Lietuvos verslas

Per pastaruosius kelerius metus emigravę Lietuviai paliktiems namiškiams persiunčia vis mažiau pinigų. Oficialiais duomenimis, persiunčiamų perlaidų suma krito du kartus. Taip pas sumažėjo asmeniniai pervedimai iš Lietuvos, dabar nemažai jų keliauja į Baltarusiją. Ekspertai teigia, kad emigrantų perlaidos praranda populiarumą dėl gerėjančios finansinės situacijos Lietuvoje.

Situacija darbo rinkoje šiuo metu yra geresnė nei prognozuota prieš metus, tačiau lieka įtempta dėl galimo neigiamo Kinijos sankcijų poveikio šalies ekonomikai, sako Užimtumo tarnybos vadovė. Ingos Balnanosienės teigimu, žiemą numatomas nežymus sezoninis nedarbo augimas.

Finansų ministerija nuo kitų metų siūlo apmokestinti visą nekilnojamąjį turtą (NT). Specialistai tikina, kad tokių mokesčio pakeitimų reikėjo jau seniai, tačiau didesnės įtakos rinkai jis esą nedarys, nes žmonės ir toliau pirks būstus. Tuo metu ekonomistas NT mokesčio nauda abejoja. Anot jo, mokesčio administravimas kainuos daugiau nei iš jo bus surenkama pinigų. Finansų ministrė Gintarė Skaistė NT mokestį siūlo įvesti jau kitais metais.

Artėjant pensiniam amžiui žmonės dažnai apsvarsto įvairius variantus – išeiti poilsio anksčiau ar toliau tęsti darbus? Iš tiesų pasirinktas laikas turi didelę įtaką pensijos dydžiui. Priklausomai nuo to, kada baigia darbinę karjerą, žmogaus pensija gali skirtis dešimtimis eurų per mėnesį ar tūkstančiais eurų per likusį gyvenimą. Ekspertai teigia, kad pensinio amžiaus nustatymas priklauso nuo keleto veiksnių.

Daugiau kaip 100 tūkst. Lietuvos gyventojų yra gavę ir nesumokėję baudų už kelių eismo taisyklių ar kitų teisės aktų pažeidimus. Nesumokėtų baudų suma siekia beveik 90 mln. eurų, arba vidutiniškai beveik 900 eurų vienam pažeidėjui. Kai kuriems tai nė motas, nes yra gavusių ir per 1 tūkst. skirtingų baudų. Vis dėlto specialistai įspėja, kad norint išvengti didesnių nemalonumų, tokius reikalus geriau susitvarkyti.

Didėjanti infliacija, kylančios kainos ir į isteriją varančios šildymo sąskaitos kelia nerimą daugeliui žmonių. Tai, kad kaimyninė Lenkija atsižvelgdama į siaučiančią infliaciją panaikino maisto prekių pridėtinės vertės mokestį (PVM), taip pat nepadeda, nes Lietuvoje kyla begalė klausimų, ar mes negalime daryti panašiai, kodėl viskas taip beviltiškai brangsta ir kas bus toliau? Gruodį Lietuvos metinė infliacija perkopė 10 proc.

Rekordiškai didelės sąskaitos už gruodį pasiekė ir Dievo namus. Dažnu atveju neapšildytos, kiaurais langais ir didžiulės bažnyčios gavo kelis tūkstančius siekiančias sąskaitas už elektrą ir dujas. Dvasininkai sako, kad sąskaitoms apmokėti teks skirti didelę dalį parapijos santaupų, o nelikus jų, liks šildytis tik karštai meldžiantis. Vos gyventojus pasiekė sąskaitos už gruodį, socialinius tinklus kaip man užtvindė pasipiktinimai. Gautas sąskaitas žmonės vadina rekordinėmis.

Šiuo metu bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) turimais naujausiais duomenimis, elektros tiekimas, kuris buvo dingęs ilgiau kaip 3 min., yra atstatytas 105 tūkst. namų ūkių. Su elektros tiekimo sutrikimais susiduria vis mažiau, dabar apie 40 tūkst. klientų. Gedimai fiksuojami visur, kur praūžė itin stiprus vėjas – visoje šalyje.

