslas susiduria jau dabar.

Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) trečiąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pat metu pernai, augo 4-6 proc., prognozuoja BNS apklausti ekonomikos ekspertai.  Vienas iš šešių ekonomistų nurodė, jog BVP augo 4 proc., du – 4,5 proc., po vieną mano, jog ūkis augo 5 ir 6 procentais.  Anot ekspertų, augimą toliau skatino pramonės gamyba, eksportas ir vartojimas, tačiau BVP mažino prastesnis javų derlius bei stringanti inžinerinių statinių statyba.

Per devynis šių metų mėnesius bendra šalies gyventojams suteiktų būsto paskolų suma sudarė 524 mln. eurų ir buvo 32 proc. didesnė, palyginti su atitinkamu laikotarpiu praėjusiais metais, rodo „Swedbank“ duomenys. Pasak ekspertų, sparčiam būsto finansavimo apimčių augimui šiais metais įtakos turėjo dėl pandemijos kilę būsto paklausos ir pasiūlos disbalansai, stabiliai augusios namų ūkių pajamos ir gyventojų poreikis gerinti gyvenimo sąlygas.

Viena stambiausių ir svarbiausių Baltarusijos įmonių – Baltarusijos metalurgijos gamykla (BMZ) kontroliuoja Šiauliuose veikiančią bendrovę „BMZ-Baltija“ ir per ją prekiauja metalo produkcija Baltijos, Skandinavijos ir Vakarų Europos šalyse, ketvirtadienį skelbia LRT Tyrimų skyrius. Lietuva yra tarp penkių pagrindinių režimo įmonės eksporto krypčių. Pernai „BMZ-Baltija“ pardavimų pajamos iš prekybos baltarusiškais metalais siekė 174 mln. eurų, 2018 ir 2019 metais suprekiauta už beveik 250 mln.

Elektros ir dujų skirstymo bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) dujų skirstymo pajamų viršutinė riba kitiems metams gali augti 12,5 proc. Tai lemtų ir galutinį tarifą vartotojams.  Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba (VERT) ketvirtadienį spręs dėl bendrovės 44,612 mln. eurų pajamų 2022-iesiems metams (šiemet nustatyta 39,662 mln.

Darbdaviai skaičiuoja, kad pandemijos metu išaugo ligas simuliuojančių darbuotojų skaičius. Anot jų, šiandien pasiimti taip vadinamą biuletenį tapo itin lengva, nes gydytojai pacientus konsultuoja telefonu. Profesinių sąjungų atstovai abejoja, kad darbuotojai tyčia „serga“, nes gaudami ligos išmoką, o ne įprastą atlyginimą, jie praranda pinigų. „Sodra“ skaičiuoja, kad pandemijos metu gydytojų išduodamų laikinojo nedarbingumo pažymėjimų skaičius itin išaugo rugsėjį ir spalį.

Premjerė Ingrida Šimonytė žada dėl planuojamų mokesčių pakeitimų tartis su socialiniais partneriais, sako Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas.  Anot Andriaus Romanovskio, susitikime trečiadienį kalbėta apie pelno, kapitalo apmokestinimą, investicines sąskaitas bei individualią veiklą.

Dėl išaugusių dujų kainų gamybą sumažinusi Jonavos azotinių trąšų gamintoja „Achema“ lapkritį planuoja dirbti panašiu pajėgumu, kaip ir spalio mėnesį, – veiks vienas iš dviejų amoniako gamybos cechų, bet veiklą atnaujins salietros cechas. Be to, bus stabdoma kogeneracinė jėgainė.  Į prastovas ir toliau bus išleista apie 60 darbuotojų, teigia bendrovės profesinės sąjungos pirmininkė.

Nors pareigūnai nuolat aptinka įmonių, kurios netinkamai įdarbina užsieniečius iš trečiųjų šalių ir slepia mokesčius, kai kurie verslai prašo iš viso neriboti tokių darbuotojų skaičiaus. Įtardami dviejų statybos ir betonavimo darbais užsiimančių įmonių galimą didelio masto mokesčių vengimą, atlyginimų vokeliuose mokėjimą Lietuvoje dirbantiems užsienio šalių darbininkams bei galimą 750 tūkst.

