Lietuvos verslas

Didžiausia šalyje mažmeninės prekybos akcija „Jamam“ po dviejų metų pertraukos grįžta į prekybos ir pramogų centrus „Akropolis“. Lapkričio 19-21 dienomis pirkėjai galės rinktis prekes ir paslaugas su specialiais pasiūlymais ir nuolaidomis iki 50 proc. iš maždaug 700 parduotuvių ir paslaugų teikimo vietų, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Seimas nepriėmė svarstyti „darbiečių“ siūlymo laikinai – iki 2022 metų gegužės – šilumai taikyti 5 proc. lengvatinį pridėtinės vertės mokestį (PVM). Dabar jo tarifas yra 9 proc.  Už Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisų svarstymą antradienį balsavo 56 parlamentarai, 19 buvo prieš, o susilaikė 50. Kaip sakė pakeitimus pristačiusi „darbietė“ Ieva Kačinskaitė-Urbonienė, lengvatinis tarifas būtų taikomas ne tik centralizuotam daugiabučių, bet ir individualių namų šildymui.

Seime subliuško „darbiečių“ bandymas tris ir daugiau vaikų auginantiems tėvams prailginti kasmetines atostogas. Dalis parlamentarų baiminosi, kad toks Darbo kodekso pakeitimas atgrąsytų darbdavius nuo daug vaikų turinčių darbuotojų samdymo. Darbo partijos frakcija Seimui antradienį pateikė Darbo kodekso pataisas, kuriomis siūlo, kad tris ir daugiau vaikų auginantys tėvai turėtų ilgesnes atostogas. Jų trukmė priklausytų nuo to, kelias dienas per savaitę dirba tėvai.

Seimui liko paskutinis balsavimas įtvirtinant nuo kitų metų įsigaliosiantį didesnį neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD).  Seimas antradienį apsvarstęs Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisas pritarė, kad NPD didėtų 60 eurų – iki 460 eurų – tiek, kiek siūlė Vyriausybė.   Už balsavo 126 Seimo nariai, prieš ir susilaikiusių nebuvo. Galutinis balsavimas vyks kitame posėdyje.

Valstybinė mokesčių inspekcija informuoja, kad beveik 500 tūkst. žemės savininkų laiku sumokėjo apie 31,4 mln. eurų žemės mokesčio: 487 tūkst. gyventojų (25,6 mln. eurų) ir 11 tūkst. įmonių (5,8 mln. eurų). 65 tūkst. savininkų (4,2 mln. eurų.

Lietuvai ir dar 13-kai Europos Sąjungos šalių raginant Briuselį kuo greičiau spręsti kiaulienos krizę ir taikyti išskirtines paramos priemones kiaulių augintojams, eurokomisaras Virginijus Sinkevičius sako, kad tokias priemones reikia vertinti atsargiai. Pasak jo, Briuselis girdi valstybių narių argumentus dėl laikinos pagalbos pratęsimo, o sprendimas bus priimtas artimiausiu metu.

Šių metų Lietuvos BVP augimo prognozę pagerinome nuo 4,3 iki 4,9 proc., tačiau ūkio plėtros per ateinančius dvejus metus prognozės nekeičiame – tikimės 3,6 ir 3,3 proc. augimo. Manome, kad ūgtelėjusi infliacija didžiausią neigiamą įtaką vidaus vartojimui turės ne šių metų pabaigoje, o 2022 metų pirmą ketvirtį. Išlaikome prielaidą, kad tiekimo trikdžių ir žaliavų kainų pikas bus pasiektas žiemą.

Pusmečiui pratęsiamas terminas, iki kada šalies gyventojai turi pasirinkti nepriklausomą elektros tiekėją. Tai reiškia, kad į antrąjį liberalizavimo etapą patenkantys ir tiekėjo nepasirinkę vartotojai visuomeniniu elektros tiekimu galės naudotis ne iki šių metų pabaigos, bet iki 2022 m. vidurio, rašoma ESO pranešime.

Besitęsianti pandemija visai nebeslopina daugelio šalių ir ūkio sektorių augimo – ekonomikos augimas įsibėgėjo ir viršijo daugelį prognozių. Specialistai pastebi, kad vis dažniau ekonomikos augimą pristabdo ne paklausos trūkumas, bet vartotojų norų nesugebanti pasivyti pasiūla. Anot jų, trūksta ne tik medžiagų, komponentų, logistikos sandėlių, bet ir darbuotojų.

