Lietuvos verslas

Vyriausybė neseniai nutarė iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų 345 mln. eurų skirti vykdyti įvairiems projektams. Panašu, kad Lietuva greit turėtų tapti didele statybų aikštele, nes didelė lėšų dalis skiriama būtent įvairiems kultūros ir mokslo įstaigų remontams ar jų renovacijoms. Kas dirbs statybose, jeigu daugelis trečiųjų šalių piliečių išvyko? Daugiausiai lėšų skirta Lietuvos nacionaliniame dramos teatrui – 10,8 mln. eurų.

Nors nuo šiandien karantinas dar labiau atlaisvėja ir odontologai, vaikų darželių auklėtojai, grožio procedūrų specialistai grįžta į darbus, vis garsiau prabylama apie padidėjusį bedarbių skaičių. Prognozės neguodžiančios – nedarbas gali padidėti dvigubai. Kokia situacija yra šiandieną ir ar nesugrius mūsų „Sodros“ sistema, kalbame su „Sodros“ direktore Julita Varanauskiene. Vos tik prasidėjo karantinas, pasipylė pranešimai, kad žmonės atleidinėjami iš darbo. Vienur – 10 proc.

Kiekvienas, dirbantis pagal darbo sutartį ir tuo pačiu savarankiškai, arba, pavyzdžiui, vykdantis dvi skirtingas veiklas, du kartus moka privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Tačiau neįmanoma, kad tas pats žmogus už šiuos pinigus būtų ir gydomas dvigubai. Galutine nutartimi teismas nusprendė, kad reikalavimas mokėti dvigubai įstatymams neprieštarauja.

Seimo patvirtintą iki 200 eurų darbo paieškos išmoką galėtų gauti apie 60 proc. visų oficialių bedarbių – skaičiuojama, kad jų gali būti apie 120 tūkst. Anot Užimtumo tarnybos vadovės Ingos Balnanosienės, išmoka skirta tiems, kurie nedalyvauja jokiose kitose užimtumo priemonėse ir yra registruoti bedarbiai. Kada jie tapo bedarbiais, anot jos, nėra svarbu.  „Manyčiau, kad atkris apie 40 proc. žmonių, bet visi kiti pretenduos gauti išmoką“, – BNS sakė I. Balnanosienė.

Trečdalis (34 proc.) paskolų turinčių gyventojų balandį teigė, kad jiems nekyla sunkumų laiku grąžinti turimas paskolas. Bemaž tiek pat (32 proc.) konstatavo, kad skolų grąžinimas – nei didelė, nei nedidelė našta. Kiek daugiau negu ketvirtadalis, t. y. 28 proc., paskolų turinčių gyventojų pripažino, kad turimų paskolų ir skolų grąžinimas jiems yra didelė našta.  Finansiniai įsipareigojimai labiau slegia gyventojus, kurių šeimos mėnesio pajamos siekia iki 700 eurų: 56 proc.

Valdžiai galutinai pritarus visiškam elektros tiekimo rinkos liberalizavimui, pirmadienį pradėta visuomenės informavimo kampanija – jos metu gyventojai bus supažindinti su pokyčiais, kaip jau nuo kitų metų jiems reikės pasirinkti elektros tiekėją.   Teigiama, kad tiekti elektrą gyventojams nori net tik Lietuvos, bet ir kitų Baltijos šalių įmonės. Visos jos žada pasiūlyti patrauklias kainas.

Karantino nulemti gyvenimo būdo ir įpročių pokyčiai, daliai realaus gyvenimo persikėlus į technologijų pasaulį, vis tik sukūrė teigiamų patirčių. Karantinas pakeitė vartotojų lūkesčius prekių ženklams, taip pat nulėmė didžiosios dalies piliečių planus vasarą leisti Lietuvoje.

Dažną pirkėją masina žemos prekių kainos, tad renkantis maisto produktus tenka atkreipti dėmesį į parduotuvėse skelbiamas nuolaidas ir akcijas. Kuriose prekybos vietose galima nusipirkti populiariausių dažno vartojimo prekių net ir ne akcijų metu? Prekių kainų lyginimo tyrimas atskleidžia prekybos tinklų lyderius, palankiausius pirkėjo kišenei.

