Lietuvos verslas

Pandemija iš mūsų jau pavogė kelias didžiąsias metų šventes, todėl per šias Kalėdas daugelis gyventojų planuoja atsigriebti – žada švęsti ir dovanoti iš visos širdies. Tiesa, šioms išlaidoms nesiruošiant iš anksto, gruodį gali laukti finansinis šokas, o sausį – ir priverstinė finansinė dieta. Pradėti galvoti apie ruošimąsi didžiosioms metų šventėms vertėtų prieš tris mėnesius, taigi bent jau rugsėjį ar spalį. O šiuo metu, įpusėjus lapkričiui, jau tikrai būtina.

Galimybių paso nenaudojančiose vaistinėse Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) nuo penktadienio leido aptarnauti daugiau žmonių. Tai numatyta ketvirtadienį pasirašytame sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio sprendime. „(...) uždarose erdvėse esančiose vaistinėse (...) užtikrinti 15 kv. m. prekybos (paslaugų teikimo) vietos plotą“, – rašoma dokumente.

Nuo pirmadienio leidžiant dėvėti tik medicinines veido kaukes ar respiratorius ten, kur jos privalomos, vaistinėse šių apsaugos priemonių pirkėjų antplūdžio dar nėra, bet jų pagausėjimo tikimasi savaitgalį.   „Matyt žmonės yra įsigiję kaukių iš seniau ir turi namuose didesnes jų atsargas“, – penktadienį LRT sakė Lietuvos vaistinių asociacijos pirmininkė Kristina Nemaniūtė-Gagė.

Kaip laikomasi nustatytų COVID-19 ribojimų, lapkričio–gruodžio mėn. tikrins į vieną komandą susibūrusios atsakingos institucijos. Pirmieji tokie tikrinimai pradedami penktadienį. Misijose dalyvauja Valstybinė darbo inspekcija, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras ir Lietuvos policija. Pirmoji misija vyks lapkričio 12–17 dienomis, praneša Vyriausybės kanceliarija.

Asmens duomenų nutekinimo atvejų, kuomet įkaitais tampa Lietuvos gyventojai, užfiksuota ne vienas. Tačiau verslai, net ir žinodami galimą riziką, vis tiek prašo pateikti tam tikrus privačius duomenis.

Valstybinės pareigūnų ir karių pensijos turi augti du kartus greičiau nei didėja prekių ir paslaugų kainos. Tai numatančioms įstatymo pataisoms ketvirtadienį Seimas pritarė po pateikimo. Už tokias įstatymo pataisas, parengtas grupės frakcijos Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narių, balsavo 54 parlamentarai, 36 susilaikė, o prieš buvo 16. Toliau pataisas svarstys Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas, dėl jų išvadą turės pateikti ir Vyriausybė.

Vilniaus valdžia teisėtai nutraukė Lazdynų baseino statybų sutartį su dabar likviduojama bendrove „Active construction management“ (buvusia „Irdaiva“), tačiau ar dėl to jos partnerės turi būti įtrauktos į nepatikimų tiekėjų sąrašą, bus sprendžiama gavus Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) išvadą.

Lietuvoje darbuotojų ieškantys darbdaviai ir darbo rinkos specialistai suka galvas ir nelabai supranta, kas vyksta su darbo ieškančiais bedarbiais. Siūlai darbą – neina. Jei sutinka dirbti – prašo didžiulių algų.  Kodėl taip yra ir kas vyksta Lietuvos darbo rinkoje, plačiau domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai. Geras darbuotojas – deficitinė prekė Kavinių tinklo savininkas Vytautas Kratulis, sako, kad darbuotojų reikia ieškoti kaip su žiburiu.

Lietuvoje kas mėnesį auga prekių ir paslaugų kainos. Auga ir atlyginimai, tačiau, anot darbdavių, gyventojai vietoje jų renkasi nedarbo išmokas ir dirbti nenori. Vis dėlto sociologai ir ekonomistai su tuo nesutinka. Pasak jų, nedarbo išmokos Lietuvoje yra per mažos. Tačiau jų mokėjimo tvarką esą keisti reikėtų.