Prisipažinkite, ir jūs naujuosius metus pradėjote pasižadėję imti sportuoti, numesti svorio, skaityti daugiau knygų, taupyti pinigus, daugiau keliauti... Sporto klubai pastebi, kad po Naujųjų į sales išties susirinko daugiau sportuojančių, tačiau treneriai jau dabar mano, jog netrukus jų motyvacija išblės. Sporto klubai pasakoja, kad sausis beveik kiekvienais metais yra tas mėnuo, kai salėse daugiausia žmonių.

Vilniaus oro uoste baigtas 36 mln. eurų kainavęs aerodromo atnaujinimas. Po rekonstrukcijos jame turėtų daugėti plataus fiuzeliažo, vadinamųjų „wide-body“ tipo lėktuvų. Didžiausia investicijų dalis – 14,1 mln. eurų – teko šiaurinio perono rekonstrukcijai ir išplėtimui, jame įrengtos 5 papildomos stovėjimo vietos didiesiems orlaiviams, pranešė Vilniaus oro uostas. „Galėsime lengviau pritraukti naujus vežėjus bei plėsti krypčių žemėlapį.

Registrų centras atideda suplanuotą e.sveikatos sistemos atnaujinimą, jis turėjo vykti nuo penktadienio vakaro iki šeštadienio ryto. „Toks sprendimas priimtas įvertinus galimas rizikas ir siekiant geriau pasiruošti atnaujinimo darbams. Apie naują sistemos atnaujinimo darbų datą bus pranešta atskiru pranešimu“, – rašoma penktadienį popiet išplatintame pranešime.

Europoje ir toliau brangstant gamtinėms dujoms, sostinė stengiasi sumažinti vilniečiams kiekvieną mėnesį vis augančias šildymo sąskaitas. Pagal naujai įsigaliojusią tvarką šildymo kompensaciją šiemet gali gauti dvigubai daugiau gyventojų, jei kompensacijos nepakanka ar ji nepriklauso, gyventojai gali pasinaudoti mokėjimų atidėjimo galimybe. Per paskutinius tris praėjusių metų mėnesius kompensacijomis būsto šildymui pasinaudojo daugiau nei 19 tūkst. vilniečių – jiems kompensuota beveik 1,5 mln.

Vilniaus savivaldybės valdomai įmonei „Grinda“ nuo pirmadienio vadovaus konkursą laimėjęs Andrius Griškevičius. Bendrovė pranešė, kad branduolinės fizikos ir verslo išsilavinimą turintis A. Griškevičius yra vadovavęs telekomunikacijų ir gamybos bendrovėms, kaip nepriklausomas valdybos narys yra dirbęs Vilniaus  įmonėse VASA bei „Vilniaus vandenys”. Naujo vadovo atrankoje dalyvavo 59 kandidatai.

Finansų ministrei siūlant nuo kitų metų įvesti visuotinį nekilnojamojo turto (NT) mokestį, premjerė Ingrida Šimonytė tam pritaria ir sako, kad Lietuvoje turėtų galioti  europietiškas NT mokestis, o dėl jo taikymo galėtų spręsti vietos valdžia. „Galėtų būti siūloma Lietuvoje numatyti galimybę turėti normalų europietišką nekilnojamojo turto mokestį.

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas sako, kad dėl aukštų gamtinių dujų kainų apyvartinių lėšų trūkumą jaučia tik didžiausia šalyje šilumos tiekėja įmonė Vilniaus šilumos tinklai (VŠT), deginanti daug dujų. Pasak Valdo Lukoševičiaus, kitų miestų šilumos tiekėjai kol kas tokios problemos nejaučia ir pagalbos į savivaldybes nesikreipia. Be to, jo teigimu, kai kurios įmonės turi kitų kuro rūšių, pavyzdžiui, mazuto atsargų.

Šiais metais laukia pokyčiai dėl žemės nuosavybės, gręžinių, statybų sektoriaus, planuojama plėsti saugomų teritorijų apimtį ir įgyvendinti kitus pokyčius, penktadienį pranešė Aplinkos apsaugos ministras Simonas Gentvilas. Apie tai ministras kalbėjo penktadienį vykusioje spaudos konferencijoje. Joje pristatyti svarbiausi 2021-aisiais įgyvendinti darbai ir 2022 m. laukiantys pokyčiai.

