Lietuvos verslas

2020 m. gegužės 20 d., Vilnius. Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – VMI) informuoja, kad teisingai užpildžiusiems ir pajamų deklaracijas pateikusiems gyventojams pradeda grąžinti Gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) permokas. Šiandien 7 tūkst. gyventojų bus grąžinta daugiau nei 1,6 mln. eurų permokų. Visas permokas VMI grąžins kaip ir kasmet, iki liepos 31 d., rašoma pranešime spaudai.

Per karantiną užsakymų srautą gaivinantis verslas ima pasigesti darbuotojų, nes daugelis jų turi nedarbingumo pažymėjimus. Pakeisti juos kitais sudėtinga, kadangi jie gali bet kada grįžti į darbą, rašo „Verslo žinios“.  „Darbdavys negali atleisti darbuotojo jo nedarbingumo laikotarpiu ir negali atleisti darbuotojo dėl to, kad darbuotojas buvo nedarbingas", – nurodo „Jurex“ advokatė Edita Radzevičiūtė.

Jau kelias savaites darbo rinkoje stebimi atsigavimo signalai. Fiksuojama, kad naujai įdarbinamų žmonių skaičius viršija atleidimų skaičių, taip pat sparčiai gausėja darbo pasiūlymų skaičius paieškų portaluose. Daugiausiai darbo pasiūlymų dabar sulaukia prekybos, remonto ir statybų sektorių darbuotojai. Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas Lukas Savickas trečiadienį Vyriausybėje apžvelgė naujausias darbo rinkos tendencijas.

Švelninant karantino sąlygas vis daugiau nuomininkų pradeda grįžti į biurus. Jie pripažįsta, kad šis procesas bus lėtas ir ilgas, nes reikia iš naujo suplanuoti darbą ir darbuotojų nenoro ar baimės grįžti. Tūkstančius darbuotojų turinčios didžiosios šalies bendrovės ir paslaugų centrai Vilniuje šią savaitę skelbia pradedantys grąžinti darbuotojus į biurus. Kai kuriuose didžiuosiuose biuruose jau dirba 10-25 proc.

Naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį (gegužės 21 d.) „Swedbank“ planuoja vykdyti reguliarų IT sistemų atnaujinimą. Dėl atnaujinimo darbų gali trumpam sutrikti kai kurios banko teikiamos paslaugos, rašoma pranešime. Duomenų bazių atnaujinimo metu „Swedbank“ išduotos mokėjimo kortelės gali būti aptarnaujamos su trumpalaikiais trikdžiais nuo 00:00 iki 4:30 val. Interneto bankas ir privatiems, ir verslo klientams duomenų bazių atnaujinimo metu tarp 00:00 ir 4:30 val.

Trys iš dešimties valstybės ar savivaldybės įmonių vadovų yra susiję su partijomis, o daugiausiai „savų“ valstybiniame sektoriuje turi ar turėjo socialdemokratai, liberalai, valstiečiai ir darbiečiai. Naujausias tyrimas rodo, kad tik prabėgus rinkimams, partijos skuba ištikimus sau žmones „įtaisyti“ į šiltas vadovų kėdes. Tai paaiškėjo po „Transparency International“ Lietuvos skyriaus (TILS) atliktos analizės.

Koronaviruso krizei paskatinus dalį šalių svarstyti apie gamybos iš Kinijos perkėlimą, ekspertai mato šansą Lietuvai pritraukti investicijų ir tapti „mažuoju Europos fabriku“, tačiau ragina valdžią imtis greitų ir drąsių žingsnių, rašo „Verslo žinios“.  Asociacijos „Investuotojų forumas“ vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė mano, kad Lietuva turi galimybių pritraukti tiekimo grandinių iš Kinijos, tačiau veiksmų būtina imtis greitai.

Dėl Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) sprendimų vartotojai pernai sutaupė 54,86 mln. eurų, 8 proc. daugiau nei 2018 metais, kai sutaupyta 50,75 mln. eurų, teigia taryba.  Vien elektros sektoriuje 2019 metais sutaupyta 32,93 mln. eurų, dujų – 19,85 mln. eurų, šilumos – 1,32 mln. eurų, o vandens – 0,76 mln. eurų.  Vyriausybei trečiadienį pristatoma tarybos 2019 metų ataskaita.