Atliekų tvarkymo taisyklių nuostata dėl apmokėjimo už neleistinai paliktų atliekų sutvarkymą yra neteisėta, nusprendė teismas.  Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) patenkino Vyriausybės atstovo Vilniaus ir Alytaus apskrityse apeliacinį skundą bei panaikino pirmos instancijos teismo sprendimą, pranešė LVAT.

Lietuvos ir Baltarusijos pasienio, kur nuo trečiadienio paskelbta nepaprastoji padėtis, kontrolės punktuose vilkikų eilės ketvirtadienį kiek sutrumpėjo, tačiau šimtai jų vis dar yra priversti laukti kelias paras. Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso (TTLA) generalinio sekretoriaus Povilo Drižo teigimu, Rytų kryptimi krovinius vežantys vežėjai raginami rinktis alternatyvius maršrutus.

Vilniuje centralizuotai tiekiama šiluma lapkritį, palyginti su pernai tuo pačiu metu, pabrango beveik 95,9 proc., tai pastebimai viršija net nepalankiausias kainų prognozes sostinėje.  Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) informavo BNS, kad Vilniuje šį mėnesį šiluma kainuoja 7,15 cento už kilovatvalandę (kWh) (su PVM), kai prieš metus – 3,65 cento.

Seimui atmetus šalies prezidento veto dėl mokamų testų nevakcinuotiems arba koronavirusu nepersirgusiems darbuotojams, profesinės sąjungos apgailestauja dėl tokio sprendimo ir sako, kad dalį darbuotojų tai paskatins išeiti iš darbo arba dirbti nelegaliai. Be to, pasigendama aiškumo.  Tuo metu verslo atstovai tai vadina politikavimu. Jie taip pat teigia, jog yra suinteresuoti išsaugoti darbuotojus, todėl turintieji galimybių darbdaviai testus apmokės.

Lietuvos ekonomika, skatinama ženkliai išaugusio eksporto, stiprios vidaus paklausos ir didėjančių investicijų, šiemet turėtų augti 5 proc., prognozuoja Europos Komisija (EK). Šiemet liepą EK 2021-aisiais prognozavo 3,8 proc. šalies BVP augimą. Pasak Komisijos, 2022 metais Lietuvos BVP augimas turėtų siekti 3,6 proc. (liepos prognozė – 3,9 proc.), o 2023 metais šalies ekonomikos plėtra turėtų sulėtėti iki 3,4 procento.

Lietuvos bankas, įvertinęs būsto rinkos kaitimą ir skolinimo būstui apimties didėjimą, nusprendė iki 30 proc. didinti minimalų pradinio įnašo reikalavimą antrajai ir paskesnėms būsto paskoloms. Išimtis bus taikoma tik tais atvejais, kai kiekvienos ankstesnės paskolos likutis bus mažesnis nei 50 proc. su ta paskola įsigyto būsto vertės. Nauji Atsakingojo skolinimo nuostatų papildymai įsigalios 2022 m. vasario 1 d., rašoma Lietuvos banko pranešime.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkui Ramūnui Karbauskiui priklausanti viena didžiausių Lietuvos žemės ūkio grupių „Agrokoncernas“ už trąšas turės sumokėti beveik 5,5 tūkst. eurų antidempingo muitą, galutinai nusprendė teismas.

Gamintojų parduotos pramonės produkcijos kainos spalį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, padidėjo 16,4 proc., neįskaitant rafinuotų naftos produktų – 9 proc., skelbia Statistikos departamentas.  Lietuvos rinkoje kainos per metus padidėjo 22,9 proc., neįskaitant rafinuotų naftos produktų – 14,1 procento. Ne Lietuvos rinkoje kainos augo atitinkamai 11,7 proc. ir 5,1 procento. Gamintojų parduotos pramonės produkcijos kainos spalį, palyginti su rugsėju, padidėjo 1,3 proc.

Vyriausybė vėl siūlo griežtinti COVID-19 pandemijos valdymo priemones. Vienas iš siūlymų – gyventojams dėvėti ne bet kokias, bet tik medicinines kaukes ar respiratorius. Nuo pirmadienio įsigaliojus siūlymui žmonės  be tokių apsaugos priemonių negalėtų apsipirkti ir parduotuvėse. Prekybininkai teigia, kad laikysis visų numatytų reikalavimų, jau dabar medicinines kaukes dalina nemokamai. Tačiau taip pat užsimena pasigendantys Vyriausybės nuoseklumo.