Būsto kainų augimas Lietuvoje trečiąjį praėjusių metų ketvirtį buvo vienas didžiausių Europos Sąjungoje (ES), skelbia Eurostatas. Liepą-rugsėjį, palyginti su tuo pačiu laiku 2020 metais, būstas Lietuvoje pabrango 18,9 procento. Labiau jis brango tik Čekijoje (22 proc.), rodo penktadienį paskelbti ES statistikos tarnybos duomenys. Latvijoje per metus būstas pabrango 12,4 proc., Estijoje – 17,3 procento. Per ketvirtį – trečiąjį, palyginti su antruoju, būsto kainos Lietuvoje išaugo 5,4 procento.

Eksportas pernai sausį-lapkritį Lietuvoje augo mažiausiai Baltijos šalyse, rodo Eurostato duomenys. Lietuvos eksportas sausį-lapkritį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, augo 20 proc. iki 31,2 mlrd. eurų, Latvijos – 23 proc. iki 16 mlrd. eurų, o Estijos – 28 proc. iki 16,6 mlrd. eurų. Lietuvos importas augo 28 proc. iki 34 mlrd. eurų, Latvijos – 29 proc. iki 18,8 mlrd. eurų, o Estijos – 32 proc. iki 18,1 mlrd. eurų. Lietuvos ir Latvijos prekybos deficitas siekė po 2,8 mlrd.

Šią savaitę „Sodros“ pranešimus apie įtraukimą į pensijų kaupimą arba automatinį sustabdytų įmokų atnaujinimą gavo 264 tūkstančiai gyventojų. Iki birželio 30 d. jie gali apsispręsti, ar nori dalyvauti valstybės siūlomoje papildomo kaupimo pensijai sistemoje, rašoma „Sodros“ pranešime. „Kiekvienų metų sausį „Sodra“ įtraukia gyventojus į pensijų kaupimą antroje pakopoje. Kiekvienas žmogus, įvertinęs savo finansinę situaciją ir lūkesčius, turi pats apsispręsti, ar dalyvauti kaupime.

Vilniuje itin smarkiai pabrangus centralizuotam šildymui miesto socialdemokratai siūlo laikinai paslaugai taikyti nulinį pridėtinės vertės mokesčio tarifą, taip siekiant sumažinti gyventojų išlaidas. „Valdantieji turėtų mažų mažiausiai grįžti prie ankstesnių socialdemokratų lengvatų siūlymų, o galbūt net eiti dar daugiau – pritaikyti nulinį PVM tarifą šildymui“, – penktadienį spaudos konferencijoje teigė Socialdemokratų partijos Vilniaus miesto skyriaus pirmininkas Povilas Pinelis.

„Vilniaus viešojo transporto“ vadovybė penktadienį susitiko su protestuojančiais profesinės sąjungos atstovais aptarti jų reikalavimus. Kaip BNS patvirtino profesinės sąjungos vadovas Algirdas Markevičius, maždaug 15–20 darbuotojų jau dvi paras be pertraukos praleido administracijos patalpose, reikalaudami atsižvelgti į reikalavimus gerinti darbo sąlygas, pasirašyti naują kolektyvinę sutartį nebloginant darbuotojų situacijos.

Kitą pirmadienį bus paviešinti ir pateikti derinti dokumentai dėl žemės valdymo perdavimo savivaldybėms, panešė aplinkos ministras Simonas Gentvilas.   „Visi merai, visos savivaldybių deklaracijos dėl savivaldos stiprinimo kelia šitą tikslą kaip esminį“, – spaudos konferencijoje penktadienį sakė ministras.

2022 m. sausio 1 d. Lietuvoje gyveno 2 mln. 795 tūkst. (apskaičiuota remiantis Lietuvos Respublikos 2021 metų visuotinio gyventojų ir būstų surašymo rezultatais) nuolatinių gyventojų – 15,8 tūkst. mažiau negu prieš metus, remdamasis išankstiniais duomenimis, praneša Lietuvos statistikos departamentas. 2021 m. nuolatinių gyventojų skaičiaus pokyčiui įtakos turėjo teigiama neto tarptautinė migracija – 7,5 tūkst.

