Lietuvos verslas

Seimas antradienį po maždaug 15 min. trukusių diskusijų patvirtino 2020 metų „Sodros“ biudžetą. Už balsavo 97 Seimo nariai, prieš nebuvo, o susilaikė 10 parlamentarų. „Sodros“ pajamos kitais metais sieks 4,878 mlrd. eurų, o išlaidos – beveik 4,534 mlrd. eurų. Pajamos būtų 6,4 proc. (292,9 mln. eurų) didesnės nei laukiama šiemet.  „Sodra“ jau ne minusinė. Skola likviduota. Galime oriai galvoti apie pensijas“, – teigė valstietė Rima Baškienė.

Seimas antradienį priėmė 2020 metų biudžetą. BNS žurnalistų komanda tradiciškai įvertino, kaip naujas šalies iždas pakeis skirtingų žmonių pajamas. Pensininkai Dėl įstatymuose įtvirtinto privalomo pensijų indeksavimo, vidutinė senatvės pensija nuo kitų metų pradžios didės 30 eurų – iki 375 eurų, o vidutinė pensija su būtinuoju stažu – 32,5 euro iki 397 eurų.

Antradienį sostinės Pašilaičių rajone pradėtos didžiulio trijų sporto salių komplekso statybos – įkasta simbolinė laiko kapsulė su laišku ateities kartoms, rašoma pranešime spaudai. „Aktyvus, energingas, sportuojantis Vilnius – taip įsivaizduojame augančios ir veržlios Lietuvos sostinės kūrimą. Todėl svarbu, kad miesto gyventojai, kad ir kurioje sostinės dalyje begyventų, turėtų reikiamas sąlygas užsiimti sportu arčiau namų.

Vyriausybei ir Seimui įšaldant dalį 2020 metų Kelių programos lėšų ir jas skiriant kitoms būtinoms valstybės išlaidoms, Automobilių kelių direkcija sako kitais metais nepaskelbsianti naujų valstybinės reikšmės kelių rangos konkursų. Tai reiškia, kad nebus išasfaltuota apie 230 kilometrų žvyrkelių. „Atsižvelgus į tai, kad 2020 metams numatoma įšaldyti 138,7 mln.

Seimui nusprendus 5 procentiniais punktais padidinti pelno mokestį bankams ir kredito unijoms, Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas Mantas Zalatorius sako, kad asociacija prašys prezidento Gitano Nausėdos vetuoti įstatymą.  Pasak jo, didesnis išskirtinai bankams taikomas pelno mokestis pažeidžia Konstituciją.

Po to, kai atnaujintą valstybės biudžeto projektą pirmadienį galutinai priėmė Vyriausybė, antradienį jo ėmėsi ir Seimas. Po daugiau kaip keturias valandas trukusių diskusijų parlamentarai daugiausia valdančiosios koalicijos balsais pritarė svarbiausiam kitų metų dokumentui. Už tai, kad biudžeto projektui būtų pritarta balsavo 85 Seimo narių, 48 buvo prieš, o 3 susilaikė.

Ketvirtadienį Seimas priėmė prieštaringai vertinamą vadinamą bankų mokesčio įstatymą. Jeigu įstatymas įsigalios, bankai ir kredito unijos turėtų mokėti papildomą pelno mokestį. Už mokesčio bankams įvedimą balsavo 90 Seimo narių, 15 buvo prieš, o 21 susilaikė. Pristatant pradinį kitų metų valstybės biudžeto projektą, buvo planuojama, kad Seimas apmokestins bankų turtą. Tačiau toks Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos projektas užstrigo.

Lietuvos bankas 2020 metais planuoja pradėti skaičiuoti ir skelbti naują pasikartojančių butų sandorių kainų indeksą. „Ankstesnių krizių patirtis parodė, kad nekilnojamojo turto rinkos perkaitimas ir sprogę kainų burbulai gali turėti skaudžių pasekmių vartotojams, verslui ir juos kreditavusioms finansų įstaigoms bei visai finansų sistemai. Todėl savo stebėsenos priemonių arsenalą norime papildyti dar vienu rodikliu“, – pranešime spaudai teigė Lietuvos banko valdybos narys Tomas Garbaravičius.