Pastaraisiais metais pensijos Lietuvoje nuolat didinamos, tačiau jos išlieka vienos iš mažiausių visoje Europos Sąjungoje. Siekiant bent iš dalies pakeisti tokią situaciją, Seime registruotas naujas įstatymo projektas. Juo siūloma nustatyti, kad jeigu mirusiojo pensija buvo didesnė, ji toliau turėtų būti mokama gyvam likusiam našliui ar našlei.

Pensinio amžiaus sulaukusiems gyventojams neturėtų būti leista atsiimti antrosios pakopos pensijų fonde sukauptos sumos, kuri viršija 5 tūkst. eurų, bet neviršija 10 tūkst. eurų. Be jokių diskusijų tokiai Vyriausybės išvadai vienbalsiai pritarė ministrų kabinetas. Šiuo metu įstatymas numato, kad iki 5 tūkst. eurų vertės turtą pensiją kaupiantys gyventojai gali atsiimti iš karto. Sukaupus nuo 5 tūkst. iki 10 tūkst. eurų vertės turto, gyventojui privalomai mokama periodinė išmoka.

Situacija nedarbo rinkoje po truputį stabilizuojasi, tačiau vis dar išlieka įtempta, sako Užimtumo tarnybos vadovė. Ingos Balnanosienės teigimu, tiek darbo ieškantys žmonės, tiek verslas išmoko gyventi naujomis sąlygomis, todėl didesnio nedarbo augimo artimiausiu metu nelaukiama.   „Spalio mėnuo yra pirmasis mėnuo po pandemijos ir karantino per beveik pusantrų metų, kai galime pasakyti, kad situacija darbo rinkoje po truputį stabilizuojasi“, – BNS teigė I. Balnanosienė.

Vyriausybė dėl Lietuvoje blogėjančios epidemiologinės situacijos kitą savaitę ketina priimti sprendimą, kuriuo grąžintų privalomą nuotolinį darbą tose darbo vietose. Tiesa, toks sprendimas įsigaliotų tik užpildžius tam tikrą COVID-19 gydymui skirtų lovų skaičių ligoninėse. Tokį sprendimą ministrų kabinetas ketina priimti posėdyje pirmadienį. Siūlymą pateikė Sveikatos apsaugos ministerija. „Nuotolinio darbo metu mažesnis kontaktų su kitais asmenimis skaičius.

Gyventojai jau gavo pirmąsias sąskaitas už šildymą. Kai kurių jų sumos viršijo ir 90 eurų. Žmonėms nerimą kelia tolesnių, žiemos mėnesių sąskaitos už šildymą, kurios tikėtina bus dar didesnės. Šilumos tiekėjai aiškina, kad šildymo kainą sudaro šilumos kuro kaina, kuri šiemet rekordiškai aukšta. Ir žada, kad žiemą sąskaitos bus dar didesnės.

Šių metų spalį Lietuvos oro uostai aptarnavo 368 tūkst. keleivių – beveik penkiskart daugiau nei pernai tuo pačiu metu, kai oro uostuose fiksuota 77 tūkst. keleivių, rašoma pranešime žiniasklaidai. Palyginti su rekordiniu 2019 metų spaliu, kai buvo fiksuota 622 tūkst. keleivių, šį spalį jų srautas atsistatė 60 proc., toks skrydžių paklausos augimas, ekspertų teigimu, leidžia tikėtis, kad aviacijos rinka ir toliau augs pagal pozityviausius scenarijus.

Vyriausybės parengtas 2022 metų biudžeto projektas kitąmet turės įtakos vartojimo kainoms ir infliaciją gali padidinti maždaug 0,3 procentinio punkto, teigia Lietuvos banko ekonomistas Vaidotas Tuzikas.

Visuose Lietuvos ir Baltarusijos pasienio kontrolės punktuose šiuo metu yra susiformavusios ilgos vilkikų eilės, trečiadienį pranešė Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“.  Pasak „Linavos“ inovacijų ir transporto politikos sekretoriaus Andriaus Burbos, vilkikų patikros procedūros užtrunka, todėl vairuotojai eilėse yra priversti laukti ir po kelias paras, tačiau tai tikriausiai nėra susiję su trečiadienį paskelbta nepaprastąja padėtimi Lietuvos–Baltarusijos pasienyje...