Artimiausiu metu savo veiklą Lietuvoje planuoja pradėti naujas šalyje registruotas oro vežėjas – „Jump Air“. Italijos kapitalo bendrovė ketina skraidyti Europos, Azijos, Afrikos, Vidurio Rytų ir Karibų oro erdvėse, rašoma pranešime.  „Nauji oro vežėjai – tai naujos darbo vietos ir naujos erdvės bendradarbiauti verslui, kelionių agentūroms, taip pat tai naujos galimybės keliautojams. Sveikiname šią oro bendrovę Lietuvoje“, – sako susisiekimo viceministras Julius Skačkauskas.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas penktadienį pritarė Vyriausybės siūlymui skirti išmokas dėl prastovų darbdaviams ir savarankiškai dirbantiems, jeigu būtų paskelbtas naujas karantinas.  Komitetas nesutiko savarankiškai dirbantiems numatyti kiek didesnes išmokas, kaip siūlė socialdemokratai.

Yra viešbučių, kurių sąskaitos už šildymą nuo 5 tūkst. eurų gruodį pakilo iki 48 tūkst. eurų, rašo portalas lrytas.lt. Pasak Viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentės Evaldos Šiškauskienės, dar spalį iš Ekonomikos ir inovacijų ministerijos gautas pažadas, kad tiems viešbučiams, kuriems apyvartos smukusios 40 proc. ir daugiau, bus skirta kompensacija už energetines išlaidas.

„Lietuvos geležinkeliai“ (LTG) teigia kol kas negavę jokių prašymų, susijusių su „Belaruskalij“ trąšų pervežimu po vasario 1-osios. Į valstybės valdomą įmonę nesikreipė nei kitos krovinių vežimo įmonės su prašymu suteikti galimybę joms vežti trąšas, nei tarpinininkės, teoriškai galinčios jų užsakymu vežti trąšas „Lietuvos geležinkelių“ vagonais.

Klaipėdos uoste mažėjant tranzitinių krovinių iš Rytų, reikia atsisukti į Vakarus, iš kurių per jūrą daugėja konteinerinių pervežimų, ro-ro krovinių, sako valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas    „Mūsų mintys dabar turi būti sukoncentruotos į jūros pusę, į Klaipėdos uosto galimybę būti vadinamuoju „hubu”, vystyti veiklas, kurios kuria pridėtinę vertę. Bet tai labai ilgas procesas”, – „Vakarų ekspresui” sakė A. Latakas.

Lietuvos radijo ir televizijos komisija (toliau – LRTK) perspėja, kad asmenims, užsiimantiems neteisėta autorių teises pažeidžiančia veikla internete, gali būti užblokuotos jų asmeninės banko sąskaitos.

Pernai situacija nekilnojamo turto (NT) rinkoje buvo įtempta, kainos sparčiai augo, o būstų mažėjo. Tuo naudojosi ir sukčiai. Policija suskaičiavo, kad pernai sukčiavimo atvejų buvo kelis kartus daugiau nei užpernai. O NT specialistai pastebėjo, kad tai atspindi dabartinę NT rinką: žmonės skuba pirkti, dažnai būsto net neapžiūrėję, nesusipažinę su jo savininku. Todėl pirkėjams patariama atidžiau skaityti skelbimus ir neskubėti mokėti pinigų.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė siūlo nuo kitų metų įvesti visuotinį nekilnojamojo turto mokestį, skelbia nacionalinis transliuotojas LRT. Pasak ministrės, tokį siūlymą Seimui planuojama teikti pavasario sesijoje.

Aplinkos ministerija iki pavasario žada įsukti vėjo energetikos „audrą“, pareiškė aplinkos ministras Simonas Gentvilas.  „Atsinaujinančią energiją vis dar tebestabdo biurokratinė inercija, bet nepaisant to, žaliosios energijos transformacija jau įsibėgėja lyg vėtra. Aplinkos ministerijoje darbą pradėjo proveržio darbo grupė, kuri iki pavasario privalo apskirtai įsukti vėjo energetikos audrą“, – pranešime sakė ministras.

Maisto ir veterinarijos tarnybai nustačius maisto saugos pažeidimų, Alytaus mėsos perdirbimo įmonė „Skaistės mėsa“ priversta stabdyti veiklą. Įmonei teks sunaikinti beveik 710 kilogramų jos patalpose rastų neaiškios kilmės, sugedusių ir pasenusių mėsos gaminių, jai bus taikomos administracinės priemonės, pranešė tarnyba. Anot jos, įmonės darbuotojai ignoravo maisto ir žaliavų saugą, nesirūpino gamybos patalpų bei įrangos, su maistu besiliečiančių paviršių švara, rasta daug kitų pažeidimų.