Anglį ir durpių briketus Vilniuje bus draudžiama kūrenti nuo 2023-iųjų  birželio 1-osios. Vilniaus savivaldybės taryba trečiadienį patvirtino sostinės Švaros taisyklių pakeitimus, numatančius, jog šio taršaus kietojo kuro ateityje šildymui nebebūtų galima naudoti. Tiesa, taryba po svarstymų komitetuose atsisakė siūlymo nustatyti šį draudimą jau nuo šio spalio.

Vilniaus miesto savivaldybės taryba nusprendė be aukciono išnuomoti sklypą nacionalinio stadiono statyboms sostinėje investicijų bendrovės „BaltCap“ įmonei „Vilniaus daugiafunkcis kompleksas“. Trečiadienį politikai patvirtino, kad beveik 23 hektarų sklypas Ozo g. 27 būtų be konkurso išnuomotas įmonei iki 2047 metų spalio, numatant, jog ši toje vietoje turėtų įrengti daugiafunkcį sveikatingumo, ugdymo, švietimo, kultūros ir užimtumo skatinimo kompleksą. Sklypo vertė nurodyta 9,33 mln. eurų.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė tvirtina, kad pensijų laukiantys pokyčiai užtikrins, jog pensijoms daugiau įtakos turėtų tai, kokias įmokas per gyvenimą moka asmenys.  Pasak ministrės, keisdama pensijų apskaičiavimo tvarką ministerija siekia vienodinti bendrąją pensijos dalį turintiesiems skirtingą stažą, kad kovotų su skurdu, o individualioji pensijos dalis, labiau priklausanti nuo darbuotojo įmokų, augs sparčiau.

Seimas pradėjo svarstyti dar vieną naujovę Lietuvoje – 4 dienų darbo savaitę. Tiesa, valdantieji kol kas ją siūlo tik viešajame sektoriuje ir tik mažamečių tėvams, turintiems atžalų iki 3 metų. Taip esą tėvams bus lengviau suderinti tėvystę ir darbą. Profsąjungos jau reikalauja tokių pat lengvatų ir privačiame sektoriuje.

Kitais metai bus pradėti diegti išmanieji skaitikliai, kurie leis lengvai ir suprantamai matyti savo suvartojimo duomenis, analizuoti ir keisti vartojimo įpročius. Skaitikliai nuotoliniu būdu saugiai perduos suvartojimo duomenis ir informaciją apie technologinius tinklo parametrus, praneša „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO). Skaitiklių diegimo konkursą laimėję rangovai bus atsakingi už skaitiklių diegimą atskiruose Lietuvos regionuose ir iš viso per trejus metus diegs apie 340 tūkst.

Valstybės išlaidos kompensuojamiems vaistams pastaruoju metu labai išaugo, nes aktyviai veikė gamintojų lobistai, sako Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) atstovė.  STT direktoriaus pavaduotoja Rūta Kaziliūnaitė įsitikinusi, kad gamintojų parama medikams turi įtakos viešiesiems pirkimams.  „Stebime labai didelę koncentraciją šio įspūdingo padidėjimo – net daugiau kaip 90 proc. (122,2 mln.

Nepaisant tebesitęsiančios koronaviruso pandemijos, lietuviai nori keliauti, perka žiemos keliones ir baimių nejaučia, teigia kelionių agentūros „Estravel Vilnius“ vadovė bei Nacionalinės turizmo verslo asociacijos ir Lietuvos turizmo rūmų prezidentė Žydrė Gavelienė.

Lietuvoje viešintis Taivano ekonomikos ministras Kung Ming-hsinas trečiadienį pareiškė, kad Taivanas iki šių metų pabaigos turėtų įsteigti ekonominę atstovybę Vilniuje, nepaisant Kinijos protestų. Tuo tarpu Lietuva ketina atstovybę Taivane atverti 2022 metų pradžioje, teigia Lietuvos ekonomikos ministrė Aušrinė Armonaitė. „Taivaniečių atstovybė bus įsteigta netrukus“, – sakė K. Ming-hsinas, prasidedant Taivano verslo delegacijos vizitui Lietuvoje.

Rugsėjo slogutis rinkose neužsitęsė − nuo spalio pradžios pagrindinėse rinkose įsivyravo pozityvus investuotojų nusiteikimas. Tiesa, neslūgstant infliacijai, į ją ima reaguoti vis daugiau centrinių bankų, išskyrus ECB, kuris infliaciją toliau laiko pereinamojo laikotarpio reiškiniu.