Nuo 2022 metų liepos Lietuvoje siūloma liberalizuoti ne stipresnių kaip 65 laipsnių naminių alkoholinių gėrimų gamybą.  Samanės bei kitų tradicinių gėrimų gamybos siūloma leisti imtis kaimo turizmo sodybų savininkams ūkininkams.  Tokias Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas trečiadienį Seime registravo 21-as įvairioms valdančiųjų ir opozicinėms frakcijoms priklausantis parlamentaras.

Pastaruoju metu iš Lietuvos darbdavių sklinda žinia, kad darbo rinkoje – visiškas bedarbių įžūlumas. Esą didžiulė tinginių armija neina dirbti, nors jiems siūlomos geros algos ir komfortiškos sąlygos.

Europos Sąjungos Baltarusijai taikomos sankcijos bei tvyranti įtampa tarp Vilniaus ir Minsko abiejų šalių prekybai didelės įtakos kol kas nepadarė, sako ekonomistas Tadas Povilauskas. Tuo metu Pramoninkų konfederacijos vadovas mano, kad artimiausiu metu, kai įsigalios JAV sankcijos Baltarusijai, situacija pasikeis. Statistikos departamento duomenimis, rugsėjį iš Baltarusijos importuotų prekių vertė buvo 38 proc. didesnė negu prieš metus. Tuo metu visas šalies importas rugsėjį buvo 32 proc.

Rūšiuojame atliekas, naudojame daugkartinius maišelius, renkamės pakuotes iš perdirbamo plastiko... Tai tik keli paprasti pavyzdžiai, kaip mažais žingsneliais kiekvienas prisidedame prie aplinkos saugojimo. Bet ar žinojote, kad planeta rūpinatės net ir kaupdami savo pensiją? Žalioji pensija jau nebėra vizija, tai – realybė. Visi tie maži pokyčiai, kuriuos darome kasdien, yra labai svarbūs, kokie nedideli jie beatrodytų.

Kainoms Lietuvoje kylant dešimtą mėnesį iš eilės, infliacijos tempo lėtėjimo galima tikėtis pavasarį, teigia bendrovės INVL vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė. „Energijos nešėjai yra pagrindinis faktorius, kodėl infliacija įsibėgėja vis labiau, bet, žinoma, ir toliau tęsiasi pandemijos paliktas šleifas žaliavų rinkose.

Lietuvoje spalį, palyginti su rugsėju, buvo 1,7 proc. mėnesio infliacija. Vartojimo prekių ir paslaugų kainos Lietuvoje didėja dešimtą mėnesį iš eilės. Metinė infliacija – spalį, palyginti su 2020 metų spalio mėnesiu – siekė 8 proc., o vidutinė metinė infliacija – 2 proc. (spalį – atitinkamai 6,3 proc. ir 2 proc.), pranešė Statistikos departamentas.

Ukrainai pradėjus importuoti baltarusišką elektrą, energetikos ekspertas Arvydas Sekmokas sako, jog negalima tikėtis, kad Ukraina ir kitos šalys aukos savo ekonominius interesus Lietuvos energetinio saugumo vardan.  Pasak jo, Lietuva pati turi aktyviau kovoti su Baltarusijos Astravo atominės elektrinės (AE) grėsme, o vienas būtinų veiksmų – trauktis iš posovietinės BRELL sutarties.

  Geri šių metų trečiojo ketvirčio bendrovių rezultatai įkvėpė akcijų rinkas naujoms aukštumoms – amerikietiškasis „S&P 500“ nuo spalio pradžios ūgtelėjo apie 8 proc., o europietiškas „STOXX 600“ pakilo apie 6 proc. Nors didelė dalis rezultatus skelbiančių biržų įmonių toliau viršija analitikų lūkesčius, investuotojams atsipalaiduoti neleidžia spartus kainų augimas, sunkiai kontroliuojamas COVID-19 plitimas įvairiose šalyse ir besitęsiantys pasauliniai tiekimo grandinių sutrikimai.