Ketvirtadienį strigus Registrų centro darbui visoje Lietuvoje paslaugų negali teikti notarai. Kaip pranešė Lietuvos notarų rūmai, jie negali atlikti jokių veiksmų, nes sutriko Registrų centro valdomų registrų veikla.

Valdžia džiugiai gyrėsi, kad nuo metų pradžios neva ji padidino minimalų atlyginimą, pensijas, kitas išmokas. Tačiau atėję į parduotuvę gyventojai įsitikins, kad net ir daugiau pinigų neleis nusipirkti tiek, kiek buvo galima nusipirkti prieš metus, mat gerokai pabrango absoliuti dauguma svarbiausių maisto produktų. Kaip žinoma, nuo šių metų pradžios minimalioji mėnesinė alga padidėjo 13,7 proc., arba apie 50 eurų – iki 730 eurų ant popieriaus arba iki 534 eurų į rankas.

Verslininkams skundžiantis, kad įmonės sunkiai gauna bankų ar valstybės finansų institucijų paskolų, verslo asociacijų atstovai ketvirtadienį su premjere Ingrida Šimonyte sutarė, kad turi būti sukurta vieno langelio sistema.  Ją valdanti įstaiga įmonių paraiškas turėtų vertinti plačiau, individualiai, padėti įmonėms gauti paskolas ar kitas pagalbos priemones, BNS sakė Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentas Danas Arlauskas.

Valstybės investicijų valdymo agentūros (VIVA) valdomo Pagalbos verslui fondo vadovas sako, kad ateityje fondas galėtų gelbėti ne tik dėl pandemijos nukentėjusias įmones, bet ir teikti papildomą finansavimą investicijoms, obligacijoms ar kitokią pagalbą.

„Telia“ Vilniuje įjungė 5G ryšį komerciniais dažniais. Bendrovė nurodo, kad šis funkcionalumas didelio spartos šuolio nepadarys, tačiau klientai turėtų pajusti mažesnę delsą ar didesnę aprėptį. Pasak „Telia“ pranešimo, 2100 MHz dažnyje veikiantį komercinį 5G ryšį palaiko 20 bazinių stočių Vilniuje, o jų signalas aprėpia Antakalnio, Saulėtekio ir Naujosios Vilnios mikrorajonus.

2021 metų gruodžio mėnesį elektros energijos kainos Baltijos šalyse toliau kilo ir pasiekė aukščiausią ribą nuo šalių prisijungimo prie „Nord Pool“ biržos. Didžiausia kaina fiksuota Lietuvoje – 212,2 euro už megavatvalandę – 66 proc. daugiau nei lapkritį. Latvijoje elektros energijos kaina per mėnesį pakilo 65 proc. iki 207,4 euro, Estijoje – 74 proc. iki 202,65 euro.

Nuo sausio 17 dienos keičiasi dalies prekybos tinklo „Lidl“ parduotuvių darbo laikas. Šventiniu laikotarpiu jų darbo laikas buvo pailgintas, siekiant kuo geriau aptarnauti šiuo metu įprastai padidėjantį pirkėjų srautą. Šventėms pasibaigus, nuo kitos savaitės didžioji dalis „Lidl“ parduotuvių dirbs valanda trumpiau, rašoma pranešime spaudai.  Nuo sausio 17 d. daugelis „Lidl“ parduotuvių dirbs nuo 7 iki 22 val. Šventiniu periodu jos dirbo nuo 7 iki 23 val.

Lietuvai pernai rugsėjį vienašališkai sumažinus maksimalų elektros perdavimo pralaidumą per Baltarusijos ir Lietuvos jungtis, dabar norima pasiekti, kad Lietuvos, Latvijos ir Estijos operatoriai naudotų tuos pačius algoritmus, skaičiuojant pajėgumus ant sienų su Rusija ir Baltarusija.