Vyriausybei sušvelninus karantino sąlygas ir leidus prekybos centruose esančioms parduotuvėms atnaujinti veiklą, jų valdytojai pastebi pamažu augančius lankytojų srautus. Anot Kauno prekybos centro „Mega“ valdytojos bendrovės „Baltic Red“ rinkodaros direktorės Ievos Goštautaitės-Gedutės, pirmąją savaitę lankytojų srautas svyravo nuo 30 iki 70 proc. buvusio iki karantino pradžios. „Pirmąją dieną didesne apimtimi atidarius „Megą“ sulaukėme apie 30-40 proc. įprasto lankytojų skaičiaus.

Dėl koronaviruso krizės sustojusiam turizmo verslui Vyriausybės skirtas 45 mln. eurų paramos paketas yra papildomas postūmis sektoriui, sako ekonomikos ir inovacijų viceministras. Elijus Čivilis pabrėžia, kad turizmo sektoriui galioja ir visos kitos jau teikiamos valstybės paramos priemonės, o šis paketas yra labai specifinis. „Reikia nepamiršti, kad absoliučiai visos kitos horizontalios priemonės galioja ir turizmo kompanijoms.

Vyriausybei žadant papildomą 45 mln. eurų pagalbos paketą nuo koronaviruso krizės nukentėjusiam turizmo sektoriui, Nacionalinė turizmo verslo asociacija sako, kad nėra aiškios paramos priemonės, be to, reikia greitesnių sprendimų.  Ekonomikos ir inovacijų ministerijos teigimu, 30 mln. eurų bus skirta turizmo įmonėms teikiamoms paskoloms, 15 mln. eurų – atvykstamajam ir vietos turizmui skatinti, iš kurių 10 mln. eurų – medikų atostogoms Lietuvoje.

Koronaviruso pandemija neabejotinai paveikė įprastą gyvenimo ritmą, o nemaža dalis dirbančiųjų galėjo išbandyti darbą nuotoliniu būdu. Štai socialinių tinklų gigantas „Twitter“, planuodamas savo ateitį po pandemijos, darbuotojams pranešė, kad jei tik norės, iš namų jie gali dirbti „amžinai“. Ekspertai mano, kad ir Lietuvoje padaugės įmonių, kurios į darbą iš namų žvelgs palankiau.

Šiuo metu išeiti į pensiją galima 5 metais anksčiau nei numatytas įprastas pensijos amžius. Tačiau gaunant išankstinę pensiją gerokai nukenčia jos dydis. Tačiau netrukus galima sulaukti didelių šios tvarkos permainos. Jeigu per visą karjerą dirbote gana ilgai ir turite sukaupę pakankamą darbo stažą, likus penkeriems ar mažiau metų iki pensinio amžiaus (dabar – 64 m. vyrams ir 63 metai moterims) galite išeiti į išankstinę pensiją.

Šiaulių rajono ūkininkas Raimundas Juknevičius – spalvinga asmenybė. Kelerius metus buvęs kartu ir muzikantas, ir ūkininkas, vis tik nusprendė rinktis ūkininko kelią. Tačiau chorvedžio ir vargonininko patirtis privertė „diriguojant“ bendraminčių kooperatyvui ir žemės ūkio technikai. R. Juknevičius neslepia, kad ūkininkavimas niekada nebuvo jo svajonė.

Kai kurie Seimo nariai siūlo nebemokėti išankstinės pensijos. Vietoj jos siūloma mokėti nedarbo išmokas – tam pritaria ir „Sodra“. Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas per mėnesį ketina apsispręsti, kuriuo keliu bus einama.  Tokį sprendimą komitetas šią savaitę priėmė įstrigęs svarstymuose, ar žmonės, turintys 40 metų būtinąjį darbo stažą ir iki pensijos jiems likus keleriems metams, galėtų išeiti į išankstinę pensiją, o vėliau gautų nesumažintą senatvės pensiją.

Kelionių organizatorius „Kidy Tour“ praneša grąžinantis pinigus keleiviams, kurie dėl draudimo vykdyti skrydžius, negalėjo keliauti. „Kidy Tour“ su didžiuliu apgailestavimu praneša, jog dėl atsakingų institucijų nesusikalbėjimo ir biurokratizmo, negalime įvykdyti savo įsipareigojimo parvežti bilietus įsigijusius keleivius namo laiku. Įmonė negali prognozuoti, kiek užtruktų organizuoti skrydį kitomis datomis.