Nuo kitų metų vadinamieji vaiko pinigai didinami nuo 50 iki 60 eurų, o gausioms, nepasiturinčioms ar neįgalių vaikų šeimoms – nuo 70 iki 100 eurų. Tokiam sprendimui galutiniu balsavimu antradienį pritarė Seimas. 111 Seimo nariai balsavo už, 3 – prieš, 6 susilaikė. Šiuo metu universali išmoka vaikui siekia 50 eurų, o gausios, nepasiturinčios ar neįgalių vaikų šeimos gauna po 70 eurų už atžalą.

Penktadalis savivaldybių informacijos viešinimui skirtų lėšų atitenka su politikais susijusiomis įmonėms, rodo „Transparency International“ Lietuvos skyriaus (TILS) analizė. Nevyriausybinė organizacija, susisteminusi svetainėje manovalstybe.info pateikiamus duomenis, nurodo, kad 2015-2018 metais iš valstybės ir savivaldybių biudžetų įmonėms, susijusioms su politikais, iš viso skirta 1,4 mln. eurų. Iš viso savivaldybės savo veiklos viešinimui per šį laikotarpį skyrė 7,8 mln. eurų.

Po kelerius metus vykusių daugybės diskusijų ir projekto tobulinimo iki paskutinių dienų, antradienį Seimas turėtų galutinai priimti naujo mokesčio įstatymą, kuriam įsigaliojus bus apmokestintas automobilių registravimas. Už naujo mokesčio įvedimą balsavo 72 Seimo narių, 53 buvo prieš, o 4 susilaikė. Motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio įstatymo projektą dar turėtų pasirašyti prezidentas.

Nenumaldomai artėjančios gražiausios metų šventės verčia susimąstyti ne tik apie dovanas, kurios bus padėtos po eglute, bet ir apie šventinio stalo vaišes, rašoma pranešime spaudai. Dažno pirkėjų lūkestis – įsigyti kokybiškų, skanių produktų už priimtiną kainą.

Nors Lietuvos ir Latvijos sostinės dažnai tapatinamos, naujų butų rinka Vilniuje ir Rygoje pakankamai ryškiai skiriasi – tiek dydžiu, tiek aktyvumu, tiek pirkėjų lūkesčiais, rašoma pranešime spaudai. Nors Ryga savo gyventojų skaičiumi lenkia Vilnių, o ekonominis lygis yra panašus, Lietuvos sostinėje pastaraisiais metais pastatoma kone dvigubai daugiau naujų butų. „Palyginti su augančiu Vilniumi, Latvijos sostinė iš lėto traukiasi, daug žmonių išvyksta.

Per pastaruosius 15 metų tvirtinant valstybės biudžetą vienintelį kartą „už“ balsavo daugiau negu 100 parlamentarų – tai įvyko 2012 metų pabaigoje tvirtinat 2013 metų valstybės pajamų ir išlaidų planą. 2015 metais dėl biudžeto buvo balsuojama dukart. Biudžetas nebuvo vetuotas nė karto. BNS pateikia įdomiausius faktus priimant valstybės biudžetą: 2004 metų biudžete pirmą kartą atsispindėjo Europos Sąjungos paramos Lietuvai lėšos. Diskusija dėl biudžeto vyko tris valandas.

Valstybinė mokesčių inspekcija informuoja, jog nuo antradienio gyventojai jau gali įsigyti verslo liudijimus 2020 metams. Tai patogiausia padaryti e. būdu, prisijungus prie Mano VMI. Verslo liudijimus šiais metais iš viso įsigijo beveik 96 tūkst. gyventojų, iš jų apie 61 tūkst. (beveik 64 proc. visų įsigijusių verslo liudijimus) tai padarė būtent e. būdu, rašoma pranešime spaudai.

Šalies gyventojų informuotumas apie papildomą kaupimą senatvei pastebimai pagerėjo, rodo „Swedbank“ užsakymu atlikta reprezentatyvi apklausa. Šiuo metu 8 iš 10 šalies gyventojų žino, kurioje II pensijų pakopos fondus valdančioje bendrovėje jie kaupia lėšas senatvei ir sumą, kiek jiems yra pavykę sukaupti. Be to, gyventojai kur kas labiau ėmė vertinti valstybės ar darbdavio suteikiamas paskatas kaupimui, rašoma pranešime spaudai.