Mėtines cigaretes pamėgę rūkaliai nuo trečiadienio bus priversti mesti rūkyti arba ieškoti alternatyvos – visoje Europos Sąjungoje įsigalioja draudimas prekiauti mentolio skonio tabako gaminiais.  Lietuvoje ir visoje Europos Sąjungoje nuo 2020 m. gegužės 20-osios draudžiama prekiauti mėtinėmis cigaretėmis. Naujos taisyklės bus taikomos cigarečių, sukamo tabako, cigarų ir cigarilių gaminiams. Draudimas negalioja kaitinamojo tabako gaminiams.

Karantino metu restoranų verslas patyrė krizę. Sušvelninus karantiną, nemažai maitinimo įstaigų darbą atnaujino. Tačiau ne visi darbdaviai atsiskaitė su darbuotojais. Picerijų tinklo „Čili pica“ darbuotojai vis dar laukia atlyginimų už kovą ir balandį. Netekę kantrybės jie kreipėsi ir į Valstybinę darbo inspekciją. Į portalą tv3.lt kreipėsi Kristina (tikrieji vardas ir pavardė redakcijai yra žinomi), kuri skundėsi, kad negavo atlyginimų už kovą ir balandį.

Kaip gyvensime brisdami iš ekonominio nuosmukio? Dalis prognozių įspėja, kad turėsime tenkintis baziniais ekonominiais poreikiais, atsisakyti skrydžių ir kitų dalykų, kurie iki koronaviruso mums buvo įprasti ir neatrodė kaip prabanga.  Apie tai TV3 studijoje kalbėjosi žurnalistas Vladimiras Laučius ir ekonomistas profesorius, Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis.

Vyriausybės planai per artimiausius pusantrų metų į ekonomiką, švietimą, mokslo tyrimus bei kitas sritis investuoti 6,3 mlrd. eurų yra tik viešųjų ryšių akcija, teigia ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto rektorius, buvęs „Maxima grupės“ ir „Lietuvos energijos“ vadovas Dalius Misiūnas. „Prezentacija tikrai graži, viršelio nuotrauka taip pat, tačiau iš esmės tai tėra pjaras, realaus turinio jokio nėra.

Vyriausybė, švelninant karantino sąlygas, nuo pirmadienio leido atnaujinti ir visų odontologinių paslaugų teikimą, tačiau kol kas ne visi kabinetai ir klinikos veiklą atnaujino. Lietuvos odontologų rūmų tarybos pirmininkas Alvydas Šeikus sako, kad darbą atnaujino apie pusę visų Lietuvoje veikiančių odontologijos įstaigų. „Apie pusę, bet kol kas ne daugiau. Kiekvienas turi adaptuotis pagal savo klinikas“, – BNS sakė Odontologų rūmų vadovas.

Prasidedant šiltajam sezonui parduotuvių tinklas „Maxima“ pakeitė darbo laiką – nuo šiol parduotuvės dirbs ilgiau. Visgi dėl koronaviruso susiklosčiusios situacijos nuspręsta atsisakyti visą parą dirbančių parduotuvių. „Maximos“ komunikacijos ir korporacinių reiklaų departamento direktorė Ernesta Dapkienė teigia, kad ruošdamiesi vasarai, kaip kaip ir kiekvienais metais, buvo nuspręsta pailginti parduotuvių darbo laiką.

Leidus naudoti valstybės valdomos „Ignitis grupės“ baigiamą statyti  350 mln. eurų vertės Vilniaus kogeneracinę jėgainę, jos bandymus numatoma pradėti vasaros viduryje, o komercinę veiklą – metų pabaigoje. Aplinkos apsaugos agentūra pranešė bendrovei Vilniaus kogeneracinė jėgainė antradienį išdavusi taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą. Tai reiškia, kad jėgainė atitinka Lietuvos ir Europos Sąjungos aplinkosaugos reikalavimus.

Šalies centrinis banko prognozėmis, labiausiai tikėtinas scenarijus, kad šiemet Lietuvos ekonomika susitrauks dešimtadaliu, tačiau blogiausiu atveju kritimas gali siekti ir 21 proc. Antradienį Seime pristatydamas pranešimą apie Lietuvos banko (LB) pagrindinio tikslo įgyvendinimą, finansų rinkos būklę apie tai kalbėjo banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.