Koronavirusas šeštadienį nustatytas antram „Rimi“ gamybos padalinio darbuotojui, praneša prekybos centras. „Kaip ir vakar teigiamą koronaviruso testą gavęs, antrasis darbe nesilankė nuo praėjusio penktadienio, gegužės 8 d. Darbuotojas įvardino vieną artimą kontaktą.  Iki šiandien iš viso nustatyta penkiolika artimų kontaktų, su kuriais bendravo vakar teigiamą COVID testą gavęs „Rimi“ gamybos padalinio darbuotojas. Papildomai aštuoni darbuotojai saviizoliavosi savo noru.

Nors Lietuvoje dar karantinas, vis daugiau žmonių pradeda grįžti į įprastą darbą ir iš naujo planuoti vasaros atostogas. Tačiau jų planus gali apkartinti ne tik karantino ribojimai, bet ir mažesni atostoginiai. Pastarųjų gaus mažiau prastovose buvę tautiečiai. Pasak Lietuvos auditorių rūmų prezidiumo narės Daivos Čibirienės, atostoginių dydį lemia vidutinis darbo užmokestis (VDU) per paskutinis 3 mėnesius iki atostogų pradžios. O jis karantino metu, tikėtina, daliai darbuotojų keitėsi.

Prasidėjęs karantinas sujaukė daugelio tautiečių kelionių planus. Tačiau šiuo metu jau ima daugėti skrydžių ir populiarios oro linijų bendrovės vasaros atostogas jau siūlo praleisti svetur. Pardavinėjami bilietai į lietuvių pamėgtas atostogų šalis – Turkiją, Italiją, Graikiją, Ispaniją, Prancūziją. Bet čia esantys karantino ribojimai atostogas gali prailginti iki 2 savaičių. Švelninant karantino sąlygas tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse jau pradedama leisti vykdyti skrydžius.

Atvėrus sienas tikimasi kelionių verslo, viešbučių atsigavimo Po dviejų mėnesių pertraukos Baltijos šalims atvėrus vidaus sienas, Lietuvos turizmo atstovai teigia, kad kad šis atlaisvinimas turėtų paskatinti išvykstamąjį turizmą. Tačiau siekiant pritraukti į šalį latvių ir estų, Lietuva turėtų labiau pasistengti, nes šioje rinkoje kovoja daug šalių. Pamažu atsigauna ir viešbučiai – Palangos viešbučių atstovai teigia, kad kai kurių jų užimtumas savaitgalį siekia 80 procentų.

Mėtines cigaretes pamėgusių rūkalių laukia eros pabaiga – kitą savaitę visoje Europos Sąjungoje įsigalioja draudimas prekiauti mentolio skonio tabako gaminiais. Kol tabako gamintojai įspėja, kad toks draudimas paskatins rūkančiuosius atsigręžti į kontrabandines cigaretes, pasieniečiai ramina ir sako tam prielaidų nematantys. Lietuvoje ir visoje Europos Sąjungoje nuo 2020 m. gegužės 20-osios įsigalioja draudimas prekiauti mėtinėmis cigaretėmis.

Ko gero neįsivaizduojame skrydžio lėktuvu, be jo palydovų. Šiandien skrydžių metu keleiviais rūpinasi tiek stiuardesės moterys, tiek stiuardai vyrai. Tačiau anksčiau ši profesija priklausė tik vyrams. O pirmasis lėktuvas, kuriame stiuardese dirbo moteris, pakilo lygiai pieš 90 metų. Po šio skrydžio vyrų dirbti stiuardais nebepriimdavo, o moterims buvo taikomi aukšti grožio standartai.

Kazino ir lošimo automatų salonai nekeičia planų nuo pirmadienio atnaujinti veiklos, tačiau dėl nustatytų laiko apribojimų į darbą pakvies ne visus savo darbuotojus. Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) penktadienį detalizavus reikalavimus šio sektoriaus veiklai per karantiną, lošimo namus „Casino Admiral“ Lietuvoje valdančios įmonės VSGA vadovas Evaldas Inčikas sako, kad įmonė pasiruošusi darbui.

Vyriausybei praėjusią savaitę patvirtinus pagalbos paketą nuo koronaviruso krizės nukentėjusiam turizmo verslui, apie 10 mln. eurų žadama skirti ir medikų atostogoms Lietuvoje.   Pasak laikinai ekonomikos ir inovacijų ministro pareigas einančio energetikos ministro Žygimanto Vaičiūno, kuriama sistema, pagal kurią medikai nuo rudens už 200 eurų galės pailsėti Lietuvoje, o už paslaugas sumokės valstybė.

