Lietuvos verslas

Vengrijos oro bendrovė „Wizz Air“ kitų metų pavasarį pradės skraidinti nauja kryptimi iš Palangos į Ukrainos sostinę Kijevą. Pirmasis lėktuvas pakils kovo 29 dieną, skrydžiai planuojami du kartus per savaitę – antradieniais ir šeštadieniais, pranešė bendrovė. „Nuo kitų metų kovo Ukrainos sostinę galėsite pasiekti ne tik skrydžiu iš Vilniaus oro uosto, bet ir iš populiariausio Lietuvos pajūrio kurorto Palangos“, – pranešime sakė „Wizz Air“ korporatyvinės komunikacijos vadovas Andras Rado.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas pritarė, kad kitąmet bazinė pareiginė alga, pagal kurią skaičiuojamas politikų, teisėjų, pareigūnų, tarnautojų ir biudžetininkų darbo užmokestis, didėtų keturiais eurais iki 181 euro. Tiek didinti bazinės algos dydį siūlo ir Vyriausybė.  Už tai buvo devyni komiteto nariai, prieš nebalsavo niekas, o susilaikė du parlamentarai. Dabar šią komiteto išvadą svarstys Seimas.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, kad iki lapkričio vidurio 48,5 tūkst. gyventojų ir įmonių sulauks priminimų apie nesumokėtus mokesčius. Laiškai siunčiami dalimis – praėjusią savaitę jų jau sulaukė pirmieji 7,7 tūkst. įmonių ir 8,8 tūkst. gyventojų. Paprasčiausias ir greičiausias būdas sužinoti mokesčių sumą bei ją sumokėti – prisijungti prie Mano VMI > Mokesčių kortelė, primena VMI.

Vyriausybė pakeitė dėl koronaviruso pandemijos prarastų pajamų subsidijų skaičiavimo tvarką, kad jas gautų daugiau kultūros ir kūrybinių industrijų kūrėjų bei darbuotojų. Kultūros ministerija pažymi, kad kultūros ir kūrybinių industrijų sektoriuje dirba 34 tūkst. individualiai dirbančių asmenų, bet tik 56 proc. kūrėjų, pateikusių prašymus subsidijoms, jas gavo.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas pirmadienį nepritarė siūlymui kompensuoti pareigūnų ir karių pensijas, kurios buvo sumažintos dėl 2009-2010 metų krizės.   Už tai, kad tam būtų numatyta lėšų kitų metų biudžete, buvo penki komiteto nariai, prieš balsavo trys, o susilaikė keturi. Grąžinti iki šiol nekompensuotas pareigūnų ir karių pensijas paprašė pilietis Vytautas Jurgis Kadžys, dėl sumažintos išmokos negavęs beveik 1704 eurų.

Mažmeninės prekybos bendrovei „Rimi Lietuva“ ir kitoms įmonėms skirtos nuo 1 tūkst. iki 1,3 tūkst. eurų baudos už nesaugių žaislų, girliandų ir ploviklių pardavimą. Anot Vartotojų teisių apsaugos tarnybos, „Rimi“ prekiavo pavojingu žaislu – gyvate „Nature Word“, joje buvo viršytas ftalatų kiekis. Už tai jai skirta 1,3 tūkst. eurų bauda.  Įmonei „Tavo noras“ už žaislo „my Baby Rattles“ prekybą skirta 1 tūkst. eurų bauda. Barškučių rinkinys yra pavojingas jaunesniems nei trejų metų vaikams.

Vyriausybė ragina senjorus suskubti pasiskiepyti pirmąją „Pfizer“ ir „BioNTech“ sukurtos „Comirnaty“ vakcinos doze – pirmadienis ir antradienis yra paskutinės dienos, kai galima tą padaryti, siekiant gauti 100 eurų išmoką. „Būtina pasiskiepyti lapkričio 8–9 dienomis, tada antrąjį skiepą pavyks gauti iki lapkričio 30-osios“, – sako premjerės patarėja Živilė Gudlevičienė. „Comirnaty“ – vienintelė dviejų dozių vakcina, kuria šiuo metu galima pasiskiepyti, siekiant gauti išmoką.

Šiuo metu įsirengti arba susiremontuoti butą ar namą – tikras galvos skausmas. Meistrai pasakoja, kad turi tiek darbo ir užsakymų, kad žmonėms tenka laukti eilėse ir metus. Tad radę specialistą klientai pirmiausia teiraujasi, ne kiek kainuos būsto įrengimo paslaugos, bet kiek teks laukti eilėje. Kai kurie pasiryžę sumokėti netgi daugiau, kad tik nereiktų laukti.