Artėjant žiemos šventėms prekybos tinklas „Iki“ skelbia, kaip parduotuvės dirbs šventiniu laikotarpiu. Pirkėjai, siekiant išvengti grūsčių, skatinami planuoti šventinį apsipirkimą iš anksto, rašoma bendrovės pranešime žiniasklaidai. Pasak Vaidos Budrienės, „Iki“ komunikacijos vadovės, kruopštus pirkinių planavimas padeda apsipirkti saugiau ir sumažina prieššventinių rūpesčių.

Pastaruoju metu smarkiai išbrangus popieriui, kyla knygų, kitų leidinių ir pakuočių kainos, praneša LRT.  Spaustuvininkų asociacijos tarybos narys Saulius Mudėnas sako, kad popieriaus kaina per pastaruosius tris mėnesius pakilo beveik 40 proc. Pasak jo, toks kilimas nebuvo fiksuotas visą nepriklausomybės laikotarpį. Tam įtakos esą turi popieriaus gamybos pajėgumų sumažėjimas ir padidėjęs žaliavos poreikis. Galutinė knygų kaina pirkėjui gali kilti dešimtadaliu.

Pensijas ir kitas išmokas Šiauliuose pristatanti įmonė „Verpetynė“ numato atleisti beveik visus darbuotojus ir nutraukti veiklą. Apie tai ji pranešė Užimtumo tarnybai.  Pasak Užimtumo tarnybos atstovės Mildos Jankauskienės, bendrovė nurodė, kad 22 iš 24-ių atleidžiamų žmonių yra pensijų pristatymo agentai. Jie atleidžiami dėl perteklinės įmonės veiklos.  Įmonės vadovas Povilas Kiaulakys BNS teigė, jog veikla nutraukiama nelaimėjus „Sodros“ konkurso dėl pensijų pristatymo.

Nuo užsirašymo pas gydytoją, galimybių paso atnaujinimo, iki apsipirkimo internetu ir el. banko – daugelis elektroninių paslaugų neįmanomos be jūsų tapatybės nustatymo. Vienas iš populiariausių būdų tai padaryti – programėlė „Smart ID“. Vis dėlto neapsigaukite: ją kuriantis verslas neįspėjęs staiga jus gali visiškai atjungti ir palikti be nieko. Į tokią situaciją patekęs portalo tv3.lt skaitytojas įspėja kiekvieną, kuris turi telefoną ir naudojasi „Smart ID“ programėle.

Pastaruoju metu degalų kainos auga kone kasdien. Gyventojai dalijasi nuotraukomis, kuriose užfiksuota kaina jau peržengė 1,5 euro ribą – jei perskaičiuotume į kadaise turėtus litus, tai būtų 5,18 lito už litrą. Ekonomistai prognozuoja, kad tai – dar ne riba. Anot jų, tikėtina, kad kainos dar augs iki 1,6 euro. Vilnietis Tomas su portalu tv3.lt pasidalijo degalinės švieslentės nuotrauka.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė, Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė teigia, kad reikia dėti visas įmanomas pastangas, siekiant išvengti karantino. „Turime visomis jėgomis stengtis neįvedinėti tokio karantino jokiomis apimtimis“, – pirmadienį po partijų lyderių susitikimo Prezidentūroje sakė ji. A. Armonaitė teigė, kad bet kokie veiklos ribojimai apsunktų ir ekonomiką, ir visuomenės psichikos sveikatą.

Valstybės kontroliuojama „Ignitis grupė“ Lenkijoje įsigis bendroves, vystančias saulės parkų projektus. Preliminari investicijų suma sieks apie 50 mln. eurų. Grupės valdybai pritarus, jos antrinė bendrovė „Ignitis renewables“ artimiausiu metu sąlygine sutartimi įsigis 100 proc.

Seimo Sveikatos komitetas nesutinka, kad kitais metais būtų skiriama daugiau nei numatyta lėšų naujų inovatyvių vaistų kompensavimui.  Svarstydamas 2022 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto projektą, komitetas pirmadienį atmetė Inovatyvios farmacijos pramonės asociacijos (IFPA) siūlymą didinti išlaidas naujų vaistų kompensavimui nuo 13,6 mln. iki 20 mln. eurų.