Oficialus nedarbas lapkričio pradžioje siekė 10,9 proc. – 0,4 punkto mažiau nei prieš mėnesį ir 4 punktais mažiau nei prieš metus, skelbia Užimtumo tarnyba.  Lapkričio 1 dieną buvo 189,8 tūkst. darbo neturinčių asmenų – net 67 tūkst. (26,1 proc.) mažiau nei prieš metus ir 5,4 tūkst. (2,8 proc.) mažiau nei prieš mėnesį. 42 šalies savivaldybėse registruoto nedarbo rodikliai mažėjo, 3 – nepakito, 15 – augo.

Šiuo metu Lietuvoje skurstantiems, negalintiems susirasti darbo žmonėms mokamos išmokos. Tačiau jas gaunantys žmonės yra įpareigoti vis atnaujinti savo duomenis apie finansinę padėtį, ieškoti darbo ar persikvalifikuoti. Tuo metu vis dažniau kai kuriose šalyse bazinės išmokos mokamos be jokių reikalavimų ar įpareigojimų jų gavėjams. Lietuvoje, anot ekonomistų, toks išmokų modelis neveiktų, vietoje to jie siūlo didinti nedarbo išmoką.

Bendrovei „Artimiausias“ už vadinamųjų alkoholio „paštomatų“ veiklą skirta 7,5 tūkst. eurų bauda yra teisėta, galutinai nusprendė teismas.  Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) praėjusią savaitę atmetė „Artimiausio“ skundą ir paliko galioti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento skirtą baudą, pranešė teismas.

„Sodra“ jau nagrinėja prašymus dėl vienišo asmens išmokos skyrimo – iki šiol juos pateikė 105 tūkstančiai gyventojų. Pirmosios išmokos pasieks gavėjus lapkričio pabaigoje, kartu išmokant ir vienišo asmens išmokos nepriemoką, jeigu ji susidarė. Pavyzdžiui, jei vienišo asmens išmoka žmogui priklauso nuo šių metų liepos, lapkričio pabaigoje jis gaus išmoką už liepą, rugpjūtį, rugsėjį ir spalį.

Prašymus gauti naują vienišo asmens išmoką iki šiol pateikė 105 tūkst. gyventojų. Pirmosios išmokos pasieks gavėjus lapkričio pabaigoje, kartu išmokant ir vienišo asmens išmokos nepriemoką, jeigu ji susidarė, praneša „Sodra“. Vėliau vienišo asmens išmoka bus mokama kas mėnesį. Išmokos dydis nuo liepos – 28,63 eurų. Pavyzdžiui, jei vienišo asmens išmoka žmogui priklauso nuo šių metų liepos, lapkričio pabaigoje jis gaus išmoką už liepą, rugpjūtį, rugsėjį ir spalį – iš viso 114,52 euro.

Seime baigiami svarstymai, kaip dar labiau suvaržyti galimybes strateginiuose šalies energetikos projektuose dalyvauti užsienio ir Lietuvos įmonėms, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusioms su Astravo atomine elektrine (AE) Baltarusijoje.  Siekiama, kad energetikos įmonės vyriausybinei strateginių įmonių sandorius tikrinančiai komisijai privalėtų pranešti ne tik apie ketinamus sudaryti sandorius, bet ir esminius jau pasirašytų sutarčių pakeitimus.

Nusprendus įvesti nepaprastąją padėtį Lietuvos pasienyje ties Baltarusija, kai šios šalies teritorijoje susitelkusios migrantų kolonos bandė patekti į kaimyninę Lenkiją, mūsų šalies vežėjai raginami įvertinti galimus alternatyvius tarptautinius maršrutus ir rinktus kitas kelionių kryptis pristatant krovinius užsakovams. Judėjimas per sieną nėra stabdomas, rašoma pranešime spaudai.  Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad Lenkija nuo lapkričio 9 d. 7.00 val.

Vilniaus miesto savivaldybės taryba nusprendė be aukciono išnuomoti sklypą nacionalinio stadiono statyboms sostinėje investicijų bendrovės „BaltCap“ įmonei „Vilniaus daugiafunkcis kompleksas“. Trečiadienį politikai patvirtino, kad beveik 23 hektarų sklypas Ozo g. 27 būtų be konkurso išnuomotas įmonei iki 2047 metų spalio, numatant, jog ši toje vietoje turėtų įrengti daugiafunkcį sveikatingumo, ugdymo, švietimo, kultūros ir užimtumo skatinimo kompleksą. Sklypo vertė nurodyta 9,33 mln. eurų.