Latvijoje dėl padidėjusio COVID-19 sergančiųjų skaičiaus įvestas karantinas, nedirba didieji prekybos centrai, pasilinksminimo vietos, tad kaimynai plūsta į Lietuvą. Mūsų šalyje pasiskiepiję latviai džiaugiasi galėdami apsipirkti ir pramogauti. Epidemiologai aiškina, kad šiuo metu nebūtinų kelionių reikėtų vengti, tačiau sienos su kaimynais uždaryti nėra priežasčių. „Mes esame pavargę nuo tų visų įstatymų, kuriuos turime su Pavlustu ir jo beždžionėmis.

Į atokų kaimą Pasvalio rajone iš užsienio grįžusi jauna moteris pragyvenimui užsidirba neiškeldama kojos iš namų. Moteris vąšeliu neria įvairiaspalvius žaislus. Pasvalietė prisipažįsta, kad nė nesapnavusi apie tokią sėkmę. Jos nerti žaislai keliauja ne tik po įvairius Lietuvos miestus, bet ir užsienio šalis. Užsakymai jau plaukia Velykoms.   Mikliai vąšeliu besidarbuojančios Tomos rankose gimsta detalė naujam žaislui.

Beveik visos pramonės įmonės susiduria su žaliavų trūkumu ir dėl to augančiais gamybos kaštais. Kad išliktų, jos kelia gaminamų prekių kainas. Tačiau specialistai pažymi, kad tai nuo bankrotų ir skolų įmonių gali ir neišgelbėti, nes netrukus reikės grąžinti atidėtas skolas. Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė pasakojo, kad daugelis Lietuvos verslų šiuo metu susiduria su ekonominiais sunkumais.

Studentai piktinasi kai kurių Seimo narių siūlymu priversti už valstybės pinigus rezidentūrą atlikusius medikus kelerius metus privalomai atidirbti Lietuvoje. Parlamentarai sako, kad dabar šalyje ima katastrofiškai trūkti medikų, žmonės nesulaukia gydymo, o mediciną baigę jauni gydytojai važiuoja dirbti į užsienį. Seimo sveikatos reikalų komiteto pirmininkas ir keli kiti nariai siūlo, kad už valstybės pinigus rezidentūrą baigę medikai privaloma tvarka Lietuvoje dirbtų dar kelerius metus.

Seime – dar vienas dosnus siūlymas. Šįkart – daugiau pinigų iš biudžeto skirti ką tik vaiko susilaukusiems tėvams. Socialdemokratas Gintautas Paluckas siūlo dvigubinti vienkartinę išmoką už naujagimį – mokėti nebe 440, o 800 eurų. Tiesa, vos prieš pora savaičių parlamentas tokią iniciatyvą atmetė, tačiau Paluckas pataisą registruoja ir vėl. Ekonomistai tokias milijonines biudžetui išlaidas vertina dvejopai, o ministerijos apie dvigubai didesnę išmoką galvoti ketina nebent po metų.

Valstybinę mokesčių inspekciją (VMI) siūloma įpareigoti viešinti visą juridinių asmenų teikiamą paramą, nebūtų skelbiama tik su nacionalinio saugumo užtikrinimu, demokratijos plėtros procesais susijusi pagalba. Tokią pataisą anksčiau registruotam Labdaros ir paramos įstatymo projektui pateikė keli Biudžeto ir finansų komiteto nariai, priklausantys įvairioms frakcijoms.  Praėjusią savaitę registruoti pakeitimai numatė, kad turėtų būti viešinama visa gauta ir suteikta parama.

Mirus artimajam žmogui, jo šeimos nariams tenka rūpintis ne tik laidotuvėmis. Po jų reikia nutraukti sutartis su bankais, telefono ryšio ar komunalinių paslaugų teikėjais. Kitu atveju ir toliau bus siunčiamos sąskaitos ir kaupsis skolos. Specialistai aiškina, kad vienoms įmonėms užtenka pranešti apie mirtį, o kitoms būtina pateikti mirties liudijimą. Taip yra todėl, kad ne visos įmonės turi priėjimą prie „Registro centro“ duomenų. Šiemet Lietuvoje jau mirė daugiau kaip 36 tūkst. žmonių.