Daugelis lietuvių gyvena nuosavame būste ir turi papildomų nekilnojamojo turto (NT) objektų – sodybą, garažą, sodą. Kitaip nei daugelyje Vakarų šalių, Lietuvoje apmokestinama tik labai nedidelė NT dalis. Tačiau netrukus situacija turėtų pasikeisti. Jeigu valdantieji įgyvendins savo planus, jau šiemet turėtų būti pakeistas NT mokestis. Tai padarius, dauguma turto turinčių gyventojų už jį mokėtų nuo keliolikos iki keliasdešimtis eurų dydžio mokestį per metus.

„Vilniaus viešojo transporto“ būstinėje trečiadienį tarp darbuotojų ir įmonės vadovybės konflikto nebuvo, vyko įprastas susitikimas, teigia bendrovės atstovė spaudai Giedrė Vinickienė. „Šiuo metu keletas darbuotojų su profesinės sąjungos lyderiu norėjo likti mūsų patalpose, nes jie yra darbuotojai ir gali ten būti – jie ir liko ten. Vadovas ką tik su jais kalbėjosi apie galimas ir siūlomas sprendimų galimybes“, – BNS sakė įmonės atstovė.

Ant teisiamųjų suolo sėdę trys Čekijos piliečiai griežtai neigia kaltinimus prekyba žmonėmis. Daugybę metų vasaromis Šventojoje veikusius atrakcionus valdžiusi šeima tikina, kad teisėsaugos rankomis su jais susidorojo ir iš Lietuvos išstūmė konkurentai. Klaipėdos apygardos teismas pradėjo nagrinėti trims Čekijos piliečiams iškeltą baudžiamąją bylą. Prekyba žmonėmis organizuotoje grupėje kaltinamas 44 metų Františekas Kolomazničekas, 41 metų jo žmona Marta ir 20-metis sūnus Františekas.

Dėl itin aukštų gamtinių dujų kainų apyvartinių lėšų trūkumą jaučiančiai bendrovei Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) miesto valdžia suteikė 15 mln. eurų vertės garantiją. Bendrovės vadovas sako, kad šiuo metu laidavimas nėra būtinas, bet jis gali praversti netolimoje ateityje. Miesto tarybos trečiadienį priimtas sprendimas numato, kad garantija galios paskoloms iki penkerių metų, o jų prireiktų, jeigu pasikartotų gruodį fiksuoti ypač dideli gamtinių dujų kainų šuoliai.

Bendrovės „Panevėžio specialusis autotransportas“ sandėliuose dar yra baltarusiškos druskos likučių, bet šiuo metu turėtų atkeliauti druska iš Egipto – iš Baltarusijos druska nebebus tiekiama. Druskai – nauja sutartis „Panevėžio specialaus autotransporto“ įmonės Miesto tvarkymo skyriaus vadovas Sigitas Vainauskas ramino ir sakė, kad dar turi šiek tiek baltarusiškos druskos. „Baltarusiška druska pirkta pagal 2020 metais spalio mėnesį sudarytą pirkimo sutartį.

Viena didžiausių šalies verslo grupių „Vilniaus prekyba“ trečiadienį pranešė pasirašiusi taikos sutartį su buvusiu grupės smulkiuoju akcininku Mindaugu Marcinkevičiumi ginče dėl 81 mln. eurų žalos atlyginimo. Taikos sutartį, kurios detalės neskelbiamos, dar turės patvirtinti teismas, rašoma „Vilniaus prekybos“ pranešime žiniasklaidai.  Sutartis užbaigė daugiau nei penkerius metus trukusį ginčą.  „Vilniaus prekyba“ 2016-ųjų gegužę už daugiau nei 400 mln.

Vilniaus savivaldybės taryba ėmėsi svarstymų, ar pritarti 159 modernių troleibusų su autonomine rida įsigijimui per artimiausius kelerius metus. Trečiadienį sostinės politikai po pateikimo pritarė projektui, kuriuo „Vilniaus viešajam transportui“ būtų leista įsigyti šį kiekį troleibusų užtikrinant, kad bendri įsigijimo sandoriai neviršytų 92,43 mln. eurų.

Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad Vyriausybės sprendimas, jog „Lietuvos geležinkelių“ ir Baltarusijos trąšų milžinės „Belaruskalij“ sutartis dėl trąšų gabenimo per Lietuvą ir Klaipėdos uostą neatitinka nacionalinio saugumo interesų, yra „gerokai vėluojantis", bet teisingas.