Kauno savivaldybė pranešė planuojanti vadinamajame VI forto žiede etakada sujungti K. Baršausko gatvę ir Pramonės prospektą. Su Gričiupio ir Petrašiūnų seniūnijomis besiribojantis žiedas jungia penkias intensyvaus eismo gatves – K. Baršausko, M. Riomerio, K. Baršausko (R. Kalantos g. kryptimi), Kovo 11-osios ir Pramonės prospektą. Sankryža nepatenka į saugomų teritorijų registro žemėlapį.

Medikai ir mokslininkai skaičiuoja, kad alergiškų žmonių sparčiai daugėja ir greitu metu tokių bus kas antras. Tiesa, kam esate alergiškas nustatyti ne taip paprasta. Vieną pažangiausių alerginių susirgimų diagnostiką siūlo bendrovė „Imunodiagnostika“. Patyrę bendrovės specialistai bendradarbiavo su Vilniaus Universiteto mokslininkais ir pritaikė savo sukurtas inovatyvias technologijas vartotojams.

Vilniuje smarkiai pabrangus centralizuotam šildymui, šilumą tiekianti bendrovė Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) dalies vartotojų mokėjimų išdėstymui per ilgesnį laiką ketina skolintis apie 50 mln. eurų. VŠT generalinis direktorius Gerimantas Bakanas teigia, kad iš SEB banko įmonė jau pasiskolino 20 mln. eurų.  „Mes dabar pasiskolinome 20 mln. eurų ir planuojame skolintis dar apie 30 mln.

Savaitgalį išaugusios vilkikų eilės prie visų Lietuvos ir Baltarusijos pasienio kontrolės punktų pirmadienį kiek sumažėjo, tačiau neįprastai padidėjo eilės Lavoriškių ir Raigardo punktuose. Pirmadienį 9 val. ryto Lavoriškėse išvažiuoti laukė 130 vilkikų, jų vidutinis laukimo laikas siekia 28 valandas, o Raigarde – 220 vilkikų, laukiančių po 54 valandas – tai ilgiausias laikas. Įprastai ilgiausiai laukti tekdavo prie Medininkų punkto.

Lietuvai sinchronizuojant elektros tinklus su žemynine Europa, baigtas jungties su Lenkija „LitPol Link“ plėtros projektas.  Tai yra reikšmingiausias iš keturių iki šiol įgyvendintų sinchronizavimo projektų. Atnaujinta prie Alytaus esanti jungtis nuo šiol prireikus galės veikti sinchroniniu režimu su Europos tinklais, pranešė elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“. „Artėjame prie tikslo sinchronizaciją įgyvendinti 2025 metais.

Bendrovės „Čili Holdings“ valdoma bankrutuojanti restoranų tinklo „Soya“ valdytoja „Azijos skoniai“ atleidžia visus darbuotojus. Apie tai ji pranešė Užimtumo tarnybai.  Pasak tarnybos atstovės Mildos Jankauskienės, įmonė pranešė, kad 41 darbuotoją atleidžia dėl jai iškeltos bankroto bylos. Tarp atleidžiamų darbuotojų – virėjai, padavėjai, indų plovėjai, vadybininkai. Vilniaus apygardos teismas bankroto bylą įmonei iškėlė spalio pabaigoje.

Pasaulį sukausčiusios pandemijos pradžioje trūko visko: kaukių, apsauginių priemonių, net dezinfekcinio skysčio.  Tuomet įmonės „Geobaltic“ specialistams kilo idėja kovai su gyvenimą paralyžiavusia pandemija sukurti patalpas dezinfekuojantį robotą.  Dezibotas – naujausias įmonės „Geobaltic“ kūrinys, jis neturi analogo Lietuvoje.

Lietuvos savivalda piktinasi, kad Vyriausybė delsia skirti biudžete numatytus pinigus, skirtus kompensuoti dėl koronaviruso apribojimų pernai patirtas papildomas savivaldybių išlaidas už viešąjį transportą. Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) teigimu, Vyriausybės nutarimo projekte numatyta tam skirti 5,2 mln., nors biudžete buvo suplanuota 8,35 mln. eurų. „Viešasis transportas – vienas labiausiai pandemijos paveiktų sektorių.