Lietuvos kariuomenės Specialiųjų operacijų pajėgų batalionas tęsia kovą su bepiločiais orlaiviais. Naujam įrangos komplektui numatoma išleisti iki 40 tūkst. eurų (su PVM).  Kariuomenė išsamiau nekomentavo būsimo pirkinio detalių motyvuodama noru apsaugoti techniką nuo kontrpriemonių. Pasak jos, kovos su dronais pajėgumus ji vysto jau ne pirmus metus.  „Pagrindinė priežastis – bepiločių skraidyklių išpopuliarėjimas, prieinamumas bet kuriam žmogui ir iš to kylančios rizikos.

Lietuvoje nuo lapkričio jau leidžiama gaminti produktus ne tik iš kanapių sėklų ir pluošto, bet ir iš kitų šio augalo dalių, taip pat jais prekiauti, tačiau iki šiol nėra nei tokios gamybos, nei žaliavų tyrimų ir kontrolės taisyklių.   Ekonomikos ir inovacijų ministerijos atstovai sako, kad šių produktų gamyba verslas ne itin domisi.    Kol kas neaišku, ir kuri institucija išduos leidimus tokios produkcijos gamybai.

Darbo kodekse nustatyta, kad paprastai daugeliui darbuotojų suteikiama 20 dienų trukmės kasmetinių atostogų. Tačiau vis dažniau svarstoma, ar toks atostogų kiekis yra pakankamas ir kodėl kai kurių profesijų atstovai atostogauja daug ilgiau nei daugelis paprastų darbuotojų. Profesinių sąjungų atstovai kalba, kad Lietuvoje atostogos dažnai naudojamos ne pailsėti, o gauti papildomą finansinę išmoką.

Panašu, kad vis daugiau gyventojų susitaiko su ar pripranta prie koronaviruso ir su juo susijusių ribojimų. Bent jau taip būtų galima spręsti iš to, kiek lietuvių pastaruoju metu perka poilsinių kelionių. Paklausa tokia, kad geresniu laiku populiariose vietose praleisti atostogų ir nepavyks. Kelionių organizatoriai pasakoja, kad klientai pradėjo planuoti keliones net kitų metų vasarai, tad jau dabar kai kurie viešbučiai yra užimti.

Prezidentui Gitanui Nausėdai šią savaitę vetavus mokamus testus nepasiskiepijusiems darbuotojams numatantį įstatymą, profesinės sąjungos džiaugiasi tokiu sprendimu ir sako, kad mokami testai būtų socialiai neteisinga priemonė. Tuo metu verslo atstovai teigia, jog tai paskatintų žmones skiepytis. Šalies vadovo teigimu, mokamas testavimas gali labai sumažinti žmonių motyvaciją atlikti šiuos tyrimus.

Įsibėgėjo automobilių padangų keitimo sezonas - Klaipėdos autoservisai tiesiog užkišti: norint pasikeisti automobilių padangas iš vasarinių į žiemines, eilėje gali tekti laukti ir porą savaičių. Pastebima ir tai, kad kilo ne tik padangų montavimo kainos, bet ir brango pačios padangos, tad norintiesiems pasiruošti savo automobilį šaltajam sezonui šiemet tenka labiau paploninti piniginę.

Gyventojų būstų prijungimui prie centralizuotų nuotekų tinklų numatyta dar 2,3 mln. eurų paramos, praneša Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA).  Ji paskelbė jau antrą šiemet paramos kvietimą. Spalį pasibaigus ankstesniam kvietimui sulaukta 21 paraiškos už 1,7 mln. eurų, nors jam buvo numatyta 3 mln. eurų.  Bendra subsidija vienam būstui gali siekti iki 2,1 tūkst. eurų, o didesniam projektui – 300 tūkst. eurų.

Mažmeninės prekybos metinis augimas rugsėjį Lietuvoje buvo vienas didesnių Europos Sąjungoje (ES), rodo Eurostato duomenys. Per metus – rugsėjį, palyginti su 2020 metų rugsėju – mažmeninė prekyba Lietuvoje augo 11,3 proc., visoje ES prekyba vidutiniškai augo 3,2 proc., skelbia Eurostatas. Latvijoje prekyba per metus augo 4 proc., o Estijoje – 16,8 procento. Per mėnesį – rugsėjį, palyginti su rugpjūčiu – prekyba Lietuvoje augo 0,8 proc., Latvijoje – 0,4 proc., Estijoje – 7,1 procento.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) penktadienį patvirtino 9,6-14,6 proc. didesnes visuomeninės elektros kainos viršutines ribas 2022-ų metų pirmam pusmečiui.  Bendrovė „Ignitis“ vėliau nustatys diferencijuotus tarifus, kuriuos patvirtins taryba. Galutiniai tarifai paaiškės iki lapkričio pabaigos.   VERT tvirtinami tarifai taikomi tik tiems buitiniams vartotojams, kurie nėra pasirinkę nepriklausomo elektros tiekėjo. Tokių dar yra daugiau kaip milijonas.