Vyriausybei paskelbus apie planą per artimiausius pusantrų metų į ekonomiką, švietimą, mokslo tyrimus bei kitas sritis investuoti 6,3 mlrd. eurų, verslo atstovai ir ekonomistai sako, kad turėti planą yra gerai, tačiau jie kritikuoja Vyriausybę dėl prastos komunikacijos, siekio priskirti nuopelnus sau bei plano nederinimo su verslu. Finansų analitikas Marius Dubnikovas sako, kad Vyriausybės antradienį paskelbtas planas yra panašus į viešųjų ryšių akciją, nes iš 6,3 mlrd.

Karantinas, keldamas ekonominę krizę, grasina Lietuvą paskandinti išvykstančių migrantų lavinoje. Darbo ir pajamų netekę tautiečiai vis garsiau svarsto apie darbo paieškas Vokietijoje, Norvegijoje ar duris migrantams užvėrusioje Didžiojoje Britanijoje. Tiesa, specialistai sako, kad viskas nėra taip paprasta, o ir situacija šiuo metu yra visiškai kitokia, nei 2008 metais.

Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) tiria dešimt viešųjų pirkimų, skirtų įsigyti asmens apsaugos priemones ir įrangą kovoje su koronavirusu bei neatmeta, kad dėl kai kurių sutarčių gali tekti kreiptis į teisėsaugą. Kaip BNS sakė laikinoji Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) vadovė Jovita Petkuvienė, dėl įvairių priežasčių abejonių sukėlusių pirkimų vertė – apie 2,5 mln. eurų, keturis jų už beveik 1,9 mln. eurų vykdė Vilniaus miesto savivaldybė.

Seimas nusiteikęs palengvinti ir atpiginti keliones neįgaliesiems ir kai kuriomis sunkiomis ligomis sergantiems žmonėms.    Nuo 2021 metų siūloma padvigubinti daugiau nei 10 metų nedidintas kompensacijas neįgaliųjų automobiliams, o sergantiems onkologinėmis ligomis leisti važiuoti su 80 proc. nuolaida tolimojo, vietinio susisiekimo autobusais, troleibusais bei traukiniais.  Seimas antradienį po svarstymo pritarė tokioms Transporto lengvatų įstatymo pataisoms.

Pasaulį sukausčiusi koronaviruso krizė yra gera galimybė Lietuvai ir visam Rytų Europos regionui pritraukti naujų investicijų, sako užsienio investicijų plėtros agentūros „Investuok Lietuvoje“ vadovas. Anot Manto Katino, COVID-19 krizės poveikis tiekimo grandinėms yra labai didelis ir įmonės ieško būdų, kaip jas perdėlioti.

Antradienį parlamentas priėmė įstatymo pataisą, kuri numato, kad išmokos už pensijų fonduose sukauptą turtą, kurias mokės „Sodra“, nebūtų apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu (GPM). Už įstatymą balsavo 118 Seimo narių, 1 buvo prieš. Kad priimta įstatymo pataisa įsigaliotų, ją dar turi pasirašyti prezidentas.

Valstybei pradėjus mokėti subsidijas smulkioms, iki devynių darbuotojų turinčioms įmonėms, premjeras Saulius Skvernelis skelbia, kad netrukus iš viso bus išmokėta beveik 37 mln. eurų. Antradienį socialiniame tinkle premjeras Saulius Skvernelis rašė: „Kai kur tempas tikrai neblogas. Praėjusią savaitę startavome su nauja pagalbos priemone mažoms įmonėms, kuriose dirba iki 9 darbuotojų. Joms skiriamos vienkartinės subsidijos, kurių dydis priklauso nuo praėjusiais metais sumokėtų mokesčių.

Lietuvą ir pasaulį sukrėtusi koronaviruso pandemija sudavė smūgį ir pasaulio ekonomikai. Todėl Lietuva nusprendė imtis ne tik trumpalaikių ekonomikos skatinimo priemonių, bet kurti ilgalaikį investicijų planą. Per pusantrų metų Lietuva ketina investuoti 6,3 mlrd. eurų į įvairias sritis, tikėdamasi sulaukti dvigubos grąžos, praneša finansų ministras Vilius Šapoka.

Lietuva turi pasinaudoti koronaviruso sukeltos krizės situacija ir ieškoti būdų, kaip iš jos išeiti ekonomiškai sustiprėjus, sako prezidento patarėjas. Anot Simono Krėpštos, dabartinėje situacijoje galimybė atsiranda, nes nemažai įmonių svarsto galimybę perkelti savo gamybą į Europą. „Tikrai reikia pasinaudoti šia situacija. Nemažai įmonių svarsto perkelti savo gamybą iš tolimų kraštų į Europą.