Vienos didžiausių kelionių organizatorių Baltijos šalyse „Novaturo“ apyvarta sausį-spalį siekė 94,4 mln. eurų – beveik tris kartus (193 proc.) daugiau nei pernai tuo pačiu metu, tačiau 42 proc. mažiau nei atitinkamu laikotarpiu 2019 metais. Per sausio-spalio mėnesius bendrovė aptarnavo 150,9 tūkst. klientų – 218 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu, bet 44 proc. mažiau nei 2019 metais tuo pačiu metu, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė grupė.

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto vadovė konservatorė Aistė Gedvilienė siūlo uždrausti laikyti gyvūnus dėl kailių. Seimo narė parengė Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pataisas, kad ūkinė veikla laikant ir veisiant kailinius žvėrelius specializuotose fermose būtų uždrausta nuo 2025 gruodžio 31 dienos. Komiteto vadovė argumentuoja, kad kailinių gyvūnų ūkiuose neįmanoma užtikrinti gyvūnų gerovės, gyvūnų auginimui dėl kailių nepritaria didžioji dalis Lietuvos gyventojų.

Nuo pirmadienio įsigalioja Vyriausybės nustatyti sugriežtinti kaukių dėvėjimo reikalavimai. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, kad vos prasidėjus diskusijoms apie kaukių dėvėjimo pokyčius, jų pardavimai ėmė pastebimai didėti ir iki lapkričio vidurio paaugo 60 proc., lyginant su tokiu pačiu laikotarpiu pernai. „Visos mūsų prekybos tinkle parduodamos apsaugos priemonės yra sertifikuotos ir atitinka keliamus reikalavimus.

Viena labiausiai aptariamų šio rudens temų ne tik finansų rinkose, bet ir žmonių pokalbiuose – kylančios energijos ir jos išteklių kainos. Po kelerius metus trukusio žemų kainų štilio gyventojų, verslo ir valstybių link artėja energijos kainų audra, kuri neišvengiamai turės įtakos ir investuojančiųjų portfeliams. Pasaulinėje energetikos rinkoje vykstančius procesus jau pajuto ir Lietuvos gyventojai.

Kuo daugiau uždirbi ir sumoki mokesčių ar įmokų, tuo didesnes išmokas gauni. Bent taip turėtų būti, nes panašiais pažadais lietuviai ne kartą buvo raginami neimti ir nemokėti pinigų vokeliuose. Iš tikrųjų yra kitaip: mokėdami daugiau įmokų žmonės atgaunama vis mažesnę jų dalį pensijų pavidalu. Pati Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pripažįsta: dabar Lietuvoje veikianti pensijų sistema palanki yra tiems, kurie uždirba minimalią algą.

Planai įsigyti nuosavą būstą jaunai šeimai atnešė ne įkurtuvių džiaugsmus, bet nuostolius. Buto pardavimo skelbimu su išperkamąja nuoma susižavėjusi pora ilgai negalvojo ir skubėjo rezervuoti būstą. Tad sumokėjo pardavėjui 3 tūkst. avansą. Tačiau po kelių dienų pardavėjas su visais pinigais dingo.

Jei senas jūsų automobilis sugedo ir reikia naujo, teks nusiteikti už pirkinį pakloti net trečdaliu brangiau. Brangsta ir nauji, tačiau, užuot nuvertėję, brangiau kainuoja ir naudoti automobiliai. Rinkoje mašinų trūksta, nes visame pasaulyje stinga žaliavų ir elektronikos komponentų. Ištuštėjus sandėliams salonai nebetaiko ir anksčiau įprastų nuolaidų.

Darbdaviai, kurie neišgali mokėti didelių algų, sako susiduriantys su Lietuvoje dar nematyta situacija. Pašalpos taip išaugo, kad žmonėms dirbti už minimalią algą ar kiek didesnę algą jau nebeapsimoka. Tačiau su tuo nesutinka bedarbiai ir reikalauja mokėti žmoniškus atlyginimus. Plačiau apie šią situaciją domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai.