Seime svarstant Elektroninių ryšių įstatymo pataisas, tarp kurių ir siekis sukurti realios konkurencijos galimybę fiksuotojo interneto rinkoje, „Telia“ vakar inicijavo dezinformacijos kampaniją, rašoma pranešime spaudai. Šiais veiksmais „Telia“ siekia ginti savo dominuojančią padėtį fiksuoto interneto rinkoje, kur bendrovė užima net 60 proc., teigiama pranešime žiniasklaidai.

Galimybė siekti karjeros renkantis darbdavį svarbi 6 iš 10 šiuo metu studijuojančių jaunuolių, tačiau jau į darbo rinką įsiliejusius darbuotojus karjeros perspektyva vilioja mažiau – šis veiksnys svarbus 45 proc. dirbančiųjų, rodo „Swedbank“ užsakymu atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa, rašoma pranešime spaudai.

Kiek pinigų į rankas darbuotojas gaus po to, kai iš jo atlyginimo bus nuskaičiuotas gyventojų pajamų mokestis, be kita ko, priklauso nuo neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) apskaičiavimo. Kuo NPD didesnis, tuo žmogus gaus daugiau pinigų. Nuo kitų metų vieniems ši suma padidės, o kitiems sumažės. Penktadienį numatomi NPD skaičiavimo pokyčiai aptarti Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje. Šiuo metu pajamoms iš darbo santykių maksimalus mėnesio NPD yra 400 eurų.

Palangos miesto bendruomenei ir Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungai nuogąstaujant dėl jūroje planuojamų statyti vėjo jėgainių parko poveikio kraštovaizdžiui, energetikos ministras Dainius Kreivys žada, kad jėgainės nuo kranto nebus matomos, rašo portalas vz.lt. Vėjo jėgainių parkas jūroje bus nutolęs nuo Palangos apie 29,5 km ir persidengs su teritorija, kurioje yra naftos.

Seimui svarstant po poros metų išplėsti taros surinkimo apimtis, kad būtų priimami ir stipraus alkoholio buteliai, „Užstato sistemos administratoriaus“ vadovas Gintaras Varnas abejoja, ar toks sprendimas būtų racionalus.  Anot jo, stiklinių pakuočių surinkimas yra žymiai brangesnis, reikalauja daugiau resursų.

Registrų centras (RC) nutraukė vos prieš savaitę pradėtą preliminarios 10 mln. eurų vertės naujo duomenų centro ir biuro Vilniuje statybos rangovo konkursą. Tačiau netrukus jis turėtų būti paskelbtas iš naujo.  Anot RC atstovo, kitaip neįmanoma pakoreguoti konkurso techninių sąlygų, dėl kurių pretenziją pareiškė vienas dalyvių.  „Konkurse dėl duomenų centro patalpų kapitalinio remonto buvo gauta vieno iš potencialių dalyvių pretenzija, į kurią buvo iš dalies atsižvelgta.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas penktadienį svarstys, ar pritarti  neapmokestinamųjų pajamų dydžio (NPD) kėlimui nuo kitų metų 60 eurų – iki 460 eurų.  Pakeitus jo apskaičiavimo formulę, pajamos „į rankas“ padidėtų tik uždirbantiems iki vieno vidutinio darbo užmokesčio (VDU). Antrąjį ketvirtį jis siekė 1566 eurus iki mokesčių.  Finansų ministrė Gintarė Skaistė yra sakiusi, kad dėl NPD didinimo papildomą naudą pajus trys ketvirtadaliai (apie 73 proc.) visų dirbančiųjų.

Lietuvos gyventojai pastebi, kad šiuo metu sparčiai brangsta daugelis prekių ir paslaugų. Oficialūs duomenys rodo, kad iš visų trijų Baltijos šalių Lietuvoje kainos auga sparčiausiai. Ekonomistai pastebi, kad tą lėmė spartus Lietuvos atsigavimas pandemijos metu ir augantys atlyginimai. Tačiau įspėja, kad jei kainų augimas aplenks atlyginimų augimą, išpūsime kainų burbulą. „Eurostat“ duomenimis, spalį prognozuojamas kainų augimas Lietuvoje sudarė 8,2 proc.