Transporto ir logistikos įmonių veiklos specifika lemia tai, kad šis verslas pajamas generuoja iš centais apmokestinamų nuvažiuojamų kilometrų, pervežant krovinius po Lietuvos ir užsienio rinkas. Jei komandiruotė būna sėkminga, vienas vilkikas gali uždirti 500 eurų ir daugiau, o jei nutinka nenumatytos aplinkybės, dėl kurių patiriamos išlaidos, toks vilkikas gali dirbti nuostolingai pusmetį, metus ar net kelerius.

Kasmet sukčiai iš gyventojų ir įmonių išvilioja tūkstančius eurų. Jie negaili laiko ir įdarbio, todėl atpažinti sukčiavimo metodus tampa vis sudėtingiau. Iš gyventojų ir įmonių nusikaltėliai išvilioja vis didesnes pinigų sumas. Antradienį įvykusioje vaizdo konferencijoje buvo pristatyta, kaip keitėsi susiduriančiųjų su sukčiais skaičius ir patirtys, kokios sukčiavimo technikos dominuoja pastaruoju metu ir kokio dydžio nuostolius dažniausiai patiria gyventojai.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, jog daugiau kaip 266 tūkst. privačios žemės savininkų jau sumokėjo žemės mokestį: 1,8 mln. eurų sumokėjo įmonės ir 12,6 mln. – gyventojai. Laiku nesumokėjus mokesčio, VMI jį gali pati nurašyti su delspinigiais. 453 tūkst. mokesčių mokėtojų (25,8 mln. eurų) žemės mokesčiui sumokėti liko dar savaitė laiko – iki lapkričio 15 d. Mokesčio nesumokėjo dar 444,5 tūkst. gyventojų ir 8,9 tūkst. įmonių.

Lietuvos eksportas šių metų sausio–rugsėjo mėnesiais buvo 24,532 mlrd. eurų, importas – 26,69 mlrd. eurų, arba atitinkamai 18,6 proc. ir 26,5 proc. daugiau nei tuo pat metu pernai. Vien lietuviškos kilmės prekių eksportas per metus išaugo 23,9 proc. iki 15,155 mlrd. eurų. Lietuvos užsienio prekybos deficitas per devynis mėnesius siekė 2,158 mlrd. eurų ir buvo 5,3 karto didesnis nei pernai sausį-rugsėjį (409,9 mln. eurų), pranešė Statistikos departamentas.

Nuo kitų metų sausio pabaigos SEB bankas planuoja didinti kai kuriuos banko paslaugų mokesčius. Turėtų didėti minimalus pagrindinių banko paslaugų mokestis (už banko sąskaitos atidarymą, tvarkymą, uždarymą, lėšų į sąskaitą įskaitymą), slaptažodžių generatoriaus išdavimas.

Šiuo metu pasaulinėse biržose akcijų kainos siekia istorines aukštumas. Iš pirmo žvilgsnio daugeliui Lietuvos gyventojų tai atrodytų tolima ir nesvarbu. Tačiau taip nėra – jeigu akcijos staiga atpigtų, išėję į pensiją ir lietuviai gautų mažiau pinigų. Ar norint to išvengti verta pakeisti pensijų kaupimo būdą, kaip tai padarė kai kurie ekonomistai? 1,3 mln. lietuvių kaupia pensiją papildomai. II pakopos pensijų fonduose jų sukaupto turto vertė siekia beveik 5,5 mlrd. eurų.

Tokios situacijos Lietuvoje dar nėra buvę – turime beveik 200 tūkst. bedarbių, tačiau norinčių dirbti nėra. Darbdaviams tai kelia nuostabą, tačiau kas iš tiesų dėl to kaltas? Šį pirmadienio vakarą TV3 laida „Karštai su tv3.lt“ aiškinasi, su kuo susijusi problema – pernelyg mažais atlyginimais, šešėlyje dirbančiais žmonėmis, o gal didžiulėmis pašalpomis? Apie darbdavių ir darbuotojų bėdas šį vakarą laidoje diskutuos Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentė Evalda Šiškauskienė ir ...