Po dviejų savaičių sueis 5 metai, kai Lietuvoje yra įvestas euras. Daugybė žmonių ir toliau ilgisi lito, o eurą tebesieja su augančiomis kainomis. Nors įvedant eurą Lietuvos bankas žadėjo, kad kainos nekils, dabar jau pripažįsta, kad euras prisideda prie brangimo. Apie euro įneštus pokyčius TV3 studijoje kalbėjome su ekonomiste Indre Genyte-Pikčiene  Netrukus bus euro įvedimo jubiliejus.

Šimtatūkstantines paskolas būstui Juodkrantėje iš bankų paėmę gyventojai mina teismų slenksčius. Butus, kuriuos nusipirko už paskolas, dabar norima nugriauti, o žmones išmesti į gatvę. Namus pastačiusios, o dabar jau bankrutuojančios įmonės atstovai teigia, kad tik taip gali grąžinti juodkrantiškiams pinigus. Tačiau, politologų vertinimu, už tai sumokės visi Lietuvos gyventojai. 19 žmonių būrys iš Juodrantės jau 14 metų mina teismų slenksčius. Dalis jų čia vėl susitiko.

Vienas didžiausių šalyje SEB bankas pranešė klientams nuo kitų metų vasario 17 d. keičiantis kai kurių paslaugų teikimo sąlygas ir jų kainas. Dalis jų atpigs, tačiau kai kurios brangs ir 30 proc. Pavyzdžiui, naujos ar atnaujintos debeto kortelės išdavimas banko skyriuje kainuos 5 eurus (dabar – 2 eurai). Tiesa, siunčiant kortelę Lietuvoje paštu, ši paslauga bus nemokama. Nepriklausomai nuo to, ar gausite pastovias pajamas (pvz.

Kitų metų pradžioje sueis lygiai penkeri metai, kai Lietuvoje atsisakyta lito ir buvo įvesta bendra valiuta euras. Per šį laiką atlyginimai ir kitos išmokos didėjo. Tačiau vietoje nestovėjo ir kainos – kai kurios paslaugos brango itin sparčiai. Kas lemia tokias tendencijas, ar galima tikėtis, kad ateityje kainos neaugs taip sparčiai? Diskusijoje apie tai – Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) vyriausioji ekspertė Indrė Genytė-Pikčienė.

Mažmeninės prekybos tinklas „Lidl“ nuo kovo 1-osios žada didinti atlyginimų biudžetą. Visų parduotuvių darbuotojų algos didės iki 10 proc., teigiama įmonės pranešime. Nuo naujų įmonės finansinių metų pradžios taip pat didės ir motyvacinis priedas, kurį gauna parduotuvių bei logistikos centro Kaune darbuotojai.  Nuo kovo 1 d. šio tinklo parduotuvių darbuotojų atlyginimai visoje Lietuvoje padidės iki 10 proc.

Nelegalios tabako gaminių rinkos mastas Lietuvoje siekia 21,3 proc. – 2 procentiniais punktais daugiau nei prieš metus, rodo bendrovės „Nielsen” atliktas tuščių cigarečių pakelių tyrimas.  Nacionalinė tabako gamintojų asociacija praneša, kad nuo 2010 metų nelegalių tabako gaminių rinkos dalis sumažėjo daugiau nei perpus, tačiau nuo 2016 metų nelegalių cigarečių dalis vėl augo, o ketvirtąjį šių metų ketvirtį šis rodiklis perkopė 20 proc. ribą.  Pasak asociacijos, 76,5 proc.

Premjeras Saulius Skvernelis dėl prezidento kritikuojamo susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevičiaus ateities žada konsultuotis su valdančiaisiais, užsimena apie galimą Vyriausybės pasitraukimą. „Bus konsultuojamasi su valdančiosios koalicijos politine taryba. Tai nėra vieno mano sprendimas, nes pasekmės vienokio ar kitokio sprendimo, jos gali būti labai įvairios ir ilgalaikės“, – žurnalistams pirmadienį Vyriausybėje sakė S. Skvernelis.