Siekiant, kad kuo mažiau atliekų būtų šalinama sąvartynuose, siūloma diferencijuoti mokestį už aplinkos teršimą panaudotomis pakuotėmis. Už rinkoje platinamas neperdirbamas pakuotes verslui siūloma nustatyti didesnius mokesčius.  Tikimasi, kad nauja tvarka pakuočių atliekų turėtojus skatins jas sutvarkyti – tai jiems atsieis pigiau, negu mokėti didesnį mokestį už aplinkos teršimą.

Vyriausybė neseniai nutarė iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų 345 mln. eurų skirti vykdyti įvairiems projektams. Panašu, kad Lietuva greit turėtų tapti didele statybų aikštele, nes didelė lėšų dalis skiriama būtent įvairiems kultūros ir mokslo įstaigų remontams ar jų renovacijoms. Kas dirbs statybose, jeigu daugelis trečiųjų šalių piliečių išvyko? Daugiausiai lėšų skirta Lietuvos nacionaliniame dramos teatrui – 10,8 mln. eurų.

Nors nuo šiandien karantinas dar labiau atlaisvėja ir odontologai, vaikų darželių auklėtojai, grožio procedūrų specialistai grįžta į darbus, vis garsiau prabylama apie padidėjusį bedarbių skaičių. Prognozės neguodžiančios – nedarbas gali padidėti dvigubai. Kokia situacija yra šiandieną ir ar nesugrius mūsų „Sodros“ sistema, kalbame su „Sodros“ direktore Julita Varanauskiene. Vos tik prasidėjo karantinas, pasipylė pranešimai, kad žmonės atleidinėjami iš darbo. Vienur – 10 proc.

Kiekvienas, dirbantis pagal darbo sutartį ir tuo pačiu savarankiškai, arba, pavyzdžiui, vykdantis dvi skirtingas veiklas, du kartus moka privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Tačiau neįmanoma, kad tas pats žmogus už šiuos pinigus būtų ir gydomas dvigubai. Galutine nutartimi teismas nusprendė, kad reikalavimas mokėti dvigubai įstatymams neprieštarauja.

Seimo patvirtintą iki 200 eurų darbo paieškos išmoką galėtų gauti apie 60 proc. visų oficialių bedarbių – skaičiuojama, kad jų gali būti apie 120 tūkst. Anot Užimtumo tarnybos vadovės Ingos Balnanosienės, išmoka skirta tiems, kurie nedalyvauja jokiose kitose užimtumo priemonėse ir yra registruoti bedarbiai. Kada jie tapo bedarbiais, anot jos, nėra svarbu.  „Manyčiau, kad atkris apie 40 proc. žmonių, bet visi kiti pretenduos gauti išmoką“, – BNS sakė I. Balnanosienė.

Trečdalis (34 proc.) paskolų turinčių gyventojų balandį teigė, kad jiems nekyla sunkumų laiku grąžinti turimas paskolas. Bemaž tiek pat (32 proc.) konstatavo, kad skolų grąžinimas – nei didelė, nei nedidelė našta. Kiek daugiau negu ketvirtadalis, t. y. 28 proc., paskolų turinčių gyventojų pripažino, kad turimų paskolų ir skolų grąžinimas jiems yra didelė našta.  Finansiniai įsipareigojimai labiau slegia gyventojus, kurių šeimos mėnesio pajamos siekia iki 700 eurų: 56 proc.

Valdžiai galutinai pritarus visiškam elektros tiekimo rinkos liberalizavimui, pirmadienį pradėta visuomenės informavimo kampanija – jos metu gyventojai bus supažindinti su pokyčiais, kaip jau nuo kitų metų jiems reikės pasirinkti elektros tiekėją.   Teigiama, kad tiekti elektrą gyventojams nori net tik Lietuvos, bet ir kitų Baltijos šalių įmonės. Visos jos žada pasiūlyti patrauklias kainas.

Karantino nulemti gyvenimo būdo ir įpročių pokyčiai, daliai realaus gyvenimo persikėlus į technologijų pasaulį, vis tik sukūrė teigiamų patirčių. Karantinas pakeitė vartotojų lūkesčius prekių ženklams, taip pat nulėmė didžiosios dalies piliečių planus vasarą leisti Lietuvoje.