„Per karantiną verčiau kentėti dantų skausmą, nei prašytis skubios pagalbos privačioje klinikoje už tokią kainą“, – sako su naujienų portalu susisiekusi skaitytoja Vaida (tikrasis vardas redakcijai žinomas, – aut. past.). Vaida teigia, kad nulūžus dančiui kentė skausmą, todėl kreipėsi į privačią odontologijos kliniką, kuri karantino metu teikia skubią pagalbą.  „Už vizitą sumokėjau 170 eurų.

Susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius penktadienį kreipėsi į teisėsaugą dėl šmeižto. Ministras teigia, kad tikrovės neatitinka žiniasklaidoje paskelbta informacija apie jo namo rekonstrukciją mainais už savivaldybės užsakymus. Ministras pareiškimą dėl šmeižto išsiuntė generaliniam prokurorui Evaldui Pašiliui, pranešė ministerija. Apie J. Narkevičiaus sandorius ketvirtadienį pranešė LRT.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) nustatė sąlygas, kurias įvykdžius galės veikti lošimo namai (kazino) ir lošimo automatų salonai. Nauja tvarka siekiama užtikrinti koronaviruso infekcijos (COVID-19) plitimo prevenciją. Tokį sprendimą pasirašė valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovas, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.

Prezidento Gitano Nausėdos siūlymas laikinai 5 punktais iki 15 proc. sumažinti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifą kelia rizikų ir galbūt nėra toks efektyvus, kaip Vyriausybės siūlymas padidinti nepamokestinamųjų pajamų dydį (NPD), teigia Vyriausybės pirmasis vicekancleris. „Daugiausia diskusijų vis dėlto reikės skirti GPM tarifo mažinimui. Matysime ir vertinsime rizikas, kaip Lietuvoje dažnai nutinka, kad laikinos priemonės tampa ilgalaikėmis.

Finansų ministras Vilius Šapoka sako teigiamai vertinantis prezidento Gitano Nausėdos siūlymą dėl papildomų išmokų šeimoms su vaikais, tačiau atsargiai vertina laikino gyventojų pajamų mokesčio (GPM) sumažinimo nuo 20 iki 15 proc. idėją. „Klausimą dėl GPM mažinimo tikrai reikėtų išsamiai ir labai atsargiai išdiskutuoti.

Socialdemokratai sako, kad prezidento Gitano Nausėdos pasiūlymai dėl darbo mokesčių mažinimo ir išmokų vaikams yra geresni nei pirminės iniciatyvos, tačiau įžvelgia rizikų, kad mokesčių tarifai ateityje nebus grąžinti į ankstesnį lygį, o vaiko pinigai nenueis vartojimui.

Vilniaus miesto želdynų prižiūrėtojai netrukus pradės mieste žolės pjovimo darbus – net ir stokojant lietaus, sostinės vejos jau pasiekė tvarkytiną aukštį. Vilnius šį šienavimo sezoną imasi naujos miesto vejų šienavimo strategijos, kuri darniai susieta su žaliojo miesto politika – tvarkant aplinką bus siekiama atkurti natūralias pievas miesto erdvėse, išsaugoti tokių pievų ekosistemą, rasti balansą tarp tvarkos užtikrinimo ir natūraliai augančių želdinių išsaugojimo.

Valstybei šią savaitę pradėjus mokėti subsidijas smulkioms, iki devynių darbuotojų turinčioms įmonėms, joms jau išmokėta apie 9 mln. eurų, pranešė laikinai Ekonomikos ir inovacijų ministerijai vadovaujantis Žygimantas Vaičiūnas. Pasak jo, pirmieji pinigai šioms įmonėms išmokėti ketvirtadienį, mokėjimai tęsiami penktadienį. „Vakar buvo atliktos pirmosios išmokos, šiai dienai eina antrasis išmokų srautas. Iš esmės turėsime dabar išmokėtą maždaug 9 mln. eurų sumą mikro įmonėms, maždaug 6 tūkst.

Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį pasiūlė laikinai sumažinti darbo mokesčius ir skirti vienkartines išmokas šeimoms su vaikais, siekiant skatinti ekonomiką krizės metu. Papildomą 500 mln. eurų paketą prezidentas pateikė, kai pasirašė Seimo priimtą įstatymą dėl vienkartinių 200 eurų išmokų pensininkams ir kai kurioms kitoms socialinėms grupėms. G. Nausėda siūlo sumažinti gyventojų pajamų mokesčio tarifą nuo 20 iki 15 proc.