Šiuo metu darbdaviams surasti darbuotojų nelengva. Tenka juos vilioti įvairiais būdais. Darbdaviai pastebi, kad pasikeitė ir žmonių požiūris į darbą. Jie nenori ilgai dirbti vienoje įmonėje, o suvilioti darbuotojus vien tik didesniu atlyginimu yra sunku. Tuo metu darbuotojų atstovai pažymi, kad šiuo metu renkasi nebe darbdaviai, bet darbuotojai, todėl jie ir diktuoja savo sąlygas. Portalo tv3.lt skaitytoja Aistė pasakojo, kad prieš 3 mėnesius pakeitė darbą.

Nuo koronaviruso pandemijos nukentėjęs Lietuvos maitinimo sektorius iškarto pajuto teigiamą nuo liepos įsigaliojusio lengvatinio 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) poveikį, tačiau pabrėžia, kad dėl mažesnio mokesčio tarifo sukaupti lašiniai jau aptirpo arba net visai ištirpo.   „Dabar daug geriau laikosi prabangesni restoranai – ten vietas rezervuojasi, kainos nemažos, ir tie, kurie dirba išsinešimui.

Telefonų, išmaniųjų laikrodžių, televizorių, kompiuterių ir kitos IT įrangos gamintojai jau pristatė svarbiausias šių metų naujienas, o pardavėjai ruošiasi pirkimo bumui prieš didžiąsias metų šventes. Tačiau pasirinkimą jau dabar riboja stringantis dalies prekių tiekimas, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Aktyviai prieš galimybių pasą ir kai kuriuos kitus valstybės kovai su pandemija taikomus reikalavimus pasisakiusi „Gustuko picerija“ nuo pirmadienio teiks tik maisto išssinešti paslaugą. Tokį sprendimą picerija priėmė gavusi administracinio nusižengimo protokolą. Dėl jo verslininkai žada kreiptis į teismą. Apie tai penktadienį picerija pranešė savo socialiniuose tinkluose. „Tu gali būti griežtas, bet teisingas. Ir toks požiūris yra sveikintinas.

Jei ne pandemija, lietuviai pagaliau pasijustų skandinavų kailyje. Gyvenimas gerėja, algos auga, o atvykėliai pigiai nudirba juodžiausius darbus, kurių nenori dirbti lietuviai. Tačiau yra ir kita medalio pusė – imigrantų išnaudojimas ir algų dempingavimas. Lietuviai tikina, kad kai kurie darbdaviai mieliau samdo imigrantus, kurie aria viršvalandžius be skundų ir priekaištų. Plačiau apie šią situacija domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai.

Nuo gruodžio 1 d. įsigalios įstatymo pataisos, pagal kurias už privalomus COVID-19 testus mokės nebe valstybė, bet patys dirbantieji. Šį sprendimą prekybos tinklų atstovai įvertino dvejopai. Vieni neslepia testavimo išlaidas perkelsiantys ant darbuotojų pečių, o kiti už jų testus žada sumokėti.

Ketvirtadienį vakare „VIADA LT“ „Facebook“ paskyroje pastebėta, kad internetiniai sukčiai apsimeta įmonės administracija ir melagingai žmonėms praneša apie laimėtą konkursą, rašoma pranešime spaudai. „VIADA LT“ atstovybė ragina nepasikliauti jokiomis žinutėmis apie laimėjimą, jokiu būdu nepateikti savo asmeninių duomenų ir nedaryti apmokėjimų. Įmonė kreipėsi į teisėsaugą ir „Facebook“ platformą – ieškoma būdų, kaip sustabdyti sukčius ir jų apgaulingus veiksmus.

Pandemijos pradžioje nuostolių patyrę grožio salonai pamažu grįžta į įprastas darbo sąlygas. Tačiau pastaruoju metu fiksuojamas paslaugų kainų augimas. Verslininkai tikina, kad klientams kainos kyla dėl to, kad jas didina produktų tiekėjai. Grožio paslaugų sferos atstovai pasakoja, kad klientų srautas išlieka panašaus dydžio, tačiau galima grėsmė ateityje yra šešėlinis darbas.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) penktadienį nutraukė vakcinacijos skatinimo reklamos kampanijos konkursą. Ministerija apie tai pranešė jo dalyviams, tačiau ne visuomenei, rašo naujienų portalas 15min.lt. „Labai gaila, kad net neturėsime šanso padaryti reklaminę COVID–19 skiepų kampaniją. Ką tik iš SAM gavome žinių, kad vakcinacijos reklamos konkursas nutraukiamas“, – penktadienį feisbuke pranešė „DDB VILNIUS“ kūrybos vadovas Arnas Aukštikalnis.