  Vyriausybei pirmadienį pateikus biudžeto projektą balsavimui Seime, premjeras Saulius Skvernelis sako, kad Vyriausybė, ieškodama naujų pajamų šaltinių ir balansuodama išlaidas, „išspaudė viską“. „Pakankamai solidžiai atradome lėšų (...) Kiek buvo galima išspausti, tiek išspaudėme šiandien“, – žurnalistams pirmadienį sakė S. Skvernelis. Jis pažymėjo, kad Vyriausybė skyrė papildomus 3 mln.

„Wizz Air“ praneša, kad pradės skrydžius iš Vilniaus ir Vienos į Jerevaną Armėnijoje. Tiesioginiai skrydžiai iš Vilniaus bus vykdomi į Zvartnoco tarptautinį oro uostą nuo 2020 m. kovo mėnesio ir sujungs Armėnijos sostinę su dviem nuostabiomis Europos sostinėmis, rašoma pranešime žiniasklaidai. Vietas šiam skrydžiui galima rezervuoti jau dabar bendrovės interneto svetainėje arba naudojantis „Wizz Air“ mobiliąja programėle.

Dėl pirmadienio naktį ir paryčiais sustiprėjusio vėjo elektros tiekimas nutrūko daugiau kaip 10 tūkst. „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) klientų. Daugiausia gyventojų be elektros liko Plungės, Kretingos ir Raseinių regionuose, pirmadienį pranešė ESO. 10 val.  duomenimis, elektros neturi apie 4 tūkst.

Vyriausybė, apsvarsčiusi Seimo narių pasiūlymus, pirmadienį pritarė biudžeto projektui. Dėl jo Seimas ketina balsuoti antradienį. Naujausiame biudžeto projekte numatytos papildomos lėšos vaiko pinigams, bazinei pensijai, nemokamoms bakalauro studijoms, įvairių valstybės darbuotojų darbo užmokesčiui. „Siekiant įgyvendinti minėtus pakeitimus ir nepažeisti fiskalinės drausmės bei užtikrinti 0,2 proc.

Per penkerius metus, kai Lietuva perėjo nuo lito prie euro, prekių ir paslaugų kainos gerokai išaugo, tačiau gyventojų pajamos ir bendrai šalies ūkis stiebėsi sparčiau. Be to, atpigo skolinimasis. Tokias įžvalgas apie pastarąjį penkmetį gyvenimo su euru pirmadienį pristatė Lietuvos bankas. „Įsivesdami eurą įstojome į aukščiausią finansinę lygą – euro zoną. Lietuvai ji suteikia ne tik didesnį finansinį patikimumą ir saugumą, bet ir labai konkrečią ekonominę naudą.

Švedijos finansų grupės „Swedbank“ generalinis direktorius Jensas Henrikssonas pranešė, jog dėl pinigų plovimo atliekami „valymai“ visoje grupės valdymo struktūroje. J. Henrikssonas interviu Estijos nacionaliniam transliuotojui ERR pripažino, jog „Swedbank“ grupė turėjo valdymo problemų. „Valymai vyksta aukščiausiame „Swedbank“ vadovybės lygyje. Tai – naujas etapas visam „Swedbank“, – pabrėžė jis.

Didesnė dalis šalies gyventojų pritartų, kad Lietuvoje būtų steigiamas valstybinis komercinis bankas, rodo naujas tyrimas. Naujienų agentūros BNS užsakymu bendrovės „Vilmorus“ atliktoje apklausoje už tokio banko steigimą pasisakė 47,9 proc. respondentų, 20,9 proc. buvo prieš, 31,3 proc. neturėjo nuomonės.

Laikas iki Astravo atominės elektrinės (AE) starto pamažu senka. Lietuva imasi priemonių, kaip užkirsti kelią baltarusiškai elektrai patekti į mūsų rinką. Planuojama, kad elektrinė veiklą pradės jau kitąmet, o Lietuvą tebesaisto elektros jungtys su Baltarusija, be to, mūsų tikslas įgyvendinti sinchronizaciją su Vakarų Europa bus įgyvendintas ne anksčiau nei 2025-aisiais.

Lietuvoje bandymai blokuoti nelegalias filmų internetines svetaines primena kovą su vėjo malūnais. Nespėjus uždaryti vieną svetainę, internautus jau kviečia kita tokia pati. Specialistai skaičiuoja legalaus verslo negautas pajamas, o piratai klesti toliau. Beveik prieš porą mėnesių užblokuotos internetinės svetainės filmai.