Užimtumo tarnyboje registruota daugybė bedarbių, nors darbdaviai per mėnesį registravo apie 66 tūkst. laisvų darbo vietų. Negalėdami rasti darbuotojų darbdaviai piktinasi neva tingiais lietuviais ir ragina valdžią mažinti išmokas, bet tai – supaprastintas požiūris, mano Užimtumo tarnybos direktorė Inga Balnanosienė. „Aš manau, kad tai primityvus atsakymas. Visa laiką norisi apkaltinti tai, kas lengviausiai matoma, bet žmogus, prieš patekdamas į tokią situaciją, nežinojo, ką gaus.

Grįžtantys migrantai artimiausiais metais turės prisitaikyti prie darbo rinkos reikalavimų, tačiau ilgainiui keisis pati darbo rinka, rodo darbdavių apklausa. Tarptautinės migracijos organizacijos (IOM) Vilniaus biuro užsakymu tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa parodė, jog patirties užsienyje turintiems darbuotojams atviresnis IT sektorius – 69 proc. įmonių yra įdarbinusios užsienyje studijavusių ar dirbusių žmonių. Tuo metu šalies vidurkis nesiekia 50 proc.

Ketvirtadienį Seimas po pateikimo pritarė įstatymo projektui, kuriuo numatoma, kad į taromatus reikės priduoti daugiau rūšių stiklinės taros – ne tik alaus ar kitų silpnų gėrimų, bet ir vyno, degtinės ar kitų stipresnių gėrimų. Dabar į taromatus surenkama tik silpnų gėrimų stiklinė tara.

Dujos gyventojams nuo sausio turėtų brangti 29-34 proc., o elektros kaina reguliuojamiems vartotojams, pasirinkusiems standartinį planą, – kiltų 10 proc., sako rinkos reguliuotojo vadovas, pateikęs preliminarius skaičiavimus.

Europos darbo rinkos barometras spalį rodė ketvirtą mėnesį iš eilės gerėjančią padėtį darbo rinkoje. Nors per mėnesį jo vertė nukrito 0,7 punkto iki 103,1 punkto, vis dar išlieka aukštesnis nei prieš COVID-19 pandemijos sukeltą krizę, skelbia Užimtumo tarnyba. Maža to, pažymima, kad Europos viešųjų užimtumo tarnybų tinklo ir Užimtumo tyrimų instituto (IAB) pagrindinis rodiklis atskleidė naujų problemų formavimąsi.

Europos Komisijos (EK) sprendimas, kuriuo Vokietijai buvo nurodyta parengti laikmečio ir žiniasklaidos rinkos realijas atitinkantį nacionalinio transliuotojo finansavimo modelį ir jį suderinti su Europos Sąjungos (ES) valstybės pagalbos taisyklėmis – vienas iš daugelio pavyzdžių EK sprendimų krepšelyje, į kurį turėtų atkreipti dėmesį Lietuvos politikai ir institucijos, siekdami kuo greičiau suderinti Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) finansavimo modelį su šia institucija.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Vyriausybės sprendimas pritarti leisti įsigyti alkoholio 18-mečiams argumentuojamas tuo, kad jie yra suaugę žmonės. „Logika yra tokia, kad arba mes laikome 18-mečius suaugusiais žmonėmis, arba ne. Mes dėl to Vyriausybėje balsavome ir sprendimas buvo, kad mes laikome 18-mečius suaugusiais žmonėmis“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė I. Šimonytė.

Maisto kainos Lietuvoje išaugo dešimtadaliu – dalis produktų brango beveik dukart, tačiau Žemės ūkio ministerija guodžia, kad prekės Lietuvoje pigesnės nei daugelyje Europos valstybių.  Maisto produktai Lietuvoje pigesni nei daugelyje Europos Sąjungos šalių, tačiau jiems išleidžiame vis daugiau pinigų – tokią išvadą padarė Žemės ūkio ministerija, išanalizavusi maisto kainų ir vartojimo išlaidų pokyčius, rašoma pranešime spaudai.

Ketvirtadienį Seimas priėmė įstatymų projektus, kuriais siekiama sustabdyti itin spartų dujų ir elektros kainų augimą. Vis dėlto kai kurie politikai įspėja, kad kainų skirtumą vartotojams vis tiek reikės padengti, o pasiskolinus pinigų dabar, kartu su palūkanomis už juos, ateityje reikės sumokėti daugiau. Už pagrindinio įstatymo pataisų projektą balsavo 75 Seimo narių, 2 buvo prieš, o 47 susilaikė.