Baltarusijos valdomai Druskininkų sanatorijai „Belorus“ nepavyko panaikinti „Sodros“ sprendimo dėl priverstinio sanatorijos turto įkeitimo, taip užtikrinant jos skolos „Sodrai“ grąžinimą. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai lapkričio 11 dieną atmetė „Belorus“ skundą – sanatorija prašė panaikinti šiemet balandį priimtą sprendimą dėl priverstinio 65,5 tūkst. eurų vertės jos turto įkeitimo. Įmonės skola „Sodrai“ balandį siekė 145,6 tūkst. eurų.

Prezidentas Gitanas Nausėda svarsto teikti pataisas dėl savivaldybių finansinio savarankiškumo didinimo, teigia jo patarėja Irena Segalovičienė.  G. Nausėda penktadienį su verslo atstovais aptarė būtinybę didinti savivaldybių finansinį savarankiškumą bei stiprinti savivaldą. Pasak I. Segalovičienės, Lietuvos ekonomikos augimas yra labai netolygus, o tam įtakos turi savivaldybių investicijų stoka.

Lietuvoje brangsta ir pienas. Vien per spalį parduotuvėse dalis iš pieno gaminamų produktų brango dešimtadaliu, ir tai tik pradžia. Pieno perdirbėjai ir ekonomistai pateIkia liūdnas prognozes ir įspėja gyventojus. Esą per artimiausius mėnesius kainos toliau tik kils. Pienas ir iš jo gaminama grietinė, varškė, sūris, sviestas ir kiti produktai gali brangti ir dešimtimis procentų. Jonavos rajone įsikūrusi Pauliukų žemės ūkio bendrovė turi 2 tūkst.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetui penktadienį nutarus siūlyti laikinai įvestą 20 proc. dalies bankų pelno mokestį padaryti nuolatiniu, Lietuvos bankų asociacija (LBA) pareiškė nepritarianti trečdaliu didesniam mokesčiui ir taip „bausti kelis šalyje dar likusius reikšmingus bankus“. „Pasiūlymas nuolat apmokestinti juos net 33 proc. didesniu pelno mokesčiu – esminė sektoriaus mokesčių reforma, neturinti precedento regione.

Lietuvos regionai vystosi nevienodai, savivaldybėms trūksta savarankiškumo, o darbdaviams – paskatų investicijoms ir naujų darbuotojų iš „kultūriškai artimų“ šalių. Penktadienį šalies vadovas Gitanas Nausėda apie tai diskutavo su didžiausių verslo organizacijų atstovais. Prezidento vyriausioji patarėja Ekonominės ir socialinės politikos grupės vadovė Irena Segalovičienė po susitikimo žurnalistams pasakojo, kad susitikime aptartos trys pagrindinės temos.

Valstybinė mokesčių inspekcija informuoja, kad Ekonomikos ir inovacijų ministerija atnaujino subsidijų skyrimo savarankiškai dirbantiems aprašą. Individualią veiklą 2020 m. vykdę gyventojai, kurių veikla buvo įtraukta į apribotų veiklų sąrašą, ir kurie atitinka apraše nustatytus kriterijus, supaprastiną paraiškos formą vienkartinei negrąžintinai subsidijai gauti gali pateikti per Mano VMI iki š. m. lapkričio 22 d., rašoma pranešime spaudai.

Trūkstant profesionalių tolimųjų reisų vilkikų ir autobusų vairuotojų, transporto priemonėms stovint tuščioms, o įmonėms perskirstant krovinių srautus ir skaičiuojant nuostolius, vežėjai prašo susisiekimo ministro Mariaus Skuodžio inicijuoti pakeitimus, kurie ankstintų vilkikų vairuotojų amžių iki 18 metų, o autobusų vairuotojų – iki 21 metų. Tai leistų bent dalinai sumažinti šių profesionalų trūkumą Lietuvoje, kai būtų sudarytos galimybės tokį darbą dirbti anksčiau, rašoma pranešime spaudai.