Neseniai portalas „Kas vyksta Kaune“ rašė, kad nuo 2021 metų keičiasi siuntinių apmokestinimo tvarka. Nors dabar siuntoms, kurių vertė nesiekia 22 eurų PVM netaikomas, pasikeitus tvarkai prekės bus apmokestinamos nuo pirmojo euro. Ši pataisa sukėlė nemažai pasipiktinimo tarp Lietuvos vartotojų, nes pigios prekės iš internetinių parduotuvių, kaip „AliExpress“, gerokai pabrangtų.

Tarp mažųjų ir didžiųjų verslų dėl įvairių priežasčių neretai kyla ginčai. Vienas tokių atvejų – Lazdijų rajone esančios įmonės „Noselis“ ir „Circle K“ ginčas dėl tvoros. Lazdijų verslininkas įsitikinęs, kad didelis degalinių tinklas, norėdamas sužlugdyti jo užkandinę, specialiai užtvėrė praėjimą. Degalinės valdytojai tai neigia ir tikina, kad tvora ant sklypų ribos atsirado saugumo sumetimais. 2018 m. rugsėjo mėn.

Klaipėdoje prie geležinkelio gyvenantys bei triukšmą ir trūkinėjančias sienas kenčiantys Nemuno gatvės gyventojai sulaukė ultimatumo arba išsikelti ir imti kompensaciją už butus, arba butai bus paimami visuomenės poreikiams ir tada sumos bus dar mažesnės, skelbia LRT. LRT televizijos kalbintiems čia gyvenantiems sutuoktiniams siūloma 27 tūkst. eurų. Jie nerimauja, kad už tokią sumą būstą įsigytų nebent bendrabutyje.

Kai kuriems darbuotojams atsisakius dirbti mobiliaisiais laiškininkais, valstybės valdomas „Lietuvos paštas“ atleis per šimtą žmonių. Užimtumo tarnyba skelbia, kad „Lietuvos paštas“ lapkritį apie atleidimus įspėjo 120 žmonių.

Gynybos resursų agentūra prie Krašto apsaugos ministerijos (KAM) lapkritį sudarė preliminarią sutartį dėl ryšio sistemų pirkimo už daugiau nei 8,7 mln. eurų. Be to, tą pačią dieną su Jungtinių Valstijų bendrove „Harris Global Communications“ kariuomenė sudarė dar vieną sutartį – nupirkta radijo stočių už daugiau nei 1,6 mln. eurų. „(Mažesnės vertės – BNS) sutarčiai pinigai buvo suplanuoti. Kita sutartis yra preliminari ir trejiems metams.

Daugelis Kūčių vakarienės negali įsivaizduoti be dalijimosi kalėdaičiu. Prieš šventes vieni gyventojai skuba jų įsigyti bažnyčiose, kiti jų gauna iš kalėdojančio kunigo. Lietuvoje įsigyjant kalėdaitį įprasta už jį paaukoti tam tikrą pinigų sumą. Lietuvoje kalėdaičių gaminimo tradicija beveik išnykusi, juos čia gamina vos keliuose vienuolynuose, todėl ant lietuvių stalo neretai atsiduria kalėdaičiai iš Lenkijos, kurie Lietuvoje tik pašventinami.

Iš Ukrainos ir Baltarusijos į Lietuvą dešimtimis tūkstančių plūsta vis daugiau ekonominių imigrantų. Tuo metu premjero Sauliaus Skvernelio vyriausybė džiaugiasi lengvindama pigesnei darbo jėgai iš rytų sąlygas gyventi ir dirbti Lietuvoje. Profsąjungos piktinasi, kad vyriausybė pataikauja darbdaviams, nenorintiems kelti algų lietuviams darbuotojams, o Seimo opozicijos atstovai jau ragina riboti vis labiau augančią imigraciją. Į Lietuvą imigrantų srautas iš rytų toliau auga.

Kiauliena – viena iš dažniausiai ant lietuvių stalo atsiduriančių mėsos rūšių. Nors Lietuva nėra didelė, galima pastebėti, kad skirtinguose miestuose vidutinė mėsos kaina gali skirtis kone ketvirtadaliu. Be to, per pastaruosius metus kiauliena tiek parduotuvėse, tiek turguje apskritai pabrango 20–30 proc. Specialistai neatmeta, kad artimiausiu metu ji gali dar labiau pabrangti.