Netylant kalboms apie brangstantį šildymą vis daugiau gyventojų kreipiasi į savivaldybes dėl šildymo kompensacijų. Institucijos tikina, kad prašymus kompensacijoms gauti gyventojai jau gali teikti. Tačiau Socialinės ir apsaugos ministerija siūlo Vyriausybei didinti šildymo kompensacijas. Jeigu šis siūlymas bus patvirtintas nuo kitų metų už šildymą iš savo kišenės žmonės mokės mažiau. Portalo tv3.lt skaitytojas Darius pasakojo, kad su žmona ir dviem vaikais gyvena nuomojame bute.

Gyventojai, papildomai pensijai sukaupę nuo 5 iki 10 tūkst. eurų, šių pinigų neturėtų gauti iš karto, kai tik sulaukia pensinio amžiaus. Jeigu pinigai būtų atsiimti, pensijų fondai esą negalėtų jų toliau investuoti ir kaupiantiems žmonėms uždirbti daugiau.  Tokios pozicijos laikosi Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Ji registravo Vyriausybės išvados projektą dėl Pensijų  kaupimo įstatymo pataisų, kurioms po pateikimo yra pritaręs Seimas.

Europoje rekordiškai pakilus energijos kainoms, energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad reikalinga ilgalaikė Europos Sąjungos (ES) politika, siekiant išvengti tokių šuolių.  „ES šalys vieningai sutaria, jog siekiant suvaldyti pasaulinę energijos kainų krizę svarbiausia apsaugoti pažeidžiamus vartotojus ir sumažinti jų gaunamas sąskaitas, tačiau būtini ES mechanizmai ir nuosekli, ilgalaikė ES politika, kuri padėtų išvengti panašių kainų šuolių,“ – pranešime sakė D. Kreivys.

Už kiekvieną vaiką tėvams kas mėnesį mėnesį mokama nustatyto dydžio išmoka, susieta su bazinės socialinės išmokos dydžiu. Šis didinamas kur kas lėčiau nei auga kainos, algos ar pensijos. Jų didinimui pinigų valdžia randa, tačiau sako, kad didesnei paramai vaikams jų nėra.

Lietuva norėtų, kad Taivanas investuotų į jos aukštos pridėtinės vertės sektorių, sako ekonomikos ir inovacijų ministrė. Pasak Aušrinės Armonaitės, Lietuva domisi ir eksportu į šį regioną.  „Lietuvai, žinoma, yra įdomios Taivano investicijos aukštųjų technologijų pramonės srityje, biotechnologijų srityje, finansinių technologijų srityje“, – Taivano delegacijos vizito Lietuvoje išvakarėse žurnalistams antradienį kalbėjo ministrė.

Užsienio investuotojai Lietuvoje norėtų galimybės lengviau įdarbinti darbuotojus iš kitų šalių, sako „Investuotojų forumo“ („Investors' Forum“) atstovai, susitikę su Ministrų kabineto nariais. Verslininkai taip pat norėtų, kad Europos atsigavimo fondo pinigai būtų skiriami ne tik smulkioms, bet ir vidutinėms bei didelėms įmonėms.

Sveikatos apsaugos ministerija teigia išgirdusi vaistinių kritiką dėl įvesto ploto ribojimo vienam pirkėjui, svarsto jų siūlymus peržiūrėti praėjusią savaitę įsigaliojusią tvarką. „Ministerija yra gavusi siūlymų dėl minimalaus ploto reikalavimo keitimo vaistinėse, šie siūlymai yra svarstomi, tačiau sprendimai dar nėra priimti“, – BNS antradienį sakė SAM atstovas Julijanas Gališanskis. Pasak jo, šią savaitę numatytas pasitarimas su prekybos įmonių ir vaistinių asociacijų atstovais.

Prieš dvejus metus Vyriausybės Kanceliarija pradėjusi įgyvendinti projektą „Procesų valdymo, veiklos rodiklių stebėsenos sistemos ir „Lieknos Vyriausybės“ (angl. LEAN Government) metodų įdiegimas valstybės institucijose“ jau stebi apčiuopiamus rezultatus, o projekto dalyviai teigia, jog iš verslo perimta kokybės valdymo sistema prisideda prie reikšmingų organizacijai pokyčių.