Prasidėjusi Vilnius-Kaunas-Klaipėda (A1) kelio rekonstrukcija, leis iki 2021 metų vasaros atkarpai Vilnius-Kaunas virsti tikra automagistrale, bus galima važiuoti greičiau, rašo 15min.lt. Lietuvos automobilių kelių direkcija nurodė, kad rekonstrukcija pradėta nuo praėjusių metų  spalio.   Rangos sutartis pasirašyta su dviem rangovais: bendrovė „Kauno tiltai“ tvarkys keturis ruožus, o  „Fegda“ – vieną. Bendra viso projekto vertė – apie 42,6 mln. eurų.

Tūkstančiai tėvų netrukus turės nuspręsti, ar leisti vaikus į darželius ir mokyklas. Nuo to priklausys ir jų garantijos – išmokos iš „Sodros“, darbinės pajamos. Pagudravus galima tikėtis daugiau pinigų ir laisvo laiko, tačiau ministerija įspėja, kad taip nereikėtų elgtis. Kaip jau skelbta, nuo pirmadienio leidžiama vesti vaikus į darželius. Nuo gegužės 25 d. į mokyklas galės grįžti 1–4 klasių pradinukai, o nuo gegužės 30 d. – kitų klasių moksleiviai.

Neapmokestinamųjų pajamų dydžio (NPD) padidinimas 50 eurų iki 400 eurų yra teisingesnė, ilgalaikė, o kartu ir mažesnį poveikį biudžetui turinti priemonė nei laikinas gyventojų pajamų mokesčio (GPM) sumažinimas 5 punktais iki 15 proc., teigia Finansų ministerija. Ministerijos rašte Seimo Biudžeto ir finansų komitetui, kurio kopiją turi BNS, rašoma, kad prezidento Gitano Nausėdos siūlomas GPM sumažinimas antrąjį pusmetį valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamas sumažintų apie 339 mln.

Vyriausybei leidus nuo pirmadienio visiškai atnaujinti darbą kavinėms, restoranams bei barams, verslininkai sako, kad Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) reikalavimai sunkiai įgyvendinami, be to, viena didžiausių problemų išlieka pasikeitę žmonių įpročiai ir sumažėję srautai.  Daugiau nei pusšimtį restoranų ir kavinių visoje Lietuvoje valdanti bendrovės „Amber Food“ planus vėl atidaryti visas kavines sujaukė reikalavimas vienam žmogui skirti 10 kv. metrų patalpos ploto.

Nedarbo išmokų gavėjų skaičius per metus – balandį, palyginti su pernai balandžiu – išaugo ketvirtadaliu, pranešė „Sodra“. Jiems gegužę bus išmokėta per 26 mln. eurų, kai tuo tarpu pernai tą patį mėnesį išmokos siekė 15 mln. eurų.   Preliminariais duomenimis, nedarbo išmokas už balandį gaus 76 tūkst., prieš metus jas gavo 58,9 tūkst. žmonių.    Balandį „Sodra“ nedarbo išmokas paskyrė per 17 tūkst. naujų bedarbių, juos išmokos pasieks po  gegužės 20-osios.

Nuo pirmadienio vėl galintys normaliai veikti restoranai, barai ir kavinės viduje  turės laikytis papildomų saugumo priemonių. Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) teigimu, tarp staliukų ir lankytojų turės būti mažiausiai dviejų metrų atstumas, o įrengus pertvaras tarp stalų, mažiausiai 1 metras. Be to, prie vieno stalo galės  sėdėti ne daugiau kaip 5 žmonės, išskyrus šeimos narius. „Numatytos labai aiškios taisyklės, kurias norintis veikti verslas turi išpildyti.

Vilniaus „Akropolis“ nuo gegužės 15 d. ilgina darbo laiką. Parduotuvės nuo šio penktadienio dirbs nuo 10 iki 21 val. „Maxima XXXX“ veiks nuo 8 iki 24 val., „Ermitažas“ nuo 8 iki 21 val., „Eurovaistinė“ nuo 9 iki 21 val.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako blogai vertinantis naujausią istoriją dėl susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevičiaus šeimos namo rekonstrukcijos, o pasitraukti jam primena siūlęs seniai. „Blogai vertinu. Turi tarnybos dirbti savo darbą, į jų darbą nesikišiu, tikiuosi, kad išvados bus padarytos greitai. Tada į vieną arba kitą pusę turi būti labai aiškūs ir greiti sprendimai priimti“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime sakė prezidentas.