Seimas galutinai įtvirtino draudimą Lietuvoje prekiauti įvairiais plastikiniais gaminiais – ausų krapštukais, vienkartiniais indais ir panašiomis prekėmis. Kartu tarp ribojimų nugulė ir nuostata tabako gamintojams už vartotojų nuorūkas taikyti finansinę atsakomybę.  Seimas ketvirtadienį pritarė iš Europos Sąjungos teisės perkeltiems pasiūlymams, kuriais tobulinami Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo, Aplinkos apsaugos įstatymai ir Administracinių nusižengimų kodeksas.

Pigiausių maisto produktų krepšelis Lietuvos parduotuvėse spalį šiek tiek atpigo, rodo kainas stebinčio portalo pricer.lt analizė.  Spalį, palyginti su rugsėju, krepšelis pigo 0,69 euro (1,2 proc.), o palyginti su pernai spaliu – brango 0,58 euro (1 proc.). Pasak pranešimo, „Lidl“ pigiausio krepšelio kaina buvo žemiausia per pastaruosius dvejus metus, o „Maximos“ – viena žemiausių. Jų krepšelio kaina nuo artimiausio konkurento skiriasi maždaug penkiais eurais (apie 10 proc.

Seime šiandien svarstomos Elektroninių ryšių įstatymo pataisos, kuriomis siekiama pakeisti dabartinį didmeninės fiksuotojo interneto kainos apskaičiavimo modelį, rašoma pranešime spaudai. Naujoji formulė, kurią pasiūlė 70 proc. Lietuvos mobiliojo interneto rinkos kontroliuojantys operatoriai, padidintų interneto kainas visiems Lietuvos vartotojams. Dėl kainų augimo perspėja ir Lietuvos telekomunikacijų rinkos prievaizdai.

Šalies gyventojai išeiti į pensiją norėtų, jei tam papildomai būtų sukaupę vidutiniškai 154 tūkst. eurų sumą, parodė „Swedbank“ užsakymu atliktas gyventojų tyrimas. Banko ekspertų skaičiavimu, tokia suma daugeliui gyventojų leistų savo mėnesio pajamas senatvėje padidinti maždaug 600 eurų, rašoma pranešime spaudai. „Vidutinė senatvės pensija Lietuvoje šiuo metu siekia apie 410 eurų.

Įgyvendinant Lietuvos banko ir finansų rinkos dalyvių bei jiems atstovaujančios Lietuvos bankų asociacijos (LBA) pasirašytą Tarpusavio supratimo memorandumą (Memorandumas) dėl grynųjų pinigų prieinamumo didinimo, esamas pinigų išgryninimo vietas šalyje papildys bendri finansinių paslaugų teikėjų bankomatai, juos administruotų nepriklausomas tiekėjas, rašoma pranešime spaudai. Iš šių bankomatų klientai galės išsigryninti pinigų tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip ir iš savo banko bankomatų.

Seimui teikiamas siūlymas nuo 2023-ųjų išplėsti taros surinkimo apimtis – jei jam būtų pritarta, taromatai priimtų visas iki trijų litrų talpos gėrimų pakuotes, įskaitant stipraus alkoholio stiklo butelius. Seimui ketvirtadienį ketinama pristatyti tokias Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo pataisas.  Dabar taromatai dalies tokios taros nepriima.

Seimas apsispręs dėl Vyriausybės plano nuo kitų metų pradžios amortizuoti smarkiai didėjančias dujų, elektros ir šilumos kainas gyventojams. Seimas balsuos dėl penkių įstatymų pakeitimų, kurie leistų energijos kainas nuo sausio padidinti mažiau negu jos kiltų nieko nedarant. Dujų kainų augimą vartotojams siūloma išdėstyti iki penkerių metų. Šilumos gamintojams siūloma leisti didesnę dalį gamtinių dujų įsigyti ne per biržą, o tiesiogiai iš dujų tiekėjo.

Šiuo metu privalu mokėti transporto priemonių registracijos mokestį kaskart, kai keičiasi jos registruotas savininkas. Tačiau tokį mokestį planuojama pakeisti. Ateityje teks vieną kartą mokėti už įvežamo automobilio registravimą ir kasmet – už jo valdymą. Tačiau planuose numatyta ir viena išlyga. Transporto priemonių registracijos mokesčio įstatymo pataisomis keičiamas jų apmokestinimo principas, rašoma įstatymo projekto aiškinamajame rašte.