Iki didžiųjų metų švenčių trys savaitės ir artėja neišvengiamas momentas, kuomet reikės pradės galvoti, ką dėti ant stalo. Nemažai lietuvių šventėms važiuoja ruoštis pas kaimynus lenkus. Ten maisto ir kitų prekių kainos, sakoma, daug mažesnės. Tiesa, tautiečių Lenkijos parduotuvėse jau mažiau nei ankstesniais metais. Kainos ir ten pamažu kyla. Todėl TV3 žurnalistai nusprendė nuvažiuoti ir patikrinti – verta važiuoti apsipirkti į užsienį ar ne.

Valdantieji taršių automobilių mokestį siūlo įvesti ne nuo kitų metų balandžio, kaip numatyta Seimo po svarstymo penktadienį pritartame projekte, o nuo liepos. Pavėlinti mokesčio įsigaliojimo datą siūlantis valstietis Tomas Tomilinas teigia pasirašęs pataisą. „Kad žmonės ir verslas galėtų pasiruošti, kad visuomenei būtų kuo mažiau streso“, – BNS sakė jis.

Nors valdantieji džiaugiasi ką tik priimtu sprendimu labiau apmokestinti daugiausiai uždirbančius ir nuosaikiai didinti neapmokestinamųjų pajamų dydį, tai tenkina ne visus. Dalis parlamentarų atkreipė dėmesį, kad mokesčių našta daliai gyventojų nuo kitų metų sumažės tik 10 eurų, o tai menkai padengs dalį kitąmet neišvengiamai brangsiančių prekių ir paslaugų.

Po incidento „Achemoje“ ketvirtadienį atlikti papildomi tyrimai neparodė oro taršos Jonavoje ir Jonavos rajone, skelbia Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). „Šiandien gauti pirmieji tyrimo rezultatai, kurie parodė, kad gyvenamosios ir visuomeninės aplinkos oras (tiek lauke, tiek patalpose) nėra užterštas azoto monoksidu, azoto dioksidu, formaldehidu, sieros dioksidu.

Briuselyje viešintis prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Jungtinei Karalystei pasitraukus iš Europos Sąjungos (ES) tikisi išsaugoti artimus ryšius užsienio ir saugumo politikos klausimais bei kiek įmanoma laisvesnės tarpusavio prekybos.

Finansų ministras Vilius Šapoka sako, kad bankų sektorius yra išskirtinis, nes jis vienintelis gali į sąnaudas įtraukti dalį atidėjimų blogoms paskoloms ir taip susimažinti apmokestinamąjį pelną. Jis taip pat mano, kad išsklaidyti abejones, ar didesnis jų pelno mokestis neprieštarauja Konstitucijai, galėtų tik Konstitucinis Teismas. „Tas sektorius yra išskirtinis, kai kalba eina apie specialiuosius atidėjinius blogoms paskoloms. Tik šitas sektorius dalį jų gali įtraukti į sąnaudas.

Daugelis iš mūsų didžiąją savo mėnesinių pajamų dalį skiriame būtiniausioms išlaidoms, ypač maistui! Jei kas mėnesį suskaičiuotume kiek išleidžiame prekybos centruose pirkdami maisto produktus ar valgydami mieste, labai nustebtume, dažnu atveju, ji didesnė, nei buvome planavę.

Patikėjusi socialinių tinklų reklama apie greitą uždarbį prieš dvi savaites viena vilniečių šeima prarado 5 tūkst. eurų. Į tokią pačią padėtį pateko ir policijoje dirbanti moteris. Iš gyventojų pinigus viliojanti įmonė neigia sukčiaujanti. Tačiau dėl jos jau kreiptasi į atsakingas institucijas ir teisėsaugą.  Į portalą tv3.lt kreipėsi skaitytoja Virginija.

Didžiausias nedarbas praėjusį mėnesį buvo Ignalinoje, o mažiausias – Klaipėdos rajone. Užimtumo tarnybos duomenimis, registruotas nedarbas Ignalinoje lapkričio mėnesį buvo 14,5 proc. Taip pat aukštas nedarbas fiksuotas Zarasuose (14,1 proc.) ir Kalvarijoje (13,3 proc.