Gamtos apsaugos ir miškų sektorius kuruojanti aplinkos viceministrė Rasa Vaitkevičiūtė traukiasi iš pareigų, BNS ketvirtadienį pranešė aplinkos ministras Kęstutis Mažeika. Dėl Medžioklės taisyklių pakeitimų kritikuota viceministrė įteikė prašymą atleisti ją savo noru, ji nebedirbs nuo nuo kitos savaitės.  „Ta įtampa ir visa kita... Aplinkybės tokios susidėjo. Ši savaitė yra jos paskutinė darbo savaitė“, – BNS teigė ministras K. Mažeika.

Prezidentas Gitanas Nausėda giria Vyriausybės darbą krizės metu – jo teigimu, Ministrų kabineto sprendimai buvo nuoseklūs ir operatyvūs. Interviu naujienų portalui 15min.lt šalies vadovas sakė, kad vykdomoji valdžia „visai neblogai kovoja su medicinine reikalo puse“, o ekonominių ir socialinių sprendimų kryptis teisinga, bet rezultatus vertinti dar anksti.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad tęsia konsultacijas su valdančiosios koalicijos lyderiais dėl darbo mokesčių mažinimo. Šalies vadovas pasiūlė gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifą mažinti nuo 20 iki 15 proc., tačiau Vyriausybės atstovai teigia, kad jie linkę didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD). Ketvirtadienį paskelbtame interviu naujienų portalui 15min.lt šalies vadovas teigė, kad abu pakeitimai gali būti taikomi kartu, o Prezidentūra yra pasirengusi tikslinti savo pasiūlymą.

Lietuvoje nuo karantino pradžios praėjus beveik dviem mėnesiams, situacija darbo rinkoje stabilizavosi – atleidžiamų žmonių skaičius dažniausiai neviršija įdarbinamų, taip pat mažėja turinčiųjų laikiną nedarbingumą bei esančiųjų prastovose, sako „Sodros“ direktorė.

Susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius, prieš dešimtmetį ėjęs aukštas pareigas Vilniaus savivaldybėje, galėjo daryti įtaką statybų bendrovei „Sodžiaus būstas“ laimint darželių bei mokyklų remonto konkursus, pranešė LRT Tyrimų skyrius. LRT teigimu, už sėkmę konkursuose 10 proc. nuo laimėtų sumų turėjo būti skiriama politiko namo Trakuose rekonstrukcijai.

Daugelis dalį savo atlyginimo kas mėnesį perveda į pensijų fondą. Šias lėšas draudžiama išleisti bet kaip – ką gali pirkti fondų valdytojai, nustato įstatymas. Jį siūloma keisti ir leisti investuoti, pavyzdžiui, į nekilnojamąjį turtą (NT). Kai kurie specialistai įspėja, kad taip didės rizika prarasti gyventojų pinigus. Apie 1,3 mln. Lietuvos gyventojų dalyvauja antros pakopos pensijų fonduose. Kovo 31 d. juose sukaupto turto vertė buvo 3,38 mlrd. eurų – 13 proc. mažesnė nei metų pradžioje.

Vyriausybės leidimą atnaujinti skrydžius iš Vilniaus į Rygą ir Taliną gavusi Latvijos oro bendrovė „Air Baltic“ teigia besitikinti pradėti juos vykdyti artimiausiu metu. „Air Baltic“ tikisi atidaryti skrydžius kaip galima greičiau. Tam, kad „Air Baltic“ galėtų vykdyti tiesioginius skrydžius iš Vilniaus į Rygą ir Taliną, vis dar reikia gauti leidimus iš įvairių atsakingų institucijų“, – teigiama BNS atsiųstame bendrovės komentare.

Lietuvos kelionių organizatorė „Kidy Tour“ šią savaitę užsakomaisiais reisais skraidins keleivius iš Vilniaus į Oslą ir Londoną bei atgal.   Bendrovė trečiadienį pranešė, kad gavus tam būtinus institucijų leidimus, skrydžiai organizuojami siekiant padėti Vilniuje įstrigusiems žmonėms. Bendrovės atstovė Vilma Vaitiekūnaitė BNS sakė, kad abiem kryptimis lėktuvai turėtų būti pilni – po 220 keleivių, bilietai į reisus jau parduodami ir jų sparčiai mažėja.