Dažną pirkėją masina žemos prekių kainos, tad renkantis maisto produktus tenka atkreipti dėmesį į parduotuvėse skelbiamas nuolaidas ir akcijas. Kuriose prekybos vietose galima nusipirkti populiariausių dažno vartojimo prekių net ir ne akcijų metu? Prekių kainų lyginimo tyrimas atskleidžia prekybos tinklų lyderius, palankiausius pirkėjo kišenei.

Vyriausybei sušvelninus karantino sąlygas ir leidus prekybos centruose esančioms parduotuvėms atnaujinti veiklą, jų valdytojai pastebi pamažu augančius lankytojų srautus. Anot Kauno prekybos centro „Mega“ valdytojos bendrovės „Baltic Red“ rinkodaros direktorės Ievos Goštautaitės-Gedutės, pirmąją savaitę lankytojų srautas svyravo nuo 30 iki 70 proc. buvusio iki karantino pradžios. „Pirmąją dieną didesne apimtimi atidarius „Megą“ sulaukėme apie 30-40 proc. įprasto lankytojų skaičiaus.

Dėl koronaviruso krizės sustojusiam turizmo verslui Vyriausybės skirtas 45 mln. eurų paramos paketas yra papildomas postūmis sektoriui, sako ekonomikos ir inovacijų viceministras. Elijus Čivilis pabrėžia, kad turizmo sektoriui galioja ir visos kitos jau teikiamos valstybės paramos priemonės, o šis paketas yra labai specifinis. „Reikia nepamiršti, kad absoliučiai visos kitos horizontalios priemonės galioja ir turizmo kompanijoms.

Vyriausybei žadant papildomą 45 mln. eurų pagalbos paketą nuo koronaviruso krizės nukentėjusiam turizmo sektoriui, Nacionalinė turizmo verslo asociacija sako, kad nėra aiškios paramos priemonės, be to, reikia greitesnių sprendimų.  Ekonomikos ir inovacijų ministerijos teigimu, 30 mln. eurų bus skirta turizmo įmonėms teikiamoms paskoloms, 15 mln. eurų – atvykstamajam ir vietos turizmui skatinti, iš kurių 10 mln. eurų – medikų atostogoms Lietuvoje.

Koronaviruso pandemija neabejotinai paveikė įprastą gyvenimo ritmą, o nemaža dalis dirbančiųjų galėjo išbandyti darbą nuotoliniu būdu. Štai socialinių tinklų gigantas „Twitter“, planuodamas savo ateitį po pandemijos, darbuotojams pranešė, kad jei tik norės, iš namų jie gali dirbti „amžinai“. Ekspertai mano, kad ir Lietuvoje padaugės įmonių, kurios į darbą iš namų žvelgs palankiau.

Šiuo metu išeiti į pensiją galima 5 metais anksčiau nei numatytas įprastas pensijos amžius. Tačiau gaunant išankstinę pensiją gerokai nukenčia jos dydis. Tačiau netrukus galima sulaukti didelių šios tvarkos permainos. Jeigu per visą karjerą dirbote gana ilgai ir turite sukaupę pakankamą darbo stažą, likus penkeriems ar mažiau metų iki pensinio amžiaus (dabar – 64 m. vyrams ir 63 metai moterims) galite išeiti į išankstinę pensiją.

Šiaulių rajono ūkininkas Raimundas Juknevičius – spalvinga asmenybė. Kelerius metus buvęs kartu ir muzikantas, ir ūkininkas, vis tik nusprendė rinktis ūkininko kelią. Tačiau chorvedžio ir vargonininko patirtis privertė „diriguojant“ bendraminčių kooperatyvui ir žemės ūkio technikai. R. Juknevičius neslepia, kad ūkininkavimas niekada nebuvo jo svajonė.

Kai kurie Seimo nariai siūlo nebemokėti išankstinės pensijos. Vietoj jos siūloma mokėti nedarbo išmokas – tam pritaria ir „Sodra“. Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas per mėnesį ketina apsispręsti, kuriuo keliu bus einama.  Tokį sprendimą komitetas šią savaitę priėmė įstrigęs svarstymuose, ar žmonės, turintys 40 metų būtinąjį darbo stažą ir iki pensijos jiems likus keleriems metams, galėtų išeiti į išankstinę pensiją, o vėliau gautų nesumažintą senatvės pensiją.

Kelionių organizatorius „Kidy Tour“ praneša grąžinantis pinigus keleiviams, kurie dėl draudimo vykdyti skrydžius, negalėjo keliauti. „Kidy Tour“ su didžiuliu apgailestavimu praneša, jog dėl atsakingų institucijų nesusikalbėjimo ir biurokratizmo, negalime įvykdyti savo įsipareigojimo parvežti bilietus įsigijusius keleivius namo laiku. Įmonė negali prognozuoti, kiek užtruktų organizuoti skrydį kitomis datomis.

Koronavirusas šeštadienį nustatytas antram „Rimi“ gamybos padalinio darbuotojui, praneša prekybos centras. „Kaip ir vakar teigiamą koronaviruso testą gavęs, antrasis darbe nesilankė nuo praėjusio penktadienio, gegužės 8 d. Darbuotojas įvardino vieną artimą kontaktą.  Iki šiandien iš viso nustatyta penkiolika artimų kontaktų, su kuriais bendravo vakar teigiamą COVID testą gavęs „Rimi“ gamybos padalinio darbuotojas. Papildomai aštuoni darbuotojai saviizoliavosi savo noru.

Nors Lietuvoje dar karantinas, vis daugiau žmonių pradeda grįžti į įprastą darbą ir iš naujo planuoti vasaros atostogas. Tačiau jų planus gali apkartinti ne tik karantino ribojimai, bet ir mažesni atostoginiai. Pastarųjų gaus mažiau prastovose buvę tautiečiai. Pasak Lietuvos auditorių rūmų prezidiumo narės Daivos Čibirienės, atostoginių dydį lemia vidutinis darbo užmokestis (VDU) per paskutinis 3 mėnesius iki atostogų pradžios. O jis karantino metu, tikėtina, daliai darbuotojų keitėsi.

Prasidėjęs karantinas sujaukė daugelio tautiečių kelionių planus. Tačiau šiuo metu jau ima daugėti skrydžių ir populiarios oro linijų bendrovės vasaros atostogas jau siūlo praleisti svetur. Pardavinėjami bilietai į lietuvių pamėgtas atostogų šalis – Turkiją, Italiją, Graikiją, Ispaniją, Prancūziją. Bet čia esantys karantino ribojimai atostogas gali prailginti iki 2 savaičių. Švelninant karantino sąlygas tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse jau pradedama leisti vykdyti skrydžius.

Atvėrus sienas tikimasi kelionių verslo, viešbučių atsigavimo Po dviejų mėnesių pertraukos Baltijos šalims atvėrus vidaus sienas, Lietuvos turizmo atstovai teigia, kad kad šis atlaisvinimas turėtų paskatinti išvykstamąjį turizmą. Tačiau siekiant pritraukti į šalį latvių ir estų, Lietuva turėtų labiau pasistengti, nes šioje rinkoje kovoja daug šalių. Pamažu atsigauna ir viešbučiai – Palangos viešbučių atstovai teigia, kad kai kurių jų užimtumas savaitgalį siekia 80 procentų.

Mėtines cigaretes pamėgusių rūkalių laukia eros pabaiga – kitą savaitę visoje Europos Sąjungoje įsigalioja draudimas prekiauti mentolio skonio tabako gaminiais. Kol tabako gamintojai įspėja, kad toks draudimas paskatins rūkančiuosius atsigręžti į kontrabandines cigaretes, pasieniečiai ramina ir sako tam prielaidų nematantys. Lietuvoje ir visoje Europos Sąjungoje nuo 2020 m. gegužės 20-osios įsigalioja draudimas prekiauti mėtinėmis cigaretėmis.

Ko gero neįsivaizduojame skrydžio lėktuvu, be jo palydovų. Šiandien skrydžių metu keleiviais rūpinasi tiek stiuardesės moterys, tiek stiuardai vyrai. Tačiau anksčiau ši profesija priklausė tik vyrams. O pirmasis lėktuvas, kuriame stiuardese dirbo moteris, pakilo lygiai pieš 90 metų. Po šio skrydžio vyrų dirbti stiuardais nebepriimdavo, o moterims buvo taikomi aukšti grožio standartai.

Kazino ir lošimo automatų salonai nekeičia planų nuo pirmadienio atnaujinti veiklos, tačiau dėl nustatytų laiko apribojimų į darbą pakvies ne visus savo darbuotojus. Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) penktadienį detalizavus reikalavimus šio sektoriaus veiklai per karantiną, lošimo namus „Casino Admiral“ Lietuvoje valdančios įmonės VSGA vadovas Evaldas Inčikas sako, kad įmonė pasiruošusi darbui.